Politinių ir teisinių teorijų istorija

D O C . D R . H A R O L D A S Š I N K Ū N A S

XI. Politinės ir teisinės teorijos Europoje XIX a. antroje pusėje XI. 1. Anarchizmas kaip politinė ideologija.

Suverenus individas Makso Štirnerio (1806-1856 m.) teorijoje. Pjero Prudono (1809-1865 m.) savitarpiškumo doktrina.

Kolektyvizmo Michailo Bakunino (1814 1876 m.) teorijoje.

idėja

Makso Štirnerio svarbiausias darbas

V IENINTELIS IR JO NUOSAVYBĖ (1844)

Maksas Štirneris: Prievartos šaltiniai

„Visur ir visuomet mums nori įrodyti, kad mūsų gyvenimo prasmė ir tikslas slypi kažkur anapus mūsų.“

     Valstybė; Teisė; Religija ir Bažnyčia; Papročiai ir tradicijos; Kolektyvizmo dvasia ir masių psichologija etc.

„Vienintelis taps laisvas tik atmetęs jam primestą žmogų.“

Maksas Štirneris : Požiūris į valstybę ir teisę

„Valstybė visada turi tik vieną tikslą – riboti, saistyti, subordinuoti individą, versti jį paklusti kažkam bendra. (...) Valstybė – savitumo žudikas ir priešas.

(...) Mes – valstybė ir aš – priešai.“

Teisė visuomet reiškia suvaržymą ir ribojimą, nes „bet

kuri egzistuojanti teisė – svetima teisė, teisė, kurią

man „duoda“, kurią „taiko man“.

Maksas Štirneris : Politinis idealas

  Politinis idealas – laikinos laisvų ir lygiateisių individų sąjungos, „egoistų sąjungos“.

Individų sąjungose bendravimas grindžiamas savitarpio sutartimis ir ekvivalentiniais mainais.

„Sąjunga yra svertas, kurio pagalba tu didini įgimtą jėgą; kalavijas, kuriuo tu apginkluoji savo prigimtą galią“.

Pjero Prudono svarbiausieji darbai

K AS YRA NUOSAVYBĖ ? (1840 1841) E KONOMINIŲ PRIEŠTARAVIMŲ SISTEMA , ARBA S KURDO FILOSOFIJA (1849) B ENDRA REVOLIUCIJOS AMŽIUJE IDĖJA (1851) XIX K ARAS IR TAIKA (1861) A PIE FEDERACINĮ PRINCIPĄ IR VIENYBĘ I TALIJOJE (1863)

Pjeras Prudonas: Vergovės šaltiniai

„Autoritetas, vyriausybė, valdžia, valstybė – visi šie žodžiai reiškia tą patį. Kiekvienas juose mato priemonę pavergti ir išnaudoti.“ Valdžia fatališkai siekia tapti despotiška.

„Vienų žmonių valdžia kitiems žmonėms yra vergija.“

Pjeras Prudonas: Požiūris į valstybę ir teisę

   Valstybė yra tarsi tigras, kurio auka tampa laisvė.

Todėl „pačios laisviausios yra tos tautos, kurių

valstybės valdžios galia ir įtaka yra mažiausia. Ir priešingai, mažiausiai laisvos tos tautos, kurių valstybės valdžia geriausiai organizuota ir

galinga“.

Išnaudodama visuomenę valstybė siekia vykdyti totalinę žmonių veiksmų kontrolę, todėl įstatymų leidyba nuolat plečiasi.

Visi nusikaltimai kartu paėmus padaro visuomenei mažiau žalos nei valstybės valdžios priespauda.

Pagrindinės politinės teorijos kategorijos

   Savitarpiškumas (mutualizmas) Federalizmas Anarchizmas

Savitarpiškumas (mutualizmas)

     1849 m. įsteigtas Liaudies bankas; Banko tikslas – padėti keistis prekėmis ir paslaugomis, teikti kreditus be palūkanų; Liaudies bankas – savanoriškos ir nepriklausomos centralizacijos pavyzdys; Savitarpiškumo pagalba skatinama individualios laisvės plėtra; Visiems gamintojams užtikrinamas darbas ir gerovė.

Federalizmas

„Šioje sistemoje sutarties dalyviai – šeimų galvos, bendruomenės, kantonai, provincijos ar valstybės – ne tik prisiima savitarpio įsipareigojimus pagal keitimosi sutartį, bet po sutarties sudarymo įgyja daugiau teisių, daugiau riboti.“ laisvių, daugiau autoriteto ir daugiau nuosavybės, nei jų atsisako. (...) Federacijoje centrinės valdžios įgaliojimai tampa labiau specializuoti ir labiau

Federalizmo prielaidos – laisvos ir savivalda grindžiamos darbuotojų asociacijos.

Anarchija

  Anarchija – tai santvarka, kurioje nėra valdovo, nėra suvereno, nėra viešpatavimo.

Anarchijos bruožai:  Laisvanoriškos asociacijos;  Žmonių ir asociacijų lygiateisiškumas;       Minties, žodžio, sąžinės, sąjungų laisvė; Darbo pasidalijimas; Ekvivalentiškas keitimasis paslaugomis ar darbo rezultatais; Sutartys; Darbu sukurta nuosavybė; Etc.

Pjeras Prudonas: Politinis idealas

„Daugiau jokių partijų, daugiau jokių autoritetų, neribota žmonių ir piliečių laisvė – šiuose trijuose žodžiuose visa mūsų politinė ir socialinė pasaulėžiūra!“

Michailo Bakunino svarbiausieji darbai

R EVOLIUCIONIERIAUS KATEKIZMAS (1866) D IEVAS IR VALSTYBĖ (1871) V ALSTYBINGUMAS IR ANARCHIJA (1873)

M. Bakuninas: Kolektyvizmas

    Pirmasis žmonijos įstatymas – be solidarumo neegzistuotų“.

SOLIDARUMAS : „Laisvė Antrasis žmonijos įstatymas – LAISVĖ .

Žmogus laisvas tiek, kiek pripažįsta kitų žmonių laisvę ir lygiateisiškumą: „Žmogus laisvas tik tarp

tokių pat laisvų“; „individo laisvė gali būti

įgyvendinta tik visiems esant lygiateisiams“.

Žmogus laisvas tik visuomenėje: „Ji – šaknys ir medis, o laisvė – jos vaisius“.

M. Bakuninas: Požiūris į valstybę

  

„Kiekvienos laisvę.“ vyriausybės gyvenimas yra (...) nesibaigiantis sąmokslas prieš liaudies gerovę ir jos „Net kai ji [valstybės valdžia] įsako ką nors gera, ji tai nuvertina ir gadina gera todėl, kad įsako, nes kiekvienas įsakymas sužadina ir iššaukia teisingą laisvės maištą.“

Valstybės valdžia ją turinčius padaro despotais, o privalančius jai paklusti – vergais.

M. Bakuninas: Revoliucijos idėja

„Šiuo metu visoms civilizuoto pasaulio valstybėms egzistuoja tik vienas pasaulinis klausimas, tik vienas pasaulinis interesas – visiškas ir galutinis proletariato išlaisvinimas iš ekonominės eksploatacijos ir valstybės priespaudos. Akivaizdu, kad šis klausimas negali būti išspręstas be kruvinos baisios kovos.“

Revoliucinė kova yra individo laisvės ir jo autonomijos išraiška. Revoliucija – tik liaudies revoliucija ir vykdoma per slaptąsias sąjungas.

„Plėšikas yra didvyris, visuomenės gynėjas ir gelbėtojas.

Jis – nesutaikomas valstybės priešas“.

M. Bakuninas: Revoliucijos tikslas

1) 2) Sunaikinti religines, monarchines, aristokratines ir buržuazines viešpatavimo formas Europoje drauge su jų politinėmis, teisinėmis, biurokratinėmis ir finansinėmis institucijomis; Visuomenės, pagrįstos laisvų darbo asociacijų sąjunga, kolektyvine nuosavybe, lygybe ir teisingumu, sukūrimas.

M. Bakuninas: Politinė programa

      Pirmiausia – visiškas valstybės sunaikinimas revoliucijos būdų Politinis idealas –tarybų atstovaujamų laisvų darbo asociacijų „nuo apačios iki viršaus“ federacija.

Vyrų ir moterų lygiateisiškumas.

Kolektyvinė nuosavybė.

Nuosavybė negali būti paveldima, o įgyjama tik darbu.

Visuomenė kiekvienam turi užtikrinti „išeities pozicijų lygybę“.

XI. Politinės ir teisinės teorijos Europoje XIX a. antroje pusėje XI.

2.

Ogiusto Konto (1798-1857) pozityvizmo doktrina.

Visuomenės raidos etapai. Visuomenės solidarumo problematika.

Pozityvioji teisė.

Svarbiausieji kūriniai

   P OZITYVIOSIOS FILOSOFIJOS KURSAS (1830-1842) P OZITYVIOSIOS POLITIKOS SISTEMA (1851-1854) R EKOMENDUOTINA ! Leonavičius et al. Sociologijos teorijos. Kaunas: VDU, 2005.

Trijų etapų dėsnis

   T EOLOGINIS etapas: svarbiausias tikrovės aiškinimo instrumentas – religija (iki 1300 m.); M ETAFIZINIS etapas: svarbiausias pažinimo instrumentas – filosofija (1300-1800 m.); P OZITYVUSIS (mokslinis) etapas: mokslinis pažinimas, grindžiamas stebėjimo, bandymo ir lyginimo metodais (po 1800 m.).

Pozityviosios filosofijos poreikis

„Kad ir kaip ten bebūtų, aiškiai matyti, kad socialiniai reiškiniai dar neatėjo į pozityviosios filosofijos sritį.

Teologiniai ir metafiziniai metodai, kurių jau niekas nenaudoja nei kaip tyrimo, nei kaip argumentavimo būdo visų kitų rūšių reiškinių atžvilgiu, tiek viena, tiek kita prasme dar yra visur naudojami tyrinėjant visuomeninius reiškinius, nors tų metodų netobulumą jau aiškiai suvokia visi protingi žmonės, nenuvarginti nesibaigiančių ir tuščių ginčų apie dieviškojo įstatymo ir suverenių liaudies galių santykį.“

Mokslų suskirstymas

Matematika – Astronomija – Fizika – Chemija – Biologija – Socialinė fizika (Sociologija)

„Dabar, kada žmogaus protas sukūrė dangaus fiziką ir žemės fiziką, tiek mechaninę, tiek ir cheminę, taip pat organinę fiziką, tiek augalų, tiek ir žvėrių, jam belieka užbaigti stebėjimu pagrįstą mokslų sistemą, sukurti socialinę fiziką. Dabar, daugeliu požiūrių, tai yra didžiausias ir skubiausias mūsų proto poreikis.“

Valstybės teorija

       Jokia visuomenės sutartis nebuvo sudaryta.

Įvairios sąjungos kuriamos nesąmoningai.

Pirminė sąjunga – šeima.

Šeimos jungiasi į gimines, giminės – į kaimus, kaimai – į valstybes.

Pozityvizmu grindžiama valdžia – SOCIOKRATIJA .

Valstybės tikslas – užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės solidarumą.

Valstybės valdžios – dvasinė ir pasaulietinė.

Mokymas apie teisę

„Pozityvizmo pareigas.“ stadijoje, kai nebesiremiama dieviškaisiais pradais, teisės idėja negrįžtamai išnyksta. Kiekvienas turi teises prieš visus, bet niekas neturi teisių kaip tokių. (...) Kitaip tariant, niekas neturi kitos teisės, kaip tik teisę visada vykdyti savo

XI. Politinės ir teisinės teorijos Europoje XIX a. antroje pusėje XI. 3. Karlas Marksas (1818-1883 m.) ir Friedrichas Engelsas (1820-1895 m.) – „mokslinio socializmo“ (marksizmo) pagrindėjai. Materializmas – marksizmo politinės teorijos diktatūros teorija.

pagrindas.

Mokymas apie visuomenės klasinį pobūdį, visuomenės bazę ir antstatą. Socialistinės revoliucijos ir proletariato

Karlas Marksas ir Friedrichas Engelsas

Svarbiausieji kūriniai

 F. Engelsas K OMUNIZMO PRINCIPAI (1847)  K. Marksas ir F. Engelsas K OMUNISTŲ PARTIJOS MANIFESTAS (1848)     K. Marksas ir F. Engelsas K APITALAS (1967-1994) K. Marksas G OTOS PROGRAMOS KRITIKA (1875) F. Engelsas S OCIALIZMO IŠSIVYSTYMAS IŠ UTOPIJOS Į MOKSLĄ (1880) F. Engelsas Š EIMOS , PRIVATINĖS NUOSAVYBĖS IR VALSTYBĖS KILMĖ (1884)

Bazė ir antstatas

  B AZĖ – tai ekonominė visuomenės struktūra: - gamybos jėgos ir gamybiniai santykiai; - antagonistinės klasės.

A NTSTATAS – tai teisinė ir politinė visuomenės struktūros

„Pačios jūsų [buržuazijos] idėjos yra buržuazinių gamybinių santykių ir buržuazinių nuosavybės santykių padarinys, taip pat kaip ir jūsų teisė yra tiktai įstatymu paversta jūsų klasės valia, kurios turinį apsprendžia jūsų klasės materialinės gyvenimo sąlygos“.

„Teisė niekados negali būti aukštesnė už visuomenės ekonominę santvarką ir jos sąlygojamą kultūrinį išsivystymą“.

Klasinis visuomenės pobūdis ir visuomeninės ekonominės formacijos

„Visų ligšiolinių visuomenių istorija buvo klasių kovos istorija.“

Visuomeninės-ekonominės formacijos:      Vergovinė santvarka Feodalizmas Kapitalizmas Socializmas Komunizmas kaip aukščiausioji socializmo fazė

Valstybės samprata

„Valstybė atsirado iš reikalo pažaboti klasinius priešingumus; kadangi ji tuo pačiu metu atsirado pačiuose tų klasių susirėmimuose, tai, bendra taisykle, ji yra įrankis galingiausios, ekonomiškai viešpataujančios klasės, kuri su jos pagalba pasidaro taip pat politiškai viešpataujančia klase ir tuo būdu įgyja naujų priemonių engiamajai klasei slopinti ir išnaudoti. Antai, antikinė valstybė visų pirma buvo vergvaldžių valstybė vergams engti, feodalinė valstybė – bajorijos organas valstiečiams baudžiauninkams engti, o šių dienų atstovaujamoji valstybė yra įrankis, kuriuo kapitalas išnaudoja samdomąjį darbą.“

Proletariato diktatūros idėja (I)

„Tarp kapitalistinės ir komunistinės visuomenės yra revoliucinio pirmosios pavertimo antrąja laikotarpis.

Šį laikotarpį atitinka pereinamasis politinis laikotarpis, ir šio laikotarpio valstybė negali būti niekas kita, kaip revoliucinė proletariato diktatūra.“

Proletariato diktatūros idėja (II)

„Pirmasis žingsnis darbininkų revoliucijoje yra proletariato pavertimas viešpataujančiąja klase, demokratijos iškovojimas. Proletariatas panaudos savo politinį viešpatavimą visam kapitalui iš buržuazijos palaipsniui išplėšti, visiems gamybos įrankiams centralizuoti valstybės (...) rankose ir kiek galima greičiau gamybinių jėgų sumai padidinti.

Suprantama, iš pradžių tai gali įvykti tik despotiškai įsikišus į nuosavybės teisę ir į buržuazinius gamybinius santykius, t. y. panaudojant priemones, kurios (...) yra neišvengiamos kaip priemonė viso gamybos būdo perversmui įvykdyti.“

Svarbiausieji proletariato diktatūros uždaviniai

         Žemės nuosavybės eksproprijavimas Dideli progresyviniai mokesčiai Paveldėjimo teisės panaikinimas Visų emigrantų ir maištininkų turto konfiskavimas Kredito centralizavimas valstybės rankose per nacionalinį banką su valstybiniu kapitalu ir išimtiniu monopoliu Viso transporto centralizavimas valstybės rankose Planinė gamyba Visiems lygi darbo prievolė Visuomeninis ir nemokamas visų vaikų auklėjimas

K. Marksas apie komunistinę visuomenę

„Aukščiausiojoje komunistinės visuomenės fazėje, po to, kai išnyks žmogų pavergiąs jo pajungimas darbo pasidalijimui; kai išnyks kartu su tuo protinio ir fizinio darbo priešingumas; kai darbas liausis buvęs tik priemonė pragyventi, o pats taps pirmąja gyvenimo reikme; kai kartu su visapusišku individų išsivystymu išaugs ir gamybinės jėgos ir visi visuomeninio turto šaltiniai ims lietis pilna srove, — tik tada tebus galima visiškai įveikti siaurą buržuazinės teisės akiratį, ir visuomenė galės savo vėliavoje įrašyti: Kiekvienas pagal sugebėjimus, kiekvienam pagal reikmes!“

F. Engelsas apie valstybės išnykimą

„Taigi, valstybė gyvuoja ne nuo amžių. Yra buvę visuomenių, kurios apsieidavo be jos, kurios nė nuovokos neturėjo apie valstybę ir valstybinę valdžią. Tam tikroje ekonominio išsivystymo pakopoje, kuri būtinai buvo susijusi su visuomenės skilimu į klases, valstybė dėl to suskilimo tapo būtinybe. Dabar mes sparčiais žingsniais artėjame į tokią gamybos išsivystymo pakopą, kurioje šitų klasių egzistavimas ne tik nustojo buvęs būtinybe, bet tampa tiesiogine ganybos kliūtimi. Klasės išnyks taip pat neišvengiamai, kaip neišvengiamai praeityje jos yra atsiradusios. Visuomenė, kuri naujoviškai organizuoja gamybą laisvos ir lygios gamintojų asociacijos pagrindu, visą valstybinę mašiną nusiųs tenai, kur jai bus tikroji vieta: į senienų muziejų, greta verpiamojo ratelio ir žalvarinio kirvio.“

XI. Politinės ir teisinės teorijos Europoje XIX a. antroje pusėje XI. 4. Valstybės ir teisės problematika sociologinėse koncepcijose. 4.1. Liudviko Gumplovičiaus (1838-1909 m.) prievartos teorija. Valstybė kaip mažumos organizacija.

Svarbiausieji darbai

    R ASĖ IR VALSTYBĖ (1875) B ENDROJI VALSTYBĖS TEORIJA (1877) R ASIŲ KOVA (1883) S OCIOLOGIJOS PAGRINDAI (1885) (liet. Ludwig Gumplowicz. Sociologijos pagrindai. Kaunas: Lietuvos universiteto Teisių fakulteto leidinys, 1929)

Valstybės atsiradimas

Valstybė atsiranda kaip prievartos, nukariavimo rezultatas: „Istorija nepateikia mums nei vieno

pavyzdžio, kuriame valstybė būtų atsiradusi ne prievartos akto dėka, o dėl kokių nors kitų priežasčių.

Negana to, tai visada buvo vienos genties prievarta kitai ir pasireiškė tuo, kad stipresnė gentis nukariaudavo ir pavergdavo silpnesnę, jau gyvenusią sėsliai“.

Valstybė raidos etapai

G ENTINĖ VALSTYBĖ , kuri būdinga ankstyvajam visuomenės vystymosi etapui. Būdingi bruožai:  Prievarta;   Vergovė; Privati nuosavybė.

K LASINĖ dominavimu.

VALSTYBĖ , grindžiama ekonominiu

Teisės kilmė

 Teisė atsiranda kaip prievartos rezultatas: „Jėga eina prieš teisę“.

 Teisė formuojasi palaipsniui: Į PROTIS P APROTYS  Teisės šaltinis – valstybės valdžia.

T EISĖ

Šiuolaikinės „kultūringos“ valstybės bruožai

   L IBERALIOJI DEMOKRATIJA : atstovavimo institutas ir parlamentarizmas, platus politinis dalyvavimas etc.

P ILIEČIŲ LYGIATEISIŠKUMAS .

V ISUOTINĖS GEROVĖS (tiek materialinės, tiek ir dvasinės) užtikrinimas.

XI. Politinės ir teisinės teorijos Europoje XIX a. antroje pusėje XI. 4. Valstybės ir teisės problematika sociologinėse koncepcijose. 4.2. Socialinė evoliucija nuo karingojo barbarizmo iki civilizuoto industrializmo Herberto Spenserio (1820-1903 m.) teorijoje.

Svarbiausiasis darbas

 S INTETINĖS FILOSOFIJOS SISTEMA (1860)

Valstybės atsiradimas

„Vyriausybės atsiranda ir vystosi dėl tarp visuomenių vykstančių puolamųjų ir gynybinių karų.“

Pirminis valstybės tikslas – saugumo užtikrinimas.

• • Visuomenių tipai: Karinės; Pramoninės (industrinės).

Karinės visuomenės bruožai

       Centralizuota prievartinė valdžia; Griežta hierarchinė visuomenės struktūra; Individo vietą socialinėje hierarchijoje lemia jo statusas; Individo gyvybė, laisvė, nuosavybė priklauso nuo visuomenės; Valstybės valdžia ne tik draudžia, bet ir nurodo aktyvaus elgesio modelį; Visuomenė stengiasi apsirūpinti viskuo, kas būtina jos nepriklausomai egzistencijai; Individams būdingos savybės: aklas tikėjimas autoritetu, pareigingumas, pasirengimas vykdyti įsakymus etc.

Pramoninės (industrinės) visuomenės bruožai

    Visuomenės struktūra grindžiama individų lygiateisiškumu; Dominuoja ne prievartinis reguliavimas, o privati iniciatyva ir laisvanoriški susitarimai; Perskirstant gėrybes vadovaujamasi ne tikslingumo, ekvivalentiškumo principu; Vyriausybės uždavinys – teisingumo užtikrinimas.

„Anksčiau individai tarnavo visuomenės tikslams, o dabar visuomenė privalo tarnauti individų tikslams“.

Individo teisės

   Pabrėžia tradicinių individo teisių (saugumas, laisvė pasirinkti gyvenamąją vietą, sąžinės, spaudos, minties laisvė etc.) svarbą; Ypatingas dėmesys – nuosavybės teisei ir teisei pasirinkti užsiėmimą: „Kiekvienas turi teisę kaip

tinkamas užsiimti savo reikalais, kokie jie bebūtų,

jei tik jie nepažeidžia kitų laisvės“.

Akcentuoja politinių teisių svarbą:

„Individų, neturinčių galimybės dalyvauti politiniame

gyvenime, teisės neišvengiamai pažeidžiamos“.

XI. Politinės ir teisinės teorijos Europoje XIX a. antroje pusėje XI. 5. Pagrindinės teisės teorijos kryptys.

5.1. Džono Ostino (1790 1859 m.) teisinio pozityvizmo doktrina.

Svarbiausiasis darbas

 J URISPRUDENCIJOS PASKAITOS , ARBA POZITYVIOSIOS TEISĖS FILOSOFIJA (1863)

Socialinio elgesio reguliatoriai

   Dieviškieji įstatymai (prigimtinė teisė) Pozityvioji moralė Pozityvioji teisė Jurisprudencija „turi reikalą su įstatymais, arba teise

tiesiogine šio žodžio prasme, nevertindama, geri jie ar blogi“.

Pozityvioji teisė

   Pozityviosios teisės šaltinis – suvereni valdžia.

Teisės norma (pozityvaus įstatymo norma) – tai sankcionuotas suvereno įsakymas: „Taisyklė, kurią

viena protinga būtybė, turinti valdžią kitai protingai būtybei, nustatė tam, kad ja būtų vadovaujamasi“.

Suverenas įstatymais nesaistomas ir bet kada juos gali keisti ar panaikinti.

XI. Politinės ir teisinės teorijos Europoje XIX a. antroje pusėje XI. 5. Pagrindinės teisės teorijos kryptys.

5.2. Rudolfo von Jheringo(1818-1892 m.) interesų jurisprudencija. Teisė kaip apgintas interesas.

Svarbiausieji darbai

   R OMĖNŲ TEISĖS DVASIA (1865) K OVA DĖL TEISĖS (1872) (liet. Ihering‘as, Rudolfas. Kova dėl teisės. Kaunas, 1923).

T IKSLAI TEISĖJE (1883)

Teisės doktrina

      Teisės turinys – ne kieno nors valia, o interesai:

„Teisė – tai apgintas interesas“.

Teisės subjektas yra tas, kurio interesams teisė tarnauja.

Teisė tenkina tiek individualius, tiek bendrus interesus.

Teleologinė teisės samprata: „Be tikslo nėra noro, nėra veiksmo“; „Tikslas – teisės kūrėjas“.

Tikslai yra dvejopi – asmeniniai ir bendri (visuomeniniai).

Pagrindinis teisės principas – ekvivalentiškumas.

Teisės sampratos aspektai

  F ORMALUSIS : Teisė – tai visuma valstybės prievarta užtikrinamų taisyklių (normų). Teisės elementai – norma ir prievarta.

T URININGASIS : Teisė – tai individualių ir bendrųjų interesų visuma.

Teisė – kovos rezultatas, o teisės gyvenimas – tautų, valstybinės valdžios, luomų ir

priešinasi“; „savo teisę tu įgyji kovoje“.

individų kova:

„Kiekvieną teisę reikia atkariauti iš tų, kurie jai

Valstybė kaip prievartinės valdžios organizacija

Tam, kad galėtų priversti, visuomenė virsta valstybe, kurios požymiai yra:  Prievartos aparatas;  Valdymo ir pavaldumo santykiai;    Skirtingai nuo privačių sąjungų ir bendrijų, valstybė yra universali viešoji sąjunga; Viešoji teisė apibrėžia piliečio statusą, prievartinės valdžios įgyvendinimo tvarką; Valstybės suverenitetas, absoliuti prievartos taikymo monopolija.

XI. Politinės ir teisinės teorijos Europoje XIX a. antroje pusėje XI. 6. Friedricho Nyčės (1844-1900 m.) politinė doktrina. Galios siekis. Vertybė – tai maksimalus valdžios kiekis. Valstybės ir kultūros antagonizmas. Valstybingumo tipai.

Svarbiausieji darbai

    L INKSMASIS MOKSLAS Friedrich. Linksmasis mokslas. Vilnius: Pradai, 1995) (1882) (liet. Nietzsche, Š TAI TAIP Z ARATUSTRA KALBĖJO (1883-1885) (liet. Nietzsche, Friedrich. Štai taip Zaratustra kalbėjo. Vilnius: Alma littera, 2002) A PIE MORALĖS GENEALOGIJĄ Friedrich. Apie moralė genealogiją. Vilnius: Pradai, 1996) (1887) (liet. Nietzsche, S TABŲ SAULĖLYDIS (1888) (liet. Nietzsche, Friedrich. Stabų saulėlydis. Vilnius: Strofa, 2000)

Valia valdyti

   Didžiausia galia kaip vertybė.

Aristokratinė valia v. Vergiška valia.

Valstybė kaip priemonė: „Valstybė yra išmintinga

abipusės individų apsaugos organizacija; jeigu ji bus pernelyg ištobulinta, galiausiai ji susilpnins ir net sunaikins asmenybę, t.y. iš esmės bus sugriautas pirminis valstybės tikslas“.

Valstybingumo tipai

  D EMOKRATINĖ VALSTYBĖ viešpatavimas lemia dekadansą.

– tai nuopuolis, o minios kultūros išsigimimą ir A RISTOKRATINĖ VALSTYBĖ – tai didingiausia organizacijos forma, kuri galima tik vyraujant antiliberalioms ir antidemokratinėms vertybėms bei viešpataujant aristokratinei valiai.

Teisės samprata

    Nelygiateisiškumas – teisės egzistavimo sąlyga. Teisė yra pranašumas: „Neteisė niekada nepasireiškia nelygiomis teisėmis, ji pasireiškia kaip “lygių teisių” reikalavimas“.

Teisingumo esmė: žmonės nelygūs.

Teisė yra karo ir pergalės rezultatas: „Nugalėtojui priklauso pralaimėjusysis su žmona, vaikais ir visu turtu. Jėga suteikia pirmąją vietą, ir nėra teisės, kuri savo esme nebūtų pasisavinimas, uzurpacija, prievarta“.

Mūsų pareigos – tai kitų teisė į mus, o mūsų teisės – tai ta mūsų jėgos dalis, kurią kiti ne tik pripažino, bet ir gina.