Transcript sveikata- didžiausia vertybė: ar gali lietuva būti sveikesnė

SVEIKATA- DIDŽIAUSIA VERTYBĖ: AR
GALI LIETUVA BŪTI SVEIKESNĖ?
Prof. Vilius GRABAUSKAS
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Lietuvos Sveikatos Forumas, 2011 m. gruodžio 16 d., Vilnius
1
PRANEŠIMO STRUKTŪRA
 Priminti sveikatos poziciją Lietuvos gyventojų “vertybinėje skalėje”
 Apžvelgti Lietuvos sveikatos kiekybinius rodiklius ES kontekste
 Atkreipti dėmesį į pagrindines Lietuvos gyventojų “nesveikatos” priežastis
 Priminti 1998-2010 metų laikotarpio LSP pamokas
 Aptarti būtinus Lietuvos gyventojų sveikatos problemų strateginius sprendimus
2
Vilius Grabauskas
RESPONDENTŲ POŽIŪRIS Į VERTYBES (ATSAKYMAI Į KLAUSIMĄ “KAS
SVARBIAUSIA JŪSŲ GYVENIME?”), LYGINANT PAGAL LYTĮ, PROC.
45.0
39.6
40.0
36.1 38.1
35.0
37.0
34.4
31.7
30.0
25.0
19.2
20.0
15.7
15.0
10.7
10.8
10.0
4.3 5.4 4.8
5.3
DARBAS
KITOS
7.4
5.0
0.0
SVEIKATA
ŠEIMA
Moterys
VAIKAI
Vyrai
Iš viso
3
Vilius Grabauskas
“KLASIKINĖ” VERTYBINĖ SKALĖ, ATSAKANT Į KLAUSIMĄ:
KAS SVARBIAUSIA JŪSŲ GYVENIME?
1.
Šeima
8.
Darbas
2.
Vaikai
9.
Profesinė karjera
3.
Draugai
10. Religija, tikėjimas
4.
Saviraiška
11. Meilė
5.
Žmonių pripažinimas, populiarumas,
šlovė
12. Sveikata
6.
Turtas, pinigai
7.
Išsilavinimas
13. Laisvalaikis
14. Politika
*penkiabalė skalė atsakymų galimybei: labai svarbu; svarbu; nei svarbu nei nesvarbu;
nesvarbu; visai nesvarbu.
4
**Šalt. Weber M, Mayo E, McGregor D. ir kt.
Vilius Grabauskas
LR KONSTITUCIJA, 4 SKIRSNIS, 53 STR.
1.
Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei
paslaugas žmogui susirgus.
2.
Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos
gydymo įstaigose teikimo tvarką.
3.
Valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir sportą.
4.
Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo
kenksmingų poveikių.
5
Vilius Grabauskas
S.Bertarelli. Klinikinė scena (Medicatrina). 1550
6
Vilius
Grabauskas
Vilius
Grabauskas
SVEIKATOS SISTEMA
 Sveikatos sektorius
Asmens sveikatos priežiūra
Visuomenės sveikatos priežiūra
Palaikymo
infrastruktūra
(Sveikatos technologijos, farmacija, informacinė sistema, mokslas)
 Kiti visuomenės veiklos sektoriai ir jų atsakomybė sveikatai (ekonomika,
socialinė ir fizinė aplinka, mokslas, švietimas, pramonė, žemės ūkis ir maistas,
transportas, NVO ir t.t.)
7
Vilius Grabauskas
LIETUVOS NACIONALINĖ SVEIKATOS
KONCEPCIJA
SVEIKATOS
ĮSTATYMAI
AKTYVI SVEIKATOS POLITIKA IR
STRATEGIJA
SVEIKATOS
UGDYMAS
SVEIKA GYVENSENA
MEDICINOS
PAGALBA
APLINKOS
SAUGA
VYSTOMA VISA SVEIKATOS SISTEMA
PSO
“SVEIKATOS VISIEMS” PRINCIPAI
8
Vilius Grabauskas
PAGRINDINIAI PSO “SVEIKATOS VISIEMS”
STRATEGIJOS PRINCIPAI
 Sveikos gyvensenos skatinimas
 Ligų, kurias galima perspėti, prevencija
 Subalansuota sveikatos priežiūra ir reabilitacija
Šalt.: J.Ashton, H.Seymour, “The New Public Health”, 1996.
9
Vilius Grabauskas
NACIONALINĖS SVEIKATOS KONCEPCIJOS DOKUMENTO
STRUKTŪRINĖ SANDARA
 Politinės bei socialinės prielaidos
 Tarptautinė įtaka
 Sveikatos sistemos, ne vien medicinos pagalbos sektoriaus vystymas
- Prioritetas sveikatai
- Prioritetas ligų profilaktikai
- Visuomenės sveikatos vystymas
 Sveikatos priežiūros sektoriaus restruktūrizacija
 Sveikatos priežiūros specialistų rengimo reforma
 Sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo reforma
 Sveikatos ir medicinos mokslo vystymas
10
Vilius Grabauskas
Kaip kito tarptautiniu mastu
patikimiausiai palyginami kiekybiniai
Lietuvos sveikatos rodikliai per visą
Nepriklausomybės laikotarpį?
11
Vilius Grabauskas
STANDARTIZUOTŲ BENDROJO MIRTINGUMO RODIKLIŲ
100 000 GYVENTOJŲ KAITA BALTIJOS, ES IR NVS ŠALYSE
1200.16
963.16
951.84
893.13
865.10
618.42
554.22
12
Vilius Grabauskas
VIDUTINĖS TIKĖTINOS GYVENIMO TRUKMĖS RODIKLIŲ
KAITA BALTIJOS, ES IR NVS ŠALYSE
80.82
79.15
75.21
74.34
73.28
73.28
69.52
13
Vilius Grabauskas
VIDUTINĖS TIKĖTINOS GYVENIMO TRUKMĖS 65+
AMŽIAUS BALTIJOS, ES IR NVS ŠALIŲ POPULIACIJOSE
19.85
19.82
16.86
16.74
16.45
16.37
14.65
14
Vilius Grabauskas
VIDUTINĖS TIKĖTINOS GYVENIMO TRUKMĖS
SUMAŽĖJIMAS DĖL ANKSTYVŲ (IKI 65 m. AMŽIAUS) MIRČIŲ
BALTIJOS, ES IR NVS ŠALIŲ VYRŲ POPULIACIJOJE
12.85
10.89
10.29
9.92
8.32
5.63
4.93
15
Vilius Grabauskas
VIDUTINĖS TIKĖTINOS GYVENIMO TRUKMĖS
SUMAŽĖJIMAS DĖL ANKSTYVŲ (IKI 65 m. AMŽIAUS) MIRČIŲ
BALTIJOS, ES IR NVS ŠALIŲ MOTERŲ POPULIACIJOJE
6.59
5.2
4.74
4.39
4.25
3.24
2.97
16
Vilius Grabauskas
RŪKYMO LEMTAS MIRTINGUMAS 100 000 GYVENTOJŲ
BALTIJOS, ES IR NVS ŠALYSE
692.76
490.50
442.61
363.67
342.42
208.9
173.24
17
Vilius Grabauskas
ALKOHOLIO VARTOJIMO LEMTAS MIRTINGUMAS
100 000 GYVENTOJŲ BALTIJOS, ES IR NVS ŠALYSE
163.17
153.35
134.87
115.95
93.79
60.91
52.35
18
Vilius Grabauskas
KŪDIKIŲ IKI 1 METŲ MIRTINGUMO RODIKLIAI
1000 GYVŲ GIMUSIŲ BALTIJOS, ES IR NVS ŠALYSE
11.75
7.75
6.32
4.99
4.93
4.27
3.73
4.3
19
Vilius Grabauskas
SVEIKATĄ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI
20
G. Dahlgren, M. Whitedhead, 1997
Vilius Grabauskas
KAIP BUVO NUMATOMA PASIEKTI LSP TIKSLUS
LR Seimo patvirtintoje LSP programoje yra teigiama, kad LSP tikslus galima pasiekti optimaliai derinant
tris integruotus poveikio sveikatai būdus:
A)
–
–
–
–
–
Sąlygų sveikai gyvensenai sudarymas
Tabako vartojimo sumažinimas
Alkoholio vartojimo mažinimas
Narkotikų vartojimo profilaktika
Sveikos mitybos skatinimas
Fizinio aktyvumo didinimas
B)
–
–
–
–
Aplinkos kokybės gerinimas
Kokybiškas vanduo ir oras
Saugus maistas
Palanki fizinėir socialinė aplinka
Darbo aplinkos priežiūra
C)
–
–
–
–
Tinkamos sveikatos priežiūros organizavimas
Priimtina, prieinama, tinkama bei grindžiama teisumo principais
Aprūpinta ištekliais
Subalansuota struktūriškai
Efektyviai valdoma
21
Vilius Grabauskas
Keletas pavyzdžių iš to, ką sveikatos problemų
sprendimui diktuoja Lietuvoje atliekami
moksliniai tyrimai ir kaip jie įgyvendinami
22
SANTYKINĖ NESUSITUOKUSIŲJŲ MIRTIES RIZIKA LIETUVOS
POPULIACIJOJE LYGINANT SU SUSITUOKUSIAIS ATSKIROSE
AMŽIAUS GRUPĖSE (SUSITUOKUSIŲ = 1)
AMŽIUS
23
Vilius Grabauskas
LIETUVOS GYVENTOJŲ BENDRO MIRTINGUMO SKIRTUMAS
TARP UNIVERSITETINĮ IR PRADINĮ IŠSILAVINIMĄ TURINČIŲ
ŽMONIŲ (UNIVERSITETINIO IŠSILAVINIMO GRUPĖS MIRTINGUMAS = 1)
13
Santykis
12
11
10
9
8
7
6
5
4
3
2
1
0
25
30
35
40
45
Vyrai
50
Moterys
55
60
65
70+
Amžius metais
24
Vilius Grabauskas
SAVIŽUDYBIŲ IR BEDARBYSTĖS SĄSAJOS LIETUVOJE
Mirtingumo dėl savižudybių priklausomybė nuo nedarbo lygio
Lietuva 1997-2009 m
50
45
y = 0,078x + 23,622
2
SDR 100 tūkst. gyv. savižudybės
40
R = 0,7306
35
30
25
20
15
10
5
0
0,00
50,00
100,00
150,00
200,00
250,00
300,00
Bedarbių skaičius, tūkst.
25
Vilius Grabauskas
KASDIEN RŪKANČIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ DALIS
1994 – 2010 m.
60
52
48
50
47
44
44
43
39
40
39
34
%
30
20
10
16
10
12
13
14
15
14
2002
2004
2006
2008
15
7
0
1994
1996
1998
2000
Vyrai
Moterys
2010
26
Šalt.: LSMU vykdomo PSO projekto duomenų bazė
Vilius Grabauskas
LIETUVOS GYVENTOJŲ, BENT KARTĄ PER SAVAITĘ GERIANČIŲ
STIPRIUS ALKOHOLINIUS GĖRIMUS,
DALIS 1994-2010 m.
40
34
35
31
29
30
29
27
30
28
29
24
%
25
20
15
12
10
6
7
7
1996
1998
12
10
10
2004
2006
9
8
5
0
1994
2000
2002
2008
2010
27
Šalt.: LSMU vykdomo PSO projekto duomenų bazė
Vyrai
Moterys
Vilius Grabauskas
ALKOHOLIO VARTOJIMO KAITA LIETUVOJE
Spirituoti gėrimai, alkoholiniai kokteiliai (vartojimas litrais vienam
gyventojui)
15
14
13
12
11
10
9
8
7
6
5
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
28
Vilius Grabauskas
KEPENŲ CIROZĖS LEMTAS MIRTINGUMAS LIETUVOJE
Chroniškos kepenų ligos ir cirozė, SDR, 100 tūkst. gyv.
45
40
35
30
25
Lietuva
ES-15
20
ES-12
15
10
5
2008
2007
2006
2005
2004
2003
2002
2001
2000
1999
1998
1997
1996
1995
1994
1993
1992
1991
0
29
Vilius Grabauskas
LIETUVOS GYVENTOJŲ, 6-7 PER SAVAITĘ VALGIUSIŲ ŠVIEŽIAS
DARŽOVES, DALIS 1994-2010 m.
35
29
30
25
%
24
23
25
20
19
17
15
15
10
23
18
20
17
16
14
11
5
5
4
0
1994
1996
1998
2000
Šalt.: LSMU vykdomo PSO projekto duomenų bazė
2002
2004
Vyrai
Moterys
2006
2008
2010
30
Vilius Grabauskas
ANTSVORIO IR NUTUKIMO DAŽNIS TARP LIETUVOS 20-64 METŲ
AMŽIAUS VYRŲ 1994-2010 m.
70
60
50
60
57
47
49
52
50
60
55
46
40
30
20
20
16
10
10
10
11
1996
1998
2000
16
14
19
10
0
1994
2002
KMI 25 KMI 30
2004
2006
2008
2010
31
Šalt.: LSMU vykdomo PSO projekto duomenų bazė
Vilius Grabauskas
ANTSVORIO IR NUTUKIMO DAŽNIS TARP LIETUVOS 20-64 METŲ
AMŽIAUS MOTERŲ 1994-2010 m.
60
50
50
48
50
48
45
42
45
47
44
40
30
20
18
18
18
18
1996
1998
2000
16
16
2002
2004
18
18
2006
2008
20
10
0
1994
Šalt.: LSMU vykdomo PSO projekto duomenų bazė
KMI 25 KMI 30
2010
32
Vilius Grabauskas
MAISTO PRODUKTŲ PASIRINKIMO KRITERIJAI LIETUVOS
POPULIACIJOJE
(BALTIJOS MITYBOS IR SVEIKATOS TYRIMAS)
80
66,8
70
60
50
40
30
20
10
16,1
8,3
6,4
2,4
0
Profilaktika
Speciali dieta
Kaina
Skonis
Mėgiamas maistas33
Vilius Grabauskas
MAISTO PRODUKTŲ PASIRINKIMO KRITERIJAI PRIKLAUSOMAI
NUO ŠEIMOS PAJAMŲ LIETUVOS POPULIACIJOJE
(BALTIJOS MITYBOS IR SVEIKATOS TYRIMAS)
77
80
Profilaktika
Kaina
Skonis
Mëgiamas maistas
69
60
45
40
30
15
20
7
8
8
8
14
8
11
0
MAŽIAUSIOS PAJAMOS
VIDUTINĖS PAJAMOS
DIDŽIAUSIOS PAJAMOS
34
Vilius Grabauskas
PAGRINDINĖS LIETUVOS VYRŲ IR MOTERŲ
MIRTIES PRIEŽASTYS 2010 m.
(PROCENTAIS)
Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras, 2011
35
Vilius Grabauskas
DEŠIMTIES SVARBIAUSIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA MIRTINGUMUI,
NULĖMUSIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ MIRTIS
Eil.
Nr.
Veiksnys
Mirčių proporcijų
proc.
1.
Arterinė hipertenzija
33,0
2.
Hipercholesterolemija
23,2
3.
Tabakas
17,8
4.
Nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas
12,0
5.
Alkoholis
10,7
6.
Antsvoris
10,5
7.
Fizinės veiklos stoka
9,1
8.
Užterštas oras miestuose
1,2
9.
Nesaugūs lytiniai santykiai
1,1
10.
Švinas
0,8
Šalt.: European Health Report 2005, WHO/EURO, Copenhagen 2005
36
Vilius Grabauskas
KVADRATINĖS RIZIKOS FUNKCIJOS METODU APSKAIČIUOTI OPTIMALŪS RIZIKO
VEIKSNIŲ LYGIAI, KURIEMS ESANT PER 10 STEBĖSENOS METŲ UŽREGISTRUOTA
MAŽIAUSIAI MIRČIŲ
KAUNO 45-59 METŲ VYRŲ POPULIACIJOJE
Rizikos
veiksniai
RV optimalus lygis, kuriam esant užregistruota
mažiausiai mirčių
Nustatytas
RV lygis
Rekomenduojamas RV lygis
IŠL
Vėžys
Bendras
mirtingumas
Sist.spaud.
(mmHg)
106,4
109,7
110,1
138,0
110
Diastol.sp.
(mmHg)
77,1
92,1
62,7
88,1
65
Cholesterolis
(mg/dl)
119,0
159,1
172,9
221,9
160
KMI (kg/m2)
16,8
27,3
23,9
27,2
25
Gliukozė
(mg/dl)
104,7
190,6
93,5
145,6
100
Rūkymas
(cig/d)
-36,8
-20,6
-36,3
7,7
0
Šalt.: LSMU vykdyto PSO projekto duomenų bazė (KRIS)
37
Vilius Grabauskas
IŠVENGIAMO MIRTINGUMO IR JO ĮTAKOTO VIDUTINĖS TIKĖTINOS
GYVENIMO TRUKMĖS KAITA LIETUVOJE 2001-2008 m.m.
 Išvengiamų mirčių proporcija (12 mirties priežasčių) bendrojo mirtingumo struktūroje analizuojamu
laikotarpiu sudarė 22,9 proc., t.y. beveik kas ketvirta mirtis galėjo būti išvengta
 Išvengimo mirtingumo rodikliai didėjo sparčiau nei bendrasis (vidutinis kasmetinis procentinis kitimas – 3,0
proc., p<0,05) 5 -64 m. žmonių mirtingumas (VKPK – 1,7 proc., p<0,05)
 Šiam kitimui žymiai didesnę įtaką turėjo mirtingumo nuo perspėjamų ligų didėjimas (VKPK – 4,6 proc., p<0,05)
– tuo tarpu išgydomų ligų indėlis nebuvo statistiškai ženklus (VKPK – 0,7 proc.)
 Išvengiamos mirčių priežastys VGT sutrumpino 1,77 metų (perspėjamos – 1,12 m., išgydomos – 0,63 m.)
 Išvada: Išvengiamas mirtingumas Lietuvoje didėjo. Didžiausią įtaką mirtingumo didėjimui ir VGT mažėjimui
turėjo pirtys, kurių galima būtų išvengti taikant profilaktines priemones
Šalt.: Grabauskas V., Gaižauskienė A. et al., Medicina (Kaunas) 2011; 47 (9).
38
Vilius Grabauskas
PROFILAKTINIO IR GYDOMOJO POVEIKIO EFEKTYVUMO
PROGNOZĖ MIRTINGUMUI NUO ŠIRDIES LIGŲ LIETUVOS
DUOMENIMIS KAI VEIKIAMA IKI LIGOS KLINIKINIO
PASIREIŠKIMO IR JAI PASIREIŠKUS
PSO – potencialiai atitolintos mirtys
Šalt.: Kotke T., Jančaitytė L., Tamošiūnas A., Grabauskas V., Preventing Chronic Diseases, v.8, No 6, Nov.2011
39
Vilius Grabauskas
LIETUVOS 1998-2010 METŲ SVEIKATOS
PROGRAMOS SIEKINIAI
Siekiniai
Rezultatas 2009 - 2010
Prailginti vidutinę gyvenimo trukmę iki 73 m.
Pasiektas iš dalies (73,45 m.)
Sumažinti kūdikių mirtingumą 30 proc.
Pasiektas viršija įsipareigojimą beveik 2 kartus
Sumažinti sergamumą tuberkulioze
Pasiektas
Sumažinti mirtingumą nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų 30
proc.
Beveik pasiektas (sumažintas 25 proc.)
Sumažinti jaunesnių nei 65 m. gyventojų mirtingumą nuo
piktybinių navikų 15 proc.
Beveik pasiektas (sumažėjo 13 proc.)
Sumažinti jaunesnių nei 65 m. gyventojų mirtingumą nuo
išeminės širdies ligos 15 proc.
Beveik pasiektas (sumažėjo 11,8 proc.)
Sumažinti vyrų mirtingumą nuo plaučių vėžio 15 proc.
Beveik pasiektas (sumažėjo 13 proc.)
Sumažinti jaunesnių nei 65 m. gyventojų mirtingumą nuo
širdies ir kraujagyslių ligų 15 proc.
Nepasiektas (sumažėjo tik 5,6 proc.)
Iki 2005 m. stabilizuoti ligotumą psichikos ligomis
Nepasiektas (padidėjo 13 proc.)
Sumažinti savižudybių skaičių iki 25 atvejų 100000 gyventojų
Nepasiektas (sumažėjo tik iki 31,5 atvejo 10000 gyventojų)
Sumažinti mirtingumą krūties vėžio 15 proc.
Nepasiektas (sumažėjo tik 5,8 proc.)
Sumažinti sergamumą gimdos kaklelio vėžiu 15 proc.
Nepasiektas
40
Vilius Grabauskas
LIETUVOS GYVENTOJŲ GERAI IR GANA GERAI VERTINANČIŲ
SAVO SVEIKATĄ DALIS 1994 – 2010 m.
60
50
48
50
44
44
41
40
% 30
45
41
31
44
42
46
53
53
51
52
45
32
33
Vyrai
Moterys
20
10
0
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
2010
41
Šalt.: LSMU vykdomo PSO projekto duomenų bazė
Vilius Grabauskas
Ką, formuojant ir įgyvendinant Lietuvos
sveikatos politiką, derėtų perimti iš šios
srities tarptautinių koncepcijų bei patirties
42
Vilius Grabauskas
ŽMOGAUS TEISĖS IR SVEIKATA
 Teisė į sveikatą individui neturi būti suprantama tiesmukiškai, kaip teisė būti
absoliučiai sveikam, bet kaip teisė į palaikančią socialinę aplinką, įgyvendinamą per
visuomenės socialinių struktūrų sąrangą, reguliuojamą atitinkamais
įstatymais bei normomis
 Teisė į sveikatą šalies vyriausybei turėtų būti suprantama kaip jos pareiga ir
atsakomybė, jog minėtos sąlygos individo sveikatos siekimui būtų visiems
vienodai užtikrintos
Ypač svarbu, jog vyriausybės suprastų, kad teisė į sveikatą nėra
vien medicinos pagalbos organizavimas, bet ir sveikatos sauga,
ugdymas bei ligų prevencija
Šalt.: Health for all policy framework for WHO European Region: 2005 UPDATE, Copenhagen, 2005
43
Vilius Grabauskas
SVEIKATA IR ETINIS SVEIKATOS SISTEMOS
VALDYMAS
 PSO, propaguodama “Sveikatos visiems” koncepciją, orientuojasi į tokią
etinių vertybių sistemą: lygybės ir teitumo principą sveikatos santykiuose,
solidarumą jų įgyvendinime bei aktyvų gyventojų dalyvavimą
 Visuomenės sveikatos siekyje lygybės ir teitumo sveikatos santykiuose
sampratą (equity) PSO apibrėžia dviem požiūriais:
• Kaip procesą, reiškiantį, jog nacionalinės vyriausybės užtikrina
vienodas visų savo gyventojų galimybes gauti būtinas sveikatos
priežiūros paslaugas, nepriklausomai, kiek individas pinigine išraiška
prisideda prie sistemos vystymo
• Kaip rezultatą, reiškiantį, kad nacionalinės vyriausybės užtikrina
tokią sveikatos priežiūrą socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms,
kokią gauna visa šalies populiacija
Šalt.: Health for all policy framework for WHO European Region: 2005 UPDATE, Copenhagen, 2005
44
Vilius Grabauskas
45
Vilius Grabauskas
NAUJOJI EUROPOS SVEIKATOS POLITIKA
SVEIKATA - 2020
Moksliniais tyrimais įrodyta realybė:
 Sveikata yra svarbi investicija, o kartu ir variklis šalies socialinei-ekonominei
pažangai
 Tuo pačiu sveikata yra vienas iš svarbiausių šalies socialinės-ekonominės
pažangos rezultatų
 Investicija į sveikatą yra kritinis ir apsprendžiantis veiksnys modernios
visuomenės vystymuisi bei jos politinės, socialinės ir ekonominės pažangos
garantas
Šalt.: The new European policy for health-HEALTH 2020: vision, values, main directions and
approaches, WHO RC for Europe, 61-st session, Baku, Azerbaijan, 12-15 Sept. 2011
46
Vilius Grabauskas
NAUJOJI EUROPOS SVEIKATOS POLITIKA
SVEIKATA - 2020
Moksliniais tyrimais įrodyta realybė:
 Holistinis požiūris į sveikatą diktuoja būtinybę žvelgti į jos problemų
atsiradimą, o tuo pačiu ir sprendimą, kaip siekį suvaldyti sveikatą
įtakojančius veiksnius, pajungiant šiam tikslui visas visuomenės bei šalies
socialinės-ekonominės sąrangos struktūras
 Tai reiškia visos šalies vyriausybės žinybų koordinuotą tarnystę sveikatos
labui (a “whole-of-government” approach) ir žmonių gerovei
Šalt.: The new European policy for health-HEALTH 2020: vision, values, main directions and
approaches, WHO RC for Europe, 61-st session, Baku, Azerbaijan, 12-15 Sept. 2011
47
Vilius Grabauskas
R.Hinkley. Narkozės demonstravimas Masačiusetse, JAV, 1882
48
Vilius Grabauskas
NAUJOJI EUROPOS SVEIKATOS POLITIKA
SVEIKATA - 2020
Siūlomi 6 pagrindiniai politikos tikslai, kurie įvardinami kaip siekis ne tik šalies
vyriausybės politikai formuoti visuose jos įgyvendinimo lygmenyse, bet tampa
orientyrais ir visiems visuomenės veiklos sektoriams:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
Bendras darbas sveikatos labui.
Geresnės sveikatos siekis (sukūrimas).
Sveikatos siekio geresnis valdymas ir vadyba.
Bendrų strateginių tikslų suformavimas
Spartesnė žinių ir inovacijų sklaida.
Dalyvavimo skatinimas (augimas).
Šalt.: The new European policy for health-HEALTH 2020: vision, values, main directions and
approaches, WHO RC for Europe, 61-st session, Baku, Azerbaijan, 12-15 Sept. 2011
49
Vilius Grabauskas
NAUJOJI EUROPOS SVEIKATOS POLITIKA
SVEIKATA - 2020
Vertybių sistema, kuria grindžiama žmogaus teisė į sveikatą ir sveikatos
priežiūrą:










Universalumas
Lygybė
Prieinamumas sveikatos priežiūrai ir galimybei siekti sveikatos
Solidarumas
Tvarumas
Teisė dalyvauti sprendimų priėmime
Orumas
Diskriminavimo nebuvimas
Skaidrumas
Atsakomybė
Šalt.: The new European policy for health-HEALTH 2020: vision, values, main directions and
approaches, WHO RC for Europe, 61-st session, Baku, Azerbaijan, 12-15 Sept. 2011
50
Vilius Grabauskas
SVEIKATOS PROBLEMŲ SPRENDIMO
PRINCIPINĖS STRATEGIJOS
 Ligų diagnostika ir gydymas
Ankstyva diagnostika
Efektyvus terapinis ar chirurginis gydymas
Reabilitacija
Asmens sveikatos priežiūra
 Ligų priežasčių šalinimas
Sveikatos ugdymas
Kryptinga profilaktika
Aplinkos sauga
Visuomenės sveikatos priežiūra
51
Vilius Grabauskas
EINAMŲJŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IŠLAIDŲ STRUKTŪRA:
IŠLAIDOS PREVENCIJAI IR VISUOMENĖS SVEIKATAI
Metai
2004
Proporcija 1,8
(proc.)
2005 2006
2007
2008
2009 2010
1,7
1,9
1,2
1,1
1,3
1,2*
Šalt.: Lietuvos statistikos departamento DB
* Išankstiniai duomenys
52
Vilius Grabauskas
APIBENDRINIMAS
Holistinio modelio sveikatos siekiui įgyvendinimas:
 Valstybės pareiga ir atsakomybė, sudarant sąlygas daugiasektoriniam
bendradarbiavimui sveikatos labui
 Sveikatos sektoriaus veiksmai
 Asmens atsakomybė (gyvensena), sudarant sąlygas sveikam individo
pasirinkimui
 Mokslu pagrįstos sveikatos politikos suformavimas + įgyvendinimas
53
Vilius Grabauskas
P.Bruegel. Aklieji. 1568
54
Vilius
Grabauskas
Vilius
Grabauskas
AČIŪ UŽ DĖMESĮ !
55