Transcript Pedagogo vaidmuo šiuolaikiniame ugdyme

RESPUBLIKINIS SEMINARAS
„SĖKMINGA INTEGRACIJA IR
SAVIREALIZACIJA BESIVYSTANČIOJE
VISUOMENĖJE - LYDERYSTĖ
IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE“
2014-04-17
Pavaduotoja ugdymui Loreta Aurelija Saulevičienė
Metodininkė organizatorė Inga Žalnerauskienė
Tikslas:
Formuoti pedagogų požiūrį apie lyderystės ugdymo svarbą,
ikimokykliniame amžiuje.
Uždaviniai:
1. Supažindinti pedagogus su lyderystės samprata.
2. Padėti atskleisti asmenines lyderio savybes.
3. Inicijuoti pedagogus asmeniniams pokyčiams.
4. Padėti pedagogams pasitikrinti bendravimo gebėjimus.
5. Suteikti žinių apie emocinio intelekto svarbą, ugdant/is lyderio
savybes.
6. Supažindinti pedagogus su ugdytojų ir šiuolaikinės kartos ugdytinių
ypatumais.
7.Pristatyti pedagogams ypatingų gebėjimų mergaitės Andorą Svistak
požiūrį apie tai ko suaugusieji gali pasimokyti iš vaikų.
8. Supažindinti pedagogus su lyderystės ugdymo svarba
ikimokykliniame amžiuje.
9. Suteikti praktinių žinių apie emocinio intelekto ugdymą per žaidimus.
10. Atlikus testą padėti pedagogams geriau įvertinti savo santykį su
vaikais.
PROGRAMA
Eil.
Nr.
1.
Temos
Užsiėmimų pobūdis
Registracija
Laikas
9.30-10.00
2.
Programos pristatymas
Darbotvarkės aptarimas
Klausytojų lūkesčių
išsiaiškinimas
10.00-10.15
3.
„Lyderystės menas”
Paskaita
Diskusija
10.15-10.45
4.
Komandinis
žaidimas
”Bokštas”
(naujai
Praktinė užduotis
suformuotų komandų lyderio nustatymui)
5.
„Pedagogo vaidmuo šiuolaikiniame ugdyme”
6.
Testas “Ar bendraujate emociškai protingai?”
7.
„Lyderystė ir emocinis intelektas“
8.
9.
10.
11.
12.
Paskaita
Praktinės užduotys
Diskusija
Praktinė užduotis
Diskusija
Paskaita
Praktinės užduotys
Diskusija
Pertrauka
10.45-.11.00
11.00-11.30
11.30-11.45
11.45- 12.15
12.15-12.45
Mokomasis filmas „Kartų polilogas. Kaip ugdyti
šiuolaikines kartas?“
Vaizdo medžiaga
12.45-13.00
Mokomasis filmas „Andora Svitak. Ko suaugusieji
gali pasimokyti iš vaikų“
Vaizdo medžiaga
13.00-13.10
Paskaita
Diskusija
13.10-13.30
Praktinė veikla
13.30-13.50
„Lyderystė ikimokykliniame amžiuje“
Emocinį intelektą skatinantys žaidimai
13.
Testas “Ar žinote vaiko poreikius?”
14.
Seminaro aptarimas
Praktinė užduotis
Diskusija
Anketa
Diskusija
Refleksija
13.50-14.10
14.10-14.30
LYDERYSTĖS
MENAS
Lyderystė yra menas nurodyti kitiems
atlikti tai, ko reikia tau, kai jie patys to
nori.
Dwight Eisenhower
Gajus Julijus
Cezaris
100 m. pr. m. e.
– 44 m. pr. m. e.
Romos valstybės
veikėjas,
karvedys,
rašytojas,
Čingischanas
1155-1227 m.
Mongolijos
valdovas
Gediminas
Lietuvos
didysis
kunigaikštis
1275- 1341 m.
Thomas
Jeffersona
1743-04-13
1826-07-04
3-čiasis JAV
prezidentas
Napaleonas
Bonapartas
1769-08-15
1821-05-05
Prancūzijos
imperatorius
Vladimiras
Leninas
1870-04-22
1924-01-21
Politikas
revoliucionierius
Antanas
Smetona
1874-08-10
1944-01-09
1-asis
Lietuvos
prezidentas
Adolfas
Hitleris
1889-04-20
1945-04-30
Vokietijos
Kancleris
Japonijos
imperatorius
1901-04-29
1989-01-07
Motina Teresė
1910-08-26
1997-09-05
Nelsonas
Mandela
1918-07-18
1-asis
demokratiškai
išrinktas
Pietų Afrikos
respublikos
prezidentas
Dalai
Lama XIV
1935-07-06
Tibeto
vyriausybės
tremtyje
vadovas
Algirdas Mykolas
Brazauskas
1932-09-22
2010-06-26
1-asias Lietuvos
prezidentas po
nepriklausomybės
atkūrimo
Bilas Geitsas
1955-10-28
Programuiotojas,
verslininkas
Vieni jų skelbė taikias idėjas ir siekė
pagelbėti žmonėms
Kiti siekė užkariauti pasaulį
Tai - lyderiai
Kas yra lyderystė?
