Transcript Žiniasklaidos teisė

Žiniasklaidos teisė
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO
TEISĖS FAKULTETAS, KONSTITUCINĖS
TEISĖS KATEDRA
Dr.Algimantas Šindeikis,
[email protected]
Kur rasti paskaitų ir seminarų
medžiagą?
• http://www.veidas.lt/author/sindeikis
(studentams, failai atsisiuntimui, nuorodos)
• Programa
• Paskaitų skaidrės
• Bylos
• Uždaviniai
Paskaitų ir seminarų tikslas
• Žiniasklaidos teisė yra dėstoma Mykolo Romerio
universiteto Teisės, Teisės ir valdymo studijų programų
magistrantūros studijų antrame kurse. Pagal studijų
planą žiniasklaidos teisei yra skiriami du kreditai.
Programą sudaro 9 temos. Žiniasklaidos teisė yra nauja
teisės šaka. Ji yra priskiriama prie konstitucinės teisės
sričių. Studentai privalo kruopščiai išstudijuoti
Visuomenės informavimo įstatymą, kitus įstatymus ir
teisės aktus, tarptautinius teisės šaltinius, žinoti teisminę
praktiką. Programoje yra nurodyta pagrindinė literatūra,
įstatymai, kiti teisės aktai.
1 tema. ŽINIASKLAIDOS TEISĖS
SĄVOKA
• Žiniasklaidos teisės kaip teisės srities
problemos ir jos raida Lietuvoje bei
pasaulyje. Žiniasklaidos teisės normų bei
institutų bruožai.
• Žiniasklaidos teisės šaltiniai. Žiniasklaidos
teisės vieta Lietuvos teisės sistemoje bei
sąveika su kitomis teisės šakomis.
2 tema. VISUOMENĖS
INFORMAVIMO LAISVĖ
• Teisė turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
Pagrindiniai visuomenės informavimo principai.
Slaptosios informacijos rūšys. Neskelbtina
informacija. Viešosios informacijos rengėjo
atsakomybė už skleidžiamą informaciją.
Atsakomybė už trukdymą skleisti žinias bei
neteisėtą atsisakymą suteikti informaciją
viešosios informacijos rengėjams ir žurnalistams
pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
3 tema. VISUOMENĖS INFORMAVIMO
LAISVĖS RIBOJIMAS
• Pornografija ir erotika, jų apribojimas.
Erotinio ir smurtinio pobūdžio spaudos
leidinių, kino ir videofilmų, radijo ir
televizijos programų platinimo tvarka.
Atsakomybė už pornografiją ir smurto bei
žiaurumo kultą propaguojančių kūrinių
platinimą ar gaminimą. Reklama kaip
informacija. Tabako ir alkoholio reklamos
apribojimai.
4 tema. ŽURNALISTO KAIP SPECIALAUS
SUBJEKTO TEISĖ Į INFORMACIJĄ
• Antimonopoliniai principai ir visuomenės
informavimo priemonės. Viešosios informacijos
rengėjų ir platintojų nesąžininga konkurencija.
Valstybės parama viešosios informacijos
rengėjams ir platintojams: cenzūros draudimas.
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo
veiklos principai.
• Teisė gauti informaciją iš valstybės ir
savivaldybių institucijų bei įstaigų. Teisė laikytis
savo nuomonės. Informacijos šaltinio paslaptis.
5 tema. VISUOMENĖS INFORMAVIMO PRIEMONIŲ
RŪŠYS, VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJŲ
REGISTRAVIMAS IR LICENCIJAVIMAS
• Visuomenės informavimo priemonių rūšys.
Viešosios informacijos rengėjų registravimas ir
reguliavimas. Viešosios informacijos rengėjų ir
platintojų savininkai. Transliavimo reguliavimas.
Radijo ir televizijos komisijos veikla ir jos
sudarymo principai. Lietuvos nacionalinis radijas
ir televizija.
• Visuomenės informavimo priemonių
licencijavimas ir apmokestinimas.
6 tema. ŽURNALISTŲ TEISĖS IR
PAREIGOS
• Žurnalisto samprata. Žurnalistų teisė ginti
savo informacijos šaltinius. Žurnalistų
pareigos. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų
etikos kodeksas. Žurnalistų atsakomybė.
Žurnalistų veiklos pagrindai: darbo sutartis
ir autorinė sutartis. Autorinė teisė į
publikaciją ir autorinė teisė į leidinį.
Autorinė teisė į audiovizualinius kūrinius
bei radijo ir televizijos laidas. Autorių
turtinės ir neturinės teisės.
7 tema. VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJŲ
IR PLATINTOJŲ VEIKLOS REGLAMENTAVIMO
IR SAVITRAVKOS INSTITUCIJOS
• Visuomenės informavimo priemonių
savireguliavimo problema. Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisijos veiklos principai.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
Žurnalistų etikos inspektorius. Žurnalistų
etikos klausimų reguliavimas užsienyje.
