Mokinio aktyvinimo strategijos pamokoje

Valdon ė Indrašienė

Mokinio aktyvinimas orientuojamas į:

• • • •

naują ugdymo turinį; į savarankišką mokymąsi.

si.

Šiuolaikinė mokykla

4

Šiuolaikinė mokykla

5

Šiuolaikinis mokymas

6

Šiuolaikinis mokymas

7

Šiuolaikinis mokymas

8

Šiuolaikinis mokinys

9

10

11

5 mokymo realybės (1)

• •

mokymo rezultatai yra nenumatomi bei nepastovūs ir visiškai nepriklausomi nuo mokytojų ketinimų bei elgesio; mokytojas gali turėti aiškius bei detalius mokymo planus, bet tai, ką išmoksta mokiniai - sunku numatyti ir išmatuoti;

12

5 mokymo realybės (2)

• •

mokytojo darbas vertinamas ne pagal tai, ką jis daro, bet pagal tai, kokie yra mokinio laimėjimai; mokytojo sąveika su mokiniais yra nuolat kintanti, nereguliari;

•

mokymas yra toks unikalus, kad neįmanoma jo nei detaliai aprašyti, nei apibrėžti.

13

Pagrindiniai sėkmingo mokymo dėsniai

• Mokiniai turi matyti mokymosi

vertę

.

• • Mokiniai turi

tikėti

, kad gali.

• Iššūkį metantys

tikslai

.

Atsakas

ir dialogas apie judėjimą tikslo link.

• • Sukurti informacijos struktūrą ir

prasmę

.

Laikas

ir

kartojimas

.

• Išmokti

įgūdžių ir turinio

.

Mokinių aktyvinimo strategija, kurią taikau sėkmingai

Inovatyvių strategijų poveikio vertinimas Patirta, išmėginta, išgirsta inovacija Patirta, išmėginta, išgirsta inovacija Mokytojo nuostat ų ir įsitikinimo kaita Taikomų metodų/ strategijų kaita Taikomų metodų/ strategijų kaita Mokinių mokymosi pasikeitimai Mokinių mokymosi pasiekimai Mokytojo nuostat ų ir įsitikinimo kaita Mokinių pasiekimai

Aktyvinimo strategijos

• •

Ar jau ši strategija bus veiksminga?

Kurios strategijos duot ų daugiausiai naudos, jei jas įgyvendintume?

Kad įvertintume mokymo strategiją reikia:

Kas?

Prasminga patirtis Stebėjimas Analizavimas

Kas iš to?

Nauja patirtis Naujas taikymas

Kas dabar?

• Palyginti tai su visais alternatyviais būdais tiems patiems tikslams pasiekti; • Neužtenka žinoti, kas veiksminga, reikia žinoti, kodėl tai veiksminga; • Surasti reikšmingiausius sėkmės veiksnius, kurie neveikia Jūsų mokymo kontekste; • Nuolat vertinti savo mokymą.

Veiksmingų strategijų dėsniai

• Pasiekimai pagerėja tiek, kiek mokiniai ir mokytojai nustato ir išsiaiškina tinkamus, konkrečius ir

iššūkį metančius tikslus

.

• Pasiekimų gerėjimas yra

grįžtamojo ryšio kaip atsako

funkcija.

• Mokinys daugiau išmoksta, kai sukuria to, ką mokosi

sampratą/savo prasmę

.

Mokymosi piramidė Didėjantis kognityvinis poveikis

Klausoma Skaitoma Audio-vizualinis būdas Mokytojas parodo Diskutuojama grupėje Išbandoma praktiškai Mokinys moko kitus arba tai, kas išmokta panaudoja iškarto 5 % 10 % 20 % 30 % 50 % 75 % 90 %

Aktyvumo prigimtis

• •

Žmogus gimsta aktyvus ir aktyvus būna visą gyvenimą (net miego metu smegenys išlieka aktyvios), todėl aktyvumui nereikia jokių kitų variklių.

Žmogus iš prigimties yra pasyvus. Aktyvumą sukelia išoriniai dirgikliai arba reikmės, pasireiškiančios potraukiais, interesais, vidinėmis paskatomis.

Veiklai ir elgesiui kryptį teikia motyvacija Sudaryti sąlygas mokiniui būti aktyviam

Tikslas, kurį vertinu Mokymosi motyvacija Tikėjimas

Kiek mokinys tikisi sėkmės mokydamasis

x Vertybė

Kiek mokinys vertina mokymąsi

Tikėjimas, kad galiu pasiekti

Motyvacija ugdymo procese

Motyvacijos komponentai Veiklos proceso patrauklumas Rezultato patrauklumas Emocijos Mokymo turinys, skatinantis norą sužinoti ką nors nauja; Mokymosi procesas, įgalinantis pademonstruoti intelektualinį aktyvumą.

Kompetencijų ugdymas Aktyvus mokymasis

1. Pamokoje svarbiau pateikti visą turinį nei skirti užduotį savarankiškam darbui.

2. Užduotis pamokoje turi įveikti didžioji dauguma arba visi.

3. Pamokoje tinka visokios veiklos, kad mokiniams mokymasis palengvėtų.

25

1 mitas Pamokoje svarbiau pateikti visą turinį nei skirti užduotį savarankiškam darbui.

Tik aktyvūs metodai skatina mokinius susidaryti savo prasmę temai, todėl mes turime

atsisakyti smulkmenų

, kad liktų laiko šiai veiklai.

