Transcript NVO sektorius_pilietinės visuomenės svertas

NVO vaidmuo stiprinant pilietinę visuomenę: lyderystė,
partnerystė, sanglauda [TILTAS]
SEMINARAS
“NVO SEKTORIUS – PILIETINĖS
VISUOMENĖS SVERTAS
2014 gegužės 27d.
Kurkliai
Jolita Gečienė
Dalyvių prisistatymas, lūkesčiai
Mes gyvename iš to, ką gauname, bet kuriame gyvenimą iš to,
ką duodame.
V.Čerčilis
Pilietinė visuomenė
Šis terminas kaip sociologinė sąvoka naudojamas
dviem atvejais:
- pirmuoju – tam tikro tipo politinėje sociologijoje
instituciniu ar organizaciniu lygiu;
- antruoju – kaip reiškinys vertybių ir nuostatų
srityje.
Teisė veikti piliečiams pilietiškai ir politinė valia,
valdant savo šalį, yra duota Konstitucijos ir
įstatymų, todėl belieka išsiaiškinti pilietinės
visuomenės menko aktyvumo priežastingumą, bei
kas tai yra pilietinė visuomenė, kokius tikslus bei
uždavinius ji turi vykdyti bei nusakyti jos veikimo
kryptis ir apibrėžti realias galimybes tai įgyvendinti.
Pilietinės visuomenės koncepcija įvairių autorių
interpretuojama įvairiai:
Pilietinė visuomenė – tai komplektas įvairių
nevyriausybinių institucijų, kurios yra pakankamai
stiprios sudaryti pusiausvyrą valstybėje bei
sukliudyti valstybei kontroliuoti (dominuoti) ir
skaldyti visuomenę. Šiuo požiūriu, pilietinė
visuomenė – kaip tam tikras konsensusas tarp
valdžios galių ir visuomenės gerovės.
L.Cohen ir A. Arato siūlo labiau detalizuotą
apibrėžimą, į kurį įeina socialinės sąveikos tarp
ekonomikos ir valstybės sferų, įvairios asociacijos,
ypač savanoriškos, socialiniai judėjimai ir viešo
bendravimo formos. Moderni pilietinė visuomenė
kuriama per savanorišką susibūrimą ir savanorišką
mobilizaciją. Ji yra įtvirtinta ir apibrėžta įstatymų.
J.Habermas pabrėžia bendravimo ryšius tarp
pilietinės visuomenės, viešosios sferos ir valstybės:
pilietinė visuomenė yra sudaryta iš daugiau ar
mažiau spontaniškai susikūrusių asociacijų,
organizacijų ir judėjimų, kurie, atsižvelgiant į
socialinių problemų ir privačios gyvenimo sferos
santykį, iškelia įvairias problemas į viešumą,
siekdama jas išspręsti. Pilietinės visuomenės
pagrindas – asociacijų tinklas, kuris
institucionalizuoja problemų sprendimo diskursą,
paremtą organizuotos viešosios sferos tinklo
bendrais interesais.
Dažnai pilietinė visuomenė suprantama kaip
visuomeninė organizacija plačiąja prasme,
užsiimanti visuomenei naudinga veikla. Tačiau yra
du skirtumai tarp visuomeninės veiklos ir pilietinės
visuomenės svertų, nors jie ir gali vieni kitus
papildyti:
1) pilietinės visuomenės tikslai ir uždaviniai turi būti
orientuoti į valstybės politinę valią ir sprendimus,
teisinės valstybės kūrimą bei prigimtinių Žmogaus teisių
įgyvendinimą, dalyvaujant valstybės valdyme tiek
tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus tautos
atstovus; dalyvauti teisėkūroje, teisėtvarkoje,
ekonomikos, verslo, žmogaus teisių, socialinės gerovės
įgyvendinime ir kūrime;
2) visuomeninė veikla - siejama su tam tikra konkrečia
veikla – visuomenei naudingu darbu; tai yra ne politinė
veikla, bet ji gali tam tikrais atvejais būti pilietinės
visuomenės raiškos forma kaip priemonė.
Tarp pilietinės visuomenės ir visuomeninės veiklos
yra skirtumas tas, kad pilietinė visuomenė turi
vykdyti teisinę politinę veiklą, tai yra valdyti Valstybę;
visuomeninė veika – tai yra visuomenei naudinga
veikla, besireiškianti kokiu nors konkrečiu būdu.