8 tema. ASMENS GARBĖS IR ORUMO
BEI ASMENS PRIVATAUS GYVENIMO
GYNIMAS
• Pusiausvyros tarp konstitucinių žmogaus teisių - teisės į privatų
gyvenimą ir informacijos laisvės – nustatymas. Konstitucinės teisės į
privataus gyvenimo neliečiamumą turinys ir raida. Viešojo ir
privataus asmens sąvoka. Skirtingas viešojo asmens traktavimas
bendrosios teisės ir civilinės teisės tradicijos šalyse. Privataus
gyvenimo samprata. Šių sąvokų aiškinimas pagal Europos žmogaus
teisių teismo sprendimus.
• Garbės ir orumo samprata. Paskelbtų žinių paneigimas kaip asmens
teisių gynimo būdas. Žinių paneigimo būdai ir tvarka. Šmeižtas ir
įžeidimas kaip nusikaltimai. Civilinės atsakomybės, pažeidus garbę
ir orumą bei asmens teisę į privatų gyvenimą, atsiradimo sąlygos:
žala, priešingas teisei elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų
teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos, teisės pažeidėjo kaltė. Atleidimas
nuo civilinės atsakomybės. Žalos rūšys: moralinė ir materialinė žala.
Defamacija Amerikoje bei Didžiojoje Britanijoje ir civilinės teisės
tradicijos šalyse.
9 tema INFORMACIJOS PATEIKIMAS
APIE SPECIALIUS SUBJEKTUS
• Teismo ir teisėjo reputacijos apsauga.
Teismo negerbimas. Nepasitikėjimas
teismu.
• Nepilnamečių apsauga nuo neigiamo
viešosios informacijos poveikio.
LITERATŪRA
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Teisės aktai:
Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas.
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas.
Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymas.
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.
Lietuvos Respublikos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas.
Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas.
Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas.
Lietuvos Respublikos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas.
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas.
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.
Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymas.
Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas.
Žmogaus teisės. Tarptautinių dokumentų rinkinys. Vilnius, 1991.
Žmogaus teisės. Regioninių tarptautinių dokumentų rinkinys. Vilnius, 1993.
Pagrindinės Europos Tarybos sutartys. Vilnius: Europos Tarybos informacijos ir dokumentalistikos centras, 2000.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.
Europos konvencija dėl televizijos be sienų.
Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, Vilnius,1996.
Išorinės reklamos įrengimo tipinės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 12 01 įsakymu
Nr. 405 // Žin., 2000, Nr. 104-3305.
Literatūra
•
•
•
•
Konstitucinio Teismo nutarimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 02 13 nutarimas „Dėl
Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 1 ir 30 straipsnių,
Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 1,3 ir 11 straipsnių“, taip pat
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 02 02 nutarimo Nr. 179 „Dėl
alkoholio reklamos kontrolės“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 12 19 nutarimas „Dėl
Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo 5 ir 10
straipsnių“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat dėl Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1996 03 06 nutarimų Nr. 309 ir Nr. 310 atitikimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso normoms“.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 10 23 nutarimas “Dėl
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio ir 14
straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai”
Europos Tarybos rezoliucijos
Literatūra
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Specialioji literatūra:
Arlauskas S. Žodžio (saviraiškos) laisvės teisės moralinės ribos // Jurisprudencija. Nr. 19(11), 2001.
Birmontienė T. Privataus gyvenimo neliečiamumas // Asmens konstitucinės teisės Lietuvoje. (Konferencijos medžiaga), Vilnius: Lietuvos žmogaus teisių centras, 1996.
Birmontienė T. Teisės į informaciją teisinis reguliavimas // Konstitucingumas ir pilietinė visuomenė / A. Pumputis ir kt. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2003.
Dicey A.V. Konstitucinės teisės studijų įvadas. Vilnius, 2000.
Dobryninas A. Nepilnamečių justicija Lietuvos žiniasklaidoje. Vilnius: Lietuvos žmogaus teisių centras, 2000.
Dobryninas A. Nusikaltimai ir spauda Lietuvos visuomenėje // Jurisprudencija. Nr. 11(3), 1999.
Jarašiūnas E. Informacijos laisvės apsaugos problemos Konstitucinio Teismo praktikoje // Jurisprudencija. Nr. 9(1), 1998.
Jarašiūnas E. Teisė į informaciją. Pilietis ir valstybės įstaigos // Asmens konstitucinės teisės Lietuvoje. Konferencijos medžiaga. Vilnius: Lietuvos žmogaus teisių centras,
1996.
Juozapavičius R. Kam reikalingas Etikos kodeksas? Lietuvos žurnalistų ir leidėjų Etikos Kodekso vaidmuo Lietuvos žiniasklaidos etikos raidoje, Filosofijos magistro
darbas, Oslo Universitetas, Žiniasklaidos ir komunikacijų skyrius, 1997.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimas Nr. 1, priimtas 1998 m. gegužės 15 d. // Teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiojo teismo biuletenis Nr. 9, Vilnius, 1998.
Lietuvos konstitucinė teisė / Birmontienė T. ir kt. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2001.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7 str., 7 (I) str. Ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant garbės ir orumo
gynimo civilines bylas, apžvalga // Teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiojo teismo biuletenis Nr. 9. Vilnius, 1998.
Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo komentaras. Vilnius, 2000.
Mankevičius A. Ar pateikiant visuomenei informaciją įmanoma išvengti subjektyvumo // Teisminė valdžia ir visuomenė (konferencijos medžiaga), Vilnius: Lietuvos
žmogaus teisių centras, 1999.
Meškauskaitė L. Teisė į informaciją ir atsakomybė // Teisminė valdžia ir visuomenė. Vilnius: Lietuvos žmogaus teisių centras. 1999.
Meškauskaitė L. Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą // Konstitucingumas ir pilietinė visuomenė / A. Pumputis ir kt. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2003.
Meškauskaitė L. Visuomenės informavimo Lietuvoje teisinis reguliavimas // Lietuvos radijas ir televizija 1996 – 2000 m. Vilnius, 2000.
Mikelėnas V. Asmens reputacijos gynimas: lyginamoji analizė // Teisė. 1995. Nr. 29.
Mikelėnas V., Mikelėnienė D. Neturtinės žalos kompensavimas // Justitia. 1998. Nr. 2.
Mikelėnas V. Teisė į privatų gyvenimą ir jos gynimas // Asmeninės neturtinės teisės ir jų gynimas. Vilnius: Justitia, 2001.
Švedas G. Visuomenės informavimo įstatymas bei žmogaus teisių ir laisvių apsaugos problemos // Teisės problemos. 1997. Nr. 3.
Trumpas Europos žmogaus teisių konvencijos vadovas. Vilnius,1995.
Valickas G. Smurtinių televizijos laidų poveikis žiūrovų agresyvaus elgesio pasireiškimui // Kriminalistinė justicija. Nr. 7-8, 1997.
Žiobienė E. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta privataus gyvenimo apsauga: informacijos skleidimo apie viešuosius ir privačius asmenis skirtumai //
Jurisprudencija, t. 30 (22), 2002.
Žiobienė E. Privatumo teisės doktrinos kaita Jungtinėse Amerikos Valstijose // Jurisprudencija, t. 32 (24), 2002.
Žmogaus teisių apsauga ir žiniasklaida. Konferencijos medžiaga // Lietuvos Respublikos Seimas 2001 m. birželio 6 d.
Žmogaus teisės ir laisvės: Lietuvos Respublikos įstatymų ir 1950 m. Europos žmogaus ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suderinamumo problemos.
Vilnius,1995.
Žurnalistikos laisvė ir atsakomybė. Europos Tarybos dokumentai dėl visuomenės informavimo priemonių. Vilnius, 1996.
Gounalakis G. Privacy and the Media. A Comparative Perspective. Verlag C.H. Beck Munchen, 2000.
Geoffrey Robertson and Andrew G.L. Nicol. Media law. London : Penguin, 1992.
Wayne Overbeck, Rick D Pullen. Major principles of media law. New York a. o. : Holt, Rinehart a. Winston, 1985.
Schürmann L. Medienrecht. Bern : Verlag Stämpfli+Cie, 1993.
Prinz M., Peters B. Medienrecht: die zivilrechtlichen Ansprüche. München : C.H. Beck, 1999.
Современное право средств массовой информации в США // Право и средства массовой информации. Mосква, 1997.
Четыре теории прессы. Mосква: Национальный институт прессы, 1997.
Законы и практика СМИ в одиннадцати демократиях мира. Mосква, 1998.
Interneto svetainės
• Lietuvos Respublikos Seimas http://www.lrs.lt
• Konstitucinis Teismas http://www.lrkt.lt
• Lietuvos Aukščiausiasis teismas
http://www.lat.litlex.lt
• Europos žmogaus teisių teismas
http://www.echr.coe.int
• Europos Tarybos informacinis biuras
http://www.etib.lt
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija
http://www.rtk.lt
• http://www.infolex.lt/praktika/
1 tema. ŽINIASKLAIDOS TEISĖS
SĄVOKA
• Žiniasklaidos teisės kaip teisės srities
problemos ir jos raida Lietuvoje bei
pasaulyje. Žiniasklaidos teisės normų bei
institutų bruožai.
• Žiniasklaidos teisės šaltiniai. Žiniasklaidos
teisės vieta Lietuvos teisės sistemoje bei
sąveika su kitomis teisės šakomis.
Terminologijos problema
• Žiniasklaidos teisė
• Visuomenės informavimo teisė
• Informacijos teisė
• Media teisė (media law, vok. medienrecht )
Teisės mokslo skirstymo į šakas
priežastys
• Du teisės mokslo skirstymo į šakas bei
pošakius pagrindai:
• 1. Egzistuojantis išskirtinis teisinio
reguliavimo dalykas
• 2. Egzistuojantis specialus teisinio
reguliavimo metodas
Žiniasklaidos teisės dalykas
• Tai teisės normomis sureguliuoti
visuomenininiai juridinių ir fizinių asmenų
santykiai, kurie atsiranda renkant,
rengiant, skleidžiant ir platinant viešąją
informaciją
Žiniasklaidos teisės ir kitų teisės
šakų sąveika
• Viešosios teisės sritis: Kiekvienos teisės
šakos dalyką veikia ir kitos teisės šakos.
Daugelis visuomenės informavimo teisinių
santykių turi konstitucinį teisinį bei administracinį
teisinį pobūdį 9informacijos teikimas).
• Privatinės teisės sritis: civilinio ieškinio
pateikimas visuomenės infromavimo priemonei
dėl tikrovės neatitinkančių, asmens garbę ir
orumą žeminančių duomenų paskelbimo ar dėl
privataus gyvenimo informacijos paviešinimo.
Žiniasklaidos teisės reguliavimo
metodai
1. Imperatyvus (pvz. televizijos ir radijo
transliacijų licencijavimas)
2. Dispozityvus (CK asmens garbės ir orumo
bei privataus gyvenimo gynimas, BK
šmeižimo ir įžeidimo normos takomos
privataus kaltinimo tvarka)
Žiniasklaidos teisės šaltiniai
• Konstitucija
• LR KT jurisprudencija
• Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių
Apsaugos konvencija
• EŽTT jurisprudencija
• CK, CPK, BK, ATPK
• Visuomenės informavimo įstatymas
• Kiti nacionalinės ordinarinės teisės šaltiniai
• Bendrųjų ir specializuotų teismų jurisprudencija
Žiniasklaidos teisės normų sistema
• LR nacionalinės teisės normos
(Konstitucija, CK, CPK, BK, BPK, ATPK,
kiti ordinariniai įstatymai)
• Tarptautinės teisės normos (EŽTPL
Konvencija, Europos Tarybos rezoliucijos)
• Lietuvos ir tarptautinių teismų
jurisprudencija
LR Konstitucija
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
25 straipsnis
Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai
reikšti.
Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti
informaciją bei idėjas.
Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją
negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina
apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam
gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją
nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės,
religinės ar
socialinės neapykantos, prievartos bei
diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.
Pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti
valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį.
LR Konstitucija
• 21 straipsnis
•
•
Žmogaus asmuo neliečiamas.
•
Žmogaus orumą gina įstatymas.
•
Draudžiama žmogų kankinti, žaloti,
žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat
nustatyti tokias bausmes.
•
Su žmogumi, be jo žinios ir laisvo
sutikimo, negali būti atliekami moksliniai ar
medicinos bandymai
LR Konstitucija
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
22 straipsnis
Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas.
Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo
pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami.
Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama
tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.
Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar
neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą,
kėsinimosi į jo garbę ir orumą.
LR Konstitucija
24 straipsnis
• Žmogaus būstas neliečiamas.
•
Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą
neleidžiama kitaip, kaip
• tik teismo sprendimu arba įstatymo
nustatyta tvarka tada, kai
• reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti
nusikaltėlį, gelbėti
• žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.
LR Konstitucija
28 straipsnis
•
Įgyvendindamas savo teises ir
naudodamasis savo laisvėmis,
• žmogus privalo laikytis Lietuvos
Respublikos Konstitucijos ir įstatymų,
nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.
LR Konstitucija
30 straipsnis
•
Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar
laisvės pažeidžiamos,turi teisę kreiptis į
teismą.
•
Asmeniui padarytos materialinės
ir moralinės žalos atlyginimą nustato
įstatymas.
LR Konstitucija
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
31 straipsnis
Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo
nustatyta tvarka
ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo
nuosprendžiu.
Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo
bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas
teismas.
Draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos
narius ar artimus giminaičius.
Bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu.
Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą
kartą.
Asmeniui, kuris
įtariamas padaręs nusikaltimą, ir
kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento
garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą.
LR Konstitucija
33 straipsnis
Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo
šalį tiektiesiogiai, tiek per demokratiškai
išrinktus atstovus, taip patteisę lygiomis
sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos
valstybinętarnybą. Piliečiams laiduojama
teisė kritikuoti valstybės įstaigų arpareigūnų
darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama
persekioti užkritiką. Piliečiams laiduojama
peticijos teisė, kurios įgyvendinimotvarką
nustato įstatymas.
LR Konstitucija
44 straipsnis
•
•
Masinės informacijos cenzūra draudžiama.
Valstybė, politinės partijos, politinės ir
visuomeninės
• organizacijos, kitos institucijos ar asmenys
negali monopolizuoti
• masinės informacijos priemonių.
•
LR Konstitucija
62 straipsnis
•
•
Seimo nario asmuo neliečiamas.
Seimo narys be Seimo sutikimo negali
būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn,
suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.
•
Seimo narys už balsavimus ar kalbas
Seime negali būti persekiojamas. Tačiau už
asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti
traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių
apsaugos konvencija
•
10 straipsnis
•
1. Kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Tai
teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir
idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės
sienų. Šis straipsnis neturi trukdyti valstybėms kelti reikalavimą
licenzuoti radijo, televizijos ar kino įstaigas.
•
2. Naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai susiję su pareigomis
bei atsakomybe, gali būti sąlygojamas tokių formalumų, sąlygų,
apribojimų ar bausmių, kurias numato įstatymas ir kurios
demokratinėje visuomenėje būtinos valstybės saugumo, teritorinio
vientisumo ar viešosios tvarkos interesams, siekiant užkirsti kelią
teisės pažeidimams ir nusikaltimams, žmonių sveikatai beimoralei,
taip pat kitų asmenų orumui ar teisėms apsaugoti, užkirsti kelią
konfidencialios informacijos atskleidimui ar teisminės valdžios
autoritetui ir nešališkumui garantuoti.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių
apsaugos konvencija
• 8 straipsnis
• 1. Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas
jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto
neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas.
• 2. Valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į
naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus
atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje
valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies
ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti
kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat
gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių
teisėms ir laisvėms apsaugoti.
LR CK
• 1.138 straipsnis. Civilinių teisių gynimas Civilines teises
įstatymų nustatyta tvarka gina teismas,neviršydamas savo
kompetencijos, šiais būdais: 1) pripažindamas tas teises; 2)
atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; 3) užkirsdamas
kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams aruždrausdamas atlikti
veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalaiatsirasti (prevencinis
ieškinys); 4) priteisdamas įvykdyti pareigą natūra; 5)
nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį; 6) išieškodamas
iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinęar neturtinę žalą
(nuostolius), o įstatymų arba sutartiesnumatytais atvejais netesybas (baudą, delspinigius); 7) pripažindamas
negaliojančiais valstybės ar savivaldybiųinstitucijų arba pareigūnų
aktus, prieštaraujančius įstatymams,šio kodekso 1.3 straipsnio 4
dalyje numatytais atvejais; 8) kitais įstatymų numatytais būdais.
LR CK
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
2.22 straipsnis. Teisė į atvaizdą
1. Fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks
atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami,
spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo
sutikimu. Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo
sutuoktinis, tėvai ar vaikai.
2. Asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję
su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos
institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje
vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais
atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai
pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją.
3. Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi
teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei
atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokį
ieškinį turi teisę pareikšti jo sutuoktinis, vaikai ir tėvai.
LR CK
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
2.23 straipsnis. Teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą
1. Fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas.
Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik
jo sutikimu. Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo
sutuoktinis, tėvai ar vaikai.
2. Privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas
į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią
teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas, neteisėtas asmens ar jo
turto apieškojimas, asmens telefoninių pokalbių, susirašinėjimo
ar kitokios korespondencijos bei asmeninių užrašų ir informacijos
konfidencialumo pažeidimas, duomenų apie asmens sveikatos būklę
paskelbimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką bei kitokie
neteisėti veiksmai.
LR CK
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
3. Draudžiama rinkti informaciją apie privatų asmens
gyvenimą pažeidžiant įstatymus. Asmuo turi teisę susipažinti su
apie jį surinkta informacija, išskyrus įstatymų nustatytas
išimtis. Draudžiama skleisti surinktą informaciją apie asmens
privatų gyvenimą, nebent, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas
ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka
teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti.
4. Privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių
tikrovę, paskelbimas, taip pat asmeninio susirašinėjimo
paskelbimas pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą
tvarką, taip pat įėjimas į asmens gyvenamąjį būstą be jo
sutikimo, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, asmens privataus
gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant
įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į
privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais
veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
5. Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyti apribojimai, susiję
su informacijos apie asmenį skelbimu ir rinkimu, netaikomi, kai
tai daroma motyvuotu teismo sprendimu.
LR CK
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
2.24 straipsnis. Asmens garbės ir orumo gynimas
1. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti
paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir
neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų
paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens
mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu
tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu
žemina ir jų garbę bei orumą. Preziumuojama, jog paskleisti
duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo
priešingai.
2. Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti
per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje,
radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti,
turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės
informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar
kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą
privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo
gavimo dienos. Visuomenės informavimo priemonė turi teisę
atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju,
jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei.
3. Reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėja
teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo
juos paneigė, ar ne.
LR CK
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
4. Jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti
ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio
2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą
šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Duomenų, neatitinkančių
tikrovės ir žeminančių kito asmens reputaciją, paneigimo tvarką
ir terminus tokiu atveju nustato teismas.
5. Visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens
reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis,
privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik
tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti
duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė
jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės
informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį
asmenį. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo
atlyginti duomenis paskleidęs asmuo ir jo veikla.
LR CK
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
6. Paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo
atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra
paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę
veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai
siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.
7. Jeigu nevykdomas teismo sprendimas, įpareigojantis
paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius asmens
garbę ir orumą, teismas nutartimi gali išieškoti iš atsakovo
baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Baudos dydį
nustato teismas. Ji yra išieškoma ieškovo naudai, nepaisant
neturtinės žalos atlyginimo.
8. Šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant
pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją.
9. Šio straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso
dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei
teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako.
LR CK
• 6.250 straipsnis. Neturtinė žala
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
1. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai
išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija,
pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių
sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
2. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais
atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji
padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės
atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas,
nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes,
šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos
turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai
aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo
kriterijus.
LR CK
•
1.116 straipsnis. Komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptis 1. Informacija laikoma
komercine (gamybine) paslaptimi,jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę
dėlto, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvaiprieinama dėl šios informacijos
savininko ar kito asmens, kuriamsavininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti
josslaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine(gamybine) paslaptimi, nustato
įstatymai. 2. Informacija, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis,ginama šio kodekso
nustatytais būdais. 3. Asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yrakomercinė
(gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytusnuostolius. Pareigą atlyginti padarytus
nuostolius taip pat turidarbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė
komercinę(gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusigautą komercinę paslaptį
pažeisdama sutartį. Nuostoliais šiuoatveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti
turėtosišlaidos bei negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtainaudojant komercinę
(gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstupraturtėjimu. 4. Komercinę (gamybinę) paslaptį
atskleidęs asmuo gali būtiatleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad
paslaptiesatskleidimas pateisinamas visuomenės saugumo interesais. 5. Informacija
pripažįstama profesine paslaptimi, jei jąpagal įstatymus ar sutartį privalo saugoti tam tikros
profesijosasmenys (advokatai, gydytojai, auditoriai ir kt.). Šiąinformaciją tie asmenys
gauna atlikdami jiems įstatymų arsutarčių numatytas pareigas. Atvejus, kuriais profesines
teisesir pareigas atliekant gauta informacija nepripažįstama profesinepaslaptimi, nustato
įstatymai. Dėl neteisėto profesinėspaslapties atskleidimo padaryta žala atlyginama bendrais
šiokodekso nustatytais pagrindais.
LR CK
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
6.301 straipsnis. Klaidinančios reklamos samprata
1. Pagal šį skirsnį klaidinančia reklama laikoma bet kokios
formos ir bet kokiomis perdavimo priemonėmis skleidžiama su ūkine
komercine, finansine ar profesine veikla susijusi informacija,
kuria siekiama skatinti prekių ar paslaugų, įskaitant
nekilnojamuosius daiktus, teises ir pareigas, pardavimą
(teikimą), kai ji bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo
būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta
arba kuriuos ji pasiekia, ir kai dėl jos klaidinančio pobūdžio
atsirado žalos.
LR CK
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
2. Vertinant, ar žalą lėmusi reklama yra klaidinanti,
atsižvelgiama į jos teisingumą, visapusiškumą ir pateikimo
kriterijus:
1) reklamoje skelbiami teiginiai yra neteisingi, jeigu
reklamos davėjas negali jų teisingumo pagrįsti reklamos skelbimo
metu. Ar pakanka teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų,
sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į konkrečios
bylos aplinkybes. Skelbiamų teiginių teisingumą pagrindžiančiais
duomenimis nelaikomi asmenų, kurių veikla nesusijusi su
skleidžiama informacija, parodymai;
2) reklamos skleidžiama informacija yra nevisapusiška, jeigu
praleista tam tikra informacijos dalis, kurią paskelbti
atsižvelgiant į kitą toje reklamoje esančią informaciją būtina,
kad nebūtų suklaidinti reklamos vartotojai;
3) reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad jos
vartotojai gali suvokti reklamoje esantį numanomą klaidinantį
teiginį;
4) reklamos vartotojai pagal reklamos pateikimo būdą ir
formą susidaro nuomonę, kad skleidžiama informacija yra teisinga,
visapusiška, ir priima tokius sprendimus, kurių atitinkamomis
aplinkybėmis galima tikėtis iš eilinio reklamos vartotojo.
LR CK
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
3. Sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti, turi būti
atsižvelgiama į joje esančią informaciją apie:
1) reklamos davėją ar kitą asmenį, jų veiklą, buveinę,
firmos vardą, prekės ar paslaugos ženklą, autorines teises ar
gretutines teises, patentus, licencijas ir pan.;
2) prekes ir paslaugas - jų gamybos vietą ar kilmę, prekės
gamintojo ar paslaugų tiekėjo identiškumą, patyrimą ar
kvalifikaciją, pagaminimo laiką, gamybos būdą, paskirtį, kiekį,
sudėtį, energetinę vertę, vartojamąsias savybes, atitikimą
paskirčiai ir tinkamumą vartoti (naudoti), patikros laiką, vietą,
būdą bei įvertinimus, vartojimo (naudojimo) būdą, prekių
(paslaugų) ir nustatyto standarto atitikimą, sertifikavimą,
oficialų prekės pripažinimą ir apdovanojimą mugėse, parodose,
premijas, dovanas ar prizus, suteiktus už įsigyjamas prekes ar
paslaugas, arba panaudotus mokslinius ar profesinius terminus
arba bandymų techninius ar statistinius duomenis ir pan.;
3) prekių (paslaugų) įsigijimo ir vartojimo (naudojimo)
sąlygas - kainą ar jos apskaičiavimo būdą, mokėjimo sąlygas,
garantijas, pristatymo, keitimo, remonto, aptarnavimo, grąžinimo
sąlygas, pardavimo ar tiekimo mastą, specialiosios ofertos
priežastį ar tikslą ir pan.;
4) prekių ar paslaugų lyginimą (gretinimą) su kitomis
prekėmis ar paslaugomis.
LR BK
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
125 straipsnis. Valstybės paslapties atskleidimas
1. Tas, kas atskleidė informaciją, kuri yra Lietuvos
Respublikos valstybės paslaptis, jeigu jam ta informacija buvo
patikėta arba jis ją sužinojo dėl savo tarnybos, darbo ar
atlikdamas viešąsias funkcijas, bet nebuvo šnipinėjimo požymių,
baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam
tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba
laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra nusikaltimas ir
tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.
LR BK
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
154 straipsnis. Šmeižimas
1. Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią
informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba
pakirsti pasitikėjimą juo,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba
laisvės atėmimu iki vienerių metų.
2. Tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų
nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar
spaudinyje,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų
metų.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo
atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo
pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
LR BK
• 155 straipsnis. Įžeidimas
•
1. Tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino
• žmogų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu,
arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
•
2. Tas, kas neviešai įžeidė žmogų, padarė baudžiamąjį
• nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba
areštu.
•
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo
• atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo
• pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
LR BK
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
166 straipsnis. Asmens susižinojimo neliečiamumo pažeidimas
1. Tas, kas neteisėtai perėmė paštu ar per pasiuntinių
paslaugos teikėją siunčiamą siuntą ar siuntinį arba neteisėtai
perėmė, fiksavo ar stebėjo asmens elektroninių ryšių tinklais
siunčiamus pranešimus, arba neteisėtai fiksavo, klausėsi ar
stebėjo asmens pokalbius elektroninių ryšių tinklais, arba kitaip
pažeidė asmens susižinojimo neliečiamumą,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės
apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis
asmuo.
LR BK
• 167 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie
privatų asmens gyvenimą rinkimas
• 1. Tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie
privatų asmens gyvenimą, baudžiamas
viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės
• apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki
trejų metų.
• 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką
atsako ir juridinis asmuo.
LR BK
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
168 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie asmens privatų
gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas
1. Tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar
kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų
gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar
profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko
darydamas šio kodekso 165-167 straipsniuose numatytą veiką,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės
apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis
asmuo.
3. Už šiame straipsnyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo
atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo
pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
LR BK
• 169 straipsnis. Diskriminavimas dėl tautybės, rasės, lyties,
kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės
•
Tas, kas atliko veiksmus, kuriais siekta žmonių grupei ar jai
• priklausančiam asmeniui dėl lyties, seksualinės orientacijos,
• rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo,
• įsitikinimų ar pažiūrų sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais
• dalyvauti politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje,
• darbo ar kitoje veikloje arba suvaržyti tokios žmonių grupės ar
• jai priklausančio asmens teises ir laisves,
•
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės
• apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
LR BK
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
170 straipsnis. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių
grupę
1. Tas, kas viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar panaudodamas
visuomenės informavimo priemonę tyčiojosi, niekino, skatino
neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai
priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės,
tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo,
įsitikinimų ar pažiūrų,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba
laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su
žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės
orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės
padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar
kitaip materialiai rėmė tokią veiklą,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba
laisvės atėmimu iki trejų metų.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis
asmuo.
LR BK
• 170(1) straipsnis. Grupių ir organizacijų, turinčių
tikslą diskriminuoti žmonių grupę arba kurstyti prieš
ją, kūrimas ir veikla
• 1. Tas, kas kūrė bendrininkų ar organizuotą grupę arba
organizaciją, turinčią tikslą diskriminuoti žmonių grupę
dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės,
kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų
ar pažiūrų arba kurstyti prieš ją, arba dalyvavo tokios
grupės ar organizacijos veikloje, arba finansavo ar kitaip
materialiai rėmė tokią grupę ar organizaciją,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu,
arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
• 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir
juridinis asmuo.
LR BK
•
•
•
•
170(2) straipsnis. Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar
nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams,
jų neigimas ar šiurkštus menkinimas
1. Tas, kas viešai pritarė Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais
arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais
pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo
nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu,
užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat tas,
kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos
Respubliką, SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems Lietuvos Respublikos
teritorijoje ar prieš Lietuvos Respublikos gyventojus genocido ar kitiems
nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, arba 1990–1991 metais
įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių
asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikai arba labai
sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikos gyventojams, juos neigė ar šiurkščiai
menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to
buvo sutrikdyta viešoji tvarka,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki
dvejų metų.
2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
LR BK
• 171 straipsnis. Trukdymas atlikti religines
apeigas ar religines iškilmes
• Tas, kas necenzūriniais žodžiais, įžūliais
veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar kitais
nepadoriais veiksmais sutrikdė valstybės
pripažintos religinės bendruomenės ar bendrijos
pamaldas ar kitas apeigas arba iškilmes, padarė
baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas
viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės
apribojimu, arba areštu.
LR BK
• 198 straipsnis. Neteisėtas elektroninių duomenų
perėmimas ir panaudojimas
• 1. Tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo,
laikė,pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo neviešus
elektroniniusduomenis, baudžiamas bauda arba laisvės
atėmimu iki ketverių metų.
• 2. Tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo,
laikė,pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo
strateginę reikšmęnacionaliniam saugumui arba didelę
reikšmę valstybės valdymui,ūkiui ar finansų sistemai
turinčius neviešus elektroniniusduomenis, baudžiamas
laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame
straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
LR BK
247 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo duomenų
atskleidimas be leidimo
Tas, kas iki bylos nagrinėjimo teisiamajame
posėdyje be šią bylą tiriančio teisėjo,
prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno
leidimo atskleidė ikiteisminio tyrimo
duomenis, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda,
arba laisvės apribojimu, arba areštu.
LR BK
• 285 straipsnis. Melagingas pranešimas apie visuomenei
gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę
•
1. Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie
• visuomenei gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to
• kilo žmonių sumaištis ar buvo padaryta didelės turtinės žalos,
•
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų
• metų.
•
2. Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei
• gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo
• iškviestos specialios tarnybos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
•
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės
• apribojimu, arba areštu.
LR BK
• 295 straipsnis. Neteisėtas specialios
technikos įrengimas ar
panaudojimas informacijai rinkti
Tas, kas neteisėtai įrengė ar panaudojo
specialią techniką žmogui sekti, informacijai
apie valstybės, savivaldybės instituciją,
įstaigą ar jų tarnautoją, politinę partiją,
visuomeninę organizaciją ar jų narį, kitą juridinį
ar fizinį asmenį rinkti, baudžiamas bauda arba
areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
LR BK
•
•
•
•
•
•
•
•
•
296 straipsnis. Tarnybos paslapties pagrobimas ar kitoks
neteisėtas įgijimas
Tas, kas pagrobė, pirko ar kitaip neteisėtai įgijo materialų
objektą, kurio turinys ar informacija apie jį yra tarnybos
paslaptis, ar perdavė taip įgytą objektą ar informaciją trečiajam
asmeniui, jeigu nebuvo šnipinėjimo ar padėjimo užsienio valstybei
veikti prieš Lietuvos Respubliką požymių,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų
metų.
LR BK
•
•
•
•
•
•
309 straipsnis. Disponavimas pornografinio turinio dalykais
1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti pagamino ar įsigijo arbaplatino
pornografinio turinio dalykus, baudžiamas viešaisiais darbais arba
bauda, arba laisvėsapribojimu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
2. Tas, kas pagamino, įsigijo, laikė, demonstravo, reklamavo arba platino
pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamasvaikas arba asmuo
pateikiamas kaip vaikas, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų
metų.
3. Tas, kas turėdamas tikslą platinti pagamino ar įsigijo arbaplatino
didelį kiekį pornografinio turinio dalykų, kuriuosevaizduojamas
mažametis vaikas, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
4.Tas, kas demonstravo ar reklamavo pornografinio turiniodalykus,
padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba
bauda, arba laisvėsapribojimu, arba areštu.
5. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako irjuridinis
asmuo.
LR BK
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
313 straipsnis. Mirusiojo atminimo paniekinimas
1. Tas, kas siekdamas paniekinti mirusįjį ar jo artimuosius
sutrikdė laidotuvių rimtį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės
apribojimu, arba areštu.
2. Tas, kas viešai paskleidė apie mirusįjį melagingus
prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti
pagarbą jo atminimui, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės
apribojimu, arba areštu.
3. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo
atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo
teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas.