Transcript Geriamojo vandens tarša ir jo poveikis sveikatai

GERIAMOJO VANDENS TARŠA IR JOS
POVEIKIS SVEIKATAI
Visuomenės sveikatos specialistė Dainora Bielskytė
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras
Vandens nauda
• vanduo reikalingas medžiagų apykaitai, maisto įsisavinimui ir
kitiems cheminiams procesams;
• vandens reikia gerai kraujo apytakai, maistinių medžiagų,
deguonies ir gliukozės patekimui į ląsteles;
• su vandeniu iš organizmo pašalinami medžiagų apykaitos
produktai;
• vanduo reguliuoja organizmo temperatūrą;
• vanduo išsaugo odos ir kitų audinių skysčių balansą;
• vanduo reikalingas sąnariams bei raumenims, smegenų darbui;
Geriamojo vandens šaltinis
Pagrindinis geriamojo vandens šaltinis Lietuvoje yra
požeminis vanduo.
Požeminis vanduo – vanduo, kuris yra nuogulų, nuosėdų,
uolienų porose ir plyšiuose, mineralų kristalinėse gardelėse.
Geriamojo vandens kokybė
Geriamojo vandens kokybė – teisės aktų nustatyta geriamojo vandens
savybių visuma, leidžianti tenkinti išreikštus ir numanomus vandens
vartotojų poreikius (LR Geriamojo vandens įstatymas, 2001).
Geriamasis vanduo yra saugus ir sveikas naudoti, kai (Lietuvos higienos
norma HN 24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokybės
reikalavimai”):
• Vandenyje nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, savo skaičiais ar
koncentracijomis galinčių kelti pavojų žmonių sveikatai.
• Atitinka nustatytus minimalius mikrobiologinius ir toksinius (cheminius)
rodiklius.
• Užtikrinama vandens išteklių ir tiekiamo geriamojo vandens apsauga nuo
taršos.
• Vykdomi higienos normoje 7−12 ir 14−16 punktų reikalavimai.
Geriamojo vandens kokybę lemiantys
veiksniai
•
•
•
•
Geologinės sąlygos;
Geriamojo vandens ruošimas;
Vandentiekio skirstomojo tinklo būklė;
Vartotojui priklausančio pastato ar teritorijos vidaus
tinklo būklė;
• Geriamojo vandens šaltinių apsauga nuo taršos;
• kt.
Geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimas
• LR Geriamojo vandens įstatyme (Žin., 2001, Nr. 64-23270) yra
nustatytos geriamojo vandens tiekėjų ir vartotojų atsakomybės
ribos, užtikrinant geriamojo vandens saugą ir kokybę:
5 str. 2 punktas:
...geriamąjį vandenį tiekiantys tiekėjai už vandens saugą ir kokybę atsako iki
įvadų į geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus
vandentiekį.
5 str. 3 punktas:
Už vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekyje esančio geriamojo
vandens saugą ir kokybę atsako patys vartotojai.
Geriamojo vandens kokybė Klaipėdos mieste
• Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba teigia, jog daugumoje
Lietuvos vietovių tiekiamas geriamasis vanduo yra saugus,
išskyrus šiaurės vakarinę dalį tarp kurios yra ir Klaipėdos miestas.
• Klaipėdos mieste 1-osios vandenvietės (ji aprūpina vandeniu
gyventojus, gyvenančius į šiaurę nuo Danės upės) vanduo atitinka
higienos normos reikalavimus, išskyrus pagal fluorido ir amonio
rodiklius.
• 3-iosios vandenvietės (ji aprūpina vandeniu gyventojus,
gyvenančius į pietus nuo Danės upės) vanduo atitinka higienos
reikalavimus ir yra saugus bei tinkamas vartoti.