Kodėl tokios skirtingos asmenybės
tampa lyderiais?
Kas paskatina tapti lyderiu:
asmeninės savybės ar žinios?
Lyderystė
Ralphas M. Stogdillis, apžvelgęs lyderiavimo
teorijas ir tyrimus, pažymėjo, kad „yra
beveik tiek pat skirtingų lyderiavimo
termino apibrėžimų, kiek ir žmonių,
bandžiusių jį apibūdinti“.
(J.A.f. Stoner, R. Edward Freeman, Daniel R. Gilbert, Jr., Vadyba, Kaunas: Poligrafija ir
informatika, 2000.)
Schulz (2003) pateikia tokią lyderystės teorijų
klasifikaciją, atspindinčią lyderystės teorijų
raidą:
Lyderystė, kaip sugebėjimas kurti
viziją (Manasse, 1986; Westley, Mintzberg, 1989; Kotter,
1990, 1999; Bennis, 1994, Bennis, Nanus, 1997);
Lyderystė, kaip įtaka
(Madi, Kobasa, 1984; Bass,
1985; House, 1997; Vecchio,1988; Conger, 1999; Fry, 2003; Zohar,
Marshall, 2004; Csikszentmihalyi, 2003);
Lyderystė, kaip tam tikromis
aplinkybėmis susiklosčiusių įvykių
atributas (Pfeffer, 1981, Hunt, 1999; McElroy, Hunger, 1988).
Pagrindinės lyderystės
teorijos
Bruožų/savybių požiūris nagrinėja lyderio
asmenines savybes. Pagrindinė požiūrio idėja gebėjimai tapti lyderiu yra įgimti.
Stiliaus/elgsenos požiūris - pagrindinė
tyrinėjimo sritis konkretūs lyderio veiksmai
atliekami einat pareigas. Lyderio
demonstruojama elgsena yra svarbiau už jo
turimas asmenines savybes.
Situacinis požiūris teigia, kad iniciatyvų individo
elgesį sukelia tam tikros aplinkybės, kuriomis jis
tampa lyderiu nepriklausomai nuo asmeninių
savybių
Kelio - tikslo teoriją iškėlė House ir Evans, ji
aprašo lyderio gebėjimus motyvuoti bei ugdyti
pavaldinius.
Lyderio - pasekėjo pasikeitimo teorija pagrįsta
Vroomo ir Yettono darbais.
Transformacinė lyderystė pagrįsta lankstumu
ir sugebėjimu prisitaikyti prie greitai kintančios
aplinkos. Šis modelis siejamas su vadovavimo
stiliumi, kuriame vadovai skatina darbuotojus
keisti savo motyvus, vertybes ir galimybes taip,
jog tai padėtų siekti organizacijos tikslų.
Transakcinė lyderystė pagrįsta aiškiu bei
racionaliu tikslo, uždavinių bei situacijos
suvokimu, kas sąlygoja aiškią vadovavimo
struktūrą. Lyderis nustato, ką pavaldiniai privalo
padaryti, paaiškiana jų vaidmenį ir kiekvienos
užduoties reikalvimus, nustato pavaldinių
poreikius ir nurodo kaip jie bus patenkinti,
kuomet darbas bus atliktas.
Dr. Osvaldas Stripeikis VDU
Taigi galime teigti, kad lyderiais
tampama nes:
Tai nulemia prigimtinės savybės;
Susiklosčiusios aplinkybės;
Išmokimas kontroliuoti savo charakterį;
Mokėjimas motyvuoti;
Prisitaikymas prie pokyčių;
Sugebėjimas turėti aiškų tikslą ir suprasti
kitų poreikius;
Ir viena iš pagrindinių savybių, yra vizijos
turėjimas ir dalijimasis ją su aplinkiniais.
Lyderystės guru R.Sharma:
„būk lyderis be titulų“.
PRAKTINĖ UŽDUOTIS
Komandinis žaidimas ”Bokštas”
(naujai suformuotų komandų lyderio
nustatymui)
PEDAGOGO
VAIDMUO
ŠIUOLAIKINIAME
UGDYME
„Jūs esate tas pokytis, kurį norite
išvysti“.
Mahatma Gandhis
Lyderiui būdingi bruožai
Intelektiniai sugebėjimai: protas,
sugebėjimas logiškai mąstyti, išsilavinimas,
veiklos srities pažinimas, išmintis,
sugebėjimas įsigilinti į klausymo esmę,
erudicija konceptualumas, intuicija,
originalumas, kalbiniai sugebėjimai ir noras
pažinti.
Lyderiui būdingi bruožai
Charakterio bruožai: iniciatyvumas,
energingumas, kūrybingumas ir
išsaugojimas, drąsa, asmenybės pilnatvė,
lankstumas, budrumas, sąžiningumas,
pasitikėjimas savimi, pusiausvyra,
nepriklausomumas, savarankiškumas,
ambicingumas, atkaklumas, poreikis
pasiekti, valdingumas, pajėgumas dirbti,
poreikis dominuoti, agresyvumas,
įsipareigojimų laikymasis, dalyvavimas.
Lyderiui būdingi bruožai
Įgyti įgūdžiai: sugebėjimas organizuoti,
sugebėjimas įtikinti, sugebėjimas gauti
palaikymą, sugebėjimas rizikuoti ir prisiimti
atsakomybę, sugebėjimas suprasti žmones,
sugebėjimas kooperuotis, sugebėjimas išsikovoti
populiarumą ir prestižą, taktas ir diplomatija,
sugebėjimas būti patikimu, sugebėjimas keistis,
sugebėjimas juokauti ir suprasti humorą.
Šaltinis:(http://www.keiciuveikla.lt/news/detail/id/e0bf9ebc1cKuo vadovas skiriasi nuo
lyderio?)
Asmeninės savybės, kurias atsinešame
gimdami žinoma yra svarbios, nes ne
kiekvienas žmogus susidarius atitinkamai
situacijai imsis iniciatyvos ir bandys kažką
nuveikti, suburti žmones bendram darbui.
Tačiau tam, kad veikla kurios imamasi
būtų lydima sėkmės vien to nepakanka.
Čia prireikia teorinių žinių, kurios
kiekvienam lyderiui duos pagrindą,
stabilumą, didesnį pasitikėjimą savo
jėgomis, leis būti tokiu lyderiu, kurio
vizijas įgyvendinti padės žmones, kuriuos
jis subūrė, kurie juo pasitiki ir dėl bendro
tikslo atiduos visas savo jėgas ir žinias.
Visa tai lems sėkmę to, ką lyderis siekia
įgyvendinti.
Pagal Jim Kouzes ir Barry Posner
(1987) yra 5 dalykai
transformacinėje lyderystėje
leidžiantys pasiekti nepaprastų
rezultatų:
Rodyti pavyzdį
Įteigti bendrą viziją
Sudaryti galimybes kitiems veikti
Mesti iššūkį procesui
Drąsinti
Dr. Osvaldas Stripeikis VDU
Dr. Osvaldas Stripeikis VDU
„Lyderiais tampa drąsūs žmonės, tačiau
šią savybę gali išsiugdyti kiekvienas. Kai
žmogus išsiugdo tam tikras savybes, jis
nustoja bijoti imtis atsakomybės. Mes visi
turime užslėptų galių, apie kurias net
nenutuokiame, jos pasireiškia tuomet, kai
žmogų užgriūva atsakomybė, tuomet
susidarius tam tikrai situacijai, jie
pasireiškia kaip lyderiai, nors iki tol
negalvojo, jog galėtų tai padaryti.
„Saviugdo mokyklos“ internetinio tinklalapio straipsnis
„Lyderiu gali tapti kiekvienas“
„- Tikras lyderis nesirūpina titulais ant vizitinės
kortelės. Jis rūpinasi savo darbu. Yra atsakingas
už rezultatų siekimą. Nuolat tobulina ir siekia
naujovių, nepriklausomai nuo to, kai pasiseka tai
daryti. Yra entuziastingas ir nenuleidžia rankų net
prieš pačius didžiausius iššūkius.
Jis stengiasi būti pavyzdžiu aplinkiniams. Tikras
lyderis yra nuolankus. Vienas džiazo muzikantas
pasakė: nuolankumas yra varomasis variklis.
Priešingu atveju negali tobulėti, nes galvoji, kad
esi nuostabus. Galiausiai lyderis siekia sukurti
tvirtus santykius ir pakeisti savo organizaciją ar
pasaulį į gerąją pusę. Lyderiai yra svajotojai ir
idealistai“
(http://gyvenimas.delfi.lt/career/article.php?id=15834679#ixzz1ux4F9mh)
Lyderystė yra tik nedidelė dalis įgimtų
savybių, o dižiają dalį darbo sudaro
mokymasis, charakterio ugdymas, ir tam
tikrų aplinkybių atsiradimas. Pirmiausiai
reikia mokytis pažinti save, kontroliuoti
savo emocijas, valdyti charakterį. Reikia
mokėti pažinti bei suprasti kitus žmones.
Būti geru specialistu toje srityje, kurioje
dirbi, kad kiti tave gerbtų ir pasitikėtų kaip
kvalifikuotu specialistu.
2013 m. rugsėjo mėn. Vilniuje vyko
tarptautinė konferencija „Lyderystė švietime“
Europos komisijos (EK) narė Androulla Vassiliou, atsakinga už
švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimo reikalus, kalbėjo, kad,
pagrindinė problema yra jaunimo nedarbas, o esminis pedagogo
vaidmuo - stengtis, kad vaikai norėtų mokytis, tobulėti ir per anksti
nepasitrauktų iš švietimo sistemos. Todėl pedagogas turi pastoviai
tobulinti
savo
kvalifikaciją
ir
būti
visą
gyvenimą
besimokančiu.
Insbruko (Austrija) Mokytojų švietimo ir mokyklų tyrinėjimo
katedros profesorius, Švietimo fakulteto dekanas dr. Michael
Schratz, rėmėsi Gallup tyrimų išvadomis, kad svarbiausia žmogui
turėti gerą darbą. O šiandien pradėję mokytis vaikai ateityje dirbs
darbus, kurių dar net nėra, todėl dabartinės mokyklos
bei
mokymas turi keistis.
Edukologas ir mokslininkas Pasi Sahlberg iš Tarptautinio mobilumo
centro Suomijoje sakė, kad užuot skatinę konkurenciją,
standartizavimą, patikrinimai grindžiamą atskaitomybę, turėtume
švietimo
sistemoje
skatinti
bendradarbiavimą,
individualizavimą, pasitikėjimu grįstą atsakomybę. Jis ragino
stiprinti pedagoginę lyderystę, teisingumą ir nešališkumą.
„Švietimo naujienos“ 2013‘8/330
Lietuvos Švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius
Pavalkis 2014 m. sausį, kalbėdamas apie vykusią
konferenciją 2013 m. rugsėjo mėnesį teigė, kad
lyderystė dažniausiai priskiriama ugdymo įstaigų
vadovams, tačiau tai turėtų būti visiems pedagogams
būdingas bruožas, nes mokytojas yra tas, kuris eina
priekyje, uždega kitus, yra kūrybiškas ir
iniciatyvus.
Inovatyvus, kūrybiškas, aktyvus, reflektuojantis
švietimo dalyvis ir nuolat tobulėjanti, iniciatyvi
mokykla – tokia mūsų veiklos kryptis.
„Švietimo naujienos“ 2014‘1/334
2013 m. lapkričio mėn.
ES švietimo ministrų
susitikime vienbalsiai buvo patvirtintos išvados dėl
efektyvios lyderystės švietime.
ES Švietimo taryba atkreipė dėmesį į tai, kad
lyderystė mokykloje vertinama kaip antras pagal
svarbą, palyginti su mokymo kokybe, su mokyklų
veikla susijęs
veiksnys,
lemiantis sėkmingą
ugdymą.
Bet lyderystė yra akivaizdžiai pagrindinis veiksnys
užsibrėžiant
siekius,
teikiant
pagalbą
tiek
mokiniams, tiek tėvams ir mokyklų darbuotojams,
taigi skatinant siekti geresnių rezultatų.
„Švietimo naujienos“ 2014‘1/334
„Švietimo lyderystė“ magistrantūros studijų
programa
Švietimo lyderystės misija: mokykloje kurti geresnės
visuomenės pavyzdį, ugdyti žmones, kurie kurs naują
visuomenę, siekdami
nuolatinio tobulėjimo, ugdydami
kompetenciją keisti ir keistis, vadovaudamiesi bendro gėrio
supratimu. Lyderystės vardan mokymosi paskirtis – tobulinti
kiekvieną mokyklą ir visą švietimo sistemą, pačiam lyderiui
bręstant
kaip
asmenybei
ir
ugdant
besimokančias
bendruomenes lyderystės dvasia. Lyderystė suvokiama kaip
sąveikos procesas, kur mokyklų vadovai bendrauja ir daro
įtaką
moksleiviams,
mokytojams,
tėvams,
kitoms
bendruomenėms, patys mokydamiesi ir bręsdami kaip
asmenybės. Šios sąveikos „epicentras“ –mokinių mokymasis,
glaudžiai susijęs su visų kitų (mokytojų, vadovų, konsultantų,
tėvų ir kt.) mokymusi, siekiant sudaryti tvirtesnį pagrindą
mokinių mokymuisi.
2011 m. „Lyderių laikas“
Lyderystė reiškiasi per:
besimokančius mokinius, (mokiniai–lyderiai);
Besimokančius mokytojus (mokytojai-lyderiai);
besimokančius
mokyklos
vadovus
ir
jų
pavaduotojus (mokyklos vadovo ir mokyklos
vadovo pavaduotojo lyderystė);
besimokančius tėvus (tėvų lyderystė);
besimokančią
mokyklą
kaip
organizaciją
(mokyklos lyderystė);
besimokančią savivaldybę ( švietimo politikų
lyderystė);
nuolat besimokančią šalį (nacionalinė švietimo
lyderystė).
2011 m. „Lyderių laikas“
Programa skirta:
dalykinėms - specialiosioms, ir bendrosioms –
socialinėms,
ir
asmeninėms
lyderio
kompetencijoms, postmodernistinio požiūrio itin
akcentuojamoms, ugdyti: ar sekasi suprasti
skirtingus žmones, suburti komandą tikslams
pasiekti, konstruktyviai ir kūrybiškai spręsti
problemas,
ar
sugebama
inovatyviai
veikti
neapibrėžtomis aplinkybėmis, konsultuoti, lavinti
bei ugdyti kitus žmones ir save patį.
„Mokytojas – lyderis visuomenės varomoji jėga“
Europos Komisijos komunikate „2020 m. Europa.
Pažangaus,
tvaraus
ir
integracinio
augimo
strategija“, Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva
2030“ teigiama, kad „lyderystė – ateities augimo
varomoji jėga“, kuri lemia geresnius rezultatus ne
tik švietime, bet ir visose valstybės srityse. To
siekiant reikia auginti lyderius visose srityse.
Kadangi lyderius gali ugdyti tik lyderiai, tad
daugiausia dėmesio, pradedant švietimo politikais,
švietimo skyrių vedėjais, mokyklų vadovais ir t. t.,
turi būti skiriama mokytojams, padedantiems
atsiskleisti jauniesiems lyderiams, skatinantiems
lyderiškai veiklai.
2013 balandis nr. 1 www.smm.lt
Taigi, ko reikia mokytojams, kad jie galėtų
veiksmingiau mokyti ir tapti savo srities
lyderiais, būtų labiau patenkinti savo
profesine
veikla
ir
turėtų
daugiau
pasekėjų? Be to, kokio mokytojo reikia
šiuolaikiniam
mokiniui,
atliepiant
jo
poreikius,
siekiant
sėkmingesnio
jo
mokymosi ir geresnio prisitaikymo prie
sparčiai kintančios aplinkos?
2013 balandis nr. 1 www.smm.lt
Pagrindinės išvados:
Teigiama, kad tik lyderiai gali ugdyti lyderius, tačiau būtina
pabrėžti, kad kiekvienas gali būti lyderiu ir reikštis įvairiose veiklos
srityse, skirtingais lygmenimis (klasės, mokyklos, savivaldybės,
nacionaliniu bei tarptautiniu mastu).
Šiuolaikinio mokytojo kaip lyderio veikla, inovatyvumas ir
kūrybingumas, mokant savo pavyzdžiu mokinius, kolegas yra
svarbus akstinas, sudarantis sąlygas motyvuoti visuomenę eiti
pažangos keliu.
Mokytojas lyderis – savo srities profesionalas, kuriantis palankią
mokinių mokymuisi ir savo veiklai aplinką, gebantis panaudoti
aplinkos pokyčius, nuolat reflektuojantis, siekiantis tobulėti ir
skatinantis kitus tobulintis.
Mokytojų lyderystei skleistis turi būti sukurta motyvavimo sistema,
apimanti itelektinius ir finansinius išteklius, skirtus konkrečiai
organizacijai, atliepiant jos ir kiekvieno mokytojo poreikius.
Sėkminga mokytojų lyderystė skatina mokytojus bendradarbiauti,
siekiant tobulinti mokymą, gerinti mokinių mokymosi rezultatus ir
tobulinti mokyklos veiklą
2013 balandis nr. 1 www.smm.lt
Pagrindinis mokytojo tikslas
– padėti mokiniui suprasti
save ir surasti savo vietą
visuomenėje