Transcript Informatikos teise. IV paskaita. Teisiniai santykiai

Informatikos teisė
Dėstytoja Vaida Nedzinskaitė
[email protected]
Budėjimo laikas:
Antradienis 1600 – 1700 val., SRC 715
Teisiniai santykiai
Teisės ontologiniai
(būties) lygmenys
• Teisinės idėjos;
• Teisės norma;
• Teisiniai santykiai.
Teisinių santykių
sąvoka
Teisiniai santykiai – tai teisės normomis arba
teisės principais sureguliuoti ir dėl to socializuoti
žmonių santykiai, kurių dalyviai tarpusavyje
susaistyti privalomos abipusių teisių ir pareigų
pusiausvyros, ginamos valstybės.
(A. Vaišvila)
Teisinio santykio
bendrieji bruožai I
(1) Teisiniai santykiai visada yra visuomeniniai
santykiai;
(2) Teisinis santykis yra teisės normos numatytas
visuomeninis santykis;
(3) Teisinis santykis yra teisės normos įgyvendinimo
forma;
Teisinio santykio
bendrieji bruožai II
(4) Teisės normos nesukuria paties visuomeninio
santykio, o tik suteikia jam teisinę formą ir
vertybinę kryptį;
(5) Valstybė remdamasi teisės normomis negali
savavališkai keisti pradinio vienų ar kitų santykių
pobūdžio ar laisvai savo nuožiūra jų sukurti;
(6) Teisės norma ir teisinis santykis yra
sudedamosios teisinio reguliavimo mechanizmo
dalys;
Teisinio santykio
specifiniai bruožai III
(7) Teisinio santykio subjektai tarpusavyje susieti
teisėmis ir pareigomis;
(8) Teisinį santykį galima apibūdinti kaip valinį
santykį;
(9) Daugeliu atveju teisiniuose santykiuose
atsiranda trečioji šalis, kuri padeda
pagrindiniams teisinio santykio subjektams
realizuoti savo teises ir pareigas.
Teisinio santykio rūšys I
Teisinių santykių rūšys pagal teisės šakas:
• Civilinės teisės;
• Baudžiamosios teisės;
• Kt.
Teisinio santykio rūšys II
Teisinių santykių rūšys pagal teisinio santykio
subjektus:
•
•
•
•
Fizinių asmenų tarpusavio teisiniai santykiai;
Fizinių ir juridinių asmenų teisiniai santykiai;
Asmenų ir valstybės teisiniai santykiai;
Valstybių tarpusavio teisiniai santykiai.
Teisinio santykio rūšys III
Teisinių santykių rūšys pagal subjektų
apibrėžtumą:
• Absoliutūs teisiniai santykiai;
• Santykiniai teisiniai santykiai.
Teisinio santykio rūšys IV
Teisinių santykių rūšys pagal vykdomas
funkcijas:
• Reguliaciniai teisiniai santykiai;
• Valstybės prievartos taikymo teisiniai
santykiai.
Teisinio santykio
prielaidos/sąlygos
(A) Teisės norma;
(B) Teisinis (juridinis) faktas arba jų grupė;
(C) Teisinis subjektiškumas (teisnumas ir
veiksnumas kaip santykio dalyvių teisinės
charakteristikos, leidžiančios asmeniui tapti tų
santykių dalyviu).
!!! Tam, kad teisinis santykis atsirastų būtinos visos
šios sąlygos arba prielaidos kartu. Jei nors vienos jų
nebus, teisinis santykis negalės atsirasti.
Sąvokos
• Juridiniai (teisiniai) faktai – tai konkrečios
gyvenimo aplinkybės, įvykiai, su kurių buvimu
teisės norma sieja konkrečių teisinių santykių
atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą.
• Juridinių faktų sudėtis – tai atvejis, kai teisės
norma tam tikriems teisiniams santykiams
atsirasti, pasikeisti arba pasibaigti reikalauja kelių
juridinių faktų.
Juridinių faktų
skirstymas
• Įvykiai
• Veiksmai
– Teisėti;
– Neteisėti.
• Teisinės būsenos
Teisinio santykio
struktūra
Subjektas
Subjektinės
teisės
Turinys
Objektas
Teisinės
pareigos
Subjektas – teisinio santykio
struktūros elementas
• Individualūs subjektai (fiziniai asmenys:
Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiai ir
asmenys be pilietybės (apatridai)).
• Kolektyviniai subjektai (įvairios įmonės, įstaigos
ar organizacijos, taip pat pati valstybė ar
savivaldybė).
Teisinis subjektiškumas
Teisnumas
Veiksnumas
Teisnumas
• Teisnumas – valstybės pripažintas asmens
gebėjimas turėti tam tikras teises ir pareigas.
• Teisnumas – tai teisės normų suteiktas asmeniui
leidimas turėti, įgyti subjektines teises ir pareigas.
• A. Vaišvila: teisnumą visiems Lietuvos žmonėms
suteikia Konstitucijos 18 str.: „Žmogaus teisės ir
laisvės yra prigimtinės.“
• Teisnumas nėra subjektinė teisė, o tik jos
galimybė.
• Teisnumui būdingas visuotinumas.
Teisnumo rūšys
Bendrasis – tai galėjimas įgyti ir turėti bet kurias
subjektines teises, kurių nedraudžia įstatymas.
Šakinis – tai specializuotas leidimas įgyti tam
tikros teisės šakos teises (santuokos, darbo,
balsavimo).
Specialusis – tai leidimas, galėjimas įgyti tokias
teises, kurių įgyvendinimas reikalauja iš asmens
specialių įstatyme numatytų savybių, pvz.,
išsilavinimo (teisėjo, gydytojo ir pan.).
• CK 2.2 str.: fizinio asmens civilinis teisnumas
atsiranda asmens gimimo momentu ir išnyksta
jam mirus.
• CK 2.5 str.: fizinio asmens galėjimas savo
veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti
civilines pareigas (civilinis veiksnumas)
atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia
pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika
metų.
Veiksnumas
• Jei teisnumas yra galimybė turėti teises ir
pareigas, tai veiksnumas yra asmens gebėjimas
pačiam savo veiksmais įgyvendinti teises ir
pareigas, atsakyti už pasekmes, būti teisinių
santykių dalyviu. Veiksnumas yra susijęs su
valinių veiksmų atlikimu, todėl skirtingai nei
teisnumas yra siejamas su amžiumi ir psichikos
būkle.
Veiksnumo rūšys
• Visiškas fizinių asmenų veiksnumas
• Dalinis fizinių asmenų veiksnumas
• Deliktinis veiksnumas - tai galėjimas atsakyti už
savo veiksmus ir atlyginti neteisėtais veiksmais
padarytą žalą.
Teismo sprendimu asmuo gali būti pripažintas
neveiksniu arba ribotai veiksniu.
• Neveiksniam asmeniui yra nustatoma globa ir
neveiksniu asmens vardu sandorius sudaro jo
globėjas.
• Ribotai veiksniam asmeniui yra nustatoma
rūpyba.
Objektas – teisinio santykio
struktūros elementas
Teisinio santykio objektas – tai yra tos vertybės,
dėl kurių asmenys (teisinio santykio subjektai)
dalyvauja atitinkamame teisiniame santykyje.
Teisinių santykių objektas yra visa tai, dėl ko
teisiniai santykiai atsiranda.
Ar žmogus gali būti teisinių santykių objektu?
Daiktai
Asmeninės
neturtinės
vertybės
Pinigai ir
vertybiniai
popieriai
Teisinio
santykio
Intelektinės
veiklos
rezultatai
objektai
Informacija
Turtinės
teisės
Darbai ir
paslaugos
Daiktai kaip teisinio
santykio objektas
Daiktai kaip teisinio
santykio objektas
Daiktai yra iš gamtos pasisavinti arba gamybos
procese sukurti materialaus pasaulio dalykai.
A) Nekilnojamieji daiktai:
– pagal prigimtį;
– pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos
nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai.
B) Kilnojamieji daiktai
Pinigai kaip teisinio
santykio objektas
Pinigai kaip teisinio
santykio objektas
Pinigai – Lietuvos banko išleidžiami banknotai,
monetos ir lėšos sąskaitose, kitų valstybių
išleidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai,
monetos ir lėšos sąskaitose, esantys teisėta
atsiskaitymo priemonė.
Skirstomi į:
• grynuosius (banknotus ir monetas);
• negrynuosius (pinigines lėšas, esančias kredito
įstaigų sąskaitose ir elektroninius pinigus).
