Transcript Akmenos-Danės upės baseino charakteristika

Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programa
Programos teritorija Lietuvoje: Klaipėdos apskritis;
Gretutiniai regionai: Tauragės ir Telšių apskritys, kur bus galima išleisti iki 20 proc.
Europos regioninės plėtros fondo lėšų (ERPF);
Projekto “Šiuolaikinis vandens valdymas” (MOMENT projektas)
pagrindiniai tikslai
•
•
parengti metodus dėl gero, efektyvaus ir skaidraus vandens valdymo,
įtraukiant suinteresuotus vietinius ir regioninius asmenis/institucijas ir tuo
tikslu įkuriant Vandens naudotojų bendriją (partnerystės tinklą) iš privataus,
viešojo, akademinio sektorių ir savanorius;
požeminio, paviršinio vandens telkinių eutrofikacijos problemos. Priemonių
programos biogeninių (azoto, fosforo) ir kenksmingų medžiagų
išmetimų sumažinimui parengimas. Tarša iš koncentruotų bei
išsklaidytos taršos šaltinių (ūkiai, gyvenvietės, individualūs namai, lietaus
nuotekos, kt.): geriausios praktikos, technologijų, demonstracinių valymo
būdų paieška, taikymas ir skleidimas.
Projekto įgyvendinimas padėtų sukurti regioninį bendradarbiavimo
tinklą Pietinėje Baltijos dalyje, geriau suprasti upių baseinų valdymo
principus, naudojamus metodus, modelius, technologijas ir jas taikyti
praktikoje.
MOMENT IR MOMENT-UP partneriai
Projekto partneriai
Projektą vykdo 16 partnerių ir 6 asocijuoti nariai:
Partneriai Švedijoje:
–
–
–
–
–
–
–
–
–
–
–
Regioninė taryba Kalmaro apskrityje – projekto pagrindinio partnerio teisėmis;
Blekingės regionas;
Pietų Smalando regionas;
Kalmaro savivaldybė;
Torsås savivaldybė;
Mönsterås savivaldybė;
Nybro savivaldybė;
Ronneby savivaldybė;
Švedijos miškų agentūros rytų regionas;
Blekingės apskrities administracijos taryba;
Kalmaro vandenys.
Partneriai Lenkijoje:
–
–
–
Varmijos – Mozūrijos vaivadijos maršalkos administracija;
Regioninė vandens valdymo taryba Gdanske;
Meteorologijos ir vandens valdymo institutas.
Partneriai Lietuvoje
–
Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas
–
Klaipėdos rajono savivaldybė
Asocijuotos organizacijos Lietuvoje MOMENT-UP projekte:
–
Kretingos rajono savivaldybė
–
UAB “Kretingos vandenys”
–
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas
Asocijuoti nariai:
–
–
–
Pomeranijos regionas;
Švedijos fermerių asocijacija;
Kaliningrado srities dūma.
Akmenos-Danės upės baseino
Vandens naudotojų bendrija (VNB)
•2009-12-04 įkurta AkmenosDanės upės baseino VNB;
(iš viso pasitarime dalyvavo 38 asmenys,
iš jų deleguoti 27 VNB nariai)
• pritarta darbo plano gairėms;
• Daliai Žukienei pavesti
koordinuoti Vandens naudotojų
bendrijos veiklą;
• Pasitarimo dalyvių paprašyta
teikti pasiūlymus dėl priemonių
vandens telkinių Akmenos-Danės
upės baseine taršos mažinimui
bei geros ekologinės būklės
atstatymui.
Projekto MOMENT įgyvendinimo schema
Reikiamos informacijos
surinkimas
Parengta Akmenos-Danės upės
Baseino charakteristika
Esamos situacijos
analizė-upių būklė
GIS
žemėlapiai
Parengta
priemonių programa
Priemonių programos
įgyvendinimo pradžia
Planuojamos vandensaugos
priemonės/planai
Akmenos-Danės upės baseino charakteristika
Akmenos-Danės upės baseino charakteristika
PALYGINIMAS SU KITAIS BASEINAIS, TERITORIJOMIS
Plotas,
km2
Lietuvos
pajūrio upių
baseinas
AkmenosDanės upės
baseino
plotas, 
1 100
52.63
Nemuno UBR
48 444
1.20
Lietuva
65 200
0.89
(sausuma)
Akmenos-Danės upės baseino charakteristika
ŽEMĖS NAUDOJIMAS
Akmenos-Danės upės
baseino žemėnauda
0,26
Ganyklos (3,65%)
Daugiametės kultūros (0,29%)
Žemdirbytės plotai (58,92%)
1,62
Užstatytos teritorijos (4,61%)
2,37
0,38
3,650,29
Karjerai, sąvartynai ir statybos
(0,44%)
27,46
Miškai (27,46%)
Vidaus vandenys (0,38%)
0,44
4,61
58,92
Krūmų ir/arba žolinės augalijos
bendrijos (2,37%)
Pramoniniai, komerciniai ir
transporto objektai (1,62%)
Žalieji miestų plotai, sporto ir
poilsio vietos (0,26%)
Akmenos-Danės upės baseino charakteristika
PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS
Baseino plotas
578.91 km2
Upės ilgis
62.88 km
Vidutinis debitas
žemupyje
7.6 m3/s
Metinis kritulių kiekis
700-800 mm
Akmenos-Danės upės baseino charakteristika
GYVENTOJAI
Gyventojų skaičius
(2001m. surašymo duomenys)
Klaipėdos miestas
73 700
Likusioje baseino
teritorijos dalyje
34 934
Iš viso
108 630
Akmenos-Danės upės baseino charakteristika
ADMINISTRACINIS PASISKIRSTYMAS
Baseino plotas – 578,9 km2
Klaipėdos m. – 5,5%
Klaipėdos r. – 27,0%
(patenka 3 seniūnijos)
Kretingos r. – 67,5%
(patenka 7 seniūnijos)
Administracinių teritorijų plotai AkmenosDanės upės baseine
Savivaldybės
Plotas Akmenos-Danės
upės baseine, km2
Seniūnijos
Plotas Akmenos-Danės
upės baseine, %
Klaipėdos m. sav.
31,6
5,5
Klaipėdos r. sav.
156,7
27,0
Kretingalės
68,92
11,9
Dauparų-Kvietinių
44,06
7,6
Sendvario
43,70
7,5
390,6
67,5
Darbėnų
132,87
22,9
Žalgirio
77,13
13,3
Imbarės
10,13
1,8
Kartenos
0,12
0,02
Kūlupėnų
31,13
5,4
Kretingos
123,66
21,4
15,57
2,7
578.9
100
Kretingos r. sav.
Kretingos miesto
Viso:
Akmenos-Danės upės baseino charakteristika
PAGRINDINIAI TARŠOS ŠALTINIAI
• Kai kurių miestelių, gyvenviečių, individualių
namų nevalomos arba nepakankamai išvalytos
nuotekos;
• Nepakankamai ar visai nevalytos paviršinės
nuotekos iš urbanizuotų ir pramoninių teritorijų
Akmenos-Danės upės baseino charakteristika
PAGRINDINIAI TARŠOS ŠALTINIAI
Akmenos-Danės upės baseino charakteristika
HIDROGRAFINIAI DUOMENYS
Į Akmenos-Danės upę įteka:
- 22 pirmos eilės intakai (16 kairiųjų, 6
dešinieji),
- 30 antros eilės,
- 6 trečios eilės ir 1 ketvirtos eilės intakai
Bendras visų – 60’ies vandentakių ilgis –
463 km. Iš jų
- natūralių vagų ilgis siekia 116 km arba
25%
- sureguliuotų bei patvenktų – 347 km arba
75 - priskirti prie LPVT
Mažiausiai sureguliuota upė – AkmenaDanė. Natūrali jos tėkmė siekia 83 viso
jos ilgio.
Visų likusių intakų sureguliuotumas gana
didelis, bendras natūralios vagos ilgis
siekia tik 16 % nuo viso jų ilgio
Monitoringas
Trijų tipų monitoringas:
- priežiūros (bendros
būklės nustatymas);
- veiklos (taršos šaltinių
poveikis);
- tiriamasis (taršos
šaltinis nežinomas)
2005-2009 tirta 12 upių
ir 2 tvenkiniai
Upių ekologinės būklės klasės pagal fizikiniųcheminių kokybės elementų rodiklius
Eil.
Nr.
Kokybės elementas
Rodiklis,
mg/l
Upės
tipas
Upių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal fizikinių-cheminių
kokybės elementų rodiklių vertes
Labai
gera
Gera
Vidutinė
Bloga
Labai
bloga
1
NO3-N
1-5
<1,3
1,30-2,30
2,31-4,50
4,51 10,00
>10,00
2
NH4-N
1-5
<0,1
0,10-0,20
0,21-0,60
0,61-1,50
>1,50
Nb
1-5
<2,0
2,00-3,00
3,01-6,00
6,0112,00
>12,00
PO4-P
1-5
<0,05
0,0500,090
0,0910,180
0,1810,400
>0,400
Pb
1-5
<0,10
0,1000,140
0,1410,230
0,2310,470
>0,470
BDS7
1-5
<2,30
2,30-3,30
3,31-5,00
5,01-7,00
>7,00
O2
1, 3,
4, 5
>8,50
8,50-7,50
7,49-6,00
5,99-3,00
<3,00
O2
2
>7,50
7,5-6,5
6,49-5,0
4,99-2,00
<2,00
3
5
6
7
8
Bendri duomenys
4
Maistingosio
s medžiagos
Organinės
medžiagos
Prisotinimas
deguonimi
Akmenos-Danės upės baseino charakteristika
EKOLOGINĖ BŪKLĖ
Vandens telkiniai
reikšmingą ekologinį poveikį
patiria (geros būklės vertės
yra viršijamos) dėl taršos
organinėmis (BDS) ir
biogeninėmis (N, P)
medžiagomis.
Identifikuoti šaltiniai Kretingos nuotekų valykla,
UAB "Kretingos
žvėrininkystės ūkis”
Akmenos-Danės upės baseino charakteristika
CHEMINĖ BŪKLĖ
Nustatyti šių pavojingų
medžiagų leistinų
koncentracijų viršijimai:
di-2-etilheksilftalatas,
chromas (VI), endrinas
Pavojingų medžiagų
taršos šaltiniai
neidentifikuoti
Akmenos-Danės upės baseino charakteristika
RIZIKOS VANDENS TELKINIAI
Rizikos vandens telkiniais
vadinami tokie telkiniai, kuriems
kyla grėsmė dėl neigiamo žmogaus
veiklos poveikio iki 2015 m.
nepasiekti geros būklės
• Tenžė ir Eketės atkarpa dėl upių
ištiesinimo
• Tenžės žemupys ir Danė žemiau
Tenžės įtekėjimo dėl sutelktosios
taršos
Priemonių programa biogeninių (azoto, fosforo) ir kenksmingų
medžiagų išmetimų mažinimui Akmenos-Danės upės baseine
• Koncentruotos taršos šaltiniai – buitinių, gamybinių, paviršinių
nuotekų išleistuvai, nuotekų kiekiai ir charakteristika;
• Valstybės projektai Akmenos-Danės baseine 2007-2013 metais
„Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“
• Nemuno upių baseinų rajono būklės gerinimo priemonių programa,
įgyvendinant Vandens pagrindų direktyvą;
• Nacionalinės programa pagal HELCOM Baltijos jūros veiksmų planą;
• Taršos nitratais mažinimo iš žemės ūkio šaltinių programa
įgyvendinant Nitratų direktyvos reikalavimus (mėšlo tvarkymas
ūkininkų ūkiuose);
• Savivaldybių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros
plėtros planai
Vandensaugos priemonės, numatytos kitose
programose
Maistinių medžiagų
patekimas į jūros aplinką
dabartinė reikšmė (1997–
2008 metais), tonų
HELCOM užduotis Lietuvai
sumažinti maistinių medžiagų
patekimą į jūros aplinką iki
2016 metų, tonų
Vyriausybės 2010-08-25 nutarimu
nustatyta siektina reikšmė 2015
metais (tiesiogiai ar netiesiogiai
išleidžiamų į jūros aplinką), tonos
azoto
fosforo
azoto
fosforo
azoto
fosforo
45 627
2 198
11 750
880
35 456
1 492
Apibendrinta informacija apie mėšlo/srutų laikymo
sąlygas Akmenos-Danės upės baseino ūkiuose
SG skaičius
10-100 SG
Viso ūkių
> 100 SG
Mėšlo/srutų laikymo
atitikimas
reikalavimams
Atitinka
Neatitinka
Atitinka
Neatitinka
Atitinka
Neatitinka
Ūkių skaičius
13
20
1
-
14
20
Mėšlo/srutų laikymo vietos Akmenos Danės baseine
Išleidžiamų teršalų kiekiai Akmenos-Danės
upės baseine, 2010
Teršiančios
medžiagos
Išleistų teršalų kiekis, kg/metus
Kretingos
r. sav.
Klaipėdos
r. sav.
Klaipėdos
m. sav.
15264
15878
24228
55370
27,5
28,7
43,8
100
Bendras azotas
16156
7,4
34,5
16198
% nuo viso kiekio
99,75
0,04
0,21
100
Bendras
fosforas
617
-
-
617
% nuo viso kiekio
100
-
-
100
112,7
6,7
1560
1679
6,7
0,4
92,9
100
Riebalai
4616
110
-
4726
% nuo viso kiekio
97,7
2,3
BDS7
% nuo viso kiekio
Nafta
% nuo viso kiekio
Viso
100
Pagrindiniai taršos šaltiniai
Klaipėdos m. lietaus nuotekos (44%).
Neoficialūs išleidėjai - gyventojai neprisijungė
prie centralizuotų Klaipėdos m. nuotekų tinklų
Kretingos m. NV (16 %)
UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis“ (1,3 %),
Kretingos m. NV (85 %)
UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis“ (14 %)
Kretingos m. NV (88 %)
UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis“ (11,3 %)
Klaipėdos m. lietaus nuotekos (93%)
Kretingos m. NV (97 %)
Kretingalės miestelio nuotekos,
J. Šoblinskienės įmonė (“Vienkiemis)
2007-2013 m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo
sistemų renovavimo ir plėtros Valstybės projektai
Akmenos-Danės upės baseine
1
46,4
Klaipėdos m.
Klaipėda
13,0
9,0
1
52,0
Klaipėdos r.
Kretingalė
1
5,6
1,8
1
16,9
Kretingalės vendens
gerinimo įrenginiai
pastatyti 2012 m., NV
dar nerekonstruota
Kretingos r.
Kretinga
1
8,47
Vyksta Kretingos NV
rekonstrukcija
Rekonstruoti
vandentiekio tinklai, km
32,2
Nauji vandentiekio
tinklai, km
27,7
Rekonstruoti nuotekų
tinklai, km
Nauji/ rekonstr. vandens
gerinimo įrenginiai
Nauji nuotekų tinklai, km
Kretinga
Rekonstruotos NV, vnt.
Kretingos r.
Gyvenvietė
Naujos NV vnt.
Projekto
vertė,
mln. Lt
Savivaldybė
Pastabos
Atlikti darbai
IŠ VISO
2
46,3
34,1
3
124
Informacija apie savivaldybių infrastruktūros plėtros planų
sprendinius bei investicijų poreikį 2014-2020 metams
Akmenos-Danės upės baseino gyvenvietėse
Savivaldybių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo
infrastruktūros plėtros planų sprendiniai
Gyvenviečių
skaičius
Gyventojų
skaičius
Savivaldybės investicijų poreikis 2014-2020 metams,
tūkst. Lt
Reikalingos
investicijos,
tūkst. Lt
Įrašytų į infrastruktūros
plėtros specplaną
Akmenos-Danės baseine,
viso
Patenkančių į infrastruktūros
plėtros specplano teritoriją
Vandens tiekimo
infrastruktūros plėtrai
Nuotekų tvarkymo
infrastruktūros plėtrai
Pavirš. (lietaus) nuotekų
tvarkymui
Infrastruktūros
renovacijai
NVĮ
Statyba/rekonstrukcija
VVĮ statyba
64
27
29716
29156
n.d.1
3330
0
48000
55500
21700
6550
4500
169550
Klaipėdos r
33
21
3208
2908
437042
2320
4275
-
450
-
850
78953
Klaipėdos m.
Σ
Visai infrastruktūros plėtrai
Akmenos-Danės baseine
Akmenos-Danės baseine,
viso
Kretingos
Savivaldybė
25540
70000
Viso,
tūkst. Lt
95540
272985
MOMENT-UP
Papildomi uždaviniai:
Kretingos miestas
– paviršinių (lietaus) nuotekų specialiojo plano parengimas.
– pasirinkto paviršinių nuotekų baseino infrastruktūros plėtros
techninės dokumentacijos parengimas ir
– įgyvendinimas (statyba) taikant inovatyvius nuotekų tvarkymo
techninius/technologinius sprendimus;
Visuomenės informavimo programos dėl skalbimo
priemonėse ir plovikliuose esančių fosfatų neigiamos
įtakos vandens telkiniams įgyvendinimas;
Papildomų visuomenės informavimo priemonių apie
MOMENT projektą įgyvendinimas.
Priemonių programa
Konkrečios priemonės, kuriomis siekiama sumažinti
taršą pastatant/renovuojant nuotekų valyklas, kaip antai
Dupulčių gyvenvietėje (Kretingos r.), ar Kalnuvėnuose
(Klaipėdos r.), lietaus valyklas Klaipėdos mieste ar
įrengiant šlapžemes-natūralias valymo priemones
Tenžės upelyje ir kt. Šios ir kitos priemonės pasiūlytos
įvertinus upių, upelių nepatenkinamą vandens aplinkos
būklę bei nustačius pagrindinius teršėjus.
Priemonės, skirtos papildomiems tyrimams,
stebėjimams, kai vandens telkinių ekologinė būklė yra
prasta, tačiau taršos poveikio šaltiniai nėra tiksliai
įvardinti, kaip antai Tūbausių tvenkinys, Jauryklos,
Dūmešio upeliai. Taip pat iki šiol nežinome iš kur į
Danės upės žemupį patenka pavojingos medžiagos.
Priemonių programa
Pasiūlymai tikslinti normatyvinius dokumentus
siekiant objektyvesnės informacija apie paviršinių nuotekų kiekius ir
kokybę, normatyviniuose dokumentuose aiškiau reglamentuoti
paviršinio vandens mėginių ėmimo procedūras (vienkartiniai ar
sudėtiniai, debito matavimai) bei išplėsti nustatomų medžiagų
spektrą (biogeninės medžiagos, metalai ir kt.) – spec. planai
Dėl papildomų priemonių taikymo taršos sumažinimui upės baseine:
- iš UAB „Navaba/Rasa“ (Kretingos rajonas, skalbykla)
- iš neoficialių išleidėjų - gyvenamųjų namų, neprisijungusių prie
centralizuotų nuotekų tinklų šiuose Klaipėdos m. gyvenamuosiuose
kvartaluose: Paupio; Tauralaukio; Sodų bendrijos esančios
Mažajame kaimelyje, kt.;
Visuomenės informavimo bei mokymo priemones
Aplinkos ministerijos komentarai priemonių
programai
1. Tvenkiniai priskiriami ežerams arba LPVT – būtų naudinga priskirti vienam tipui;
2. Upių ir ežerų 2011-2017 m. monitoringas vykdomas pagal 2011-03-02
Vyriausybės nutarimą Nr. 315;
3. Patikslinti į gamtinę aplinką išleidžiamose buitinėse/komunalinėse nuotekose
normuojamus/ kontroliuojamus parametrus pagal AM 2009-09-16 įsakymą;
4. Žemės ūkio taršos mažinimo priemones patikslinti pagal AM ir ŽŪM 2012-06-08
patvirtintą vandenų taršos dėl žemės ūkio veiklos poveikio mažinimo programą;
5. Pagal AM 2007-04-02 įsakymą paviršinėse nuotekose tiriamos ne tik SM, naftos
produktai ir BDS, bet reglamentuotas ir kitų medžiagų tyrimas;
6. Konkretizuoti sutelktosios ir pasklidosios žemės ūkio veiklos šaltinius nurodant
kokia veikla sukelia taršą;
7. Patikslinti reikalavimus dėl mėšlo tvarkymo
8. Programoje pateikta informacija apie dirvožemio tipus ir potvynius, tačiau
priemonės nenumatytos.
