Transcript pranešimas
Teisės socialinio veikimo kompleksiniai tyrimai: prabanga ar būtinybė? Dr. Vytautas Šlapkauskas, MRU Teisės filosofijos katedros profesorius Teisės socialinio veikimo sąvoka Teisės socialinis veikimas – tai nuolatinio, daugkartinio arba vienkartinio teisės poveikio socialiniams santykiams, žmonių sąmonei ir elgesiui atsiradimas, jo kaitos procesas ir rezultatas. Teisės poveikis atsiranda, keičiasi ir įgyvendinamas teisinėmis priemonėmis. Teisinės priemonės Pagrindinės teisinio poveikio priemonės yra teisinės idėjos ir teisės normos. Tai teisės socialinio veikimo „varomosios jėgos“. Su jomis susijusios kitos teisinės priemonės: teisės aktai, sutartys, teisiniai faktai, subjektinės teisės ir teisinės pareigos, teisinė atsakomybė, lengvatos, paskatinimai, bausmės ir t.t. Visos teisinės priemonės išreiškia teisės subjektų interesų tenkinimo būdus ir turi teisinę galią. Teisės socialinio veikimo kompleksinio tyrimo aktualumas Teisės socialinio veikimo kompleksinius tyrimų būtinybę lemia: 1. Bandymai teisinėmis priemonėmis suvaldyti globalizacijos padarinius. 2. Deklaruojamas procedūrinės demokratijos principas - valdžios socialinis jautrumas. 3. Kompleksinė teisės socialinio veikimo prigimtis. Socialiniai globalizacijos iššūkiai 1.Globalizacija nuolatos “tikrina” visuomenės socialinį integralumą. „Globalizacija išskaido lygiai kaip ir suvienija; ji skaido vienydama, o pasaulio skaidymo priežastys yra tos pačios kaip ir skatinančios jo vienodėjimą” (Z. B.). 2. Šiuolaikinės teisės metareguliacinis vaidmuo. 3. Ryškėjanti universalios socialinės tvarkos kūrimo tendencija. Valdžios socialinio jautrumo principo įgyvendinimo problema Valdžios socialinio jautrumo principas reikalauja, kad rengdama ir priimdama sprendimus (teisės aktus) valdžia žinotų, ko nori atskiros socialinės grupės ir surastų pagrįstą socialinį kompromisą tarp to, ką turi daryti visuomenės dauguma, siekiant gyvenimo lygio augimo, ir nori atskiros socialinės grupės. Šio procedūrinės demokratijos principo socialinis vaidmuo aktualizuosis globalizacijos sąlygomis. Teisės socialinio veikimo kompleksinė prigimtis Teisės socialinio veikimo kompleksinę prigimtį išreiškia vertybinio (socialinio) ir instrumentinio (valdymo) teisės sandų nenutrūkstama sąveika. Globalizacijos sąlygomis žmogaus teisių kaip vienintelio teisės vertybinio pagrindo gali nepakakti siekiant riboti instrumentinį požiūrį į teisę. Silpstanti nacionalinė valstybė praranda teisės normų įgyvendinimo garanto vaidmenį. Teisės socialinio veikimo procesas Tai teisės raidos tarpsnis arba etapas nuo teisės priemonių atsiradimo iki jų įgyvendinimo rezultatų. “Teisės atsiradimo – teisės įgyvendinimo” etape teisinės priemonės sąveikauja su įvairiomis socialinėmis normomis ir veiksniais, kurie teisės socialinį veikimą gali sustiprinti (padaryti teigiamą poveikį), susilpnėti arba netgi neutralizuoti. Taigi teisinio pozityvizmo požiūriu teisinėmis priemonėmis reikia įveikti socialines kliūtis. Teisės socialinio veikimo mechanizmai Tai teisės, kaip socialinio reiškinio, patirti būviai „teisės atsiradimo – teisės įgyvendinimo“ tarpsnyje (etape). Išskiriami keturi santykinai savarankiški teisės socialinio veikimo mechanizmai: 1) teisinio reguliavimo; 2) socialinis; 3) psichologinis; 4) informaciniskomunikacinis. Teisinio reguliavimo mechanizmas Tai teisinių priemonių sistema, tikslingai kuriama ir nuosekliai organizuojama siekiant garantuoti teisės socialinės paskirties ir teisės subjektų teisėtų interesų įgyvendinimą kintančiomis socialinėmis sąlygomis. Teisinio pozityvizmo požiūriu šis mechanizmas yra svarbiausias, nes tik su juo galima įveikti teisės socialinio veikimo kliūtis. Kliūtys Tai natūralūs ir dirbtiniai sunkumai, barjerai arba kitokie veiksniai, kurie dėl vienų arba kitų priežasčių trukdo įgyvendinti teisės socialinę paskirtį, piliečių ir organizacijų teisėtus interesus, veikia prieš teisės principus, ardo besiklostančius socialinius ryšius. Teisės veikimo socialinis mechanizmas