Transcript esparama, struktur.fondaiir kitos .programos

ES parama, struktūriniai fondai ir Lietuvoje
įgyvendinamos Lietuvos Respublikos 2007–2013
m. ES struktūrinės paramos panaudojimo
strategijos ypatumai
Parengė: Ramunė
ValeikaitėČasnovičienė
TVmnv9-02 gr.
Pagrindiniai analizuojami aspektai






1. ES Struktūrinių fondų parama Lietuvoje 20072013 m.
2. Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos
panaudojimo strategija ir veiksmų programos
3. 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos
paskirstymas tarp investicinių sričių
4. ES Struktūrinių fondų teisinis reglamentavimas
Lietuvoje
5. ES Struktūrinių fondų administravimas Lietuvoje
6. Bendrasis programavimo dokumentas (BPD)
ES paramos samprata

ES struktūrinė parama Lietuvai – išmokos
iš Europos Sąjungos biudžeto, kuriomis
siekiama nuosekliai mažinti socialinius ir
ekonominius skirtumus tiek Europos
Sąjungos, tiek Lietuvos mastu.
2007–2013 m. ES struktūrinė parama




ES struktūrinė parama Lietuvai skiriama iš Europos socialinio
fondo, Europos regioninės plėtros bei Sanglaudos fondų pagal
2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją
(daugiau kaip 23 mlrd. Lt).
Struktūrinė parama Lietuvai skiriama pagal Konvergencijos ir
Europos teritorinio bendradarbiavimo prioritetus.
Ir iki narystės ES, ir tapusi ES nare Lietuva dalyvauja įvairiose
Europos Bendrijų programose, siekiant paremti šalių narių
bendradarbiavimą įvairiose specifinėse srityse, susijusiose su
Europos Bendrijų politika.
ES struktūrinių fondų parama Lietuvai 2007–2013 m. teikiama
pagal Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos
panaudojimo strategiją ir atskiras veiksmų programas, skirtas
strategijai įgyvendinti
Lietuvos Respublikos 2007–2013 m. ES struktūrinės
paramos panaudojimo strategijoje (patvirtinta
Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d.)


Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės
paramos panaudojimo strategijoje nustatytas
pagrindinis ES struktūrinės paramos
panaudojimo tikslas – sparčiai gerinti sąlygas
investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje, kad ūkio
augimo teikiama nauda pasiektų visus
Lietuvos gyventojus.
Veiksmų programos padės įgyvendinti
strategijoje iškeltus tikslus ir uždavinius.
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
(patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24
d.)


Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų
programa skirta visų darbingo amžiaus
Lietuvos gyventojų mobilizavimui, nes
investicijos į Lietuvos žmonių žinias,
gebėjimus, aktyvumą, verslumą patikimai
garantuoja ilgalaikį ūkio augimą.
Šiai veiksmų programai skirta 13,8 proc. ES
struktūrinės paramos lėšų.
2007-2013 m. ES struktūrinės paramos
paskirstymas tarp investicinių sričių










Veiksmų programa/prioritetas // Mln. Lt // ES fondas//
Iš viso 100% = 23 394,421 lt
1. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa 13,8%= 3 228,43 lt;
ESF
2. Ekonomikos augimo veiksmų programa 45,72%=10 699,72 lt;
ERPF/SF
3. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa 39,0%= 89 141,46 lt;
ERPF/SF
4. Techninės paramos veiksmų programa 1,4%=322,11 lt; ESF
Santrumpos:
ESF – Europos socialinis fondas
SF – Sanglaudos fondas
ERPF – Europos regioninės plėtros fondas
ES Struktūrinių fondų teisinis
reglamentavimas Lietuvoje