9. Pasiūlyti teisės aktų pakeitimus ar papildymus.
10. Programą reikėtų labiau konkretizuoti (tikslas, uždaviniai), numatyti finansines
sąnaudas, atsakingas institucijas ir įvykdymo terminus;
AM palaiko visuomenės dalyvavimą bei siūlo aktyviai dalyvauti rengiant bei įjungti
A-D priemones į numatytą rengti Nemuno UBR priemonių programą.
Aplinkos apsaugos agentūros komentarai
priemonių programai
1. Parenkant priemones gerai vandens būklei siekti
remtis/pagrįsti jas naujausiais fizikiniais-cheminiais,
biologiniais monitoringo rezultatais bei planuojamu
efektu;
2. Analizuojant pavojingas medžiagas atsižvelgti į
„BaltActHaz“ ir „COHIBA“ projektų rezultatus;
3. Šlapžemių įrengimas bei upių vagos kreivinimus
netikslinga taikyti plačiau, kol nebus iki 2015 m. gauti šių
priemonių tiriamieji rezultatai;
4. 2013 m. trečiame ketvirtyje prasideda naujas UBR
valdymo planų rengimo etapas, kartu bus vertinamos
visos (visuomenės) siūlomos priemonės, tinkamiausios
bus įtraukiamos į priemonių programą ir numatyti
finansavimo šaltiniai.
Klaipėdos m. savivaldybės komentarai priemonių
programai
Į priemonių programą siūloma įrašyti šias ES lėšoms gauti
pateiktas/rengiamas paraiškas:
1. ES lėšoms gauti pateikta paraiška „ Danės upės ir pakrančių
valymas“ – 2013-2014 m. bus atliekamas Danės upės išvalymas
nuo atliekų, pakrančių tvarkymas nuo Pilies g. iki Palangos plento už
0.5 mln. Lt.
2. ES lėšoms gauti pateikta paraiška „Pavojingų cheminių medžiagų
valdymas savivaldos lygiu“ – 2013-2017 m. atlikti pavojingų
cheminių medžiagų miesto upėse ir nuotekose tyrimus, parengti
pasiūlymus jų mažinimui/pakeitimui savivaldybės bei įmonių lygiu.
3. Regioninės politikos krypčių 2014-2020 m. įgyvendinimui
pasirinktoje miesto teritorijoje tarp Taikos pr., Bangų g., Šilutės pl. ir
Kauno g. ruošia siūlomų įgyvendinti priemonių planą, į kurį įtrauktas
projektas - Trinyčių parko su tvenkiniu sutvarkymas bei naftos
gaudyklės pastatymas. Preliminari projekto vertė apie 3 mln. Lt.
Klaipėdos r. savivaldybės komentarai priemonių
programai
Siūlo patikslinti siūlomas priemones
Kalnuvėnų gyvenvietės nuotekų valymo įrenginiai yra
prastos būklės, tačiau mechaniškai nuotekos yra
išvalomos iki DLK reikšmių, todėl šios gyvenvietės NVĮ
rekonstrukcija būtų naudinga, bet neišspręstų Dūmešio
upelio taršos BDS, azoto, bendrojo fosforo junginiais.
Siūlo Kalnuvėnų gyvenvietės NVĮ rekonstrukciją nesieti
su Dūmešio upelio taršos mažinimo priemone, o atlikti
papildomus tyrimus, stebėjimus siekiant identifikuoti
taršos šaltinius.
Papildoma informacija
• Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo
instituto (Klaipėdos universitetas) tinklapis:
http://www.akmena-dane.lt/
• MOMENT projekto tinklapis:
http://www.momentproject.eu/