Centralizuotai tiekiamo vandens
kokybės problema – fluoridai
Geriamojo vandens kokybės problema – fluoridai (1)
• Fluoras – tai mikroelementas, kurio pagrindinis šaltinis žmogaus
organizmui yra geriamasis vanduo. Fluoras dažniausiai gamtoje
aptinkamas fluoridų pavidalu.
• Žmogaus organizmas iš geriamojo vandens gauna apie 75–90 proc.
rekomenduojamos fluoro paros normos.
• Rekomenduojama paros norma vaikams – 1,4–4 mg, paaugliams – 0,5–
2,5 mg, suaugusiems – 2−3 mg fluoro.
• Geriamajame vandenyje fluoras yra beskonis, bekvapis, bespalvis ir
visiškai tirpus, t. y. nesudaro jokių nuosėdų.
• Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojama fluoro
koncentracija geriamajame vandenyje yra 0,6–0,8 mg/l, o didžiausia
leistina koncentracija yra 1,5 mg/l, kuri taikoma Lietuvoje.
Geriamojo vandens kokybės problema – fluoridai (2)
Fluoras turi teigiamą ir neigiamą poveikį žmogaus sveikatai:
Teigiamas poveikis – fluoras būtinas dantims ir kaulams formuotis
(kai geriamajame vandenyje 0,6−0,8 mg/l):
+ fluoras profilaktiškai apsaugo nuo dantų ėduonies.
+ taisyklingai vystosi augančio organizmo kaulų struktūra ir sistema.
Neigiamas poveikis – fluoridai gaunami su geriamuoju vandeniu visų
pirmiausia veikia dantis ir kaulus (kai geriamajame vandenyje
>1−10 mg/l):
– didesnės fluoridų koncentracijos gali įtakoti dantų fluorozės atsiradimą.
– ypač didelės fluoridų koncentracijos gali įtakoti skeleto fluorozės atsiradimą.
Geriamojo vandens kokybės problema – fluoridai (3)
Pagrindiniai fluoro šaltiniai:
• Geriamasis vanduo.
• Maistas: kava, arbata, fluoruota druska, soja, špinatai, ryžiai,
svogūnai, jūros kopūstai, riešutai, salotos, žirniai, krevetės, žuvis,
mėsa, maisto papildai.
• Produktai dantų priežiūrai.
• Oras: pvz. pramonėje fosfatinių trąšų gamybos metu, akmens anglių
pelenuose po akmens anglių deginimo.
Dantų fluorozė
• Dantų fluorozė – tai dantų liga, kai dėl ilgalaikio fluoro veikimo,
kurio koncentracija geriamajame vandenyje yra >1–1,5 mg/l,
pakenkiami dantys jų formavimosi ir vystymosi metu.
• Dantų fluorozės požymiai – ant emalio atsiradusios baltos ar
matinės linijomis, dėmės, kurios gali būti susiliejusios ir sudaryti
“debesėlius“. Jei pažeidimai gilesni, gali atsirasti duobelių,
erozijų, danties vainiko defektų.
• Dantų fluorozė dažniausiai pasireiškia vaikams dantų vystymosi ir
formavimosi laikotarpiu (nuo 3 iki 8 metų amžiaus). Fluorozė
pažeidžia pieninius ir nuolatinius dantis, tačiau pastarieji
pažeidžiami dažniausiai.
Dantų fluorozė
Skeleto fluorozė
• Skeleto fluorozė pirmiausia yra susijusi su gaunamu fluoridų
kiekiu iš geriamojo vandens:
• Skeleto fluorozė pastebima tada, kai fluoridų koncentracija
geriamajame vandenyje būna nuo >3−10 mg/l.
Požymiai:
• neaiškus diskomfortas galūnių ir liemens srityje;
• nugaros skausmas ir sustingimas;
• Didėjantis sustingimas, dėl kurio sunku judėti;
• Sustingimas plintantis į visus sąnarius: deformuojami klubo, kelių
ir kiti sąnariai;
Dantų ir kaulų fluorozės profilaktika
• Dantų ir kaulų fluorozės svarbiausias profilaktikos būdas yra geriamojo
vandens, neviršijančio leidžiamo fluoro kiekio, vartojimas.
• Fasuoto vandens vartojimas.
• Odontologai rekomenduoja, kad vaikams iki 3 metų dantų valymui būtų
naudojama dantų pastą be fluoro, nes tokio amžiaus vaikai nemoka gerai
išsiskalauti burnos po dantų valymo bei dažnai nuryja dantų pastą.
• 3−6 metų amžiaus vaikams rekomenduojama naudoti dantų pastą be
fluoro arba su mažu jo kiekiu (iki 250 ppm; ppm – fluoro dalelių kiekis
milijone pastos dalelių).
• Suaugusiesiems ir paaugliams rekomenduojamas fluoro kiekis
dantų pastoje – 1000–1100 ppm.
Fluoras iš vandens nepasišalinamas jį virinant ar šaldant!
Šachtinių šulinių vandens kokybės
problema – nitratai
Geriamojo vandens kokybės problema – nitratai (1)
• Lietuvoje aktuali šachtinių šulinių vandens problema – nitratai, kurie
gali būti toksiški žmogaus organizmui.
• Dažniausiai šachtinių šulinių vanduo užteršiamas dėl netvarkingos
ūkinės veiklos. Per dirvą į vandenis patenkančios azoto trąšos užteršia
vandenį. Azotui jungiantis su vandenyje ištirpusiu deguonimi, vyksta
nitrifikacijos procesas – susidaro nitratai.
• Nitratai geriamajame vandenyje neturi spalvos, kvapo ir skonio. Šie
pavojingi teršalai gali būti nustatyti tik nitratų testais arba laboratoriniais
tyrimais.
• Šachtinių šulinių įrengimo ir priežiūros reikalavimus reglamentuoja
Lietuvos higienos norma HN 43:2005 “Šuliniai ir versmės: įrengimo ir
priežiūros saugos sveikatai reikalavimai”.
Geriamojo vandens kokybės problema – nitratai (2)
• Toksinis nitratų poveikis žmogui atsiranda, kai žmogaus organizme nitratai
virsta į nitritus.
• Įprastai plaučiuose deguonį prisijungia ir į organizmo audinius išnešioja kraujo
baltymas hemoglobinas, o nitritai organizme prisijungę prie hemoglobino
sudaro junginį methemoglobiną, kuris negali pernešti deguonies į audinius, tada
vystosi deguonies stygius (hipoksija).
• Simptomai: dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės, o sunkiais atvejais – atsiranda
traukuliai ir gali ištikti mirtis. Pastebėjus šiuos požymius reikia kuo skubiau
kreiptis į medikus!
• Nitritai labai pavojingi kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus, besilaukiančioms
moterims, senyvo amžiaus žmonėms, sergantiems kraujotakos bei kvėpavimo
sistemos ligomis, anemijomis.
• Gyventojams, kurių šulinių vandenyje nustatytas per didelis nitratų kiekis,
rekomenduojama naudoti fasuotą vandenį, įsirengti filtrus nitratams šalinti, o
geriausia būtų jungtis prie centralizuotos vandens tiekimo sistemos.
Nitratai iš vandens nepasišalinami jį virinant ar šaldant!
“Mes vandens buvimo beveik nepastebime. Gyvename
turtingoje šalyje: geriame požeminį vandenį... Turbūt
eilinis Lietuvos gyventojas vargiai įsivaizduoja
egzistenciją, kuomet kiekviena diena yra kova dėl
vandens. O juk milijonai žmonių gyvena tokiose
vietovėse, kur artimiausias vandens šaltinis yra
mažiausiai vieno kilometro atstumu nuo namų.”
(Žurnalas “Ozonas”, 2010/4 (29), p. 2)
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro
visuomenės sveikatos specialistė
Dainora Bielskytė
Tel. (8 46) 234796
El. p. [email protected]