Transcript JŪRINIS LIETUVIŲ MENTALITETAS: MITOLOGINIS KONTEKSTAS Dr. Saulius Lileikis Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla Klaipėda, 2010 LIETUVOS ŽEMYNINĖS ISTORIJOS MOMENTAI 1.

JŪRINIS LIETUVIŲ MENTALITETAS:
MITOLOGINIS KONTEKSTAS
Dr. Saulius Lileikis
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla
Klaipėda, 2010
LIETUVOS ŽEMYNINĖS ISTORIJOS MOMENTAI
1. Lietuvos valdovai kreipė jėgas į Rytų pusę, taigi – nuo jūros.
2. Nesusiformavusi stabili jūrinė tradicija ir okupaciniai režimai
trukdė vystytis jūrinei savimonei.
3. Po sovietmečio Lietuva neteko didžiulio laivyno.
4. Daugumos lietuvių jūrinis mentalitetas vidutinis, apsiribojama
rekreaciniu lygmeniu (Beresnevičius, 2002).
MITOLOGIJOS UŽDAVINYS
Mitinių tekstų metodinė analizė
atskleidžiant istorijas, kurias žmonės sau pasakoja,
netiesiogiai išsakydami esminius savo rūpesčius,
spręsdami visas kylančias filosofines problemas (Greimas, 2005).
MITINIAI VAIZDINIAI
– pagrindžia tautos mentalitetą,
– padeda jį suprasti.
PAGARBA VANDENIUI
– Brėmenietis (XI a.) – senprūsiai gerbė šaltinius;
– Dusburgas (XIV a.) – prūsai turėjo šventus vandenis, nedrįsdavo
juose žvejoti;
– jėzuitų pranešime (XVII a.) – stabmeldžiai dieviškąją garbę
atiduoda valančiam šaltinių vandeniui (Balys, 1966).
LIETUVOJE APTINKAMA
– šventupių,
– šventežerių,
– kitų šaknį švent turinčių hidronimų.
XIV a. KRYŽIUOČIŲ KELIŲ VARDYNE
– Swente Azere prie Stakliškių,
– Šventežeris netoli Seinių,
– Šventelis prie Zarasų.
Kelios upės vadinamos Šventoji.
VANDENYS LAIKOMI
– velniškais, grėsmingais, pavojingais;
– draudimu pažymėtais šventais.
Mitologiškai nesusiklostė natūralus, elementarus, paprastas
lietuvio santykis su vandenimis.
KOSMOGONINIŲ SAKMIŲ MOTYVAI
NĖRA PAGONIŠKŲJŲ LAIKŲ GRYNUOLIAI
– sakmių pagrindas – ikikrikščioniškas;
– sakmių raiška ir raida – krikščioniška.
Krikščionybė ir ateizmas desakralizavo gamtą.
Nauja pasaulėjauta – palankesnė jūrai apvaldyti.
Jūrinės veiklos sukaupta patirtis kuria naują mitologiją.
Formuojasi jūrinio mąstymo tradicija.