Transcript Pilietinės visuomenės samprata

POLITIKOS TEORIJA IR
POLITINĖS SISTEMOS
DOC. DR. HAROLDAS ŠINKŪNAS
2013
VI TEMA. PILIETINĖ VISUOMENĖ IR TEISINĖ
VALSTYBĖ
1.
2.
3.
4.
•
•
•
•
Pilietinės visuomenės samprata
Pilietinės visuomenės struktūra ir funkcijos
Teisinės valstybės idėjos formavimasis
Teisinės valstybės samprata ir požymiai
LITERATŪRA STUDIJOMS:
BAUBLYS, Linas, et al. Teisės teorijos įvadas. 2 leidimas. Vilnius:
Leidykla MES, 2012.
KŪRIS, Egidijus. Teisinė valstybė, teisinių sistemų įvairovė ir Vakarų
teisės tradicija. In GLENDON, Mary Ann; GORDON, Michael W.;
OSAKWE, Christopher. Vakarų teisės tradicijos. Vilnius: Pradai, 1993.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės
doktrinos nuostatos, 1993–2009. Vilnius, 2010.
SELIGMAN, Adam B. Pilietinės visuomenės idėja. Vilnius, Lietuvos
rašytojų sąjungos leidykla, 2004.
KONSTITUCIJOS PREAMBULĖ
LIETUVIŲ TAUTA
–
–
prieš
daugelį
amžių
sukūrusi
Lietuvos
valstybę,
jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos
Respublikos Konstitucijomis,
–
šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę,
–
išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius,
–
įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir
kurti savo tėvų ir protėvių žemėje - nepriklausomoje Lietuvos
valstybėje,
–
puoselėdama
Lietuvos
žemėje
tautinę
santarvę,
–
siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir
teisinės valstybės,
atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią
KONSTITUCIJĄ
PILIETINĖS VISUOMENĖS TERMINAS
EUROPOS VALSTYBIŲ KONSTITUCIJOSE
Čekijos Konstitucijos preambulė: įtvirtintas siekis
sukurti laisvą ir demokratinę, pilietinės visuomenės
principais pagrįstą valstybę.
Bulgarijos Konstitucijos 4 str.: įtvirtintas siekis
sukurti prielaidas pilietinės visuomenės plėtrai.
Airijos Konstitucijos 43 str.: piliečių teisės pilietinėje
visuomenėje įgyvendinamos vadovaujantis socialinio
teisingumo principu.
PILIETINĖS VISUOMENĖS KONCEPCIJOS
RAIDA
1. Pilietinė visuomenė – tai politinė visuomenės
organizacija, sukurta saugumo labui (Th. Hobbes, B.
Spinoza, J. Locke, I. Kant ir kt.)
2. Pilietinė visuomenė – tai prigimtinės (ikivalstybinės)
būklės tąsa, laisvės sąlyga, valstybės, kaip blogio,
priešybė (T. Paine)
3. Pilietinė visuomenė – tai istoriškai susiklosčiusi
sankloda, apimanti ūkį, socialinių interesų grupes bei
institucijas, atsakingas už visuomenės gerovę ir teisinį
administravimą (G. Hegel)
4. Pilietinė visuomenė – tai save organizuojanti ir nuo
valstybės save teisiškai ginanti bendruomenė (A. de
Tocqueville, J. S. Mill)
5. Šiuolaikinė pilietinės visuomenės koncepcija
PILIETINĖS VISUOMENĖS SAMPRATA (I)
Pilietinė visuomenė plačiąja prasme – tai privačių
interesų veikimo sritis
Pilietinė visuomenė siaurąja prasme – tai privačių
interesų veikimo sritis rinkos ir demokratijos
sąlygomis
PILIETINĖS VISUOMENĖS SAMPRATA (II)
Pilietinė visuomenė – tai visuomenės būklė, pasižyminti
išvystytomis savivaldos ir savireguliacijos formomis, kai
optimaliai derinami viešieji ir privatūs interesai, o
aukščiausia visuomenės vertybe pripažįstamas žmogus, jo
teisės ir laisvės.
Jūratė Novagrockienė: Pilietinė visuomenė – tai
visuomenės dalis arba terpė, kurioje įstatymų saugomi
individai, skatinami skirtingų interesų ir apsisprendimo,
kuria įvairias grupes – savarankiškas asociacijas.
PILIETINĖS VISUOMENĖS PANEIGIMAS
1. Valstybės ir visuomenės suaugimas;
2. Viešo ir privataus gyvenimo ribos išnykimas;
3. Asmens ir piliečių teisių suvaržymas ar visiškas jų
nepaisymas.
PILIETINĖS VISUOMENĖS PAGRINDAI
• Ekonomikoje: nuosavybės formų įvairovė, rinkos
santykiai;
• Dvasinėje srityje: ideologijos ir pasaulėžiūros
įvairovė, saviraiškos laisvė, sąžinės laisvė, dorovė;
• Politikoje: valdžios decentralizacija, valdžių
padalijimas, politinis pliuralizmas, politinio
dalyvavimo galimybės, teisės viršenybė, asmenų
lygiateisiškumas.
PILIETINĖS VISUOMENĖS PRIELAIDOS
Rinkos ekonomika ir privati nuosavybė;
Atstovaujamųjų institutų sukūrimas;
Įstatymais apsaugota individo autonomija;
Visų visuomenės sričių atvirumas;
Pasaulėžiūrinis ir organizacinis pliuralizmas;
Vertybių, normų ir principų, reguliuojančių
asociacijų sąveikas, buvimas;
7. Viešosios valdžios nesikišimas.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
PILIETINĖS VISUOMENĖS PRINCIPAI
• Ekonominė laisvė, nuosavybės formų įvairovė, rinkos
santykiai, konkurencija;
• Žmogaus ir piliečio teisių pripažinimas (įtvirtinimas) ir
apsauga;
• Visuomenės savivalda ir savireguliacija;
• Valdžios legitimumas ir demokratiškumas;
• Visų lygybė prieš įstatymą ir teismą;
• Valdžių padalijimo principu pagrįsta valstybės valdžios
struktūra;
• Politinis ir ideologinis pliuralizmas;
• Minties,
žodžio,
spaudos
laisvė,
žiniasklaidos
nepriklausomybė;
• Etc.
PILIETINĖS VISUOMENĖS FUNKCIJOS
Pilietinės visuomenės paskirtis – visapusiškas materialinių,
socialinių ir dvasinių visuomenės narių poreikių patenkinimas.
Pilietinės visuomenės funkcijos:
• Saugoti privačią sferą nuo nepagrįsto valstybinio
reguliavimo;
• Kurti ir stiprinti visuomenės savivaldą;
• Individų socialinė kontrolė;
• Komunikacija;
• Stabilumo visuomenėje užtikrinimas.
PILIETINĖS VISUOMENĖS PRINCIPAI
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOJE
• Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos
Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas; Valdžios galias riboja
Konstitucija (5 str.);
• Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise (46 str.);
• Nuosavybė neliečiama (23 str.);
• Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės (18 str.);
• Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį (33 str.)
• Savivaldos teisė (119 str.);
• Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar
pareigūnams visi asmenys lygūs (29 str.);
• Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti
(25 str.);
• Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma (26 str.);
• Etc.
TEISINĖS VALSTYBĖS TERMINAS EUROPOS
VALSTYBIŲ KONSTITUCIJOSE
Teisinė valstybė – tai siekis: Estija, Graikija, Lietuva,
Suomija
Teisinės valstybės konstatavimas: Andora, Baltarusija,
Bulgarija, Čekija, Ispanija, Lenkija, Portugalija,
Rusija, Slovakija, Turkija, Vengrija, Vokietija
TEISINĖS VALSTYBĖS TERMINO RAIDA
Terminas Teisinė valstybė įsitvirtina Vokietijos teisės
doktrinoje XIX a. pirmoje pusėje (R. von Mohl, K.Th.
Welcker, O. Bähr, F. J. Stahl, R. von Gneist, L. von Stein)
Robert von Mohl: teisinė valstybė seka po
patriarchalinės, patrimonialinės, teokratinės ir despotinės
valstybės (1833).
Friedrich Julius Stahl: Valstybė privalo būti teisinė;
teisinė valstybė nėra valstybės tikslas ir turinys, bet tik
rūšis ir būdas teisei įgyvendinti
TEISINĖS VALSTYBĖS TIPAI
•
Rule of Law (anglosaksų tradicija)
•
Rechtsstaat (vokiečių tradicija)
RULE OF LAW (I)
Teisės viršenybė arba viešpatavimas reiškia:
•
•
•
Nė vienas žmogus negali būti baudžiamas , išskyrus
tą atvejį, kai yra pažeidžiamas įstatymas ir tai yra
nustatyta bendruosiuose teismuose;
Nė vienas nėra aukščiau įstatymo, kiekvienas paklūsta
bendrajai teisei ir bendrųjų teismų jurisdikcijai
Bendrieji konstitucijos principai (teisė į asmens
laisvę, viešo susirinkimo teisė ir pan.) yra teismų
sprendimų rezultatas
RULE OF LAW (II)
Anglijos konstitucija nėra įstatymų leidybos, vartojant
šį terminą įprastine prasme, rezultatas, nes ji yra
teismuose vykusių ginčų dėl asmens teisių vaisius.
Trumpai tariant, mūsų konstitucija yra teisėjo sukurta
konstitucija ir turi visu, blogus ir gerus, teisėjų
sukurtos teisė bruožus.
Šaltinis: Albert Venn Dicey Konstitucinės teisės
studijų įvadas, 1885.
RECHTSSTAAT
•
•
•
•
Teisės šaltinis yra įstatymų leidėjo valia
Įstatymų leidėjas privalo paklusti įstatymui
Nėra kitų imperatyvų, saistančių įstatymų leidėją
Įstatymų reikalavimai yra privalomi nepaisant jų
turinio
BENDRI RULE OF LAW IR RECHTSSTAAT
BRUOŽAI
1. Konstitucijos viršenybės pripažinimas
2. Valstybės galios ribojimas teise
3. Piliečių pagarba teisei
TEISINĖS VALSTYBĖS PRINCIPO
ELEMENTAI
1. Teisės aktas turi būti prieinamas, aiškus ir nuspėjamas
2. Teisės ir pareigų bei atsakomybės klausimai turi būti
išspręsti galiojančiame įstatyme ir nepriklausyti nuo kieno
nors nuožiūros
3. Įstatymui visi lygūs
4. Valstybės pareigūnai privalo veikti gera valia, neviršyti
suteiktų įgaliojimų ir veikti tik pagal juos
5. Žmogaus teisių ir laisvių įstatyminė apsauga
6. Bet kokie ginčai turi būti sprendžiami vengiant didelių
kaštų šalims ir ilgo proceso, šalys skatinamos siekti
kompromiso
7. Ginčų sprendimo taisyklės turi būti nešališkos
8. Valstybė turi vykdyti tarptautinius įsipareigojimus
Šaltinis: Lord Thomas Bingham The Rule of Law, 2006.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCINIO TEISMO DOKTRINA (I)
• Atskleisti teisinės valstybės sampratos turinį – tai
konstitucinės doktrinos funkcija (1999 m. gegužės
11 d. nutarimas)
• Teisinės valstybės principas yra universalus, juo
grindžiama visa teisinė sistema ir pati Konstitucija
(2000 m. vasario 23 d. nutarimas)
• Konstitucinis teisinės valstybės principas - itin
talpus, jis apima daug įvairių
tarpusavyje
susijusių
imperatyvų (2012 m. liepos 3 d.
nutarimas)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO
TEISMO DOKTRINA (II)
• Konstitucijos viršenybė, vientisumas, tiesioginis
taikymas
• Tautos suverenitetas
• Demokratija
• Atsakingas valdymas
• Valdžios galių ribojimas ir valdžios įstaigų tarnavimas
žmonėms
• Teisės viešumas
• Teisingumas (inter alia prigimtinis teisingumas)
• Valdžių padalijimas
• Pilietiškumas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO
TEISMO DOKTRINA (III)
• Asmenų lygybė įstatymui, teismui, valstybės įstaigoms
ir pareigūnams
• Žmogaus teisių ir laisvių gerbimas ir apsauga
• Asmens ir visuomenės interesų derinimas
• Valstybės pasaulietiškumas ir pasaulėžiūrinis
neutralumas
• Valstybės socialinė orientacija
• Socialinis solidarumas
• Kt.
• Šaltinis: 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas