Transcript Proceso modelis

Proceso modelis
Pagal ISO 9000 standartą
Proceso modelis

Įprastas proceso modelis apima žinias
apie užsakovą ir rinką, strateginį
planavimą, tyrimą ir vystymą, įsigijimą,
naujo gaminio vystymą, užsakovo
užsakymų vykdymą, valdymo informaciją,
matavimus, analizę, darbuotojų rengimą
Proceso modelis pagal ISO 9000
standartą
Proceso
efektyvumas =
galimybė
pasiekti
norimus
rezultatus
Įvestis
Tarpusavyje susiję veiksmai
ir kontrolės metodai
Reikalavimų
nustatymas,
resursai, duomenys
Monitoringas (stebėsena)
ir matavimai
Išvestis
Reikalavimų
įgyvendinimas
Proceso
našumas = gauti
rezultatai,
panaudoti
resursai
Procesai gali būti:


Vertę sukuriantys, kartais vadinami esminiais
procesais, kurie yra verslo „variklis“ – jie padeda
pasiekti ir išlaikyti pranašumus konkurencinėje
kovoje.
Palaikantys procesai yra tokie, kurie paremia ir
sustiprina vertę sukuriančius procesus.
Vertę sukuriantys procesai





Šie procesai susiję su įmonės pagrindine veikla ir
strateginiais tikslais.
Procesais reguliuojamas gaminio kūrimas, jie yra labai
svarbūs užtikrinant vartotojo pasitenkinimą kuriamais
gaminiais, taip pat šie procesai turi esminę įtaką
strateginiams įmonės tikslams.
Vertę sukuriantys procesai apima gaminio konstrukcijos
kūrimą, gamybos bei pristatymo procesus.
Gaminio konstrukcijos procesas apima visą veiklą, kuri
skirta įtraukti visus užsakovo reikalavimus, naujas
technologijas, žinias į funkcines gaminio specifikacijas.
Gamybos/pristatymo procesai kuria ir pristato reikiamą
gaminį.
Palaikantys procesai:
Šie procesai užtikrina infrastruktūrą vertę
sukuriantiems procesams, tačiau tiesiogiai
nedidina gaminio vertės.
 Palaikantys procesai gali apimti finansų,
paslaugų valdymą, žmogiškųjų išteklių
užtikrinimą bei valdymą

Proceso valdymas
Proceso valdymo tikslas yra pasiekti
aukščiausią proceso įvykdymo lygį.
 Proceso valdymas susideda iš trijų svarbių
veiklų: projektas, kontrolė ir gerinimas.

Proceso valdymas



Projektas užtikrina, kad proceso įvestis –
medžiagos, technologija, darbo metodai ir
žmonės būtų adekvatūs ir kad proceso eiga būtų
tiksliai apibrėžta, apsaugota nuo klaidų,
nuosekli, lanksti ir suprantama.
Kontrolė skirta įvertinti, ar projektas
įgyvendinamas pagal planą ir ar projekto išvestis
atitinka tikslą. Jei ne, turi būti nustatytos
priežastys ir procesas koreguojamas.
Gerinimu siekiama užtikrinti vis aukštesnį
proceso lygį – sumažinti nukrypimus, padidinti
išeigą, sumažinti klaidų ir defektų skaičių.
Darbo procesų projektavimas


Proceso projektas gali turėti žymią įtaką kainai
(taip pat ir pelnui), lankstumui (galimybė tiekti
tinkamus gaminius tinkamais kiekiais pagal
užsakovo reikalavimus arba esant reikalui keisti
projektą) bei išvesties (gaminių, paslaugų)
kokybei.
Geras proceso projektas užtikrina, kad gaminiai
ar paslaugos atitiks vartotojo reikalavimus ir
procesas bus pajėgus pasiekti reikiamą projekto
įgyvendinimo lygį.
Darbo procesų projektavimas

Kiti veiksniai, kurie gali būti įtraukiami į
proceso projektą – saugumas, proceso
įvykdymas ir nepastovumas,
produktyvumas, įtaka aplinkai, matavimų
galimybės ir įrangos priežiūra.
Proceso projektas
Gamyboje proceso projektas dažniausiai
apima detalią techninę gaminio
charakteristikų analizę, technologines
galimybes, gamybos nuoseklumą,
surinkimo metodus.
 Naudojami įrankiai – proceso struktūrinės
schemos, surinkimo schemos, darbo
metodų analizė.

Proceso projektas
Bet kokio proceso
projektavimas prasideda
nuo jo identifikavimo ir
dokumentacijos rengimo
(aprašoma, kaip atliekamas
procesas).
 Daugelis įmonių
dokumentacijos rengimui
naudoja standartą ISO
9000.

Paslaugų procesai
Paslaugų procesai projektuojami
atsižvelgiant į penkis pagrindinius
veiksnius: patikimumas, garantija, nauda,
atsakingumas, empatija (įsijautimas).
 Paslaugų projektavimas apima tinkamą
įrengimų, procesų ir procedūrų balansą,
darbuotojų elgesį, darbuotojų profesinį
nuovokumą.

Paslaugų procesai



Jų tikslas yra teikti servisą ar paslaugą, kurios
elementai yra nuoseklūs ir nukreipti siekti
specifinio plano pagal atitinkamą rinkos dalį.
Per didelis ar per mažas kurio nors komponento
išskyrimas gali turėti įtaką laikui bei serviso
efektyvumui, taip pat gali sukelti vartotojų
entuziazmą arba apatiją.
Per didelis dėmesys profesionaliam sprendimui
gali turėti teigiamą poveikį sprendžiant vartotojo
problemas, tačiau taip pat tai gali būti lėto,
nenuoseklaus ar netaktiško serviso priežastis.
Klaidų taisymo
procesai
Klysti yra žmogiška
Tipiškos klaidos

Tipiškos klaidos,
pasitaikančios
gamyboje, yra praleista
operacija, apdirbimo
klaidos, surinkimo
klaidos, trūkstamos
detalės, netinkamos
detalės ir derinimo
klaidos.
Klaidų priežastys:







Užmaršumas dėl dėmesio stokos.
Nesusipratimas dėl nepakankamo proceso ar
metodikos žinojimo.
Prastas atpažinimas, susijęs su reikiamo dėmesio
stoka.
Patirties trūkumas.
Išsiblaškymas.
Sprendimų priėmimo uždelsimas, kai procesas yra
automatizuotas.
Įrangos veikimo sutrikimai.
Poka-yoke koncepcija
Poka-yoke koncepcija atsirado ir buvo
tobulinama apie 1960 metus Japonijoje.
 Ją pradėjo taikyti japonų inžinierius Shigeo
Shingo, kuris kūrė Toyota gamybos
sistemą.
 Poka-yoke (POH-kah YOU-kay) yra klaidų
taisymo proceso būdas, naudojant
automatinius prietaisus ar metodus, kurie
leidžia išvengti paprastų žmogiškų klaidų.

Poka-yoke naudojant bar-kodus
Poka-Yoke metodas koncentruojasi į:
Prognozė, arba atpažinimas, kad defektas
gali atsirasti ir įspėjamasis signalas apie
galimą defekto atsiradimą.
 Atsiradusio defekto nustatymas ir
atpažinimas bei proceso sustabdymas.

Poka-yoke
Daugelis poka-yoke praktinio pritaikymo
veiksmų yra gana paprasti, tačiau
kūrybiški.
 Dažniausia juos nėra brangu įgyvendinti.

Klaidų taisymo proceso lygiai



Užkertamas kelias galimų proceso klaidų atsiradimui.
Šis procesas yra efektyviausias, kadangi jis pašalina
bet kokią galimybę klaidai ar defektui atsirasti ir
nesukuria papildomų išlaidų susijusių su perdirbimo
laiku, darbu ir atliekomis.
Potencialių defektų identifikavimas ir proceso
sustabdymas prieš atsirandant defektams. Šiame
lygyje taip pat neatsiranda papildomos išlaidos,
susijusios su defektų atsiradimu, tačiau jis reikalauja
laiko, reikalingo proceso sustabdymui ir korekciniams
veiksmams.
Defektų radimas pradedant ar baigiant procesą. Šiame
lygyje neatsiranda išlaidos dėl netinkamo darbo, tačiau
neabejotinai atsiranda atliekų ir perdirbimų.
Tos pačios koncepcijos gali būti taikomos
ir su patarnavimais susijusių klaidų
taisymui.
 Pagrindinis skirtumas yra tas, kad
aptarnavimo klaidų taisymas turi vertinti
tiek užsakovo, tiek teikėjo veiksmus.

Tipiniai aptarnavimo klaidų tipai
 Užduoties
klaida apima darbo netinkamą
atlikimą, darbą, kuris nebuvo pageidautas,
darbo atlikimą netinkama tvarka, per daug
lėtą darbą. Tokių klaidų eliminavimui (pokayoke) gali būti naudojami kompiuteriniai
perspėjimai, spalvinis kasos aparatų mygtukų
kodavimas, signaliniai įranginiai.
 Naudojimo klaidos atsiranda kontaktuojant
vartotojui ir aptarnaujančiam įrenginiui ar
žmogui. Tai gali būti mandagumo trūkumas,
žinių trūkumas, dėmesio klientui trūkumas.
Tipiniai aptarnavimo klaidų tipai
 Apčiuopiamos
(materialios) klaidos – tai
fiziniai aptarnavimo elementai – netvarkinga
įranga, nešvarios uniformos, netinkama
temperatūra, dokumentų klaidos.
 Vartotojo klaidos pasiruošimo metu –
reikiamos medžiagos ar duomenų
nepateikimas, nesupratimas savo vaidmens.
Skambučio metu gali būti užduodami keli
paprasti klausimai, kurie padės vartotojui
sužinoti, kokios informacijos jiems reikės.
Tipiniai aptarnavimo klaidų tipai
klaidos kontakto metu – tai
nedėmesingumas, nesupratimas, užmaršumas,
proceso eigos arba instrukcijų užmiršimas. Poka-yoke
pavyzdys – signalai, primenantys vartotojui išimti
kortelę iš bankomato, užraktas lėktuvo tualete, kuris
turi būti užrakintas, kad viduje užsidegtų šviesa.
 Vartotojo klaidos apsisprendimo metu – vartotojas
nenurodo aptarnavimo klaidų, nepasimoko iš patirties.
Viešbučiuose gali būti įteikiamas nedidelis
sertifikatas, kuriame vartotojas būtų skatinamas
parašyti atsiliepimą. Tinkamoje vietoje pastatytas
vežimėlių surinkimo stendas ir reikalavimas įdėti
monetą, norint pasiimti vežimėlį, skatina vartotojus
pastatyti vežimėlius tvarkingai į stendą
 Vartotojo
Proceso valdymo
modelis
Proceso valdymas

Proceso valdymas apima visą veiklą,
susijusią su planavimu, grafiko sudarymu
bei kontrole. Projekto valdymas yra
svarbus six sigma, kadangi tipiški projektai
reikalauja skirtingų skyrių bei funkcijų
veiklos koordinavimo.
Proceso valdymas

Jei procesas yra eilė tarpusavyje susijusių
veiksmų, funkcijų ir resursų, kurie užtikrina
rezultatą ir efektyvus procesas užtikrina,
kad bus pasiektas norimas rezultatas,
proceso modelį galime pavaizduoti tiksliau
Patobulintas proceso modelis
VALDOMAS
PROCESAS
Apribojimai
Reikalavimai
Įvestis
Resursai
Veikla
Tikslai ir
priemonės
Išvestis
Rezultatai
Gerinimas
Patikrinimai
Reikalavimų
įvykdymas
Patobulintas proceso modelis

Šis modelis parodo, kad gavus
reikalavimus, atliekama eilė procedūrų,
naudojant galimus resursus ir užtikrinant,
kad rezultatas būtų gautas toks, kuris
patenkintų reikalavimus ir padėtų juos
įvykdyti.
Kad procesas būtų efektyvus, turi
būti laikomasi šių principų:


Tikslų logiškumas ir nuoseklumas. Procesas
užtikrins reikiamus rezultatus, jei proceso tikslai
ir užsakovų tikslai bus tie patys.
Tikslo aiškumas. Aiškūs, išmatuojami tikslai ir
apibrėžti uždaviniai leidžia aiškiai
susikoncentruoti į veiksmus ir sprendimus, kurie
garantuos, kad užsakovo reikalavimai bus
įgyvendinti.
Kad procesas būtų efektyvus, turi
būti laikomasi šių principų:


Ryšys su tikslais. Proceso veiksmai ir sprendimai
turi būti tokie, kurie leistų pasiekti užsibrėžtą tikslą.
Kompetencija ir galimybės. Proceso išvesties
kokybė tiesiogiai proporcinga žmonių kompetencijai
bei įrangos, kurią naudoja šie žmonės, galimybėms.
Šis principas numato, kad procesui bus parinkti
žmonės, turintys reikiamą kompetenciją ir
kvalifikaciją, taip pat įranga bus parinkta tokia, kuri
leis įgyvendinti proceso tikslus.
Kad procesas būtų efektyvus, turi
būti laikomasi šių principų:


Rezultatų tikrumas. Norimi rezultatai yra
tikslesni, kai jie dažnai matuojami, naudojant
pagrįstus metodus ir tikrinamas rezultatų
atitikimas užduočiai. Taikant šį principą žmonės
žino, kaip vyksta procesas.
Lygiavimas į geriausią praktiką. Procesas
vyks optimaliai, kai veiksmai ir sprendimai atitiks
geriausią turimą praktiką. Taikant šį principą
procesas vyksta numatytu būdu ir yra
užtikrinamas jo efektyvumas.
Kad procesas būtų efektyvus, turi
būti laikomasi šių principų:

Aiškus ryšys. Proceso išeitis labiau atitiks
užsakovo lūkesčius, kai periodinis patikrinimas
patvirtins, kad tarp tikslų, priemonių, užduočių ir
vartotojų lūkesčių yra aiškus ryšys. Kai taikomas
šis principas, proceso tikslai, metodai ir užduotys
periodiškai bus koreguojami dėl veiklos ir
resursų pasikeitimo, kad būtų užtikrinamas
pastovus gerinimas.
Proceso reikalavimai



Norint, kad procesas atitiktų jam keliamus
reikalavimus, būtina juos tiksliai suprasti.
Vienas iš pagrindinių klausimų, iškylančių
proceso planavimo metu yra: „kokio galutinio
rezultato (išvesties, gaminio, paslaugos) tikisi
vartotojas iš šio proceso?“.
Į šį klausimą padeda atsakyti apklausos,
vartotojų atsiliepimai, vartotojų įtraukimas į
projektavimo komandas.
Proceso reikalavimai
Kadangi vertę kuriantys procesai yra skirtingi, jų
reikalavimai bei reikiamos charakteristikos taip
pat gali smarkiai skirtis:
Gaminio surinkimo procesui keliami reikalavimai
būtų tinkama eilės tvarka, tinkamos dalys,
tinkamas greitis, reikiama temperatūra.
Tiekimo procesui keliami reikalavimai būtų kaina
bei užsakymo atitikimas.
Konstravimui keliami reikalavimai – darbus atlikti
laiku ir įsitekti į tam skirtą finansinę sąmatą.

Proceso išvestis




Kiekvienas procesas turi turėti tikslą, kuris
užtikrintų jo egzistavimo priežastį.
Proceso formuluotėje turi būti išreikšta, kam jis
skirtas.
Proceso išvestis gali būti apčiuopiamas ir
neapčiuopiamas rezultatas – gaminys arba
rezultatas.
Svarbiausia proceso išvestis yra tokia pati, kaip
proceso tikslas. Kad proceso išvestis atitiktų
tikslą, ji turi būti iš anksto apibrėžta – pagrindinis
tikslas, kurio siekiama šiuo procesu, o ne tik
dabartinė užduotis.
Proceso rezultatas




Šalia išvesties, procesas turi rezultatą.
Proceso rezultatas gali būti žalingas poveikis
aplinkai.
Užsakovo reikmių patenkinimas yra rezultatas,
bet nebūtinai išvestis.
Rezultatai atsiranda ir po proceso išvesties
gavimo, todėl proceso metu negali būti
kontroliuojami. Rezultatai kontroliuojami
projektuojant procesą – procesas
projektuojamas taip, kad gauta išvestis duotų
norimus rezultatus.
Proceso tikslas




Kiekvieno proceso tikslas yra gauti reikiamą
rezultatą.
Analizuodami reikiamus išvesties duomenis,
mes galime nustatyti proceso tikslus.
Norint pasiekti tikslą, turi būti matuojamos ir
kontroliuojamos proceso ir gaminio
charakteristikos.
Proceso tikslas turi būti žinomas ir susietas su
tam tikrais matavimais, kad matuojant tam tikrus
parametrus ar charakteristikas būtų galima
spręsti, ar procesas vyksta tinkamai.
Proceso apribojimai

Proceso apribojimai varžo proceso eigą.
Tai gali būti resursų trūkumas (laiko,
medžiagų, įrangos), gali būti ribojami
metodai, sprendimai ir kiti veiksniai.
Proceso tikrinimas



Ar procesas vyksta pagal planą? Atsakius į šį klausimą,
paaiškėja, ar proceso tikslai bus pasiekti pagal planą.
Ar procesas vyksta geriausiu būdu? Tai yra, ar
optimizuojami resursai (laikas, finansai, žmonės, erdvė,
medžiagos ir pan.) taip, kad jie būtų panaudojami kaip
galima efektyviau. Resursai turi būti kuo tinkamesni –
naujos technologijos, naujos medžiagos, nauja darbo
patirtis.
Kaip mes sužinome, kad veikla vykdoma tinkamai? Šiuo
klausimu įvertinama, ar planuojama išvestis atitinka
užsakovo reikmes ir reikalavimus. Gali būti taip, kad
vartotojo reikalavimai pasikeitė.
Proceso efektyvumas




Procesas bus efektyvus, jei jis užtikrins, kad bus gauta
reikiama išeitis (gaminys, paslauga, sprendimas ir pan.).
Tačiau vien gauti išvestį neužtenka. Jei išvestis
(produktas, gaminys) yra nekokybiška arba gaunama per
vėlai, procesas yra neefektyvus.
Procesas gali būti neefektyvus ir dėl kitų priežasčių –
darbas laužant įstatymus, darbuotojų išnaudojimas,
darbas netinkamomis sąlygomis.
Visi šie netinkami veiksniai mažina darbuotojų
motyvaciją, o nemotyvuotas darbas neužtikrins
efektyvaus proceso.
Proceso efektyvumas

Taigi, procesas bus efektyvus tik tuo
atveju, jei proceso išvestis tenkins visus
susijusius žmones (visų pirma vartotojus,
taip pat ir dirbančiuosius, tiekėjus)
Proceso kontrolė
Kontrolė yra veikla, užtikrinanti reikalavimų
atitikimą ir korekcinius veiksmus, kurie
reikalingi problemoms taisyti ir užtikrinti
stabilias charakteristikas.
 Visi proceso matavimai paprastai svyruoja
tam tikrose vidutinėse ribose.
 Nenormalios sąlygos ar nenumatyti įvykiai
gali sąlygoti nukrypimą nuo vidurkio.

Proceso kontrolė
Kontrolės esmė yra nukrypimo priežasčių
pašalinimas ir proceso pastovumo
užtikrinimas.
 Tačiau net ir kontroliuojamas procesas,
turintis daug nukrypimų, gali būti
nuostolingas ir netikti užsakovui.

Proceso kontrolė svarbi dėl to, kad:
proceso kontrolės metodai yra efektyvaus
procesų valdymo pagrindas;
 ilgalaikis gerinimas negali būti taikomas,
kol procesas nėra kontroliuojamas.

Bet kuri kontrolės sistema susideda
iš šių elementų:
standartas arba tikslas;
 matavimo vidurkio nustatymas;
 rezultatų lyginimas su standartais;
 galimybė taikyti atitinkamas korekcijas.

Tikslo nustatymas



Standartai arba tikslai nustatomi planavimo ir
projektavimo proceso metu. Jie parodo, kas turi
būti atlikta.
Tikslus ir standartus veikia išmatuojamos
kokybės charakteristikos (gaminio matmenys,
paslaugos laikas, darbuotojų elgesys).
Lyginant gautus rezultatus su reikiamu standartu
ar tikslu, galima nustatyti, ar reikalingi korekciniai
veiksmai.
Proceso kontrolė



Daug įmonių tam taiko statistinę procesų
kontrolę, kaip priemonę nustatyti nukrypimus
nuo standartų, kuriems reikia korekcinių
veiksmų.
Daugeliu atveju kontrolės procesas yra
automatizuotas.
Pavyzdžiui, gaminių iš plastiko storis priklauso
nuo temperatūros. Sensoriai seka lakšto storį ir
kai jis nebeatitinka tolerancijų, sistema gali
pritaikyti temperatūrą, kad storis būtų
pakoreguotas.
Proceso kontrolė
Matavimai ir rodikliai yra proceso kontrolės
pagrindas.
 Matavimai turi būti atliekami kuo anksčiau,
tik pradėjus procesą, kad būtų
sumažinamos problemos ir išlaidos, kurios
atsirastų dėl nukrypimų nuo reikiamų
charakteristikų.

Procesu pagrįstos valdymo
sistemos vystymas
Visos įmonės yra skirtingos, tačiau yra tam
tikros charakteristikos, bendros
skirtingoms įmonėms.
 Skiriasi įmonių tikslai, kaip tas tikslas yra
siekiamas, kaip randami užsakovai, kaip
nustatomos jų reikmės.
 Tačiau įmonės turi tam tikras panašias
funkcijas, kurios skiriasi dydžiu ir
galimybėmis.

Bendros įmonių charakteristikos


Visos įmonės siekia paklausos, visos įmonės
siekia patenkinti paklausą, taigi visose taikomas
išteklių valdymo procesas.
Taip pat visos įmonės turi tikslą ir misiją ir siekia
vystyti ir gerinti galimybes taip, kad tikslas būtų
įgyvendintas, taigi visose įmonėse taikomas
tikslo valdymo procesas.
Pagrindiniai žingsniai nustatant
įmonės tikslus (ISO 9001)




Išsiaiškinti įmonės tikslus, misiją ir viziją. Tai yra, ką įmonė
siekia daryti ir kokia kryptimi tikslo siekimas vyks.
Patvirtinti siekius ir principus, kurie leis įmonei pasiekti
tikslą.
Nustatyti užsakovų reikalavimus, susijusius su įmonės
tikslais, misija ir vizija. Aukščiausioji vadovybė turi užtikrinti,
kad siekiant geriau patenkinti klientus, jų reikalavimai yra
nustatomi ir vykdomi.
Nustatyti užsakovų pasitenkinimo vertinimo kriterijus, pagal
jų reikalavimus. Aukščiausioji vadovybė turi užtikrinti, kad
kokybės tikslai, taip pat ir tie, kurie reikalingi produkto
reikalavimams tenkinti, būtų nustatyti atitinkamoms
organizacijos funkcijoms ir lygmenims. Kokybės tikslai turi
būti matuojami ir suderinami su kokybės politika.
Kokybės politika



Tikslą nustato aukščiausioji vadovybė,
atsižvelgdama į tai, kodėl įmonė egzistuoja ir
kam tikslas yra nustatomas.
Misiją nustato aukščiausioji vadovybė,
atsižvelgdama į kryptį, kuria šiuo metu vystosi
įmonė.
Vizija nustatoma atsižvelgiant į tai, ko tikimasi iš
įmonės ateityje – kokia ji turėtų tapti, dėl ko ji
turėtų tapti žinoma.
Tikslas Misija Vizija
Suinteresuoti asmenys
Visos įmonės turi tarpininkus arba
suinteresuotus asmenis (stakeholders) –
tai yra užsakovai, darbuotojai, tiekėjai,
akcininkai ir kiti, nuo kurių priklauso
įmonės veiklos sėkmė.
 Kad nustatyti šių suinteresuotų asmenų
reikmes, reikia išskirti žmones, susijusius
su įmonės tikslais, siekiais ir stengtis
patenkinti susijusių žmonių reikalavimus.

Suinteresuoti asmenys




Vartotojai gali pageidauti pristatymo laiku, aukšto
patikimumo lygio, nebrangios priežiūros, greito
garantinio aptarnavimo.
Akcininkai gali tikėtis didėjančios finansinės
naudos iš savo investicijų. Jie tikisi gauti aiškius
ir tikrus veiklos rodiklius, kurie nebūtų klastojami
ar keičiami.
Darbuotojai tikisi tinkamo darbo užmokesčio ir
darbo sąlygų bei lanksčių darbo valandų.
Tiekėjai tikisi greito apmokėjimo, lojalumo
pasikeitimams.
Proceso vystymas
Nustačius įmonės tikslus bei įvertinus,
kokie veiksniai gali padėti šiuos tikslus
pasiekti, o kas gali tam sutrukdyti,
vystomas veiklos planas, skirtas šių tikslų
įgyvendinimui.
 Nustatoma reikiama proceso išvestis bei
rodikliai, pagal kuriuos bus nustatoma, ar
išvestis yra tinkama.

Proceso vystymo žingsniai:




Nustatyti procesus, kurie užtikrins veiklos išvestį
(veiklos procesai).
Nustatyti pasisekimo vertinimo matus, matavimų
metodus bei kiekvieno veiklos proceso užduoties
vertes (proceso kontrolės parametrai).
Nustatyti procesus, kurie užtikrins veiklos procesų
nustatytą išvestį (darbo procesai).
Nustatyti veiklą, kuri užtikrintų tinkamas darbo
proceso išvestis, sumažinant ar panaikinant
neatitikimų riziką (proceso eigos schemos ir rizikos
įvertinimas).
Proceso vystymo žingsniai:




Nustatyti kompetencijas ir galimybes, skirtas užtikrinti
veiklą, kurios išvestis bus tinkama (resursų sąmatos ir
specifikacijos).
Aprūpinti procesą visais reikiamais žmogiškaisiais ir
fiziniais resursais, kad būtų gauta reikiama išvestis
(proceso aprūpinimas ištekliais).
Vykdyti procesą kaip numatyta projekte, atsižvelgti į
aplinkos pasikeitimus, panaikinti nenumatytus
trukdžius ir užtikrinti proceso įvykdymą (proceso
paskirtis, integravimas ir galimybių vertinimas).
Ryšių tarp procesų tikrinimas ir sistemos efektyvumo
užtikrinimas (sistemos integravimas ir priėmimas).
Procesas turi būti kontroliuojamas:
– kiekvieną kartą vykdant
procesą tomis pačiomis sąlygomis gaunamas
tas pats rezultatas;
 sistemingai – gautas rezultatas atitinka
suinteresuotų žmonių reikalavimus;
 nuolat – procesas vyksta pagal planą, be
nenumatytų trukdymų.
 pakartotinai
Proceso kontrolės užtikrinimas


Kad užtikrinti proceso kontrolę, reikia nustatyti
parametrus, kurie turi būti kontroliuojami.
Kontroliuojamų parametrų gali būti labai daug –
funkcionalumas, patikimumas, naudojimo
patogumas, forma, tinkamumas, gaminio kaina,
aptarnavimo kaina, pristatymo laikas ir pan.,
tačiau pirmiausia kontroliuojami parametrai,
kuriuos vertina ir kurių reikalauja užsakovas.
Darbo procesų nustatymas


Žinant reikiamą proceso išvestį ir kaip bus
matuojama proceso sėkmė, galima nustatyti
pagrindinius darbo procesus.
Darbo procesas gali būti nustatomas atsakant į
klausimą „kas veikia proceso išvesties
tinkamumą?“. Jei raktas į sėkmę yra vartotojo
reikalavimų supratimas, tai bus darbo procesas,
kuris orientuojamas į vartotojo reikmių
supratimą. Jei raktas į sėkmę yra produkto
naujumas, tai bus darbo procesas, orientuotas į
naujovių įdiegimą.
Veikla, užtikrinanti darbo proceso
išvestį




Turint darbo proceso parametrus, reikia nustatyti
veiklą, kuri užtikrins darbo proceso išvestį.
Tam gali būti naudojamas smegenų šturmas
(branstorming), stebėjimas, patirtis ar teorinė
analizė.
Šiame etape taip pat reikia įvertinti rizikos
veiksnius, nesėkmės tikimybę ir atlikti rezultatų
analizę.
Rezultatas bus eilė detalizuotų procesų schemų,
kur numatyti indėliai ir produkcija, nesėkmės
prevencija, kontrolė ir kritiniai kontrolės taškai.
Proceso diegimas
Proceso diegimas yra informacijos,
žmogiškųjų išteklių, fizinių išteklių tinkama
sąsaja.
 Visi susiję su procesu žmonės turi žinoti
veiklos arba darbo proceso tikslą bei būti
suinteresuoti siekti to tikslo ir užtikrinti, kad
jis bus tinkamai įgyvendintas.

Sistemos efektyvumo užtikrinimas
Sistema veiks efektyviai, jei bus
užtikrinami ryšiai tarp procesų.
 Susiję žmonės turi gauti su procesu
susijusią informaciją ir veikti savarankiškai,
tinkamai atlikdami reikiamus veiksmus,
kad procesas vyktų sklandžiai.

Parametrų kontrolė



Proceso vystymo metu reikalinga parametrų
kontrolė, kad būtų užtikrinama, jog veikla
vykdoma pagal planą.
Galutinio rezultato arba išvesties tinkamumas
užtikrinamas kiekviename proceso vystymo
etape.
Rizikos veiksnių vertinimas reikalingas, kad būtų
užtikrinama, jog procesas užtikrina saugų ir
pelningą produkto arba išvesties vystymą,
įvertinant apribojimus ir taikant tinkamą
nesėkmes prevenciją.
Proceso vertinimas



Gavus rezultatą (pagaminus reikiamą gaminį,
suteikus paslaugą), išvestis turi būti įvertinama,
kad būtų nustatyta, ar ji atitinka reikalavimus.
Proceso vertinimas reikalingas tam, kad būtų
nustatyta, ar proceso išvestis gauta
efektyviausiu būdu.
Efektyvumo įvertinimas reikalingas nustatyti, ar
išvestis, matavimai ir tikslai išlieka aktualūs ir
atitinka užsakovų reikmes
Proceso gerinimas




Tęstinis proceso gerinimas yra vienas iš
pagrindinių visiškos kokybės užtikrinimo
principų.
Tęstinio gerinimo koncepcija atsirado seniai.
Toyota buvo vieni iš pirmųjų, pradėjusių taikyti
tęstinio proceso gerinimo koncepciją.
Jie buvo vieni iš pirmųjų, pradėjusių naudoti justin-time (reikiamu laiku) filosofiją, kuri Japonijoje
vadinama kaizen (ki-zen) filosofija.
Kaizen yra japoniškas žodis, reiškiantis
laipsnišką ir reguliarų gerinimą
Kaizen filosofija


Kaizen filosofija apima visas veiklos sferas,
gerinimas taikomas visoms veiklos sritims:
kaina, pristatymas reikiamu laiku, darbuotojų
sauga ir tobulėjimo galimybės, ryšiai su tiekėjais,
naujų gaminių vystymas, našumas.
Kokybės kontrolės sistemos sukūrimas, robotų
technika, pažangios technologijos taikymas,
įrangos aptarnavimas, just-in-time gamybos
taikymas – visa tai veda į proceso gerinimą.
Kaizen filosofija
Kad kaizen programa būtų sėkmingai
įdiegta, reikia trijų dalykų: eksploatacijos
arba valdymo patirties, visuotinio
įsitraukimo ir mokymo.
 Eksploatacijos patirtis leidžia naudoti
naujas gerinimo galimybes. Taikant kaizen
filosofiją, kiekvienas darbininkas yra
suinteresuotas gerinti veiklą.

Kaizen filosofija



Kaizen filosofija plačiai naudojama JAV ir kitose
šalyse.
Ši filosofija reikalauja žymaus pasikeitimo
visuose įmonės sluoksniuose – nuo aukščiausių
vadovų iki darbininkų.
Gali būti taikoma kaizen blitz programa. Tai
intensyvus ir greitas gerinimo procesas, kai
komanda ar skyrius skiria visus resursus
gerinimo projektui, kuris turi būti įgyvendintas
per trumpą laiko periodą.
Proceso gerinimas



Gamybos defektų ir aptarnavimo klaidų sumažinimas.
Ciklo laiko (tai yra laikas nuo gaminio užsakymo, kurį
pateikia vartotojas iki gaminio pristatymo vartotojui,
arba laikas, kuris reikalingas naujo gaminio pristatymui
rinkai) sumažinimas padeda užtikrinti vartotojo
pasitenkinimą, be to ciklo laikas gali būti sumažintas
tik supaprastinus procesus, kad būtų pašalinti
veiksmai, nedidinantys pelno (pavyzdžiui perdirbimas).
Sumažinus ar panaikinus nereikalingus ir
nepridedančius vertės veiksmus, sumažėja ir gaminio
savikaina.
Proceso gerinimas
Norėdama sumažinti defektų, klaidų skaičių,
sutrumpinti ciklo laiką, įmonė turi:
stengtis gerinti darbuotojų pasitenkinimą darbu bei
skatinti bendradarbiavimą;
gerinti gaminio konstrukciją, numatant savybes,
kurios labiau atitiktų užsakovo poreikius;
užtikrinti patikimumą;
gerinti gamybinės sistemos efektyvumą, mažinant
prastovų laiką;
mažinti nereikalingą įrangą, perdirbimus ir atliekas

Proceso gerinimas perversmu
Šis gerinimas remiasi naujovišku ir
kūrybingu mąstymu bei didesniais tikslais.
 Jei tikslas yra pagerinti procesą 10
procentų, jis yra nesunkiai pasiekiamas
atlikus keletą nežymių korekcijų. Jei tikslas
yra pagerinti procesą 1000 procentų,
darbuotojai turi būti labai kūrybingi ir
mąstyti plačiai.

Tai, kas atrodytų nepasiekiama, dažnai gali būti
įgyvendinta atliekant esminį proceso gerinimą ir
skatinant darbuotojus (kad žmonės būtų
suinteresuoti siekti užsibrėžto didžiulio tikslo).
Etalono siekimas (Benchmarking)


Tai yra kitas proceso gerinimo metodas, kai
įmonė lygina savo pasiekimus su geriausiomis
tos srities įmonėmis, nustato, kaip geriausios
įmonės pasiekia aukštą gamybos lygį bei
naudoja šią informaciją kaip savo iškeliamų
tikslų, siekių ir strategijos pagrindą.
Arba kitaip tariant įmonė remiasi geriausia
praktika toje srityje ir gerina savo gaminio
kūrimo procesus.
Etalono siekimas
Naudodamos etalono siekimo metodiką,
įmonės randa savo stipriąsias ir silpnąsias
puses, ieško būdų, kaip įdiegti geriausią
praktiką savo įmonės veiklos gerinimui.
 Ši metodika padeda motyvuoti darbuotojus
siekti didesnio tikslo, kadangi darbuotojai
mato akivaizdų pavyzdį, ko jie gali pasiekti
dirbdami geriau.

Etalono siekimas
Etalono siekimo metodika naudojama dėl keleto
priežasčių:
nebereikia „išradinėti dviračio“, kadangi galima remtis
kitų įmonių praktika ir sutaupyti laiko bei resursų, kurie
būtų sunaudojami įmonei kiekvienąkart pačiai ieškant
būdų, kaip pagerinti procesą;
galima nustatyti realius tikslus, kuriuos įmonė bus pajėgi
įgyvendinti, taip pat lengviau nuteikti darbuotojus siekti
tęstinio gerinimo;
kadangi procesas yra tęstinis, lengviau prisiderinti ir
suprasti greitai besikeičiančius vartotojų poreikius.

Konstravimas iš naujo (Reengineering)

Tai yra proceso permąstymas
iš pagrindų, radikalus
perprojektavimas, kad būtų
pasiektas esminis pagerinimas
kritinėse dabartinio proceso
vietose – pavyzdžiui, kaina,
kokybė, aptarnavimas, greitis.
Konstravimas iš naujo



Proceso perprojektavimas apima dabartinių
procedūrų atsisakymą ir naujo proceso
projektavimą, ne tik jo patobulinimą.
Metodo tikslas yra žengti didelį žingsnį proceso
gerinime.
Sėkmingas perkonstravimas reikalauja pilno
procesų supratimo, kūrybinio mąstymo, kad
galima būtų atsisakyti senų tradicijų ir prielaidų,
taip pat efektyvaus informacijos ir technologijų
naudojimo.