Vertybiniai popieriai kaip
teisinio santykio objektas
Vertybiniai popieriai kaip
teisinio santykio objektas
Vertybiniai popieriai – tai serijomis išleidžiamos
finansavimo priemonės, patvirtinančios
dalyvavimą akciniame kapitale arba (ir) teises,
kylančias iš kreditinių santykių, bei suteikiančios
teisę gauti dividendus, palūkanas ar kitas
pajamas.
• Vertybinių priemonių rūšys: akcijos, obligacijos,
Vyriausybės vertybiniai popieriai, taupymo
lakštai, teisės ir kt.
Turtinės teisės kaip teisinio
santykio objektas
• Daiktinės teisės – tai absoliučios teisės, pasireiškiančios
teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir
disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių ( pvz., hipotekos teisė
ar ilgalaikės nuomos teisė);
• Prievolinės teisės - tai teisės suteikiančios kreditoriui teisę
reikalauti, kad skolininkas atliktų tam tikrus veiksmus ar nuo jų
susilaikytų, pavyzdžiui, teisė reikalauti skolos sumokėjimo, žalos ar
nuostolių atlyginimo.
• Iš intelektinės veiklos autoriui, išradėjui, dizaineriui atsiranda turtinės
ir neturtinės teisės, vadinamos teisėmis,
atsirandančiomis iš intelektinės veiklos
rezultatų.
Darbai ir paslaugos kaip
teisinio santykio objektas
Informacija kaip teisinio
santykio objektas
Informacija kaip teisinio
santykio objektas
•
•
•
•
•
•
Valstybės paslaptis;
Tarnybos paslaptis;
Komercinė (gamybinė) paslaptis;
Profesinė paslaptis;
Asmens duomenys;
Medicininė paslaptis.
Intelektinės veiklos rezultatai
kaip teisinio santykio objektas
Intelektinės veiklos rezultatai
kaip teisinio santykio objektas
• Autorių teisių objektai- tai saugomi kūriniai,
atlikimai, fonogramos, transliacijos,
audiovizualinių kūrinių (filmų) pirmieji įrašai ir kt.
• Pramoninės nuosavybės objektai- tai išradimų
patentai, puslaidininkinių gaminių topografijos,
augalų veislės, pramoninis dizainas, prekių
ženklai, juridinių asmenų pavadinimai, kilmės
nuorodos.
Asmeninės neturtinės vertybės
kaip teisinio santykio objektas
• Asmeninės neturtinės vertybės- tai vertybės
neturinčios piniginės išraiškos, tokios kaip teisė į
vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, teisė
keisti lytį, teisė į garbę, orumą, žmogaus privatų
gyvenimą, autoriaus vardą, dalykinę reputaciją ir
kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam
tikrų teisinių pasekmių atsiradimą.
Turinys – teisinio santykio
struktūros elementas
• Subjektinė teisė – konkrečiam asmeniui
įstatymo leisto ar neuždrausto konkretaus
elgesio, ginamo valstybės prievarta, rūšis ir
mąstas.
• Teisinė pareiga yra rūšis ir mastas privalomo
elgesio, kuriuo yra legalizuojama visuomenėje
konkretaus asmens subjektinė teisė – leidimas
naudotis tam tikru gėriu.
Subjektinės teisės
struktūra
Galimybė pasirinkti
elgesio variantą
Galimybė reikalauti
atitinkamo elgesio
iš kito asmens
Galimybė kreiptis į
kompetetingą
valstybės instituciją
dėl pažeistos
subjektinės teisės
gynybos
Teisinės
pareigos
struktūra
Įpareigojimas
atlikti kito
asmens naudai
tam tikrus
pozityvius
veiksmus
Įpareigojimas
nekliudyti
subjektinės
teisės turėtojui
naudotis gėriu, į
kurį jis turi teisę
Įpareigojimas
atlyginti žalą
kito asmens
teisėms, kurią
asmuo padaro
naudodamasis
savo subjektine
teise
Klausimai?
Namų darbas
• Užsienio/nacionalinės autorių teisių gynimo
institucijos aprašas:
 1-3 psl. apimties rašto darbas;
 Institucijos pavadinimas (lietuviškai ir originalo
kalba), logotipas, internetinės svetainės adresas,
pagrindinės funkcijos ir veiklos principai, ginami
subjektai, bendradarbiavimas su kitomis
organizacijomis, pagrindiniai renginiai,
kampanijos ir t.t.
 Atspausdintas rašto darbas paduodamas
dėstytojui po paskaitos iki egzamino.