Tai socialinių sąlygų ir veiksnių visuma, kuri suponuoja teisės atsiradimą, sąveikauja su teise įvairiuose jos funkcionavimo etapuose ir atsispindi teisės įgyvendinimo socialiniuose padariniuose. Teisė kuriama ir/arba atsiranda ekonominio, politinio, dorovinio ir kitokio pobūdžio socialinių veiksnių sąveikos kontekste. Šie veiksniai sąveikauja su teise ir sudaro teisės veikimo socialinę aplinką (teisinio pozityvizmo požiūriu – kliūtis). Teisės veikimo psichologinis mechanizmas Tai teisės poveikio žmonių elgesio motyvams laidavimo būdai. Dažniausiai išskiriami du teisinio poveikio žmonių elgesio motyvams būdai: 1. Sulaikantieji motyvai. Jie formuojami įvedant bendruosius ir specialiuosius draudimus. 2. Skatinamieji motyvai. Jie formuojami numatant pareigas ir leidimus. Šie teisinio poveikio būdai dažniausiai veikia darniai, vienas kitą papildydami ir kiekvienoje socialinių santykių srityje bei apskritai apibrėždami teisinio reguliavimo režimą. Visuomenės socialinių grupių psichologiniai ypatumai suprantami kaip teisės veikimo kliūtys. Teisės veikimo informaciniskomunikacinis mechanizmas Tai teisinės informacijos komunikaciniai tinklai, kurie turi laiduoti teisės informacinį komunikacinį poveikį teisės subjektams. Komunikacinis tinklas – tai socialinei grupei reikšmingos informacijos perdavimo ir priėmimo struktūra. Teisėkūros ir teisės taikymo subjektų skelbiami teisės aktai yra reikšminiai veiksmai, sąmoningai adresuoti kitiems žmonėms. Todėl juos galima vadinti komunikaciniais veiksniais. Teisinio poveikio formos Teisės socialinio veikimo mechanizmų pagrindu išskiriamos keturios teisinio poveikio formos: 1) teisės reguliacinis poveikis; 2) etinis poveikis, apimantis ir paprotines, religines bei korporacijų normas; 3) psichologinis poveikis; 4) informacinis komunikacinis poveikis. Teisės socialinio veikimo stadijos Išskiriamos dvi stadijos: 1) teisės veikimo socialinių prielaidų formavimas, 2) pats teisės veikimas. Perėjimas iš pirmosios stadijos į antrąją stadiją įvyksta tik tuomet, kai egzistuoja trijų veiksnių – teisinio fakto (formalusis pagrindas), atitinkamų socialinių sąlygų (socialinis pagrindas) ir žmogaus atitinkamos psichologinės orientacijos (subjektinis pagrindas) ryšio sistema. Teisės socialinio veikimo mechanizmų “užvedimas” Teisės socialinio veikimo mechanizmus “užvesti” gali tik žmogus (žmonės), kurį (kuriuos) teisiniu požiūriu apibūdiname teisinės sąmonės ir teisinės kultūros sąvokomis. Žmonių veiklos procese vyksta sudėtinga kultūrinių, psichologinių, komunikacinių, socialinių neteisinių ir teisinių veiksnių sąveika, kurioje mechanizmai gali būti “užvesti” ir sąmoningai, ir nesąmoningai. Teisės socialinio veikimo modelis Tai teisinės tikrovės sociologinio pažinimo, modeliavimo ir atitinkamų valdymo sprendimų priėmimo programos rėmas, struktūra. Jį galima taikyti kaip teisinės tikrovės visuminio vaizdo ir kaip jos atskirų sričių pažinimo bei konkrečių teisės normų aktų veikimo modeliavimo (ir valdymo) instrumentą. Teisės socialinio veikimo modelio struktūra Išreiškia šie elementai: 1. Socialinio valdymo sistemos (valstybinio valdymo aparatas, nevalstybinio valdymo sistemos, teisės normos). 2. Socialiniai veiksniai (ekonominiai, politiniai, demografiniai, situaciniai). 3. Perdavimo sistemos (informacinės, vertybinės norminės, socialinės psichologinės). 4. Reguliuojamos socialinės sistemos (grupė, bendruomenė, visuomenė). 5. Teisėto ir socialiai aktyvaus elgesio padariniai. Teisės socialinio veikimo modelio įgyvendinimo problemos 1.Oficialiai nesuformuluota teisės socialinė paskirtis, todėl dažniausiai supriešinamas formalusis ir socialinis teisės veiksmingumai. 2. Retai atliekami anticipaciniai (projektiniai) teisės normų socialinio veikimo tyrimai. 3. Nevykdoma veikiančių teisės aktų socialinių padarinių stebėsena. 4. Neplėtojami teisinės komunikacijos tyrimai. 5. Neišnagrinėti ir nesuklasifikuoti Lietuvos visuomenės ir jos socialinių grupių teisinės sąmonės apraiškos ir teisinio elgesio padariniai.