Tvirtinanti institucija // Turinio reglamentavimas // Proceso
reglamentavimas//
Europos Komisija // Strategija ir veiksmų programos // Reglamentai;
Lietuvos Respublikos Vyriausybė // Veiksmų programų priedai //
Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklės, Projektų
administravimo ir finansavimo taisyklės, Projektų išlaidų ir finansavimo
reikalavimų atitikties taisyklės, Regionų projektų atrankos tvarkos aprašas,
Nutarimas dėl stebėsenos komiteto steigimo;
Stebėsenos komitetas//Projektų atrankos kriterijai // Stebėsenos komiteto
darbo reglamentas, Stebėsenos komiteto nutarimai;
Ministerijos ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas // Projektų
finansavimo sąlygų aprašai // Nacionalinės sektorinės strategijos, Sprendimai
dėl projektų finansavimo, Valstybinių ir regionų projektų sąrašai, Preliminarūs
projektų sąrašai;
Įgyvendinančios intitucijos // Metodologiniai nurodymai dėl projektų
įgyvendinimo// Gairės pareiškėjams, Kvietimas teikti paraiškas
2006 m. gegužės 17 d. ES Taryba, Parlamentas ir Komisija pasirašė
susitarimą dėl 2007–2013 m. biudžeto. Rugpjūčio 1 d. įsigaliojo 2007–
2013 m. struktūrinių fondų reglamentai. Taryba priėmė Bendrijos
sanglaudos politikos strategines gaires, kuriomis grindžiama naujoji
politika ir kuriose apibrėžiami 2007–2013 m. principai bei prioritetai.





Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.
1083/2006;
Europos regioninės plėtros fondo reglamentas Nr.
1080/2006;
Europos socialinės politikos reglamentas Nr.
1081/2006;
Sanglaudos fondo reglamentas Nr. 1084/2006;
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1828/2006.
ES Struktūrinių fondų administravimas
Lietuvoje







Institucijų funkcijos ir atsakomybė dalijamos į du lygmenis:
strateginį ir administracinį.
Strateginio lygmens funkcijas atlieka Koordinuojančioji institucija, t. y. Finansų
ministerija ir tarpinės institucijos, t. y., atsakingos ministerijos, o savivaldos lygiu prisidės
Regionų plėtros tarybos.
Administracines ir technines funkcijas atlieka šios institucijos – Vadovaujančioji,
Tvirtinančioji bei Mokėjimus atliekančioji ir įgyvendinančios institucijos.
Koordinuojančioji institucija (Finansų ministerija) koordinuoja ES struktūrinės paramos
planavimą ir naudojimą, nustato bendrą valdymo ir kontrolės sistemą, ją prižiūri ir
kontroliuoja.
Vadovaujančios, Tvirtinančios ir Mokėjimus atliekančios institucijos funkcijos pagal ES
reglamentų reikalavimus pavestos atskiriems Finansų ministerijos padaliniams.
Vadovaujanti institucija atsako už veiksmų programų valdymą ir įgyvendinimą, laikantis
patikimo finansų valdymo principo.
Tvirtinanti institucija atsakinga už mokėjimo paraiškų patvirtinimą ir pateikimą Europos
Komisijai. Mokėjimus atliekanti institucija atsakinga už mokėjimų iš Europos Komisijos
priėmimą ir lėšų projektų vykdytojams išmokėjimą.
ES Struktūrinių fondų administravimas
Lietuvoje





