3 tema. Bylų dėl asmenų su fiziniais ar psichikos trūkumais

Download Report

Transcript 3 tema. Bylų dėl asmenų su fiziniais ar psichikos trūkumais

4 tema. Bylų dėl asmenų su fiziniais ar psichikos
trūkumais (sutrikimais) padarytų nusikalstamų
veikų procesas: teoriniai ir praktiniais aspektai
Dr. Jolanta Zajančkauskienė
1. Baudžiamojo procesas, kuriame dalyvauja asmenys su
negalia. Diferenciacijos pagrindimas pagal Konstituciją.

Negalia atsiranda dėl asmens , turinčio
sveikatos sutrikimų, bei aplinkos
sudaromų kliūčių sąveikos, trukdančios
tokiems asmenims visapusiškai ir
veiksmingai dalyvauti visuomenėje
lygiai su kitais asmenimis (Jungtinių
Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių konvencija,
2006 m. gruodžio 13 d .



2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų (JT)
Generalinės Asamblėjos priimta Neįgalių asmenų
teisių konvencija – tarptautinis dokumentas, skirtas
specialiai ginti ir užtikrinti žmogaus teises vienai iš
reikalingiausių apsaugos visuomenės grupių –
asmenims su negalia.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 7
d. nutarimas „Dėl nacionalinės žmonių su negalia
socialinės integracijos 2003-2012 metų programos
patvirtinimo.
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos
įstatymas.
Diferenciacijos pagrindimas pagal Konstituciją.




KT doktrina leidžia apibendrinti du aspektus.
Pirmasis aspektas apima baudžiamojo proceso dėl nusikalstamų
veikų, kuriomis įtariami (kaltinami) asmenys su fizine ar psichikos
negalia ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso
pagrindimą.
LR BPK atskiroje struktūrinėje dalyje (XXIX skyrius) įtvirtinama
specifinė baudžiamojo proceso forma – priverčiamųjų medicinos
priemonių taikymo procesas – baudžiamojo proceso institutas,
apimantis keletą tarpusavyje glaudžiai susijusių teisės normų,
nustatančių tam tikrus nusikalstamos veikos tyrimo ir bylos
nagrinėjimo teisinius ypatumus.
Be to, nors vienoje BPK vietoje ir nėra reguliuojamas baudžiamasis
procesas dėl veikų, kuriomis įtariami (kaltinami) asmenys su fizine ar
psichikos negalia, tačiau jis laikytinas specifine baudžiamojo proceso
forma, nes jas sudaro tam tikros giminingos baudžiamojo proceso
teisės normos, nustatančios išimtis iš bendrojo baudžiamojo proceso.

Antrasis aspektas, susijęs su
konstitucine doktrina dėl asmenų
lygiateisiškumo principo, leidžia pagrįsti,
kodėl baudžiamojo proceso įstatyme
dalyviams (įtariamiesiems,
kaltinamiesiems, liudytojams,
nukentėjusiesiems) su negalia
įtvirtinamas ir taikomas specifinis
teisinis reguliavimas.
Orientacija į asmenį su negalia ir jo teisių apsaugą.



Teisių katalogas.
Asmenys su negalia, įgiję atitinkamo proceso dalyvio
statusą, įgyja ir atitinkamo proceso dalyvio teises bei
pareigas.
LR BPK numatytos papildomos nukentėjusiųjų,
įtariamųjų (kaltinamųjų) bei liudytojų su negalia
interesų apsaugos garantijos. Jos iš esmės susijusios
su tuo, kad proceso dalyvis su negalia dėl riboto
procesinio veiksnumo ar neveiksnumo, pats visiškai
ar dalinai negeba ir negali pasinaudoti visomis jam
suteiktomis teisėmis, taip pat įvykdyti visų pareigų.




Papildomos asmenų su negalia interesų
apsaugos garantijos būtinas gynėjo dalyvavimas (51 str. 1 d. 2p.; 52 str.
2 d.; 312 str. 6 d.; 316 str. 2 d.; 367 str. 2 d.; 368 str.
3 d.; 396 str. 3 d.),
atstovo pagal įstatymą dalyvavimas (53 str.; 312 str.
7 d.; 405 str. 4 d.; 408 str. 2 d.),
taip pat papildomi įpareigojimai prokurorui, ginant
proceso dalyvių, kurie dėl svarbių priežasčių negali
patys pasinaudoti kai kuriomis teisėmis, interesus
(117 str.; 167 str. 2 d.; 409 str. 1 ir 2 d.).







Be to, BPK nustato ir kai kuriuos bylų, kuriose dalyvauja
asmenys su negalia tyrimo ar nagrinėjimo ypatumus:
asmenų, kurie negali būti liudytojais nurodymas (79 str., 200
str. 2 d. 1 p.),
tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimas (179 str. 3 d.),
viešumo principo ribojimus (BPK 9 str. 2 d., 177 str. 1 d.),
galimybę paskirti procesinė prievartos priemonę – atidavimą į
sveikatos priežiūros įstaigą (141 str.),
taip pat numatyti tam tikri teisiamojo posėdžio tvarkos ypatumai
(258 str. 2 d.).
Atskirame Baudžiamojo proceso kodekso skyriuje išdėstomi
priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso ypatumai,
nustatantys tiek nusikalstamos veikos tyrimo, tiek bylos
nagrinėjimo teisme specifiką.
2. Įtariamųjų (kaltinamųjų) fiziniai ar psichikos trūkumai (sutrikimai)
baudžiamajame procese. Procesinė teisinė samprata ir reikšmė.

Moksliškai pagrįsta samprata apie
fizinius arba psichikos trūkumus
(sutrikimus) reikšminga teoriniu ir
praktiniu požiūriu. Klaidingai suvokta
samprata gali suponuoti sąlygas
suvaržyti proceso dalyvių su fiziniais
arba psichikos trūkumais
(sutrikimais) procesines teises arba
suteikti papildomas teises tiems,
kuriems jos nenumatytos
baudžiamajame procese.
Psichikos trūkumai, sutrikimai



Pateiktų literatūroje „psichikos trūkumų“
apibrėžimų analizė leidžia teigti, kad
apibūdinant “psichikos trūkumus”
procesiniu – teisiniu aspektu buvo
remiamasi dviem kriterijais:
pirma, tai trūkumai, dėl kurių negalima
asmens pripažinti nepakaltinamu,
ir, antra, trūkumai, neleidžiantys
kaltinamajam savarankiškai pasinaudoti
savo teise į gynybą.

“Psichikos trūkumai” sietini su
ikiteisminio tyrimo ir bylos
nagrinėjimo teisme laikotarpiu.
Pirmasis kriterijus nėra
“patikimas” ir lieka antrasis.
Pagrįskime jį. (Teisė į gynybąprocesinis veiksnumas)
Pagrindimas per neveiksnumo kategoriją (J.L. Metelica):




Baudžiamasis – procesinis neveiksnumas gali būti
atskleistas vadovaujantis šiais kriterijais – intelektiniu,
valiniu, “atminties”.
Taigi iškilus abejonėms dėl įtariamųjų (kaltinamųjų)
baudžiamojo – procesinio neveiksnumo būtina įvertinti:
sugebėjimą suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti dėl jų
parodymus (sugretinus esamus psichikos sutrikimus su
“intelektiniu kriterijumi”);
sugebėjimą savarankiškai ginti savo teises ir teisėtus interesus
(palyginus psichikos sutrikimus su trimis kriterijais: “valiniu”
(valinių sutrikimų nebuvimas, leidžiantis aktyviai naudotis savo
teisėmis ir pareigomis); “intelektiniu” (visų keturių suvokimo
lygmenų išsaugojimas); “atminties”.


Toks baudžiamojo procesinio veiksnumo
pagrindimas leidžia išskirti atvejus, kuomet
įtariamasis (kaltinamasis) sugeba teisingai
suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti
dėl jų parodymus, tačiau nesugeba
savarankiškai ginti savo teisių ir teisėtų
interesų.
Baudžiamojo proceso įstatyme formuluojamas
toks “negalėjimas savarankiškai pasinaudoti
teise į gynybą dėl psichinių trūkumų” (LR BPK
51 str. 1 d. 2 p.).
Fiziniai trūkumai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo
proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 2
punkte išskiriami šie fiziniai trūkumai:
aklumas, kurtumas ir nebylystė ir
“kiti fiziniai trūkumai.”

Asmenimis, dėl fizinių trūkumų
negalinčiais pasinaudoti savo teise į
gynybą, laikytini asmenys, kurie turi
esminių kalbos, regėjimo, klausos
defektų arba serga sunkia liga, aiškiai
apsunkinančia bendravimą, suvokimą ar
minčių reiškimą.






Toliau paskaitos metu aptariami
diskutuotini aspektai:
mutizmas;
mikčiojimas;
tolregystė, trumparegystė, daltonizmas;
žmogaus kūno anatomijos defektai;
somatinės ligos.
2. Būtinas gynėjo dalyvavimas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas
patvirtino valstybės teisę paskirti
gynėją, „kai tai reikalinga teisingumo
interesams“, nepaisant kaltinamojo
valios ir jo tiesioginio prašymo gintis
pačiam (sprendimas byloje Croissant
prieš Vokietiją 1992 m. rugpjūčio 25 d.
(serija A, Nr. 237–B)).

Teismas nustatė, kad nuostata „kai tai
reikalinga teisingumo interesams“
turi būti aiškinama išplėstai, ir pripažino
teisinga paskirti gynėją siekiant
užtikrinti tinkamą ir realią gynybą
atsižvelgus į bylos aplinkybių
sudėtingumą bei paties įtariamojo
(kaltinamojo) asmenybę.

Vienas iš pagrindų užtikrinti būtiną
gynėją baudžiamojoje byloje –
įtariamojo (kaltinamojo)
negalėjimas pasinaudoti savo teise
į gynybą dėl fizinių ar psichikos
trūkumų (sutrikimų).




Toliau paskaitos metu analizuojami
probleminiai aspektai:
51 straipsnio reglamentacija;
gynėjo paskyrimo pradžios
momentas;
efektyvios gynybos garantavimas.

Būtinojo gynėjo dalyvavimas turi būti
užtikrinamas visuose proceso etapuose.
Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje
Megyeri prieš Vokietiją (1992; 15 EŽTR
584)


Jei ikiteisminis tyrimas vyksta bendra Baudžiamojo
proceso kodekso IV dalyje numatyta tvarka,
įtariamiesiems su psichikos trūkumais (sutrikimais)
būtinas gynėjo dalyvavimas užtikrinamas atsižvelgiant
į 51 bei 52 straipsnių nuostatas.
Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese
gynėjo dalyvavimas būtinas nuo nutarties skirti
psichiatrijos ekspertizę priėmimo momento, jeigu jis
anksčiau nedalyvavo byloje bendrais pagrindais (396
str. 3 d.). Ši nevienoda reglamentacija yra
diskutuotina.

Abejotina, ar gynėjas, kurio
dalyvavimas ikiteisminio tyrimo metu
pripažintas būtinu, savo nuožiūra galėtų
spręsti, dalyvauti ar ne proceso
veiksme, kuris atliekamas su jo
ginamuoju su fiziniais arba psichikos
trūkumais (sutrikimais). Ir gynėjui
paskirta pareiga (48 str. 2 d. 1 p.), ir
įtariamųjų padėtis, nulemta nurodytų
trūkumų (sutrikimų), reikalauja, kad šiuo
atveju teisė taptų pareiga.

Byloje Artico prieš Italiją (1980 m. gegužės
13 d. sprendimas (kolegija) (serija A, Nr. 37)
Teismas pabrėžė, kad Konvencijos 6
straipsnio 3 dalies c punkto nuostata
garantuoja efektyvią gynybą. „Paprastas
oficialaus advokato paskyrimas nereiškia, kad
gynyba užtikrinta, nes advokatas gali (…)
išsisukinėti nuo pareigų. Jeigu teismo
pareigūnams apie tai pranešama, jie privalo jį
pakeisti kitu arba priversti jį atlikti pareigas“ .
3. Proceso veiksmų atlikimo procesiniai, psichologiniai,
taktiniai aspektai.

Baudžiamojo proceso įstatymo
nuostatos neįtvirtina absoliutaus
draudimo atlikti proceso veiksmus
su įtariamaisiais (kaltinamaisiais)
su fiziniais ar psichikos trūkumais
(sutrikimais).



Suprantama, kad visiškai aklas įtariamasis (kaltinamasis)
negalės dalyvauti tokiuose tyrimo veiksmuose, kurie pagrįsti
regėjimo suvokimais. Jis neturi galimybės įsisavinti visos
aplinkos, palyginti prieš jį esančių objektų, tiesiogiai apžiūrėti
nusikalstamos veikos padarymo įrankių, pėdsakų ir kt.
Priešingai, kurtieji, kurčnebyliai gali dalyvauti apžiūrose, kadangi
jų regėjimas yra pagrindinis pažinimo “ginklas”. Dažniausiai
kurčnebylių regėjimas esti stipresnis nei girdinčiųjų. Dėl to
kurčnebyliai dalyvaudami apžiūrose geba tiksliai paaiškinti, ką
reiškia vienas ar kitas objektas, kokia jų paskirtis, spalva,
nusakyti, ar apžiūrimas objektas pakitęs, ir kt.
Asmenys su klausos sutrikimais, kurčnebyliai ne tik sugeba
teisingai suvokti daiktus ir reiškinius, bet juos objektyviai
analizuoja, įvertina, palygina, išskirdami panašumus arba
skirtumus ir t.t.






Ne visi psichikos sutrikimai trukdo pažinimo procesui
ir pašalina galimybę aktyviai dalyvauti sudėtinguose
tyrimo veiksmuose.
Paanalizuokime kai kurių proceso veiksmų atlikimo
ypatumus su įtariamaisiais (kaltinamaisiais) su
fiziniais ar psichikos trūkumais (sutrikimais).
Paskaitos metu analizuojami proceso
veiksmai:
parodymas atpažinti;
eksperimentas;
apklausa.
Parodymas atpažinti


BPK 192 straipsnio 7 dalyje nurodoma:
“Asmenį šiame straipsnyje nustatyta tvarka
taip pat gali būti pasiūloma atpažinti ir pagal
kitus jutimo organais suvokiamus požymius”,
to paties kodekso 193 straipsnio 3 dalis
nustato, kad “Daiktai ir kiti objektai gali būti
pateikiami atpažinti ir pagal kitus jutimo
organais suvokiamus požymius”.
Išskiriamas parodymas atpažinti pagal jutimo
organais suvokiamus požymius tiek asmenis,
tiek materialius objektus.



Bendriausi pastebėjimai parodymui atpažinti, kuomet
atpažįstantysis yra įtariamasis su esminiais regos sutrikimais
(aklas)):
iki parodymo atpažinti pradžios tyrėjas ar prokuroras privalo
apklausti įtariamąjį apie atpažintino asmens kalbėsenos bei
balso ypatumus (balsas skardus, duslus; balso tembras aukštas,
žemas, vidutinis; aiškumas (pridusęs, mikčiojantis, aiškus) ir kt..
Taip būtina išsiaiškinti aplinką, kurioje įtariamasis girdėjo šį
balsą;
prieš parodymą atpažinti būtina nustatyti aklo įtariamojo klausos
būklę. Tai turėtų atlikti specialistas medikas. Priešingu atveju, jei
toks įtariamasis turi klausos sutrikimų, parodymo atpažinti pagal
asmens kalbėjimą ir balsą atlikti netikslinga, nes gauti duomenys
būtų netikslūs;


parenkant asmenis, kurie bus parodomi
atpažinti kartu su atpažintinu asmeniu,
laikytis panašumo principo. Šių asmenų balsai
neturėtų tarpusavyje žymiai skirtis, t.y. jie
neturėtų būti kontrastiški (vieno asmens
balsas žemas, kito – aukštas; moteriškas –
vyriškas; suaugusio asmens – vaiko ir pan.);
parodymo atpažinti metu jokiu būdu negalima
skubinti aklojo įtariamojo, t.y. derėtų sudaryti
tinkamas sąlygas, kad įtariamasis nejaustų
emocinės įtampos
Eksperimentas

Eksperimentas – ikiteisminio tyrimo
veiksmas, kurio metu bandymai daromi
panašiomis sąlygomis kaip ir įvykio
metu, atkuriami įvykio veiksmai,
situacija ar kitokios aplinkybės siekiant
patikrinti ir patikslinti duomenis,
turinčius reikšmės nusikalstamai veikai
ištirti






Šio tyrimo veiksmo pagalba galima atsakyti į tokius kalsimus:
Ar gali girdėti aklasis, matyti kurčias, kurčnebylis arba nebylys?
Ar galėjo girdėti arba matyti įtariamasis su fiziniais trūkumais, ar
galėjo girdėti, matyti kiti asmenys?
Ar galėjo matyti, girdėti tik įtariamasis su fiziniais trūkumais, bet
negalėjo matyti ir girdėti kiti asmenys?
Ar gali visi eksperimento dalyviai matyti, girdėti, ar šią galimybę
turi ir įtariamasis su fiziniais trūkumais?
Ar galėjo įtariamasis su sensoriniais, kūno anatomijos arba
funkciniais defektais atlikti vienus ar kitus konkrečius veiksmus
(pavyzdžiui, ar galėjo berankis įtariamasis patekti į tam tikras
patalpas ir įvykdyti vagystę; ar galėjo bekojis nueiti tam tikrą
atkarpą ir kt.)?
Apklausa






Apklausiant sutrikusio intelekto asmenis rekomenduojama
atkreipti dėmesį į šias aplinkybes:
galimus suvokimo ir kalbėjimo sutrikimus;
sutrikusio intelekto asmuo koncentruojasi ties tokiais klausimo
aspektais, kurie kitiems žmonėms gali atrodyti santykinai
nereikšmingi;
sutrikusio intelekto asmenims gali būti būdingas siekimas įtikti,
kartu jie gali duoti tokius atsakymus, kurių, jų manymu, iš jų
laukiama. Be to, jie gali vengti bet kokių atsakymų, kurie, jų
nuomone, gali sukelti konfliktą;
sutrikusio intelekto asmenys gali būti nepasiruošę viešai su
svetimais žmonėmis kalbėti apie intymius dalykus;
šie asmenys dažnai atsako pažodžiui (pakartoja žodžius – J.Z.) ir
neatsako į užduotą klausimą.