Transcript nepilnameciai - Doc.dr. Jolanta Zajančkauskienė

Tema Nr. 6 „Bylų dėl nepilnamečių asmenų
padarytų nusikalstamų veikų procesas: teoriniai
ir praktiniai aspektai“.
Dr. Jolanta Zajančkauskienė
Nepilnamečių baudžiamasis procesas Lietuvoje.




Vaiko teisėmis ir jų apsauga ypač buvo susirūpinta 1989 m.
lapkričio 20 d. Jungtinėms Tautoms priėmus Vaiko teisių
konvenciją (Lietuva šią Konvenciją ratifikavo 1995 m.
Įgyvendinant jos nuostatas, beveik visos šalys priėmė
nacionalinius teisės aktus, skirtus vaikų teisių apsaugai, buvo
įsteigtos vaiko teisių apsauga besirūpinančios institucijos.
Lietuvos įstatymai iš esmės atitinka tarptautinių dokumentų
nuostatas. Pagrindines vaiko, kaip žmogaus, teises į gyvybę,
sveikatą, laisvę, asmens neliečiamybę, teisę į normalų fizinį,
protinį, dorovinį ir kitokį vystymąsi ir vaiko interesų apsaugą,
numato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai.

Nepilnamečių justicija - apima vaikų teisių
apsaugos problemas, įvairias alternatyvas
baudžiamajam persekiojimui, socializacijos
ir adaptacijos visuomenėje galimybes.



Baudžiamojo proceso aspektai nepilnamečių bylose Lietuvoje
buvo nagrinėti:
Goda G. Nepilnamečio teisinė padėtis baudžiamajame procese
// Kvalifikacijos kėlimo kursų paskaitų medžiaga. Nepilnamečių
kriminalinė justicija. V. 2001. P.195 – 217.//
http://www.nplc.lt/nj/
Specializuotų teismų šeimos ir nepilnamečių byloms nagrinėti
įsteigimo Lietuvoje poreikis ir galimybės. Mokslo taikomasis
tyrimas // Teisės institutas. Vilnius. 2002. //
http://www.nplc.lt/nj/
Ažubalytė R., Ancelis P., Burda R. Teisinės rekomendacijos
ikiteisminio tyrimo pareigūnams, dirbantiems su nepilnamečiais
// http://www.vrm.lt/index.php?id=612 (2006)
Prielaidos, leidžiančios diferencijuoti nepilnamečių baudžiamąją teiseną.

Atsižvelgus į asmenų lygybės principą, galima
konstatuoti, kad vaikui (nepilnamečiui) pripažįstamos
visos teisės ir laisvės, numatytos pilnamečiams
asmenims. Tačiau įvertinus vaiko (nepilnamečio)
psichinę, socialinę bei fizinę brandą, pripažįstama, kad
nepilnamečiui, jei jis tampa baudžiamojo proceso
dalyviu – įtariamuoju (kaltinamuoju), nukentėjusiuoju,
liudytoju – gali būti nustatytas skirtingas teisinis
reguliavimas, nei tą patį baudžiamąjį procesinį statusą
turinčiam pilnamečiui asmeniui.
LR KT nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50
straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Vilnius, 1997 m. lapkričio 13 d.




Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, jog vertinant tai, ar
pagrįstai nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina
atsižvelgti į konkrečias aplinkybes.
Pirmiausia turi būti įvertinti atitinkamų subjektų ir objektų,
kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės
padėties skirtumai;
antra, reikia atsižvelgti į teisės aktų suderinamumą pagal jų
hierarchiją, reguliavimo apimtį ir kt.;
trečia, būtina įvertinti, ar teisės normos, nustatančios specialias
sąlygas, atitinka teisės akto paskirtį ir tikslą. Konkrečių teisės
normų pagrįstumas gali būti įtikinamas tais atvejais, kai į visas
nurodytas aplinkybes buvo atsižvelgta.

Atskiros šalys yra pasirinkusios būdą, kaip diferencijuoti procesą
dėl nusikalstamų veikų, kuriose dalyvavo nepilnametis: ar taikyti
specialius įstatymus, ar nustatyti baudžiamojo proceso taisyklių
ypatumus bendrame baudžiamojo proceso įstatyme.[1]

[1] Specializuotų teismų šeimos ir nepilnamečių byloms nagrinėti
įsteigimo Lietuvoje poreikis ir galimybės. Mokslo taikomasis
tyrimas // Teisės institutas. Vilnius. 2002. P. 51-59. //
http://www.nplc.lt/nj/ (žiūrėta 2008 11 12); European Juvenile
Justice Systems. Coordinated by Glauco Giostra. Edited by Vania
Patane. 2007.

Siekiant tobulinti nepilnamečių justiciją
Lietuvoje buvo pasirinkta pareigūnų
specializacija. Vienas iš daugelio Lietuvoje
vykdomos Nepilnamečių justicijos programos
tikslų yra parengti teisėjus, prokurorus, tyrėjus
bei advokatus, dirbsiančius su nepilnamečių
bylomis.
Amžius kaip specialių baudžiamojo proceso normų taikymo pagrindas.




Vaiku (nepilnamečiu asmeniu) laikomas kiekvienas žmogus,
neturintis 18-os metų, jei pagal įstatymus jo pilnametystė
nepripažinta anksčiau.
Baudžiamąja tvarka Lietuvoje gali atsakyti asmuo, sulaukęs 16 m.
(BK 13 str. 1 d.), už atskirų veikų padarymą – asmuo sulaukęs 14
m. (BK 13 str. 2 d.).
Jaunesniems nei 18 m. asmenims, taip pat vyresniems nei 18 m.,
bet dar nesulaukusiems 21 m. asmenims, jei jie pagal socialinę
brandą prilygsta nepilnamečiui, taikomi tam tikri baudžiamosios
atsakomybės ypatumai (BK XI skyrius).
Mokslinėje literatūroje pasirinktos įstatymo leidėjo amžiaus, nuo
kurio asmuo gali atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą, ribos yra
diskutuojamos.


Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse teisiškai
svarbi yra tik pilnametystės riba: jaunesniems nei 18 m.
asmenims, dalyvaujantiems baudžiamajame procese, taikomos
specifinės proceso taisyklės.
Atsižvelgus į baudžiamojo proceso įstatymų galiojimo laike
nuostatas (BPK 4 str. 1 d.), teigtina, kad proceso dalyviui
(įtariamajam, nukentėjusiajam, liudytojui) tyrimo ar teisminio
nagrinėjimo metu sulaukus 18 m., jau nebegali būti taikomos
nepilnamečiams skirtos papildomos garantijos ar specifinės
proceso veiksmo atlikimo taisyklės. Ši nuostata nedera nei su
tarptautinių aktų nuostatomis, kuriose teigiama, kad jau pats
nepilnamečio dalyvavimas baudžiamajame procese padaro didelę
žalą, nei su mokslinių tyrimų rezultatais.

Atsižvelgus į išdėstytus tarptautinių aktų
reikalavimus bei mokslinius tyrimus, taip pat
nepaneigiant baudžiamojo proceso įstatymo
normų galiojimo laike nuostatų, galiojančiame
BPK būtina įtvirtinti nuostatą, kad atsižvelgus į
įtariamojo (kaltinamojo), nukentėjusiojo,
liudytojo, kuriems baudžiamojo proceso metu
suėjo 18 m., socialinę brandą, jie baudžiamojo
proceso metu gali būti laikomi nepilnamečiais.
Reikalavimai baudžiamajam procesui, kuriame dalyvauja
nepilnamečiai.



1) orientacija į nepilnamečio ir jo teisių apsaugą;
2) orientacija į neteismines baudžiamojo
konflikto išsprendimo galimybes;
3) proceso socialinio intensyvumo užtikrinimas.
Orientacija į nepilnamečio ir jo teisių apsaugą:



Tai, visų pirma, atstovo pagal įstatymą dalyvavimas
(BPK 53 str.; BPK 249 str.; 312 str. 7 d.; 408 str. 2 d.),
būtinas gynėjo dalyvavimas bylose, kuriose įtariami
(kaltinami) nepilnamečiai (BPK 51 str. 1 d. 1 p.; 312 str.
6 d.; 367 str. 2 d.)
bei papildomi įpareigojimai prokurorui, ginant proceso
dalyvių, kurie dėl amžiaus negali patys pasinaudoti kai
kuriomis teisėmis, interesus (BPK 117 str.; 167 str. 2 d.;
409 str. 1 ir 2 d.).




Kita vertus, BPK nustato ir kai kuriuos bylų, kuriose dalyvauja
nepilnamečiai tyrimo ar nagrinėjimo ypatumus:
specifinę nepilnamečių apklausų tvarką (BPK 186 str., 188 str. 5
d.; 272 str. 4 d.; 275 str. 5 d.; 278 str. 1 d. 1 p.; 280 str.; 283 str. 3
d.),
papildomas įrodinėtinas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio
asmenybe, viešumo principo ribojimus (BPK 9 str. 2 d., 177 str. 1
d.),
galimybę paskirti specialią kardomąją priemonę – nepilnamečio
atidavimą prižiūrėti (BPK 138 str.), taip pat numatytas
nepilnamečio maksimalus suėmimo laikas ikiteisminio tyrimo
metu (BPK 127 str. 2 d.).
Diversijos nepilnamečių bylose prielaidos ir galimybės Lietuvoje.

Nors Lietuvoje neveikia pasaulyje paplitę ir plačiai taikomi
nepilnamečių baudžiamojoje justicijoje tarpininkavimo
modeliai[1], tačiau moksliniai tyrimai rodo jų praktinį poreikį ir
nurodo metodologinius galimų jų įgyvendinimo formų pagrindus
[1] žr. Michailovič I. Baudžiamajame įstatyme numatytų
nepilnamečių resocializacijos priemonių taikymas. Daktaro
disertacija. Socialiniai mokslai, teisė (01S). Vilnius. 2001;
Ažubalytė R. Diskrecinis baudžiamasis persekiojimas: teoriniai
pagrindai, taikymo problemos ir perspektyvos Lietuvoje: daktaro
disertacija, socialiniai mokslai, teisė (01 S). Vilnius. LTU. 2002;
Uscila R. Nusikaltimo aukos ir nusikaltėlio interakcija:
viktimologinis aspektas. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai,
teisė (01 S). Vilnius. 2003.
Proceso socialinio intensyvumo užtikrinimas.

Baudžiamajame procese, kuriame dalyvauja
nepilnamečiai, ypač svarbu pasinaudoti
atitinkamų specialistų teikiamomis galimybėmis.