Tarpinės institucijos – Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos,
Švietimo ir mokslo, Teisingumo, Ūkio ir Vidaus reikalų ministerijos bei Informacinės visuomenės plėtros
komitetas.
Šios institucijos strateginiu lygmeniu atsakingos už paramos konkretiems ūkio sektoriams planavimą ir
panaudojimą, taip pat už veiksmų programų priedų rengimą, paramos panaudojimo prioritetų ir atrankos
kriterijų nustatymą. Ministerijos planuoja, kokią ES struktūrinės paramos dalį skirti projektams, atrinktiems
per regioninę projektų atranką, kokią – per valstybinę projektų atranką ir kokią – konkurso būdu. Jos
rengia gaires pareiškėjams, pretenduojantiems į paramą, nustato kvietimo teikti paraiškas sąlygas ir lėšų,
skirtų konkrečiam kvietimui, sumas.
Įgyvendinančios institucijos – Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Paramos
fondas Europos socialinio fondo agentūra, Transporto investicijų direkcija, VĮ Centrinė projektų valdymo
agentūra, VĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“.
Jos atsakingos už projektų administravimą, prižiūrės, kad projektų atranka ir įgyvendinimas atitiktų
reikalavimus, skelbia kvietimus teikti paraiškas, jas vertina, nustato didžiausią leistiną projektui skirti ES
paramos dalį ir sudaro paramos sutartis. Taip pat jos konsultuoja projektų rengėjus ir paramos gavėjus.
Svarbus pasikeitimas – regionų įtraukimas į projektų planavimą. Veiksmų programose numatyti savivaldos
kompetencijai priskirtini veiksmai bus planuojami savivaldybėse, o bendrą projektų sąrašą kiekvienam
regionui suformuos Regionų plėtros tarybos.
Bendrasis programavimo dokumentas
arba BPD



Tapusi ES nare Lietuva gauna Struktūrinių fondų paramą pagal
Lietuvos 2004-2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą
arba BPD.
Jame išdėstyti ES struktūrinių fondų ir Lietuvos veiksmų tikslai,
plėtros strategija, nurodyti ES struktūrinių fondų ir kitų
finansavimo šaltinių įnašai.
BPD nustatyti penki investicijų prioritetai: Socialinės
ekonominės infrastruktūros plėtros, žmogiškųjų išteklių
plėtros, gamybos plėtros, kaimo plėtros ir žuvininkystės,
techninės paramos. Šiems prioritetams įgyvendinti buvo skirta
apie 3,09 mld. litų ES ir 1,07 mld. litų Lietuvos Respublikos
lėšų.
Paramos fondai



Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) teikia regionams įvairią
finansinę paramą. Fondas numato investicijas į gamybą, siekiant
sukurti ir išsaugoti ilgalaikes darbo vietas, investicijas į infrastruktūrą
(kelius, telekomunikacijas, energetiką) siekiant sujungti centrinius ES
regionus su periferiniais, darbo vietų kūrimą bei paramą smulkiam ir
vidutiniam verslui (įmonių konsultavimas, rinkos tyrimai, mokslo
tyrimai), technologijų plėtrą. Šio fondo paramą gauna 17 valstybių,
kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 proc. Sąjungos
vidurkio.
Europos socialinis fondas (ESF) remia projektus, sprendžiančius
socialines (pirmiausia užimtumo) problemas ir finansuoja švietimą ir
profesinį mokymą, įsidarbinimo galimybių plėtrą, mokslinius tyrimus ir
technologijų plėtrą, švietimo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimą.
Sanglaudos fondas (SF) įsteigtas pagal Mastrichto sutartį,
įsigaliojusią 1993 m. Sanglaudos fondo parama skiriama dideliems
transporto ir aplinkos apsaugos projektams.
LIETUVOS 2007–2013 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS
STRUKTŪRINĖS PARAMOS PANAUDOJIMO STRATEGIJA
KONVERGENCIJOS TIKSLUI ĮGYVENDINTI IR JOS
ĮGYVENDINIMO PRIORITETINĖS KRYPTYS
Pagrindinis Lietuvos 2007–2013 m.ES paramos panaudojimo strategijos konvergencijos tikslui
įgyvendinti tikslas:

Sparčiai gerinti sąlygas investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje, kad ūkio augimo teikiama

nauda pasiektų visus Lietuvos gyventojus.

Prioritetai: Žinių visuomenės plėtra – kaip

visuomenės, grindžiančios savo veiklą žiniomis, – yra pagrindinis ekonomikos plėtros,
darbovietų kūrimo ir socialinės gerovės veiksnys ilguoju laikotarpiu;

Konkurencinga ekonomika Europoje tiesiogiai remiasi įmonių inovacija naujų procesų ir
produktų srityjesiekiant didesnio produktyvumo;

Sanglauda yra svarbus plėtros prioritetas ir Lietuvos, ir ES lygiu: gerovės kūrimo procese
dalyvauti ir naudą gauti turi visos valstybės teritorijos bei visuomenės grupės. Sanglaudai
pasiekti būtinas priimtinos gyvenimo kokybės užtikrinimas.

Ją daugiausia lemia esminių viešųjų paslaugų, pirmiausia švietimo bei sveikatos priežiūros
prieinamumas ir kokybė, su būstu susijusių problemų sprendimas, taip pat svarbu, kad būtų
sudarytos sąlygos aktyviai įsitraukti į visuomenės laisvalaikio bei bendruomenės veiklą.
1. Produktyvūs žmogiškieji ištekliai žinių visuomenei.







Žinių visuomenės kūrimas reikalauja aktyvaus
investavimo siekiant teigiamų pokyčių keliose
esminėse srityse, todėl įgyvendinant šią prioritetinę
kryptį, bus siekiama šių pagrindinių
uždavinių:
1) pritraukti ir išlaikyti žmones darbo rinkoje;
2) siekti aktyvesnio mokymosi visą gyvenimą;
3) plėtoti aukščiausios kvalifikacijos darbo jėgą;
4) siekti efektyvesnio viešojo administravimo.





Skatinant žmonių pritraukimą ir išlaikymą darbo rinkoje, būtina nuolat
ieškoti naujų, novatoriškų sprendimų ir juos pritaikyti praktikoje.
2004–2006 m. novatoriškiems sprendimams socialinėje srityje diegti
buvo skirta ES EQUAL iniciatyva.
Tuo tarpu 2007–2013 m. laikotarpiu EQUAL principus numatoma
nuosekliai integruoti į bendrą ES struktūrinės paramos panaudojimo
strategiją.
Šie principai – tai tarptautinis bendradarbiavimas, partnerystė,
novatoriškų sprendimų paieška ir jų nuoseklus diegimas politikoje.
Tolesnio ES paramos programavimo metu bus nustatytos ir
skatinamos konkrečios veiklų grupės ir iniciatyvos, numatančios taikyti
EQUAL principus: pavyzdžiui, šeimos ir darbo įsipareigojimų
derinimo, socialinę atskirtį patiriančių grupių įtraukimo į darbo
rinką srityse.
Programa EQUAL – viena iš keturių Europos
Bendrijos (EB) iniciatyvų.
Pagrindinė šios iniciatyvos užduotis užkoduota jos pavadinime (EQUAL
angliškai reiškia „lygus“, „lygiateisis“).
EQUAL ieško, išbando ir skatina naujus kovos būdus su visų formų
diskriminacija ir nelygybe darbo rinkoje, kurią patiria tiek dirbantys, tiek
darbo ieškantys asmenys.
Ši iniciatyva numatyta Europos užimtumo ir kovos su diskriminacija
strategijose.
EQUAL iniciatyva sukurti novatoriškus lygių galimybių užtikrinimo
metodus ir juos išbandyti praktikoje yra finansuojamos ir Europos
Socialinio Fondo (ESF) ir nacionalinių biudžetų.
EQUAL iniciatyvos yra įgyvendinamos visose Europos Sąjungos šalyse –
su diskriminacija darbo rinkoje kovoja tiek senosios narės, tiek naujai
prisijungusios valstybės.


Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL remiami projektai išbandė
įvairius būdus padėti socialiai pažeidžiamiems žmonėms
sugrįžti ir įsitvirtinti darbo rinkoje.
Ketverius metus 28 bendrijos, subūrusios per 170 organizacijų
– valstybinių institucijų, savivaldybių, socialinių partnerių ir
nevyriausybinių organizacijų, kūrė ir išbandė netradicinius
integracijos į darbo rinką metodus.
Kai kurių projektų patirtį galma taikyti sprendžiant socialiai
pažeidžiamų grupių problemas ir tokiu būdu prisidėti prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos misijos – kurti
kokybiško užimtumo galimybes, užtikrinti šeimos gerovę ir
socialinę sanglaudą.
EQUAL iniciatyva turi 9 aiškius teminius prioritetus – nuo
šeimos ir profesinio gyvenimo suderinimo iki pagalbos
prieglobsčio prašytojų darbinei integracijai
EQUAL įgyvendinimas yra paremtas šiais principais:

SUTEIKTI GALIMYBES. Tai svarbiausia EQUAL misija. Diskriminaciją patiriantys žmonės,
kuriems kuriamos programos, yra aktyviai įtraukiami į projektų veiklą - jie dalyvauja kuriant
ir vertinant veiklas lygiomis teisėmis su tais, kurie kuruoja programos įgyvendinimą.

NOVATORIŠKUMAS. EQUAL siekia integruoti pažangią naujovišką praktiką į bendrą
darbo rinkos politiką. Inovacija (naujovė) – visiškai nauja arba ženkliai pakeista integracijos
į darbo rinką koncepcija, kuri išbandoma nacionaliniu ar net tarptautiniu mastu. Naujove yra
laikomas ir novatoriškos metodikos pritaikymas konkrečioje socialinėje terpėje.

PARTNERYSTĖ. EQUAL projektus įgyvendina vystymo bendrijos, o ne atskiros
organizacijos. Į vystymo bendriją gali susiburti įvairios institucijos, įstaigos, organizacijos ar
įmonės. Visas vystymo bendrijos nares vienija bendras siekis – sukurti konkrečios
socialinės problemos sprendimą ir jį išbandyti praktikoje.

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS. Siekdama dalyvauti EQUAL programoje,
kiekviena vystymo bendrija užmezga kontaktus su panašią veiklą vykdančiomis užsienio
bendrijomis. Taip keičiamasi valstybėse narėse įgyta patirtimi ir perimama pažangi jau
išbandyta praktika.

POVEIKIS POLITIKAI. Pagrindinis EQUAL programos tikslas – daryti įtaką ir keisti
užimtumo politiką vietos, nacionaliniu ir net ES lygmeniu. Iniciatyva pristato novatoriškus
projektus politikos kūrėjams ir pagrindiniams suinteresuotiems asmenims.
EQUAL iniciatyvų įgyvendinimas
vyksta trimis etapais
I ETAPAS. Pirmasis EQUAL uždavinys – sukurti stabilias ir veiksmingas vystymo
bendrijas bei jų veiklos strategijas. Vystymo bendrijos turėjo identifikuoti savo
tikslus ir strategiją, pateikti išsamų veiklos planą kartu su biudžetu bei turėti
bent po vieną partnerį kitoje ES valstybėje narėje. Lietuvoje pirmojo etapo metu
buvo sukurtos 28 vystymo bendrijos.

II ETAPAS. Šiame etape vystymo bendrijos vykdė savo veiklą, o tiksliau, - dirbo
su socialiai pažeidžiamomis grupėmis, bandydamos novatoriškai pažvelgti į šių
grupių atskirties problemas ir ieškodamos naujų būdų, kaip įveikti šią atskirtį.
Dalis socialiai pažeidžiamų gyventojų susiduria su neigiama visuomenės
nuomone ir dėl to nesusiranda darbo, tuo tarpu kitiems tiesiog trūksta
motyvacijos ir kvalifikacijos. Sprendimų, kaip išspręsti šias problemas ir ieškojo
28 vystymo bendrijos.

III ETAPAS. Šio etapo metu skleidžiama geroji patirtis, daromas poveikis
nacionalinei politikai ir praktikai.

EQUAL teminiai tinklai

Vystymo bendrijos į teminius tinklus susibūrė III etape – taip projektai suvienijo jėgas,
siekdami didesnio poveikio politikai ir praktikai. 28 projektai sudaro 5 teminius tinklus, kurių
kiekvienas apima skirtingas darbo rinkos ir integracijos sritis bei socialiai pažeidžiamų
asmenų grupes.

Teminis tinklas Nr. 1. PAŽEIDŽIAMO JAUNIMO INTEGRACIJA Į DARBO RINKĄ ARBA
ANKSTYVOJO PASITRAUKIMO IŠ ŠVIETIMO SISTEMOS PREVENCIJA,
REINTEGRACIJA Į ŠVIETIMO SISTEMĄ.
Teminis tinklas Nr. 2. NAUJŲ GALIMYBIŲ SUTEIKIMAS ASMENIMS, NEĮGIJUSIEMS
DARBO RINKOJE PAKLAUSIOS KVALIFIKACIJOS AR JĄ PRARADUSIEMS IR
TURINTIEMS SUNKUMŲ INTEGRUOTIS Į VISUOMENĘ IR DARBO RINKĄ.
Teminis tinklas Nr. 3. KOVA SU DISKRIMINACIJA VISUOMENĖJE IR DARBO
RINKOJE.
Teminis tinklas Nr. 4. ŠEIMA IR DARBAS SUDERINAMI.
Teminis tinklas Nr. 5. TERITORINIŲ, TAUTINIŲ IR KITŲ BENDRUOMENIŲ
KOMPLEKSINIŲ SOCIALINĖS ATSKIRTIES PROBLEMŲ SPRENDIMAS:
BENDRUOMENIŲ KELIAS.




Teminis tinklas Nr. 1. PAŽEIDŽIAMO JAUNIMO INTEGRACIJA Į
DARBO RINKĄ ARBA ANKSTYVOJO PASITRAUKIMO IŠ
ŠVIETIMO SISTEMOS PREVENCIJA, REINTEGRACIJA Į
ŠVIETIMO SISTEMĄ






14-29 metų amžiaus socialiai pažeidžiamas jaunimas susiduria su ypatingomis
problemomis visuomenėje ir darbo rinkoje.
EQUAL bendrijos sukūrė novatoriškus sprendimus, kaip šiuos jaunus žmones integruoti į
visuomenę ir darbo rinką, kaip neleisti jiems per anksti pasitraukti iš švietimo sistemos arba
grąžinti atgal į ją. Pagrindinis šio tinklo tikslas – skatinti diskusijas visuomenėje, siekti
poveikio politikai ir praktikai sprendžiant pažeidžiamo jaunimo integracijos į visuomenę ir
darbo rinką problemas.
Vystymo bendrijos, priklausančios šiam teminiam tinklui:
ž
"JAUNIMO UŽIMTUMO IR MOTYVACIJOS STIPRINIMAS („JUMS“)". Projektas ieškojo
būdų, kaip padėti nedirbantiems ir nesimokantiems 16-25 metų jaunuoliams Vilniaus ir
Alytaus apskrityse integruotis į švietimo sistemą bei darbo rinką, taip išsprendžiant jų
socialinės atskirties problemas.
„Išeitis Tau“. Projektas siekė integruoti ar grąžinti į darbo rinką jaunas moteris, neturinčias
profesinio išsilavinimo, darbinės motyvacijos ir įgūdžių.
Lietuvos jaunimo užimtumo tobulinimo vystymo bendrija. Ši bendrija rūpinosi iš
švietimo sistemos iškritusiais, teistais ir priklausomais nuo psichotropinių medžiagų jaunais
žmonėmis. Pagrindinis projekto tikslas – mažinti šių rizikos grupių socialinę atskirtį.
(VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas; Jaunimo reikalų departamentas prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; Lietuvos jaunimo organizacijų taryba)
VYSTYMO BENDRIJA "IŠEITIS TAU"
















Vadodovaujantis partneris- Jaunimo reikalų departamentas prie LR socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos;
Kiti partneriai: Vilniaus darbo birža;
Kauno darbo birža;
Vilniaus pedagoginis universitetas;
Moterų informacinis centras;
Kauno moters užimtumo informacinis centras;
Dingusių žmonių šeimų paramos centras;
Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centras;
VšĮ “Rafaelis“;
Kauno kartų namai;
Nevalstybinis vaikų darželis "Nendrė";
VšĮ “Vilties žiedas“;
Vilniaus Arkivyskupijos Ekonomo tarnybos Amatų centras;
Socialinės tarnystės savanoriai;
Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacija
(Portugalija„ Prancūzija, Lietuva)
VB projekto tikslinės grupės

jaunos moterys (16 – 25 m.);
- gyvenančios Vilniaus ar Kauno apskrityse;
- neturinčios profesinio išsilavinimo bei darbinės
motyvacijos, turinčios menkus darbinius įgūdžius
- atitinkančios bent vieną iš papildomų kriterijų:
- laukiasi ar turi vaikų,
- yra prekybos žmonėmis aukos,
- neturi tėvų arba šiems atimtos ar apribotos tėvystės
teisės,
- dėl ankstyvaus nėštumo arba priverstinės
prostitucijos jų atsisakė tėvai,
- yra nebaigusios pagrindinių mokyklų.
VB projekto tikslas ir uždaviniai



TIKSLAS – išgryninti efektyviausius jaunų moterų, neturinčių profesinio
išsilavinimo bei darbinės motyvacijos, turinčių menkus darbinius
įgūdžius, patekimo ar grįžimo į darbo rinką paramos mechanizmo
įrankius, kurie taptų pagrindu kuriant nacionlinį veiksmų ir priemonių
įgyvendinimo planą.
VB projekto uždaviniai:
Sukurti ir įdiegti patekimo ar grįžimo į darbo rinką paramos
mechanizmą, jį išbandyti ir pritaikyti Vilniaus ir Kauno apskrityse,
siekiant sumažinti neturinčių profesinių išsilavinimo bei darbinės
motyvacijos, turinčių menkus darbinius įgūdžius jaunų moterų (16 - 25
m.) diskriminiaciją darbo rinkoje.
Įtakoti nacionalinę politiką, skleidžiant informciją apie projektą, teikiant
atsakingoms valstybės institucijoms rekomendacijas dėl tikslinės
grupės problemų darbo rinkoje įveikimo, siūlant naują integracijos į
darbo rinką paramos mechanizmą.
Planuojami rezultatai

1. Sukurta jaunų moterų integracijos į darbo rinką 3 dalių programa.
2. Apie VB projektą informuota visuomenė (politikai, darbdaviai ir kt.).
3. Pravesti individualūs pokalbiai apie galimybę dalyvauti projekte 70-čiai tikslinės grupės atstovų.
4. Parengta 40 individualių darbo planų-sutarčių.
5. Atlikta tikslinės grupės apklausa dėl profesijos poreikio, siekiant išsiaiškinti, kokius profesinius mokymus pasiūlyti.
6. Įgyvendinti individualūs darbo planai – suorganizuoti motyvavimo, profesiniai ir parengimo įsidarbinimui mokymai.
7. Įvertinta integracijos į darbo rinką programos įtaka dalyvių motyvacijos ir įgūdžių pokyčiams.
8. Parengtos ir įgyvendintos 4 darbo su darbdaviais priemonės:
8.1. Atliktas darbdavių požiūrio į tikslinę grupę tyrimas.
8.2. Atlikta darbdavių apklausa, siekiant išsiaiškinti jų poreikius įvairių profesijų darbuotojams.
8.3. Atlikta teisinės bazės, susijusios su lygių galimybių užtikrinimu tikslinės grupės atstovams, analizė.
8.4. Suorganizuoti apskriti stalai Vilniaus ir Kauno apskričių darbdaviams.
9. 3 darbdaviai įsitraukė į profesinio rengimo programos kūrimą.
10. 40 tikslinės grupės atstovų įgijo praktinius darbo įgūdžius.
11. Sukurta ir išvystyta „Galimybių laboratorijos“ veikla.
12. Suformuotas sprendimų priėmimo komitetas kaip svarbiausias VB valdymo organas, suteikiantis galimybę lygiaverčiam partnerių
bendradarbiavimui.
13. Surengti seminarai (specialistams) apie projekto rezultatus ir galimybes juos taikyti platesnėje aplinkoje.
14. Įgyvendintos tarptautinės partnerystės „MOTIVATION“ veiklos:
14.1. Atliktas tikslinės grupės motyvacijos darbui tyrimas.
14. 2. Suorganizuoti 4 bendri technikų susitikimai, kurių tikslas – bendrų kriterijų, metodų ir priemonių kūrimas ir įvertinimas.
14.3. Suorganizuoti 3 tarptautinio bendradarbiavimo rezultatų pristatymai, kuriuose dalyvauja tikslinės grupės atstovai iš kiekvienos šalies.
15. Įgyvendintos tarptautinės partnerystės „TINKLAS“ veiklos:
15.1. Suorganizuoti 4 trijų dienų tarptautiniai susitikimai, kurių metu dirbo specialiųjų interesų grupės, priežiūros komitetas, organizuojami
vizitai į priimančios šalies VB partnerių organizacijas.
16. Atlikta patekimo ar grįžimo į darbo rinką paramos mechanizmo efektyvumo analizė.
17. Parengtos rekomendacijos ir pasiūlymai valstybinėms institucijoms.
18. Suorganizuotas 1 naujo patekimo ar grįžimo į darbo rinką paramos mechanizmo pristatymas suinteresuotiems vyriausybės, ministerijų,
savivaldybės ir kt. institucijų atstovams.
Išvados:








Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama - skiriama parama iš specialių (vad. struktūrinių arba
sanglaudos) fondų. Tikslas - nuosekliai mažinti socialinius ir ekonominius išsivystymo skirtumus tarp ES
šalių narių, atskirų regionų ir socialinių grupių.
Šiai politikai skiriama daugiau kaip 1/3 ES biudžeto. ES socialinės ir ekonominės atskirties mažinimo raida
tiesiogiai siejama su Europos integracijos plėtra.
ES paramą teikiantys fondai ir jų veiklos kryptys:
Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) teikia regionams įvairią finansinę paramą. Fondas numato
investicijas į gamybą, siekiant sukurti ir išsaugoti ilgalaikes darbo vietas, darbo vietų kūrimą bei paramą
smulkiam ir vidutiniam verslui (įmonių konsultavimas, rinkos tyrimai, mokslo tyrimai), technologijų plėtrą.
Šio fondo paramą gauna 17 valstybių, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 proc. Sąjungos
vidurkio.
Europos socialinis fondas (ESF) remia projektus, sprendžiančius socialines (pirmiausia užimtumo)
problemas ir finansuoja švietimą ir profesinį mokymą, įsidarbinimo galimybių plėtrą, mokslinius tyrimus ir
technologijų plėtrą, švietimo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimą.
Sanglaudos fondas (SF) įsteigtas pagal Mastrichto sutartį, įsigaliojusią 1993 m. Sanglaudos fondo
parama skiriama dideliems transporto ir aplinkos apsaugos projektams.
Pagrindinis Lietuvos 2007–2013 m.ES paramos panaudojimo strategijos konvergencijos tikslui
įgyvendinti tikslas-sparčiai gerinti sąlygas investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje, kad ūkio augimo teikiama
nauda pasiektų visus Lietuvos gyventojus.
Prioritetai: Žinių visuomenės plėtra, Konkurencinga ekonomika, Sanglauda ir priimtinos gyvenimo
kokybės užtikrinimas