Transcript Lietuvos gyventojų mitybos ir sveikatos ypatumai

LIETUVOS GYVENTOJŲ
MITYBOS IR SVEIKATOS
YPATUMAI
Prof. Rimantas Stukas
Vilniaus krašto higienistų ir epidemiologų draugijos valdybos narys,
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto
direktorius
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos konferencija
“Maisto priedų reikšmė šiandien ir ateityje”, Vilnius, 2011 10 18
Maždaug
prieš
1,5-2
tūkstančius metų senovės
gydytojai ir filosofai pradėjo
nagrinėti mitybos ir sveikatos
sąryšį.
• Hipokratas (460-377 m.
pr. m. e) , kurio
medicininiais principais
žmonija gyveno iki pat XVII
amžiaus, pažymėjo:
• jei yra bet koks mitybos
ir fizinių pratimų
nepakankamumas,
organizmas suserga.
Hipokratas teigė:
• “Mūsų organizmas sugeba palaikyti gyvybę ir
atsistatyti tik tuo atveju, jei tinkamai
maitinamės”
bei
• „Mūsų maistas turi būti ir mūsų vaistai, o mūsų
vaistai turi būti ir mūsų maistas“.
• Apie mitybos nuosaikumą
savo mintis išreiškė ir
Senovės graikų filosofas
Sokratas (469-399 m. pr.
m. e.).
• Ir šiomis dienomis dažnai
minimas jo posakis :
“Valgome tam, kad
gyventume, o ne
gyvename tam, kad
valgytume”.
• Taigi, jau gilioje senovėje buvo atkreiptas
dėmesys į mitybą, kaip svarbų veiksnį,
kuris gali daryti įtaką žmogaus organizmo
būklei, jo augimui ir sveikatai
SVEIKATĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI
PAVELDIMUMAS (20%)
GYVENSENA (50%)
IR MITYBA
APLINKA (20%)
MEDICINOS PAGALBA (10%)
Pasaulio Sveikatos Organizacija primena
Jei visuomenės nariai:
• laikytųsi taisyklingos mitybos principų,
• būtų fiziškai aktyvūs,
• nepiktnaudžiautų alkoholiu ir nerūkytų,
galima būtų išvengti:
• 80 proc. širdies ir kraujagyslių sistemos ligų,
• 90 proc. II -ojo tipo diabeto,
• 30 proc. onkologinių susirgimų.
MAISTO PRODUKTŲ PASIRINKIMO
KRITERIJAI ŠIANDIEN
“Sveikatos mokslai”, 2009, Nr.3.
Šeimos narių
įtaka
12.1%
Nenurodė
0.7%
Sveikatos
gerinimas
18.9%
Spec. dieta
2.1%
Skonis
33.6%
Kaina
32.6%
Su maistu žmogaus
organizmui būtina gauti
apie 40 įvairių medžiagų
Nė vienas maisto produktas neturi
absoliučiai visų maistinių
medžiagų. Jos gaunamos valgant
įvairų maistą
Maisto pasirinkimo
piramidės
modelis parodo, kokią
dalį maisto racione
turi sudaryti viena ar
kita maisto produktų
grupė,
atkreipia dėmesį į
vandens svarbą
žmogaus organizmui
bei
fizinio aktyvumo
svarbą
www.sam.lt
Šiandien:
• Lietuvos gyventojų mityba
neatitinka sveikos mitybos
rekomendacijų,
• Lietuvos gyventojų mityba yra
palanki netinkamos mitybos
sąlygotoms ligoms plisti
Gyventojų pasiskirstymas (proc.) pagal šviežių
daržovių (išskyrus bulves) vartojimo dažnumą
“Sveikatos mokslai”, 2009, Nr.3.
3-5 k/sav
24.1%
6-7 k/sav
43.4%
Nenurodė
0.6%
1-2 k/sav
30.0%
Nevartoja
1.9%
Per mažas šviežių daržovių ir vaisių vartojimas kelia
šių medžiagų stygiaus riziką
• Vitaminų,
• Mineralinių medžiagų
• Ypač antioksidaciniu poveikiu pasižyminčių
vitaminų ir mineralinių medžiagų
• Skaidulinių medžiagų
Rekomenduojama
Kelis kartus per dieną valgyti įvairių,
dažniau šviežių
daržovių ir vaisių
(bent 400 g per dieną)
Lietuvos gyventojai
šviežių daržovių ir vaisių suvartoja
vidutiniškai 312 g per dieną
Gyventojų pasiskirstymas (proc.) pagal
grūdinių produktų (duoną, grūdų košes ir kt.)
vartojimo dažnumą
“Sveikatos mokslai”, 2009, Nr.3.
Kasdien
46.9%
Kelis kartus/
dieną
11.8%
Nenurodė
0.5%
3-5 k/sav
20.6%
1-2 k/sav
18.7%
Nevartoja
1.5%
Nepakankamas grūdinių produktų
vartojimas lemia:
• B grupės vitaminų stygių,
• Mineralinių medžiagų stygių,
• Skaidulinių medžiagų stygių.
Rekomenduojama
• Skaidulinių medžiagų – 20-30 g
per dieną, vidutiniškai 25 g
• Suvartojama nepakankamai – 14-19
g per dieną, kadangi per mažai
vartojama daržovių, vaisių, grūdinių
produktų
Skaidulinės medžiagos
Jų trūkstant
•
Silpnėja žarnyno motorika, vystosi vidurių
užkietėjimas, polipai, didėja vėžio atsiradimo rizika
Pakankamai vartojant
•
Gerėja virškinimo sistemos veikla, mažėja
endogeninio cholesterolio gamyba, mažėja aukščiau
minėtų ligų rizika, palaikomas normalios žarnyno
mikrofloros gyvybingumas
Gyventojų pasiskirstymas (proc.) pagal
žuvies ir jos produktų vartojimo dažnumą
“Sveikatos mokslai”, 2009, Nr.3.
1-2 k/sav
75.3%
3-5 k/sav
7.8%
Kasdien
1.7%
Nevartoja
11.2%
Nenurodė
4.0%
• Per mažas žuvų vartojimas lemia
polinesočiųjų riebalų rūgščių stygių
Lietuvos gyventojų maisto racione
Polinesočiosios riebalų rūgštys
mažina širdies ir kraujagyslių ligų
plitimą
Gyventojų pasiskirstymas (proc.) pagal
pieno ir pieno produktų vartojimo dažnumą
“Sveikatos mokslai”, 2009, Nr.3.
3-5 k/sav
29.0%
Kasdien
28.9%
Nenurodė
1.6%
1-2 k/sav
33.9%
Nevartoja
6.7%
Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal
vartojamas maistui gaminti riebalų rūšis
“Sveikatos mokslai”, 2009, Nr.3.
8%
2.2%
14.6 %
74.9 %
Sviestas
Augalinis aliejus
Margarinas
Gyvuliniai riebalai
DAŽNIAUSIAI MAISTUI VARTOJAMŲ RIEBALŲ PALYGINIMAS
0%
10%
6
20%
30%
40%
26
50%
60%
70%
10
80%
90%
100%
58
Rapsų aliejus
9
78
0
13
Sėmenų aliejus
11
69
20
Saulėgrąžų aliejus
13
61
1
25
Kukurūzų aliejus
14
8
1
77
Alyvuogių aliejus
15
54
7
24
Sojos aliejus
Arachių aliejus
Medvilnės aliejus
Kiaulienos taukai
Palmių aliejus
Jautienos taukai
Sviesto riebalai
Kokoso riešutų aliejus
18
34
48
27
54
41
11
51
1
47
10
52
19
0
39
3 1
66
44
2 2
92
Sočiosios riebalų rūgštys
Linolo rūgštis
Alfa-Linolo rūgštis
Mononesočiosios riebalų rūgštys
30
2
6
RIEBALŲ, BALTYMŲ,
ANGLIAVANDENIŲ KREIVĖ
(“Sveikatos mokslai”, 2010 m. Nr.1)
80%
Rekomenduojama:
B – 10-15 proc.
R – ne >30 proc.
A – ne < 55 proc. paros maisto
raciono energinės vertės
70%
60%
50%
40%
30%
20%
10%
0%
1933 1956 1960 1965 1970 1975 1980 1986 1989 1991 1994 1997 2002 2005 2007
Angliavandeniai
Riebalai
Baltymai
Įrodyta:
• Per didelis riebalų kiekis paros maisto
racione, ypač gyvūninės kilmės, didina:
• antsvorio riziką,
• cholesterolio koncentraciją kraujyje.
Lietuvos gyventojų
kūno masės pasiskirstymas
“Sveikatos mokslai”, 2009, Nr.3.
%
44,3
60
41,0
45,3
50
40,3
40
30
11,1
20
10
0,4
14,5
0,9
0
Nepakankama
Normali
Vyrai
Antsvoris
Moterys
Nutukimas
Lietuvos gyventojų organizmo aprūpinimo
vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis
netolygumai
Vitaminų vidutiniai kiekiai procentais nuo RPN
Lietuvos gyventojų maisto davinyje (RMC 2007 m. duomenys)
C
B12
Folatai
B6
PP
B2
B1
E
D
A
0
50
100
Vyrai
150
Moterys
200
250
RPN %
Mineralų vidutiniai kiekiai procentais nuo RPN
Lietuvos gyventojų maisto davinyje (RMC 2007 m. duomenys)
Cinkas
Geležis
Magnis
Fosforas
Kalcis
Kalis
Natris
0
50
100
Vyrai
150
200
Moterys
250
300
RPN %
Pastarųjų metų Lietuvos gyventojų
mitybos tyrimo duomenys rodo poslinkius
nepalankia linkme

 Ryškus kai kurių su maistu gaunamų medžiagų
disbalansas, riebalų perteklius
 Išlieka didelis sergamumo netinkamos mitybos
sąlygotų ligų paplitimas
 nepakankamai dažnai vartojama tiek šviežių
daržovių ir vaisių, tiek grūdinių produktų; per
dešimtmetį kasdien vartojančiųjų šviežias
daržoves sumažėjo nuo 70,3 proc. 1997 m. iki
43,4 proc. 2007 m.
 Daugėja antsvorį turinčių asmenų skaičius
MITYBA – SVEIKATOS PAGRINDAS
NESVEIKA MITYBA
BLOGA SVEIKATA;
PLINTA NETINKAMOS
MITYBOS SĄLYGOTOS
LIGOS
Rizikos veiksniai ir lėtinės ligos
RIZIKOS VEIKSNIAI
MITYBA
LĖTINĖS LIGOS
IŠL
SĄNARIŲ PAKENKIMAI
HIPERTENZIJA
INSULTAS
ANTSVORIS
VĖŽIAI
TABAKAS
LĖTINIS BRONCHITAS
FIZINIS AKTYVUMAS
KEPENŲ CIROZĖ
GERIAMO VANDENS
YPATUMAI
TULŽIES PŪSLĖS
AKMENLIGĖ
APLINKOS TARŠA
ALKOHOLIS
OPINĖ SKRANDŽIO LIGA
Mirtingumas nuo širdies kraujagyslių ligų
(palyginimas su LSP numatytu tikslu,
standartizuotas pagal amžių mirtingumas 100 tūkst gyventojų)
Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų (jaunesnių nei 65 m. gyventojų)
160
154,8
Standartizuotas mirtingumas, 100 tūkst. gyventojų
153,0
Lietuva
150
146,9
Lietuva pagal LSP
140
136,4
129,6
130,8
130,9
128,0
130
135,1
127,4
128,1
122,3
120,9
120
110,1
110
100
1997
1998
1999
2000
2001
2002
Šaltinis: Nacionalinė sveikatos taryba , D.Jankauskienė, 2011
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
Vertinant pagal alkoholinių
psichozių skaičių turėjo būti
apie 20 l
15
14
14,3
Esama situacija
13,2
13
12
11
10
9,5
9
9,9
10
9,3
9,1
10
8,9
8
10,2
8,7
10,4
8,5
10,7
8,3
11
10,8
Buvo suplanuota pagal
Lietuvos sveikatos programą
8,1
7,9
7,7
7,5
7,1
7
1999
2000 2001 2002
2003 2004 2005
2006 2007 2008
2009 2010
Statistikos departamento duomenys ir Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos duomenys, Lietuvos sveikatos programa.
Nacionalinė sveikatos taryba , D.Jankauskienė, 2011
Mirčių atvejai nuo alkoholio vartojimo
Šaltinis: Nacionalinė sveikatos taryba , D.Jankauskienė, 2011
Geriančiųjų alkoholį gretos
40
34
35
30
31
28
27
29
23.6
25
20
15
10
11
6
7
1994
1998
10
12
8.8
5
0
2000
2004
2008
2010
Vyrų proc. bent kartą per sav. geriančių stiprius alk. gėrimus
Moterų proc. bent kartą per sav. geriančių stiprus alk. gėrimus
Šaltinis: Suaugusių Lietuvos žmonių sveikatos tyrimas, LSMU, 2011
Sergamumas cukriniu diabetu 1000-iui gyventojų
Vilniaus mieste ir rajone bei Lietuve 2001-2008 metais
2001-2008 metų laikotarpyje tiek Vilniaus mieste bei rajone, tiek visos
Lietuvos mastu sergamumo rodiklis 1000-iui gyventojų cukriniu diabetu
išaugo beveik 1 atveju. Vilniaus mieste stebimas didesnis sergamumas šia
liga lyginant su visos Lietuvos sergamumo vidurkiu.
Svarbiausi mitybos veiksniai, lemiantys
kai kurių organų vėžio atsiradimą:
•
•
•
•
•
•
•
Gausus riebalų, ypač gyvulinių, vartojimas.
Per gausus kalorijų kiekis.
Per mažas augalinio maisto (vaisių, daržovių) kiekis.
Aštrus, sūrus maistas.
Antioksidantų stygius maiste.
Mažas suvartojamo vandens kiekis.
Karštas, nepakankamai
atvėsinamas maistas.
Su gausiu gyvulinių riebalų vartojimu ir jų
sąlygojamu nutukimu siejami šie piktybiniai
navikai:
•
•
•
•
•
•
•
•
Skrandžio
Storosios žarnos
Tulžies pūslės
Endometriumo
Inkstų
Krūties
Prostatos
................



PSO duomenimis, kasmet pasaulyje apie 10 mln.
žmonių suserga įvairių lokalizacijų piktybiniais
navikais, apie 6 mln. iš jų nuo šios ligos miršta;
2006 m. visoje Europoje užregistruota apie 3,2 mln.
naujų piktybinių navikų ir 1,7 mln. mirčių nuo šių ligų;
Jei ir ateityje susirgimų piktybiniais navikais daugės
taip sparčiai, prognozuojama, kad 2020 m. pasaulyje
šia liga sirgs apie 15 mln. žemės gyventojų ir apie 10
mln. nuo jos mirs.
Kam turėtų tekti didžiausia atsakomybė
rūpintis šalies gyventojų sveikata?
Kaip manote, kam turėtų tekti didžiausia atsakomybė rūpintis šalies gyventojų
sveikata?
90%
79,4%
80%
69,6%
70%
58,0%
60%
50%
40%
30,0%
30%
28,3%
20%
5,0%
2,9%
1,3%
0,2%
Savivaldos
institucijoms
Verslui
Nežino/
Neatsakė
6,1%
Pelno
nesiekiančioms
visuomeninėms
organizacijoms
11,3%
10%
Pacientų
organizacijoms
Seimui
Vyriausybei
Ligonių kasoms
Patiems šalies
gyventojams
Sveikatos
apsaugos
ministerijai
Gydymo
įstaigoms
0%
Šaltinis : GYVENTOJŲ NUOMONĖ APIE SVEIKATĄ IR SVEIKATOS PRIEŽIŪRĄ, Vilmorus, 2011.
42
“Žmonės gali sveiki ir
drūti būti valgydami
maždaug trečią dalį to,
ką daugis dabar
pripratęs valgyti”
Iš Vydūno knygos
"Sveikata. Jaunumas. Grožė“
skyriaus “Mitimas”
KAIP REIKĖTŲ MAITINTIS ?
Yra nepalankių ir palankių sveikatai
maisto produktų
-
+
Žiniasklaida
taip pat turėtų aktyviai dalyvauti:
• formuojant tinkamą piliečių požiūrį į sveikatą;
• didinti visuomenės sveikatos raštingumą:
–
–
–
–
Kaip įtvirtinti sveiką gyvenseną,
Kaip užtikrinti sveiką aplinką,
Kaip kontroliuoti lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnius,
Formuoti teisingą požiūrį į mitybą, maisto saugą, maisto
taršą, maisto priedus…
Maisto priedų yra ir daugelyje maisto
produktų, kai kurie iš jų randami natūraliai.
Pvz.:
AČIŪ UŽ DĖMESĮ