Tema Nr. 5 „Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas: teoriniai ir praktiniai aspektai“

Dr. Jolanta Zajančkauskienė

1.Pradžios pagrindai.

• 1. Gavus ekspertinę išvadą, kad asmuo, darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų (nepakaltinamumas), procesas perauga į priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą.

• 2. Jeigu asmuo ekspertizės išvadoje pripažįstamas

ribotai pakaltinamu

, teisme byla nagrinėjama bendra Baudžiamojo proceso kodekso V dalyje numatyta tvarka. Jeigu teismas priima sprendimą taikyti asmeniui, pripažintam ribotai pakaltinamu, priverčiamąsias medicinos priemones, jis priima nutartį Baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio numatyta tvarka. Dėl tokio sprendimo po to taikomos Baudžiamojo proceso kodekso 404 – 406 straipsniuose nustatytos priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso taisyklės.

• 3. Toks procesas bus pradėtas ir tuomet, kai psichikos trūkumai (sutrikimai) nesiejami su nusikalstamos veikos padarymo momentu. Toks atvejis galimas, kuomet asmens psichika sutriko po nusikalstamos veikos padarymo ir dėl šio sutrikimo jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti

(procesinis neveiksnumas).

• 4. Priverčiamosios medicinos priemonės pradedamos taikyti ir tuo atveju, kai asmeniui

po bausmės paskyrimo

psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. sutriko

2. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso ypatumai.

• • 1.

Įrodinėjimo dalykas

yra įtvirtinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse atskira norma (395 str.).

2. Tokiame procese, palyginti su įprastiniu, nėra įtariamojo ir kaltinamojo, o tėra

asmuo, kurio atžvilgiu vykdomas priverčiamųjų medicinos priemonių

taikymo procesas.

• 2.1.

Galimybė atlikti proceso veiksmus su asmenimis, kurių atžvilgiu vykdomas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas

.

• 3. Visose proceso stadijose yra

būtinas

gynėjo dalyvavimas,

jo teisės. kad būtų apsaugoti tokio asmens interesai ir nebūtų pažeistos • 4. Teismo procese

privalo dalyvauti teisės psichiatrijos ekspertas.

• • 6.

Prokuroras surašo

ne kaltinamąjį aktą, o vieną iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso

397 straipsnio 1 dalyje numatytų nutarimų.

7.

Teismas,

priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, išnagrinėjęs bylą dėl

priima nutartį,

o ne nuosprendį, kaip tai įprasta baudžiamosiose bylose

(403 str.).

3. Priverčiamųjų medicinos priemonių samprata. Taikymo tikslai.

•

“Priverčiamosios medicinos priemonės gydymo bei valstybės prievartos priemonių derinys”

• išgydyti asmenį arba pagerinti jo psichikos būklę, jį prižiūrint arba izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės psichiatrijos įstaigose ir tuo siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo galimų pavojingų tokio asmens visuomenei veikų, tiek patį veiką padariusį asmenį nuo galimų pavojų, gresiančių neintegruotai visuomenėje asmenybei

4. Priverčiamųjų medicinos priemonių rūšys. Taikymo sąlygos, pagrindai.

• • • •

1) ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinis stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinis stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Pagrindai: • • • asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatytą sudėtį; asmuo baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu buvo nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo būsenos, arba buvo pakaltinamas, tačiau po šios veikos padarymo ar bausmės paskyrimo jam sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti; baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padaręs asmuo pagal šios veikos pobūdį bei savo patologinę būseną yra pavojingas visuomenei.

• Jeigu teismas pripažįsta, kad asmeniui reikia taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, jis parenka konkrečią priemonę atsižvelgdamas į įstatyme nurodytas

sąlygas (LR BK 98 str. 2 - 5 d.)

•

Be to, jeigu teismas nusprendžia, kad priverčiamąsias medicinos priemones taikyti asmeniui nebūtina, taip pat jeigu teismas panaikina šių priemonių taikymą, asmuo gali būti teismo perduodamas

giminaičių ar kitų asmenų globai ar rūpybai ir kartu jam gali būti

nustatomas medicininis stebėjimas (LR BK 98 str. 7 d.).

5. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio reikalavimai.

• • •

1. Priverstinis pristatymas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą reikalauja susistemintų psichikos sveikatos sritį reguliuojančių įstatymų.

2. Prieš priverstinį pristatymą į minėtą įstaigą privalo būti atliekama išankstinė medicinos ekspertizė, įrodanti psichikos sutrikimą.

3. Psichikos sutrikimas privalo būti pakankamai sunkus (rūšis arba jo laipsnis) tam, kad būtų taikomas priverstinis pristatymas.

• •

4. Asmuo, priverstinai pristatytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, turėtų būti joje laikomas tol, kol jis turi tokio laipsnio sutrikimą. Tačiau asmens sulaikymo panaikinimas, pagerėjus jo psichikos būklei, neprivalo būti greitas ir besąlygiškas. Valstybė gali atidėti sulaikymo panaikinimą pagrįstam laikotarpiui, kad būtų išspręsti tolesnės priežiūros klausimai (pavyzdžiui, gyvenamosios vietos suradimas).

5. Pacientas, priverstinai pristatytas į ligoninę, privalo būti nedelsiant informuojamas apie sulaikymo priežastis ta kalba, kurią jis supranta.

• • • • •

6. Po sulaikymo asmeniui privalo būti suteikiama galimybė patikrinti jo/jos sulaikymo teisėtumą teisme. Tai gali būti atliekama: a) suteikiant ankstesnės automatiškos peržiūros galimybę, arba b) suteikiant pacientui teisę pateikti pareiškimą jo pasirinktu laiku, arba c) suteikiant abi minėtas galimybes.

7. Asmeniui privalo būti suteikiamos galimybės patikrinti jo/jos sulaikymo teisėtumą kasmet.

• • •

8. Asmuo, siekdamas pirmosios peržiūros po jo sulaikymo, privalo greitai gauti teismo sprendimą su nurodytomis priežastimis dėl jo sulaikymo teisėtumo.

9. Asmuo privalo turėti galimybę būti išklausytas arba asmeniškai, arba, jei būtina, - per teisinį atstovą.

10. Asmeniui privalo būti suteikta teisinio atstovavimo galimybė, jeigu tai yra būtina dėl jo psichikos sutrikimo.

• •

11. Teisininkas klientą).

atstovas privalo turėti galimybę susipažinti su psichikos sveikatos priežiūros įstaigos turima informacija apie pacientą (jo 12. Teismo įgaliojimai privalo būti pakankami, kad jis galėtų spręsti su sulaikymu susijusius klausimus, įskaitant galėjimą nustatyti, ar asmens psichikos sutrikimas vis dar yra tokio laipsnio, kuris reikalauja priverstinio sulaikymo. Teismas privalo turėti galias panaikinti priverstinį izoliavimą, jeigu jis yra nebepateisinamas.