Piliečiai bendruomenėse turi aptarinėti viską, kaip
pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą ir, apdorojus
teisiškai, teikti savo pasiūlymus Lietuvos
Respublikos Prezidentei, Seimui,Vyriausybei ar
vietos savivaldos institucijoms.
Šiuo atžvilgiu būtinos teisinės žinios, todėl vietos
bendruomenės gali bendradarbiauti su teisininkais,
kurie padės apdoroti siūlomas idėjas ar iškilusias
problemas, ir tinkamai parengs dokumentus, peticiją
ar paprasčiausiai pakonsultuos teisiniais klausimais.
Be abejonės, teisininkų darbas mokamas, tačiau tam
galima rengti įvairius bendruomenės projektus ir
samdyti teisininkų paslaugas, kreiptis į verslo
atstovus arba atlyginti iš bendruomenės lėšų.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje postkomunistinių šalių, pilietinė visuomenė
dažnai suvokiama kaip vieninga, kovojanti už bendrą gerovę, sugebėjusi
pasipriešinti totalitarizmui. Tačiau tai tik istoriškai susiklostęs požiūris.
A.Poviliūnas skyriuje „Pilietinė visuomenė“ išskiria dvi pilietinės
visuomenės sampratas:
- Pirmoji remiasi visuomenės patriotizmu, jos kova už bendrą viešą
gėrį, tradicinėmis institucijomis (Bažnyčia). Šis apibrėžimas, galima teigti,
kyla iš istoriškai susiklosčiusios Lietuvos visuomenės sampratos: vieningos,
aktyvios, kovingos, nepalaužiamos.
- Antroji – modernios pilietinės visuomenės samprata, siejama su
individualiais piliečių interesais, laisve, pasirinkimu. Šia prasme, svarbus ne
bendras visuomenės gėris, o individualūs interesai, kuriuos gali užtikrinti ne
tik valstybė, bet ir laisva rinka.
Pilietinę visuomenę sudaro labai įvairios politinės valdžios
institucijoms nepriklausančios organizacijos ir neformalūs
susivienijimai. Tai ir profesinės sąjungos, autonomiški
universitetai, religinės bendruomenės ir kaimų bei
miestelių bendruomenės ir neformalūs žmonių
susivienijimai.
Teisiniuose dokumentuose, organizacijų analizėje ir
administravimo praktikoje pilietinė visuomenė apibrėžiama
kaip nevyriausybinių (visuomeninių) organizacijų ir
nepolitinių santykių visuma, padedanti piliečiams tenkinti
savo interesus, dalyvauti visuomenės valdyme ir
kontroliuoti valstybę.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnyje
konstatuojama, jog piliečiai turi teisę vienytis – „vienytis į
bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla
nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams“,
o 4 straipsnyje konstatuojama, jog „aukščiausią suverenią
galią Tauta vykdo tiesiogiai arba per demokratiškai išrinktus
savo atstovus“.
Remiantis piliečių konstitucinėmis teisėmis galima teigti,
jog techniškai normomis suteiktos pilietinei visuomenei
visos teisės dalyvauti Lietuvos valstybės valdyme.
Tai reiškia, kad pilietinei visuomenei reikia būti aktyviai
dalyvaujant savo šalies valdyme bei demokratijos kūrime,
nes nuo to priklauso jų pačių socialinė gerovė, žmogaus
prigimtinių teisių įgyvendinimas, vertybių saugojimas ir
puoselėjimas, ekonomikos gerovė ir piliečių teisių
įgyvendinimo svertai tiek teisiniu, tiek vertybiniu
požiūriu.
Atskirai veikdami piliečiai taip pat įneša didelį indėlį į
Valstybės demokratijos kūrimą, tačiau būna atvejų, kai su
jais bandoma susidoroti, todėl veikimas iš vien būtų
nepakeičiamas demokratijos kūrimo svertas.
Šiandieninėje visuomenėje piliečių teisės
atsidūrusios daugiau norminio pobūdžio, bet ne
vertybinio, nes dažniausiai jos yra priklausomos
nuo politinės valios, o ne nuo konstitucinių
nuostatų įgyvendinimo, kaip pavyzdžiui yra
reglamentuojama Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje, jog „valdžios
įstaigos tarnauja žmonėms“. Apie žmogaus teisių
gerbimą ir jų įgyvendinimą socialiniu atžvilgiu to
negalime pasakyti vertybiniu požiūriu, nes tai
liudija iš šalies masiškai migruojantys piliečiai dėl
jų teisių negerbimo savo pačių šalyje.
Pilietinės visuomenės organizacijos (kitaip dar vadinamos
nepelno organizacijos) turi išpildyti šias sąlygas:
nepriklausomumo (jos turi būti nepriklausomos nuo
valstybinių, politinių institucijų),
savanoriškumo (dalyvavimas jose turi būti paremtas laisvu
apsisprendimu),
privatumo (jei valstybinis sektorius atstovauja viešąją sferą,
tai šios organizacijos yra priskiriamos privačios sferos
atstovėms),
savivaldos ir autonomijos. Kitaip tariant, nevyriausybinės
organizacijos kaip pilietinės visuomenės atstovės gali egzistuoti
tik demokratinio rėžimo sąlygomis, kur individai gali laisvai
reikšti savo nuomonę, burtis į valstybės nekontroliuojamas
organizacijas atitinkančias jų interesus ir poreikius.
Visuomeninėms organizacijoms kaip pilietinės visuomenės
pagrindui, sudarančiam atsvarą politinei valdžiai demokratinėje
valstybėje, priskiriamos šios funkcijos:
Konsultacija: teikiama kaip ekspertų, dirbančių konkrečioje
srityje su konkrečia apibrėžta socialine problema; visuomenės
interesų bei aktualių visuomeninių problemų pagrindu; projektų
pasiūlymai.
Dalyvavimas priimant sprendimus, organizuojant trišales
ekspertų grupes, įtraukiančias visų trijų valstybės sektorių
atstovus (NVO kaip pilietinės visuomenės, politinės valdžios ir
verslo), kurios diskutuoja aktualiais visuomeniniais klausimais, ar
net teikia pasiūlymus kuriant konkrečias politikos strategijas.
Dalyvavimas įgyvendinant sprendimus. Organizacijos dirba
konkrečiuose srityse su konkrečiomis problemomis, jas
sprendžia atsižvelgiant į valdžios politines strategijas tose
srityse.
Apibendrinant galima teigti, kad nevyriausybinės
organizacijos kaip pilietinės visuomenės pagrindas gali
gyvuoti tik demokratijos sąlygomis, kur yra užtikrinta
žodžio laisvė bei sudaromos sąlygos trijų valstybės
sektorių išsiskyrimui: politinės valdžios, verslo ir NVO.
Demokratijos pagrindą sudaro valdžia ir piliečiai, todėl
nuo aktyvios pilietinės visuomenės priklauso teisinės
valstybės svertai bei demokratijos susiklostymas.
Kad taptum nepriekaištingu avių bandos nariu, turi
pirma būti avis.
A. Einšteinas
Nevyriausybinių organizacijų samprata, jų
vaidmuo valstybės valdyme
Vienas iš svarbiausių atviros visuomenės bruožų –
nevyriausybinių organizacijų, kurios aktyviai skleidžia savo
idėjas, stengiasi gerinti vietos gyvenimo sąlygas ar padeda tiems
žmonėms, kuriems pagalba labiausiai reikalinga, gausa.
Nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) jos vadinamos
pabrėžiant, kad yra įkurtos ne valdžios iniciatyva.
Jas galima būtų vadinti savanoriškomis organizacijomis,
pabrėžiant, kad jos įsteigtos laisva žmonių valia ir kad žmonės į
tokias organizacijas buriasi bei jas remia
savanoriškai.
Lietuvos NVO veikla skirta visuomenės labui.
Jos stengiasi didinti visuomenės sąmoningumą ir
dėmesį svarbioms problemoms, ugdyti atvirą ir
pilietinę visuomenę.
NVO mažina visuomenės susipriešinimą bei didina
socialinę integraciją, ugdo piliečių aktyvumą.
Lietuvoje šiuo metu galima pastebėti nevyriausybinių
organizacijų sektoriaus vaidmens stiprėjimą iš kitos pusės,
atskleidžiant valstybės nepajėgumą ir/ar nenorą teikti tas
paslaugas, kurių iš jų buvo tikimasi tarp įvairių piliečių grupių.
Taip pat ir įgalinant piliečius burtis savų interesų atstovavimui
ir aktyvios pilietinės pozicijos išraiškai.
Lietuvos nevyriausybinių organizacijų veikla taip pat
skirta visuomenės labui, jos stengiasi didinti visuomenės
sąmoningumą ir neabejingumą svarbioms problemoms,
ugdyti atvirą ir pilietinę visuomenę.
Nevyriausybinės organizacijos mažina visuomenės
susipriešinimą bei didina socialinę integraciją, ugdo
piliečių sąmoningumą.
Vertinant šiuo metu besiplėtojančius procesus,
kuomet globėjiškos valstybės mažina viešąsias išlaidas
ir prasideda anti-globėjiškos valstybės politikos
vykdymas, tai reiškia, jog ir Lietuva, kaip šiuolaikinė
moderni valstybė, turi priimti nevyriausybinių
organizacijų sektorių kaip svarbų partnerį
reformuojant viešąjį administravimą bei plėtojant
viešąją politiką.
Nevyriausybinės organizacijos gali įnešti nemažą
indėlį informuodamos visuomenę apie socialinius bei
politinius reiškinius, ugdyti viešosios politikos
institutų (angl. think tanks) atsiradimo iniciatyvas,
formuoti socialinių paslaugų tinklą, plėtoti
vyriausybės veiksmų skaidrumą ir kelti visuomenės
sąmoningumo lygį bei skatinti visuomenę dalyvauti
formuojant viešąją politiką, dalyvaujant sprendimų
priėmimo procesuose ir apskritai valstybės valdyme.
Taigi, vertinant nevyriausybinių organizacijų plėtrą
kaip teigiamą pliuralizmo ir demokratinės
visuomenės aspektą, piliečių įgalinimą dalyvauti
sprendimų priėmimo procesuose bei formuojant
viešąją politiką, galima būtų daryti išvadą, jog
nevyriausybinių organizacijų buvimas pats savaime
dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jos
plėtoja demokratinius procesus ir piliečių vardu
įtakoja sprendimų priėmimus valdžios institucijose.
Veikiau tai yra tik paskata stiprinti NVO sektorių bei
skatinti piliečius aktyviai dalyvauti visuomeniniame
gyvenime.
Plėtojantis atvirai ir pilietinei visuomenei,
gyventojams (pradedant net ir mokyklinio amžiaus
asmenimis) turėtų būti sudarytos galimybės nuolat
pateikti konkrečias išvadas ir siūlymus – kaip
nevyriausybinių organizacijų santykiai su viešojo
administravimo institucijomis galėtų ar turėtų būti
formuojami, remiantis ne tik teisės aktais, bet ir
nusistovėjusia praktika, pačių organizacijų
vertybėmis bei politine – socialine šalies sistema.
NVO sektorius – pilietinės visuomenės
egzistavimo mato vienetas
Demokratijos ir pilietinės visuomenės raidą
analizuojantys ekspertai pabrėžia, jog vienas
esminių atviros, demokratiškos ir pilietinės
visuomenės egzistavimo mato vienetų – tai aktyviai
ir organizuotai veikiantis nevyriausybinių
organizacijų sektorius.
Nevyriausybinių organizacijų, kaip laisva piliečių valia
įkurtų ne pelno organizacijų gausa (asociacija, fondas ar
neformali piliečių grupė) ir jų aktyvus vaidmuo
visuomeniniame gyvenime yra vienas pamatinių
pilietinės visuomenės egzistavimo elementų ir aktyvių
gyventojų išraiškos formų.
Būtent tokių organizacijų galimybės sukuria sąlygas
piliečiams aktyviai dalyvauti sprendimų priėmimo
procesuose.
Aktyvių piliečių ir NVO vaidmuo demokratinės
valstybės valdyme yra labai svarbus.
Korupcijos apraiškų viešajame sektoriuje mažinimas,
valstybės tarnautojų atskaitomybės ir veiklos
skaidrumo didinimas skatina pilietinės visuomenės
raidą.
NVO sektorius dažnai vadinamas pilietinės
visuomenės pagrindu ir svarbiu demokratinės
visuomenės ramsčiu, galinčiu būti valdžios ir verslo
struktūrų ir žmonių tarpininku. Jis daro įtaką
valstybinėms institucijoms ir skatina visuomenę
susitelkti bendrai veikti.
Kadangi NVO sektorius vadinamas pilietinės
visuomenės svertu ir svarbiu demokratinės valstybės
ramsčiu, svarbu paminėti, koks yra NVO vaidmuo
demokratinėje valstybėje.
Anot A. Fungo (2003), NVO vaidmuo demokratinėje
valstybėje yra teigiamas.
A. Fungas (2003) išskiria tris pagrindines NVO
funkcijas demokratinėje visuomenėje:
-interesų gynimas ir atstovavimas,
- piliečių socializacija bei pasipriešinimas ir
- galios kontrolė.
A. Fungo idėjoms pritaria R. Žukauskienė (2008),
nurodydama, kad įgytas kognityvinis (pažinimo) ir
normatyvinis (vertybinis) požiūris bei veiklos būdai
įgalina piliečius tinkamai atstovauti savo ir kitų
teisėms bei interesams, taip pat juos ginti.
Politinės ir pilietinės socializacijos metu susiformuoja
politinės ir pilietinės pažiūros bei elgesys.
Nevyriausybinės organizacijos skatina geram
piliečiui būtinas nuostatas ir įpročius: pasitikėjimą
savimi, efektyvumą, abipusę paramą, toleranciją, dėmesį
viešajam gėriui ir pagarbą įstatymui (Putnam 1993).
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras
UAB Vilmorus 2012 m. atliko reprezentatyvią
Lietuvos gyventojų apklausą, kurios tikslas buvo
nustatyti, kiek pilietiškumas yra būdingas Lietuvos
visuomenei.
Buvo tiriama, kaip gyventojai suvokia pilietiškumą, kokios
pilietiško žmogaus savybės yra būdingos jiems asmeniškai,
koks yra Lietuvos gyventojų pilietinis aktyvumas
(dalyvavimas rinkimuose, paramos ir labdaros teikimas,
savo nuomonės reiškimas, dalyvavimas pilietinėse akcijose,
dalyvavimas įvairių organizacijų veikloje).
Lietuvos gyventojų nuomone, ypač svarbios savybės,
apibūdinančios pilietišką žmogų, yra:
sąžiningumas, dorumas, įstatymų laikymasis,
dalyvavimas rinkimuose, pareigingas mokesčių
mokėjimas.
Taip pat pilietiškas žmogus, Lietuvos gyventojų
nuomone, turėtų būti:
savo šalies patriotu, domėtis savo šalies ekonominiu,
socialiniu, politiniu gyvenimu, mokėti Lietuvos himną,
žinoti Lietuvos istoriją, neemigruoti.
Apklaustųjų nuomone, mažiausiai svarbu pilietiškam
žmogui yra dalyvauti protesto akcijose.
Kalbėdami apie save, beveik visais atvejais
respondentai sau rečiau priskirdavo pilietiško
žmogaus savybes, negu kalbėdami apie idealų atvejį.
Dažniausiai sau priskiriamos savybės buvo įstatymų
laikymasis, sąžiningumas ir dorumas, pareigingas
mokesčių mokėjimas.
Didžioji dauguma apklaustųjų save laiko pilietiškais
žmonėmis, o beveik du trečdaliai didžiuojasi būdami
Lietuvos piliečiais.
Atsakydami į klausimą, kodėl nedalyvauja ar ne visada
dalyvauja rinkimuose, respondentai dažniausiai
sakydavo, kad nėra už ką balsuoti, ir kad jie netiki, jog
kas nors pasikeistų.
Pasyviuosius respondentus aktyviau dalyvauti
rinkimuose galėtų paskatinti galimybė balsuoti už
žmones, o ne už partijas (taip atsakė daugiau kaip
pusė pasyviųjų).
Kalbant apie dalyvavimą įvairių organizacijų veikloje,
respondentai dažniausiai nurodydavo laisvalaikio,
bendrų pomėgių ir interesų grupes (26%).
Religinių bendruomenių, NVO, politinių organizacijų ir
profsąjungų veikloje respondentai dalyvauja rečiau: jas
nurodė 4-13%.
Labiausiai, respondentų nuomone, pilietiškumą ugdo
mokykla, šeima.
Nemažai įtakos, ugdant pilietiškumą, turi ir
žiniasklaida.