Mokytojai žino per daug. Turime nuskusti mėsą iki pat kaulo ir išaiškinti temos skeletą (struktūrą), o mėsą priauginti vėliau. Jeigu jūs ir toliau stengsitės išpasakoti mokiniams viską, ką žinote, perpildysite jų trumpalaikes atmintis, supainiosite juos, o svarbiausius dalykus ir taisykles, kuriuos stengiatės išaiškinti, paliksite miglotus. 26

2 mitas Užduotis pamokoje turi įveikti didžioji dauguma arba visi.

Daugelis mokytojų įsitikinę, kad jų mokiniai nėra akademiškai talentingi, todėl turėtų atlikti tik tiesiogines „atgaminimo“ tipo užduotis. Kiti teigia, kad laiko yra pasipraktikuoti tik testo reikalaujamoms atgaminimo tipo užduotims. Bet kokio akademinio lygmens

mokiniams

turime

skirti iššūkį metančias užduotis

, kurioms atlikti reikėtų analizės, kūrybingumo, kritinio ir kitokio mąstymo. Bet kuriuo atveju, žinios yra būdas pasiekti galutinį tikslą, o galutinis tikslas turėtų būti gebėti mąstyti produktyviai, veikti ir gebėti daryti išvadas.....

27

3 mitas Pamokoje tinka visokios veiklos, kad mokiniams mokymasis palengvėtų.

Veikla turi skatinti mokinį mąstyti,

pritaikyti pagrindinius dalykus bei pagrindines taisykles ir išreikšti savo prasmes, kad jas galima būtų tobulinti. Geriausi metodai skatina tiesioginę pagrindinių pamokos tikslų praktiką. Žinios beveik visada yra priemonė galutiniam tikslui; jos vertingos tik tada, kai aktualios mūsų mąstymui.

Iš Petty G. Įgūdžiais pagrįstas mokymas: praktinis vadovas. 2008. Vilnius : Tyto alba. P.310-312, 377

28

tokie protingi, kad vargiai tai pakeltume mokymosi modelio daliai (3 P)?

R.F.Mager

Mokymasis 5 proc.

P eržvelgti 35 proc.

Pateikti Pritaikyti 60 proc.

Pažinimo procesas ir mokymosi modelis Pateikti Pritaikyti Pasirengimas mokymuisi Informacijos apdorojimas P eržvelgti Įtvirtinimas

Pa žinimo proceso aktyvumas Suvoki m as Atmintis Mąstymas Vaizduotė Žiūri - mato Klauso - girdi Regimoji Girdimoji Motorinė Lyginimas Analizė Sintezė Apibendrinimas Teorija Praktika

Aktyvinimo strategijos (1)

Pradedant pamok ą pateikti mokiniams motyvaciją pagrindžiančius argumentus.

Galimybės:

• • • •

Pradėkite pamoką nuo pasakojimo, atsitikimo, vaizdinės medžiagos.

Pristatykite problemą.

Užduokite klausimų.

Pasakykite tiksliai, kaip jūs norite, kad būtų atlikta konkreti užduotis.

•

Nurodykite, kokio pamokos rezultato tikitės.

Aktyvinimo strategijos(2)

Paverskite kapitalu nežinomybės, atradimo, smalsumo, tyrinėjimo žadinantį poveikį.

Galimybės:

• • •

Temai pristatyti panaudokite numatymo, pagrindinių terminų metodus.

Skatinkite mokinių tyrimus.

Naudokite projektų metodą integruotoms temoms pristatyti.

Aktyvinimo strategijos (3)

Remkitės besimokančiųjų patirtimi, tuo stiprindami ankstesnį išmokimą.

Galimybės:

• •

Aiškinimą pradėkite nuo klausimo “Ką žinote ar manote žiną ta tema”.

Paprašykite pateikti pavyzdžių ir analogijų iš realaus gyvenimo.

Buožgalvis ir žuvytė

Buožgalvis ir žuvytė

Giluminis mokymasis

Esamos žinios Naujos žinios

Paviršinis mokymasis

Naujos žinios Esamos žinios

Aktyvinimo strategijos (4)

Kiek galima, mažinkite bet kokias nemalonias mokinio įsitraukimo į darbą pasekmes.

Galimybės:

• •

Skatinkite darbą porose, diskusijas mažose grupėse.

Naudokite atsakymų korteles pamokos rezultatams įvertinti.

•

Drauge su mokiniais analizuokite mokymą ir mokymąsi

Aktyvinimo strategijos (5)

Retkarčiais pasielkite netikėtai.

Galimybės:

• •

Vietoje mokytojo aiškinimo panaudokite abipusio mokymosi metodą.

Dažniau sudarykite sąlygas mokiniams pabūti mokytojo vaidmenyje.

MOKYMO STRATEGIJŲ TAIKYMO TAISYKLĖS SVARBIAU YRA TAI, KO MOKOSI, O NE KOKIA STRATEGIJA TAIKOMA SVARBU NE KONKRETI MOKYMO STRATEGIJA, O MOKINIO MĄSTYMAS SVARBU DERINTI STRATEGIJAS PRIE MOKINIO REIKMIŲ IR SAVO POREIKIŲ

Būdas praturtėti

1.

2.

3.

4.

Kaip manote, k odėl žmogus svarstė?

Kaip galite paaiškinti tokios pamokos eigą? Ko išmoks žmogus?

Kaip manote, kokia bus šios istorijos pabaiga?

Kas vyko šioje istorijoje?