Panevėžio rajono Karsakiškio Strazdelio pagrindinė mokykla

Žmogaus ūkinės veiklos įtaka geriamojo vandens kokybei

Autoriai: 1, 6 klasių mokiniai; mokytojos Diana Skukauskienė, Greta Jankuvienė Karsakiškis 2011

Įvadas

Kaimo vietovėse žmonės dažniausiai naudoja gruntinį šulinių vandenį. Dėl žinių stygiaus gyventojai patys užteršia šulinių vandenį, vykdydami ūkinę veiklą ir nesilaikydami šulinių įrengimo reikalavimų. Karsakiškio gyvenvietės žmonėms šulinio vanduo yra pagrindinis geriamojo vandens šaltinis. Šulinių vanduo dažniausiai būna skaidrus, bekvapis, beskonis, todėl žmonės klaidingai mano, kad jis yra geros kokybės. Todėl mokiniai nusprendė įsitikinti, ar šulinių vanduo nėra užterštas cheminėmis medžiagomis, kurios kelia pavojų žmonių sveikatai.

Tyrimo tikslas Išsiaiškinti žmogaus ūkinės veiklos įtaką Karsakiškio gyventojų šulinių vandens kokybei.

Tyrimo uždaviniai:

 1. Išsiaiškinti nitratų, nitritų koncentracijų normas šulinio vandenyje ir rekomenduojamus atstumus nuo šulinio iki ūkinių objektų.

 2. Išmatuoti sodybose atstumus nuo šulinio iki ūkinių objektų.

 3. Palyginti, ar vandens tyrimų rezultatai atitinka higienos normas.  4. Nustatyti, ar vandens kokybei turi įtakos ūkinių objektų išsidėstymas sodyboje.

Tyrimo metodika

 Tyrimą atliko Panevėžio rajono Karsakiškio Strazdelio pagrindinės mokyklos 1, 6 klasių mokiniai, vadovaujami mokytojų Gretos Jankuvienės ir Dianos Skukauskienės. Buvo taikomi šie tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė, matavimas, lyginimas. Mokiniai tyrimą atliko lapkričio mėnesį Karsakiškio gyvenvietėje. Mokiniai lankėsi gyventojų sodybose, apžiūrinėjo šulinių vietą, matavo atstumus nuo šulinio iki ūkinių objektų. Šulinių vanduo buvo tirtas Panevėžio visuomenės sveikatos centre. Taip pat ir patys mokiniai tyrė šulinių vandens mėginius, naudodami nitratų testus. Gavę vandens tyrimų rezultatus, mokiniai aiškinosi, ar vandenyje rastų cheminių medžiagų kiekis susijęs su ūkinių objektų išsidėstymu sodyboje, gyventojų vykdoma ūkine veikla.

Tyrimas buvo atliktas Karsakiškio gyvenvietėje

Mokiniai dirbo grupėmis:

I grupės mokiniai ruošė klausimus, ėmė interviu.

II grupės mokiniai matavo atstumus sodybose, braižė sodybų pastatų išplanavimą.

III grupės mokiniai sėmė vandenį, ruošė vandens mėginius ir juos tyrė.

IV grupės mokiniai ieškojo literatūros apie rekomenduojamus atstumus nuo šulinio iki ūkinių objektų, didžiausias leistinas teršalų koncentracijas, galimus taršos šaltinius.

V grupės mokiniai lygino gautus vandens tyrimų rezultatus su Lietuvos higienos normomis.

1 pav. Atstumų matavimas rulete sodyboje Nr. 4.

2 pav. Atstumų matavimas rulete sodyboje Nr. 6.

Tyrimo rezultatai

Tyrimo metu išmatuoti atstumai nuo šulinio iki ūkinių objektų (namo, tvarto, lauko tualeto, garažo, daržo ar šiltnamio, nuotekų rezervuaro) buvo lyginami su visuomenės sveikatos centro pateiktomis rekomendacijomis, įrengiant šulinį (1 lentelė).

Gauti vandens tyrimų rezultatai iš Panevėžio visuomenės sveikatos centro bei pačių mokinių tirtas vanduo buvo palygintas su Lietuvos higienos normomis (2 lentelė). Didžiausia leistina nitratų koncentracija šulinio vandenyje yra 50 mg/l, nitritų – 0,5 mg/l.

Sodybos Nr.

Sodyba Nr.1. Sodyba Nr.2. Sodyba Nr.3. Sodyba Nr.4. Sodyba Nr.5. Sodyba Nr.6. Sodyba Nr. 7.

Rekomenduo jamas atstumas

namo 0,5 0,5 4 3 4 5,5 5

7 Atstumas (m) nuo šulinio iki objekto

tvarto lauko tualeto garažo daržo, šiltnamio nuotekų rezervuaro 7 16 10 20 12 12 13 14 19 9 15

25

30 30 30 28 21 44

25

40 9 16 19 12 22

10

1 lentelė. Atstumai nuo šulinio iki ūkinių objektų.

7 17 28 16 25 22

10

13 16 24 14 35 25

15 - 25

Sodybos Nr.

Sodyba Nr. 1.

Sodyba Nr. 2.

Sodyba Nr. 3.

Sodyba Nr. 4.

Sodyba Nr. 5.

Sodyba Nr. 6.

Sodyba Nr. 7.

Norma Nitratų koncentracija Nitritų koncentracija mg/l

231

mg/l

0,53 73 35 0,094 0,142 27 4 129 36

50

0,067 0,084 0,035 0,038

0,5

2 lentelė. Šulinių vandenyje rastų nitratų ir nitritų koncentracijos rezultatai.

Nustatyta, kad sodybų, kuriose nesilaikoma rekomenduojamų atstumų nuo šulinio iki ūkinės veiklos objektų, šulinių vandenyje rasti nitratų ir nitritų kiekiai viršija didžiausias leistinas normas. Pastebėta, kad tose sodybose žmonės augina daug gyvulių, arti šulinio laiko žemės ūkio techniką. Daugelyje sodybų pažeidžiami pagrindiniai šulinio įrengimo reikalavimai.

Iš visų tirtų 7 sodybų šulinių labiausiai neatitinka šulinio įrengimo reikalavimų sodyba Nr.1. Šios sodybos šulinio vandenyje rasta didžiausios nitratų ir nitritų koncentracijos.

Švariausias vanduo, atitinkantis higienos normas, nustatytas sodybose Nr. 5 ir Nr. 7, kuriose labiausiai išlaikyti rekomenduojami atstumai nuo šulinio iki ūkinių objektų, nelaikoma gyvulių, netręšiami daržai sintetinėmis trąšomis (4, 5 pav.).

4 pav. Sodyba Nr. 5. atitinka šulinio įrengimo reikalavimus.

5 pav. Sodyba Nr. 7. atitinka šulinio įrengimo reikalavimus.

Išvados

1.

2.

3.

Iš septynių tirtų šulinių trijuose viršyta nitratų ir viename šulinyje - nitritų leidžiama koncentracija. Mokinių gauti tyrimų rezultatai panašūs į Panevėžio visuomenės sveikatos centro gautus rezultatus.

Didėjant atstumams nuo šulinio iki ūkinių objektų nitratų ir nitritų koncentracija vandenyje mažėja.

Rekomenduojamo atstumo nuo šulinio iki galimo vandens taršos objekto dažniausiai nesilaikoma.

Rekomendacijos

1.

2.

Remiantis tyrimo išvadomis, gyventojams siūloma nevykdyti aktyvios ūkinės veiklos arti šulinių.

Rekomenduojama gerti šulinio vandenį tik įsitikinus, kad jis nėra užterštas cheminėmis medžiagomis.

Literatūra

1. Aplinkotyra: mokomoji knyga jaunimui. II dalis. Sud. R. Makarskaitė. Utena: UAB ,,Utenos indra”, 2000.

2. Laikas ištirti šulinių vandenį. Šiaulių visuomenės sveikatos centras. [2010.09.20].

Prieiga per internetą

3. Šulinių vandens sauga ir kokybė. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas. [2010.09.20].

Prieiga per internetą