Lietuvos gyventojų nuomone, prie pilietiškumo
ugdymo daugiau negu dabar turėtų prisidėti
valstybės institucijos, darbovietė ir žiniasklaida
Aktyvus pilietiškumas: dalyvavimas NVO ir
savanoriškoje veikloje
Savanoriška veikla sudaro sąlygas neinstituciniam ir
neformaliam mokymuisi,
suteikia galimybes pilietinės visuomenės plėtrai ir
suformavimui, būdama tokia plati savo veiklų spektru,
padeda kovoti su įvairiomis diskriminacijos
formomis ir stereotipų formavimo reiškiniais, ji
skatina piliečių lygiateisiškumą.
Savanoriška veikla kuria socialinius ryšius, prisideda
prie visuomenės sanglaudos ir gerina
gyvenimo kokybę bei socialinę pažangą.
Pilietiškumas – tai ne vien tik tam tikrų elgesio
normų, politinių principų bei juridinių taisyklių
išmanymas.
Pilietiškumas – tai labiau tokių visuomeninių sąlygų
sudarymas ir propagavimas, kurioms esant protas
laisvai pasirenka disponavimo savimi galimybę,
pasiliekant sau prerogatyvos teisę bei asmeninę
veikimo laisvę.
Todėl pilietiškumo ugdymas negali būti tapatinamas
su klasikiniu šviečiamojo pobūdžio ugdymu, greičiau
atvirkščiai – pilietiškumo ugdymas nėra
pasirengimas gyvenimui – tai pats gyvenimas.
Pilietinės visuomenės raida šalyje prasideda nuo
sąmoningų, laisvų ir savarankišką iniciatyvą turinčių
gyventojų, kurie niekieno neverčiami buriasi į
asociacijas ar asmeniškai inicijuoja neformaliųjų grupių
veiklą bei akcijas. Neformalusis principas šiuo atveju
yra tiesiogiai susijęs su savarankiškumu, savanoriškumu
bei iniciatyva, siekiant pokyčių tam tikrai visuomenės
grupei.
Visuomenės dalyvavimas sprendimų priėmime
Lietuvoje įgyvendinamas įvairias būdais:
- pavienių asmenų ir interesų grupių veikla,
- rengiant viešus svarstymus,
- pranešimus ir komentarus,
- organizuojant demonstracijas,
- vykdant rinkimines kampanijas bei lobizmą,
- dalyvaujant nevyriausybinių organizacijų, profsąjungų,
politinių partijų bei kitų visuomeninių junginių veikloje.
Piliečiai veikdami kartu gali daryti didesnę įtaką
valdžiai ir jos priimamiems sprendimams, todėl
šiuolaikinėse valstybėse pagrindiniai organizuoto
poveikio dariniai yra interesų grupės,
nevyriausybinės organizacijos ir politinės partijos.
Visi jie priskirtini visuomeninių susivienijimų grupei.
Pilietiškumo ugdymo proceso raida Lietuvoje
Pilietinės visuomenės ugdymo pagrindų programos
kūrimo pirmojoje stadijoje buvo keliama integruoto
turinio idėja, teigiant, jog kryptingam pilietiniam
ugdymui mokyklose talkina visi dėstomi dalykai. Tam
ypač svarbus visas mokyklos klimatas: visų lygmenų
santykiai, savivalda bei demokratinis įvairių formų
bendradarbiavimo organizavimas.
Vertinant Lietuvos švietimo sistemos sandarą, kuomet
matematikos, istorijos,chemijos bei daugumos kitų dalykų
pamokose skatinama įsiminti ir iškalti informaciją mintinai,
disciplinuota – vadovėlinė pilietiškumo ugdymo forma veda ne
prie savi/-analizės, o greičiau prie dar vieno tokio paties
mokymosi dalyko – privaloma, vadinasi, turiu išmokti, formos.
Šiuo atveju svarbu dar kartą pabrėžti, jog pilietiškumo išmokti
yra tiesiog neįmanoma. Pilietinę savimonę asmuo ugdo nuolat,
kasdien susidurdamas su įvairiais iššūkiais ar sprendimais.
Lietuvos mokyklose dėstomų pilietiškumo pagrindų
vadovėliuose pateikiama informacija yra neadekvati,
dažnai neatitinkanti tikrovės, nesavalaikė.
Partijų programų ištraukos, prezidentų ar kitų asmenų
pavardės bei pasisakymai yra laikini – jie kinta nuolatos,
todėl fundamentaliam mokslui turi būti skiriamas
politologijos – kaip akademinio mokslo lygmuo ir tai
neturėtų būti pilietiškumo ugdymo objektas.
Mes visi užrašyti į mokyklą, kuri vadinasi "gyvenimas Žemės
planetoje".
Kiekvienas žmogus ir įvykis - mūsų mokytojai.
Klaidų nėra, yra tik pamokos.
O vadinamieji pralaimėjimai - tik žingsniai pergalės link.
Pamoka kartojama tol, kol išmokstama...
Neišmoktos lengvos pamokos tampa sunkios.
Skausmas kartais būna vienintelis būdas atkreipti dėmesį į
kai kuriuos svarbius dalykus.
Tik gyvenimo patirtis paverčia žinias išmintimi...
Gyvenimas jums įteikia drobės ritinį, tapote jūs patys.Visi
atsakymai slypi jumyse - jums tereikia tik žiūrėti, klausyti ir
tikėti.
-- John Marks Templeton,
"Visame pasaulyje pripažinti gyvenimo dėsniai"
Praktiniai užsiėmimai
Įdomu ir netikėta
Dalyviai susiskirsto į grupes, kuriose kiekvienas užduoda klausimus ir pateikia
atsakymus apie save, savo organizaciją, pasidalina atradimais, patirtimi, kuri
būtų įdomį ir netikėta kitiems.
Tuomet grupelės pasidalina netikėčiausiais atradimais.
Dalyviai pasidalina „receptais“ ir įžvalgomis.
Testas: ar esate patenkinti
Ar mokate pasinaudoti gyvenimo teikiamomis galimybėmis?
O gal jaučiatės svetimi šiame pasaulyje, tarsi gyventumėte ne savo
gyvenimą?
Pasitikrinkite atsakę į šio testo klausimus.
Į teiginius atsakykite „taip“ arba „ne“.
Žinau savo privalumus ir moku jais tinkamai pasinaudoti.
Esu patenkintas tuo, koks esu.
Jaučiu, kad patirti sunkumai mane sutvirtina.
Yra daug dalykų, dėl kurių verta gyventi.
Jaučiu, kad kontroliuoju savo gyvenimą.
Dabartinis darbas atitinka mano gabumus ir vertybes.
Pripažįstu savo klaidas ir stengiuosi iš jų mokytis.
Jaučiu, kad aplinkiniai mane vertina ir priima tokį, koks esu.
Turiu tikslų ir jų entuziastingai siekiu.
Mano gyvenimas prasmingas.
Į kritiką reaguoju kaip į galimybę tobulėti.
Jei surinkote daugiausia atsakymų „taip“
Mokate pasinaudoti gyvenimo teikiamomis galimybėmis. Net jei kyla
sunkumų darbe ar šeimoje, visuomet ieškote sprendimų. Aplinkiniams
gera būti šalia jūsų, nes dažniausiai esate pozityviai nusiteikęs ir geros
nuotaikos.
Gyvenate pagal savo prioritetus, drąsiai kuriate ateities planus. Mokate
džiaugtis ne tik dideliais laimėjimais, bet ir mažais malonumais. Priimate
save tokį, koks esate, todėl su jumis lengva bendrauti.
Šiuo metu jūs iš tiesų esate patenkinti savo gyvenimu, norėdami tokie
būti visada, nesustokite tobulėti.
Jei surinkote daugiausia atsakymų „ne“
Šiuo metu jaučiatės taip, lyg gyventumėte ne savo gyvenimą. Dažnai
nekreipiate dėmesio į savo vertybes, jausmus ir nejučia įsisukate į
nemielą rutiną. Galbūt priimate realybę kaip neišvengiamą ir
nepakeičiamą.
Jums svarbu sustoti ir įvertinti situaciją bei save, išdrįsti ieškoti naujų
sprendimų. Paklauskite savęs: kas man šiame gyvenime svarbiausia ir
vertingiausia? Juk darydami tai, kas mums tinka ir prasminga, mes
jaučiamės laimingi.
Testas. Ar gerai pažįstate žmones?
1. Kokios aplinkybės padeda geriau pažinti žmogų?
A. Bendras darbas (2 taškai).
B. Linksmai praleistas laikas (1 taškas).
C. Proga įsitikinti, kad jis/ji sugeba įveikti sudėtingas situacijas (4 taškai).
2. Pirmą kartą matomas žmogus stengiasi jums patikti – be paliovos žarsto
sąmojus, pokštauja. Ką tai reiškia?
A. Pasitenkinimą gyvenimu (1 taškas).
B. Siekį sudaryti apie save gerą įspūdį (4 taškai).
C. Nepasitenkinimą ir pastangas kažką nuslėpti (2 taškai).
3. Ką manote apie porą, kuri tvirtina niekada gyvenime nesibarusi?
A. Jie nėra atviri (4 taškai).
B. Jie labai laimingi (2 taškai).
C. Jie abejingi vienas kitam (1 taškas).
4. Ką manote apie žmogų, paliekantį daugiau arbatpinigių nei jūs?
A. Jis nori būti pranašesnis už kitus (4 taškai).
B. Jis kelia simpatiją (1 taškas).
C. Siekia pripažinimo, įvertinimo (2 taškai).
5. Ką manote apie žmogų, kuriam labai svarbu veikti pagal iš anksto numatytą
planą?
A. Jis – tvirto charakterio (1 taškas).
B. Jis saugo savo jėgas (2 taškai).
C. Jis nepasitiki savimi (4 taškai).
6. Kokia jūsų nuomonė apie apkūnius žmones?
A. Jie man simpatiškesni už kitus (2 taškai).
B. Jie nėra tokie simpatiški kaip liekni (1 taškas).
C. Jie tokie pat, kaip ir kiti (4 taškai).
7. Ką manote apie turtuolius, dėvinčius pigius drabužius?
A. Šykštuoliai (1 taškas).
B. Taupūs (4 taškai).
C. Kuklūs (2 taškai).
8. Ką pamanote apie žmogų, nuleidžiantį akis, kai kiti jį įkyriai apžiūrinėja?
A. Nepasitiki savimi (1 taškas).
B. Nedrąsus (4 taškai).
C. Išsiblaškęs (2 taškai).
9. Kokie žmonės retai pradeda pokalbį pirmi?
A. Išpuikę (1 taškas).
B. Nedrąsūs (4 taškai).
C. Uždari (2 taškai).
10. Ką, jūsų nuomone, išduoda nervingi pašnekovo rankų judesiai?
A. Nesąžiningumą (1 taškas).
B. Vidinę įtampą (4 taškai).
C. Pervargimą (2 taškai).
Susumuokite taškus.
Jei surinkote iki 20 taškų
Esate pernelyg patiklus (-i), pasikliaujate pirmuoju įspūdžiu ir dėl to greičiausiai jau ne
kartą pasigailėjote.
Manote, kad turite daug draugų, tačiau sunkiomis akimirkomis galite nerasti, į ką
atsiremti.
Stenkitės būti įžvalgesnis (-ė), apsvarstykite tai, ką girdite, atidžiau įvertinkite
aplinkybes ir tik po to spręskite, su kokiu žmogumi turite reikalų.
Jei surinkote 21–30 taškų
Išsakydamas (-a) savo nuomonę apie aplinkinius, nesate visiškai tikras (-a), ar
neklystate.
Nesate tikras (-a) ir dėl to, ar draugais vadinami žmonės apie jus pasakytų tą patį.
Nesisielokite – kartais ir akyliausieji neišvengia klaidų. Pasistenkite išsiaiškinti savo ir
kitų poelgių motyvus, atidžiau panagrinėkite situacijas, į kurias patenkate.
Tai padės tiksliau suprasti, kokių tikslų turi jus supantys žmonės.
Jei surinkote 31–40 taškų
Neturite rūpesčių vertindamas (-a) žmones ir jų poelgius, todėl išvengiate nereikalingų
problemų.
Draugus galite suskaičiuoti vienos rankos pirštais, o nuo kitų laikotės per atstumą,
vengiate primygtinai peršančiųjų savo nuomonę ar tokių, kurie iš jūsų tikisi vien
naudos.
Gebate tiksliai įvertinti žmonių elgesį, o jei kada nors suklystate, visuomet randate
būdą klaidai ištaisyti ir iš jos pasimokyti.
Ačiū už dėmesį