Transcript lietuvos sveikatos programa 2020

Lietuvos sveikatos programa
2020 - strateginis atsakas į nūdienos
iššūkius
Audrius Klišonis
Sveikatos apsaugos ministerija
Gediminas Černiauskas
Mykolo Romerio universitetas
Vilnius, 2011
1
ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ FINANSUOJAMO
SAM PROJEKTO
“SVEIKATOS SISTEMOS REFORMŲ ANALIZĖ”
EKSPERTAI
Vilius Jonas Grabauskas (pagrindinis ekspertas)
Romualdas Buivydas
Gediminas Černiauskas
Romualdas Gurevičius
Danguolė Jankauskienė
Jonas Kairys
Romas Lazutka
Rimantas Pečiūra
Dalia Zeleckienė
2
1998-2010 metų Lietuvos sveikatos
programos įgyvendinimo vertinimas
3
1998 m. Lietuvos sveikatos programos
įgyvendinimo rezultatai
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, 1997-2010
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, metais
74,0
73,45
73,5
Lietuva
73,10
Lietuva pagal LSP
73,0
73,0
72,5
72,14
72,0
71,76
72,05
71,66
71,99
71,39
71,5
71,94
71,79
71,32
71,12
71,08
70,92
71,0
70,5
70,0
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
Šaltinis. Statistikos departamentas
4
1998 m. Lietuvos sveikatos programos
įgyvendinimo rezultatai
Tikslas
Prailginti vidutinę gyvenimo trukmę iki 73 m.
Sumažinti kūdikių mirtingumą 30 proc.
Sumažinti sergamumą tuberkulioze 30 proc.
Rezultatas, 2009 – 2010 m.
Pasiektas (73,45 m.)
Pasiektas, viršija įsipareigojimą beveik
2 kartus
Pasiektas
Sumažinti mirtingumą nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų 30 proc. Beveik pasiektas (sumažintas 25 proc.)
Sumažinti jaunesnių nei 65 m. gyventojų mirtingumą nuo
piktybinių navikų 15 proc.
Beveik pasiektas (sumažėjo 13 proc.)
Sumažinti jaunesnių nei 65 metų žmonių mirtingumą nuo išeminės
Beveik pasiektas (sumažėjo 11,8)
širdies ligos 15 proc.
Sumažinti vyrų mirtingumą nuo plaučių vėžio 15 proc.
Beveik pasiektas (sumažėjo 13 proc.)
Sumažinti jaunesnių nei 65 m. gyventojų mirtingumą nuo širdies ir
Nepasiektas (sumažėjo tik 5,6 proc.)
kraujagyslių ligų 15 proc.
Iki 2005 m. stabilizuoti ligotumą psichikos ligomis
Sumažinti savižudybių skaičių iki 25 atvejų 100000 gyventojų
Nepasiektas (padidėjo 13 proc.)
Nepasiektas (sumažėjo tik iki 31,5 atvejo
100000 gyventojų)
Sumažinti mirtingumą nuo krūties vėžio 15 proc
Nepasiektas (sumažėjo tik 5,8 proc.)
Sumažinti sergamumą gimdos kaklelio vėžiu 15 proc.
Nepasiektas
5
1998 m. Lietuvos sveikatos programos tikslus daugmaž
įgyvendinome, bet nuo kaimynų atsiliekame
82
ES-15
ES-12
Lietuva
VGT, metais
80
78
76
74
72
70
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
Šaltinis. PSO duomenų bazė
6
Ar netolygus sveikatos priežiūros finansavimas
yra viena iš Lietuvos atsilikimo priežasčių?
80
Proc. nuo visų išlaidų sveikatai
78
76
74
72
70
68
Lietuva
66
ES-15
ES-12
64
62
60
1995
1996
1997
1998
1999
2000* 2001* 2002* 2003* 2004
2005
2006
2007
2008
Paveikslas. Visuomeninės išlaidos sveikatai, proc. nuo visų išlaidų sveikatai. Palyginimas su ES šalimis.
Šaltinis. PSO duomenų bazė
* - patikslinta, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis.
7
Ar tarpsektorinio bendradarbiavimo stoka nebuvo viena
iš pagrindinių Lietuvos atsilikimo priežasčių?
1997-2000
2001-2004
2005-2007
2008-2009
Alkoholis
++
+-
--
++
Fizinis aktyvumas
++
+-
-
-
+-
-
-
Traumatizmas
keliuose
Nedarbas
-
-
++
++
+-
+-
Socialinė nelygybė
+-
+-
Sveikatos
finansavimas
+
+-
+
+-
Saugi kūdikystė
+
+
+
+
Balas
4
1
-4
5
VGT pokytis metais
+1
0
-1
+2
-
-
++
“…Įvairių ūkio sektorių plėtra nesuderinta su sveikos aplinkos išsaugojimo reikalavimais, o
atskirais atvejais dėl kitų ūkio sektorių priimami sprendimai uždeda papildomą naštą
sveikatos sektoriui…” (Sveikatos sistemos plėtros 2011−2015 metais metmenys)
8
Sveikatos stebėsenos problemos,
sveikatos statistika
30
SDR, 100 tūkst. gyventojų
25
Lietuva
ES-15
ES-12
20
15
10
5
0
1985
1987
1989
1991
1993
1995
1997
1999
2001
2003
2005
2007
2009
Paveikslas. SDR, 100 tūkst. gyventojų. Psichikos sutrikimai. Palyginimas su ES šalimis.
Šaltinis. PSO duomenų bazė
9
Sveikatos stebėsenos problemos, socialinė – sveikatos
statistika
12000
2008
2006
10000
2010
8000
6000
4000
2000
0
0–3
4–6
7–9
10–14
15–17
18–24
25–44
45–54
55 iki
pensinio
amžiaus
Amžiaus grupės
Paveikslas. Asmenys pirmą kartą pripažinti neįgaliaisiais, pagal amžiaus grupes
Šaltinis. Statistikos departamentas
10
1998 m. Lietuvos sveikatos programos
įvertinimas
•
LSP atliko teigiamą vaidmenį integruojant sveikatos priežiūros specialistų,
valstybės ir savivaldybių institucijų ir gyventojų pastangas sveikatos labui,
bet jos tikslai buvo nepakankamai ambicingi.
•
Priemonės numatytos vidutinės gyvenimo trukmės ilginimui pasiekti (sveika
gyvensena, kokybiška aplinka, tinkama sveikatos prižiūra) atitiko įrodymais
pagrįstą tarptautinę praktiką.
•
Programų uždaviniai ir tikslai (pavyzdžiui: kūdikių mirtingumo mažinimas,
astmos valdymas), kai jų vykdymas buvo užtikrintas ištekliais ir racionaliu
valdymu – įgyvendinti ir pasiekti.
•
Gerais norais pagrįsti, bet finansiškai neparemti ir realiais Lietuvos valstybės
prioritetais netapę, programų tikslai (pavyzdžiui, alkoholio vartojimo
mažinimas) pasiekti nebuvo.
11
LSP 2020 siektinų tikslų prielaidos
12
Ar egzistuoja Europos sveikatos modelis?
Pagrindinių sveikatinimo veiklos rezultatų palyginimas. ES-27=1
Kūdikių mirtingumas, 1000 gimusių gyvų
1,4
Visos išlaidos sveikatai, proc. nuo BVP
SDR, 100 tūkst. gyventojų. Kraujotakos
sistemos ligos
1,2
1
0,8
SDR, 100 tūkst. gyventojų. Tuberkuliozė
SDR, 100 tūkst. gyventojų. Onkologiniai
susirgimai
0,6
0,4
0,2
0
SDR, 100 tūkst. gyventojų. Psichikos
sutrikimai ir nervų sistemos ligos
SDR, 100 tūkst. gyventojų. Savižudybės
SDR, 100 tūkst. gyventojų. Virškinimo
sistemos ligos
SDR, 100 tūkst. gyventojų. Žuvusieji
transporto įvykiuose
SDR, 100 tūkst. gyventojų. Infekcinės ir
prazitinės ligos
SDR, 100 tūkst. gyventojų. Atsitiktiniai
nuskendimai
ES
Vokietija
Jungtinė Karalystė
13
Šalies išsivystymo ir gyventojų sveikatos lygio
sąveika ES valstybėse
35000
79,2
R2 = 0,9866
78,5
30000
79,5
79,7
78,7
76,7
76,8
79
77,9 77,9
77,5
25000
80
78
77,1
77
76,4
20000
76,0
76,1
75,6 75,6
VGT, metais
BVP gyventojui
77,8
79,3
76
75,2 75,3
15000
75
10000
74
1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
BVP vienam gyventojui, PGP, JAV doleriais
Vidutinė gyvenimo trukmė, metais
Šaltinis. PSO duomenų bazė
14
Ar egzistuoja Europos sveikatos modelis?
•
Ar Europoje yra daug šalių, pasisakančių prieš solidarumo, garantijų visiems
gyventojams (visuotinumo), teisumo, lygybės, prieinamumo principų taikymą
sveikatos priežiūroje?
•
Kodėl sutariant, kad sveikatos priežiūra yra pačių ES šalių kompetencijos dalykas,
visose ES šalyse pagrindinis sveikatos priežiūros finansavimo šaltinis yra
valstybės arba socialinio draudimo biudžetai?
•
Kodėl beveik visose ES šalyse medicinos prekių rinkoje vyrauja privatus, o
medicinos paslaugų – viešasis sektorius?
•
Ar yra ES šalių, kuriose galima įsigyti vaistų, neatitinkančių geros gamybos
praktikos?
•
Kodėl Europoje egzistuoja priklausomybė: kuo turtingesnė šalis, tuo didesnę BVP
dalį ji skiria sveikatos priežiūros finansavimui ir tuo ilgiau gyvena žmonės?
•
Kodėl daugelyje “senosios” Europos valstybių “sveikata visose politikose” yra ne
tik politinis lozungas, bet ir gyvenimo realybė? Jaunų, vidutinio amžiaus žmonių
ir senjorų sveikata rūpinamasi jiems mokantis, dirbant, poilsiaujant, kariaujant,
susirgus, sutrikus sveikatai dėl nemedicininių priežasčių.
15
Ar Lietuvos sveikatos sistema atitinka ES
sveikatos
modelį?
Pagrindinių sveikatinimo
veiklos rezultatų
palyginimas. ES-27=1
Kūdikių m irtingum as, 1000 gim usių gyvų
3,0
SDR, 100 tūkst. gyventojų. Kraujotakos
Visos išlaidos sveikatai, proc. nuo BVP
2,5
sistem os ligos
Skirtumas 7,8 karto
SDR, 100 tūkst. gyventojų. Tuberkuliozė
2,0
SDR, 100 tūkst. gyventojų. Onkologiniai
susirgim ai
1,5
1,0
0,5
0,0
SDR, 100 tūkst. gyventojų. Psichikos
sutrikim ai ir nervų sistem os ligos
SDR, 100 tūkst. gyventojų. Savižudybės
SDR, 100 tūkst. gyventojų. Virškinim o
sistem os ligos
SDR, 100 tūkst. gyventojų. Žuvusieji
transporto įvykiuose
SDR, 100 tūkst. gyventojų. Infekcinės ir
prazitinės ligos
SDR, 100 tūkst. gyventojų. Atsitiktiniai
nuskendim ai
Lietuva
ES
Skirtumas 7 kartai
Lenkija
Čekija
16
Lietuvos gyventojų lūkesčiai
Ar Jūs pritartumėte, kad šį dešimtmetį svarbiausiu valstybės
rūpesčiu taptų Lietuvos žmonių sveikata?
51,9%
Visiškai pritariu. Šį dešim tm etį Lietuvos
žm onių sveikata turi būti svarbiausias
šalies tikslas
4,3%
4,3%
Iš dalies pritariu. Šį dešim tm etį Lietuvai
vienodai svarbios turi būti ir žm onių
sveikatos, ir kitos ekonom inės socialinės problem os
Nepritariu. Šį dešim tm etį Lietuvai
ekonom inės ir socialinės problem os yra
svarbesnės nei sveikatos
Negaliu atsakyti, neturiu nuom onės
39,5%
Reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas
Šaltinis: SAM projektas “Sveikatos sistemos reformų analizės atlikimas”
17
Lietuvos sveikatos programos teisiniai pagrindai
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas,
46 straipsnis. Sveikatinimo veiklos planavimas
1. Seimas Vyriausybės teikimu tvirtina Lietuvos sveikatos
programą, kurioje nurodomi sveikatinimo veiklos tikslai,
valstybės siekiamo sveikatos lygio rodikliai ir sveikatinimo
veiklos strategijos jiems pasiekti.
2. Lietuvos sveikatos programoje nustatytiems uždaviniams
įgyvendinti Vyriausybė, ministerijos, kitos Vyriausybės įstaigos,
savivaldybės organizuoja valstybės ir savivaldybių sveikatos
programų ir įstatymų nustatytų planavimo dokumentų rengimą
bei jų įgyvendinimą arba numato šių uždavinių įgyvendinimo
priemones kitose socialinio ir ekonominio plėtojimo
programose.
18
LSP 2020 tikslai
19
LSP 2020 pagrindinis tikslas
Lietuvos gyventojų vidutinės sveiko
gyvenimo trukmės prailginimas ir sveikatos
netolygumų sumažinimas
20
Austrija
Belgija
Čekija
Italija
Ispanija
Jungtinė
Karalystė
Lenkija
Portugalija
Prancūzija
Suomija
Vidurkis
Per 10
metų
pasiektas
VGT
rodiklis,
nuo tų
metų, kai
VGT buvo
73 m.
VGT
pokytis per
10 metų
Airija
Kiek pailgės Lietuvos gyventojų VGT,
sveikatinimo veiklą organizavus “europietiškai”?
75,45
76,05
75,79
75,4
76,05
75,76
74,95
75,73
75,34
75,03
75,11
75,51
2,45
3,05
2,79
2,4
3,05
2,76
1,95
2,73
2,34
2,03
2,11
2,51
Šaltinis: SAM projektas “Sveikatos sistemos reformų analizės atlikimas”
21
LSP 2020 pagrindinio tikslo kiekybinė išraiška?
Rodiklis
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (VGT),
metai
Vidutinė sveiko gyvenimo trukmė (SVGT)
vyrai/moterys, 2009 m. , metai
Skirtumas tarp vyrų ir moterų VGT, metai
Skirtumas tarp miesto ir kaimo gyventojų
VGT, 2009 m. , metai
2010
2015
2020
73,45
74,5
76,0
57,0/60,9
10,8 metų
???
9,5
???
8,0
3,08
2,5
2,0
22
Kiek iki 2020 metų išsaugotume gyvybių,
sveikatinimo veiklą organizavę “europietiškai”?
Išsaugotos gyvybės pagal priežastis
Pasiekus ES-12 2009 m. vidurkį
Virškinimo sistemos ligos
Išorinės mirties priežastys
Infekcinės ir parazitinės ligos
Kraujotakos sistemos ligos
Pasiekus ES-27 2009 m. vidurkį
Onkologinai susirgimai
Iš viso
Savižudybės
Sušalimai
Nuskendimai
Atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu
Tuberkuliozė (pasiekus ES-27 2009 m. vidurkį)
2011-2015
2016-2020
2012-2020
456
2539
233
3839
1368
7616
698
11518
1825
10155
931
15357
892
7 960
2675
23 875
3567
31 835
1057
822
430
578
484
1585
1713
645
866
726
2642
2535
1075
1444
1210
Šaltinis. PSO duomenų bazė, SEC paskaičiavimai
23
LSP 2020 tikslų įgyvendinimo
priemonės
24
Pagrindinės sveikatinimo kryptys
• Sveikesnė socialinė ir fizinė aplinka - valstybinių
institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir verslo indėlis
gerinant sveikatą
• Sveikesnė gyvensena - šalies gyventojų atsakas į
iššūkius sveikatai
• Kokybiškesnė ir efektyvesnė asmens bei visuomenės
sveikatos priežiūra - darbas vardan sveikatos
25
Sveikesnė socialinė ir fizinė aplinka
Strateginiai uždaviniai
• Stiprinti socialinę apsaugą
• Skatinti solidarių bendruomenių formavimąsi
• Mažinti avaringumą ir traumų skaičių kelių eismo įvykiuose
• Kurti palankias sąlygas saugiam laisvalaikio praleidimui
• Mažinti oro, vandens ir dirvožemio užterštumą
• Mažinti triukšmą
• Kurti saugias darbo ir buities sąlygas
• Siekti aukštesnio prekių ir paslaugų vartotojų saugumo
lygio
26
Socialinės atskirties mažinimas – pagrindas radikaliai
sumažinti savižudybių skaičių
Pokyčiai būtini savižudybių skaičiui mažinti
Rodiklis
Asmenų kuriems gresia skurdo, ar
socialinės atskirties rizika, dalis
Pajamų skirtumo koeficientas
(turtingiausių/neturtingiausių kvintilių
santykis)
Ilgalaikis nedarbas, proc. nuo darbo
jėgos
2010
2015
Pasiekti ES-12 šalių
vidurkį
2020
Pasiekti ES-27
vidurkį
7,6
Pasiekti ES-12 šalių
vidurkį
Pasiekti ES-27
vidurkį
7,4
Pasiekti ES-12 šalių
vidurkį
Pasiekti ES-27
vidurkį
33,4
27
Dėl savižudybių skaičiaus sumažėjimo išsaugotos gyvybės
Mirtingumas dėl savižudybių (metinis mirusiųjų skaičius) ir dėl mirtingumo
mažėjimo išsaugotų gyvybių skaičius (mirusiųjų skaičiaus sumažėjimas
lyginant su 2010 m.)*
Amžiaus grupės
0-14
15 - 29
30 - 44
45 - 59
60 - 74
75+
Viso
Mirtingumas dėl savižudybių,
SDR 100 tūkst. gyv.
2010
2015
2020
2
158
267
346
155
90
1018
31,47
2
112
191
259
120
70
754
23,22
1
67
114
173
85
50
490
14,98
Viso 2011 - 2020 m. išsaugotų
gyvybių skaičius
4
456
764
866
352
199
2642
* Lietuvos rodikliai 2020 m. atitinka ES-12 šalių 2009 m. rodiklius
Šaltinis. PSO duomenų bazė, SEC paskaičiavimai
28
Solidarių bendruomenių formavimasis – kelias minimizuoti
dėl šalčio įvykstančias sveikatos netektis
Dėl sušalimų skaičiaus sumažėjimo išsaugotos gyvybės
Mirtingumas dėl sušalimų (metinis mirusiųjų skaičius) ir dėl mirtingumo
mažėjimo išsaugotų gyvybių skaičius (mirusiųjų skaičiaus sumažėjimas
lyginant su 2010 m.)*
Amžiaus grupės
2010
2015
2020
15 - 29
30 - 44
45 - 59
60 - 75
Virš 75
Viso
Mirtingumas dėl šalčio poveikio,
SDR 100 tūkst. gyv., 2009 m.
9
46
156
142
36
389
9,450
1
11
24
16
9
60
1,460
1
6
13
8
5
33
0,796
Viso 2011 - 2020 m.
išsaugotų gyvybių
skaičius
61
277
1019
966
212
2535
* - Lietuvos rodikliai 2020 m. atitinka Lenkijos 2008 m. rodiklius
Šaltinis. PSO duomenų bazė, SEC paskaičiavimai
29
Investicijos į saugų laisvalaikį – vienas iš iki šiol Lietuvoje
labai silpnai išnaudotų sveikatinimo rezervų
Pokyčiai būtini nuskendimų skaičiui mažinti?
•
Gyventojų švietimas
•
Plaukimo pamokų organizavimas mokiniams
•
Saugos tarnybų darbo masinėse poilsio vietose stiprinimas
•
Gelbėtojų kvalifikacijos ir materialinio aprūpinimo gerinimas
•
Alkoholio pardavimų ir vartojimo draudimas masinio maudymosi ir kitose aktyvaus
poilsio vietose
•
Atsakomybės už alkoholio pardavimo draudimų pažeidimus griežtinimas
•
Nuoseklus laisvalaikio saugos planų rengimas ir įgyvendinimas savivaldybėse,
kurių teritorijose yra masinio aktyvaus poilsio vietos
•
Sankcijų laisvalaikio organizatoriams už aplaidų laisvalaikio saugos organizavimą
griežtinimas
•
Valstybinių ir savivaldybių investicijos į saugų laisvalaikį. Eismo saugos programoje
pasiteisinusios “juodųjų taškų “ eliminavimo politikos perėmimas
•
Savanorystės, verslo ir nevyriausybinių organizacijų pastangų plėsti saugų
laisvalaikį rėmimas
30
Dėl nuskendimų skaičiaus sumažėjimo išsaugotos gyvybės
Mirtingumas dėl nuskendimų (metinis mirusiųjų skaičius) ir dėl mirtingumo
mažėjimo išsaugotų gyvybių skaičius (mirusiųjų skaičiaus sumažėjimas
lyginant su 2010 m.)*
Amžiaus grupės
0 - 14
15 - 29
30 - 44
45 - 59
60 - 75
Virš 75
Viso
Mirtingumas dėl nuskendimų, SDR 100
tūkst. gyv.
2010
2015
2020
20
37
68
117
54
23
319
8,5
13
24
42
79
37
15
211
5,6
7
12
16
42
21
7
104
2,71
Viso 2011 - 2020 m.
išsaugotų gyvybių
skaičius
67
127
258
376
167
81
1075
* Lietuvos rodikliai 2020 m. atitinka ES-12 šalių 2009 m. rodiklius
Šaltinis. PSO duomenų bazė, SEC paskaičiavimai
31
Giluminių eismo saugumo rezervų panaudojimas – galimybė
2012-2020 metais mažinti mirčių ir sužeidimų keliuose skaičių
Mirtingumas dėl transporto įvykių (metinis mirusiųjų skaičius) ir dėl
mirtingumo mažėjimo išsaugotų gyvybių skaičius (mirusiųjų skaičiaus
sumažėjimas lyginant su 2010 m.)
Mirtingumas dėl transporto įvykių, jei 2020
pasiekiamas ES-27 rodiklis
Mirtingumas dėl transporto įvykių, SDR
100 tūkst. gyv. (su ES)
Mirtingumas dėl transporto įvykių, jei 2020
pasiekiamas ES-15 rodiklį
Mirtingumas dėl transporto įvykių, SDR
100 tūkst. gyv. (ES-15)
2010
2015
2020
372
300
228
12,76
10,25
7,74
372
283
194
12,76
9,69
6,62
Šaltinis. PSO duomenų bazė, SEC paskaičiavimai
Viso 2011 - 2020 m.
išsaugotų gyvybių
skaičius
722
890
32
Kodėl dėl sveikesnės socialinės ir fizinės aplinkos
išsaugoma daug darbingo amžiaus žmonių gyvybių?
250
Lietuva
ES-15
SDR, 100 tūkst. gyventojų
200
ES-12
150
100
50
0
0-14
15-29
30-44
45-59
60-74
75+
Amžiaus grupės
SDR, 100 tūkst. gyventojų, pagal amžiaus grupes. Išorinės mirties priežastys, 2009
Šaltinis. PSO duomenų bazė
33
Sveikesnė gyvensena
Strateginiai uždaviniai
• Sumažinti alkoholio vartojimą;
• Sumažinti tabako gaminių vartojimą;
• Sumažinti narkotinių medžiagų vartojimą;
• Ugdyti sveikos mitybos įpročius;
• Ugdyti optimalaus fizinio aktyvumo įpročius.
34
Būtini pokyčiai, norint sumažinti alkoholio vartojimą?
•
Falsifikuotų alkoholinių gėrimų gamybos ir kontrabandos efektyvus užkardymas;
•
Alkoholio pardavimo vietų mažinimas ir alkoholio pardavimo laiko trumpinimas;
•
Paramos teikimas įmonėms, nusprendusioms savo veiklą iš alkoholio gamybos ir
prekybos diversifikuoti kitomis kryptimis;
•
Švietimas sveikatos klausimais, įskaitant formalųjį ir neformalųjį, socialinė reklama;
•
Amžiaus, kada leidžiama pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus, ilginimas;
•
Valstybės parama nevyriausybinėms organizacijoms (bažnyčiai, moterų
organizacijoms, anoniminių alkoholikų klubams ir t.t.), dalyvaujančioms į alkoholio
vartojimo mažinimą nukreiptose veikose;
•
Akcizų didinimas realiojo darbo užmokesčio augimą atspindinčiais tempais;
•
Alkoholio reklamos draudimas;
•
Asmenų, sergančių priklausomybe nuo alkoholio, gydymas bei socialinė
reabilitacija.
35
Būtini pokyčiai, norint sumažinti alkoholio
vartojimą
Rodiklis
Alkoholinių gėrimų suvartojimas, litrais,
absoliutaus (100%) alkoholio
Tenka vienam 15 metų ir
vyresniam gyventojui
Leistinas alkoholio kiekis kraujyje (BAC)
Lietuvos gyventojų, bent kartą per savaitę
geriančių stiprius alkoholinius gėrimus,
dalis
Vyrai
Moterys
2010
11,3
13,3
2015
2020
Informacijos šaltinis
Statistikos
departamentas
Statistikos
departamentas
0,4-0,2 g/l
Suaugusių Lietuvos
žmonių gyvensenos
tyrimas
24
9
Šaltinis. PSO duomenų bazė, SEC paskaičiavimai
36
Dėl alkoholio vartojimo sumažėjimo
išsaugotos gyvybės
Alkoholio vartojimo nulemtas mirtingumas (metinis mirusiųjų skaičius) ir dėl
mirtingumo mažėjimo išsaugotų gyvybių skaičius (mirusiųjų skaičiaus sumažėjimas
lyginant su 2010 m.).
Savižudybės
Sušalimai
Nuskendimai
Atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu
Kepenų cirozė (jei pasiekti ES-27, 2009 m.
rodiklį)
Iš viso
2010
2015
2020
560
284
188
310
490
415
44
124
194
366
270
24
61
79
242
Viso 2011 - 2020 m.
išsaugotų gyvybių
skaičius
1453
1851
634
1444
1551
6932
Šaltinis. Paskaičiavimai atlikti remiantis straipsnyje “Lietuvos gyventojų mirtingumo sąsajos su
alkoholinių gėrimų vartojimu” (2009 m.) alkoholio poveikiui priskirtais priežastingumo koeficientais.
37
Būtini pokyčiai, norint sumažinti tabako vartojimą
•
Tabako paklausos mažinimas per kainą ir mokesčius;
•
Apsauga nuo priverstinio kvėpavimo tabako dūmais;
•
Informacijos apie tabako gaminius paskelbimo reguliavimas, atgrasios tabako
gaminių pakuotės ir etiketės;
•
Sveikatos priežiūros paslaugų, susijusių su priklausomybe nuo tabako ir jo
vartojimo nutraukimu, plėtra;
•
Tabako gaminių kontrabandos ir nelegalių tabako gaminių vartojimo prevencija.
Tarptautinis bendradarbiavimas užkardinant tabako kontrabandą;
•
Efektyvus draudimas parduoti tabako gaminius nepilnamečiams;
•
Sveiko gyvenimo būdo propagavimo programų rengimas ir sklaida.
38
Būtini pokyčiai, norint sumažinti tabako vartojimą.
Išsaugotų gyvybių skaičius
Rodiklis
Tenka vienam gyventojui (cigarečių)
Tenka vienam 15 metų ir vyresniam
gyventojui (cigarečių)
Kasdien rūkančių gyventojų dalis
Vyrai
Moterys
2010
2015
2020
733
863
Informacijos šaltinis
Statistikos
departamentas
Statistikos
departamentas
Suaugusių Lietuvos
žmonių gyvensenos
tyrimas
34
15
Tabako vartojimo nulemtas mirtingumas (metinis mirusiųjų skaičius) ir dėl mirtingumo mažėjimo
išsaugotų gyvybių skaičius (mirusiųjų skaičiaus sumažėjimas lyginant su 2010 m.).
Rodiklis
Su tabako vartojimu susijęs mirtingumas
(pagal PSO), abs. sk**
2010
2015
2020
Viso 2011 - 2020 m.
išsaugotų gyvybių
skaičius
4707
3996
3286
8881
* - TLK-10 ligų kodai: C00-C14, C32-C34, C15, I20-I25, I60-I69, J40-J47
** - Šaltinis: The Fraction of Cancer Attributable to Lifestyle and Environmental Factors in the UK in 2010. British
Journal of Cancer is online at www.bjcancer.com Apskaičiuota taikant koeficientą 0,2. 2010 m. Didžiojoje Britanijoje
atlikto tyrimo metu įvertinta, kad rizika susirgti vėžiu rūkantiems siekia apie 20 proc. Daroma prielaida, kad tokį patį
koeficientą galima taikyti sergamumui kraujotakos sistemos ligoms ir mirtingumui nuo šių ligų.
39
Priemonės, kurių efektyvumas optimizuojant fizinį
aktyvumą yra moksliškai pagrįstos
• Fizinis aktyvumas laisvalaikio metu bent keturis kartus per savaitę po
30 min. taip, kad pagreitėtų kvėpavimas ir išpiltų prakaitas. Ėjimas į
darbą ir iš jo pėsčiomis bent 30 min. yra viena iš fizinio aktyvumo
didinimo priemonių.
• Ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinis aktyvumas kasdien po 3-4 val.
• Mokyklinio amžiaus vaikų fizinis aktyvumas kasdien;
• Higieninė kūno kultūros pamokos dalis (trunkanti 30-45 min.) turi būti
neatskiriama nuo kūno kultūros pamokos.
40
Gyventojų fizinio
aktyvumo pokyčiai ir jų rezultatai
Rodiklis
Gyventojų, laisvalaikio metu
sportuojančių bent 30 min. 4 ir daugiau
dienų per savaitę, dalis
vyrai
moterys
Ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinis
aktyvumas (3-4 val. kasdien), proc. nuo
visų amžiaus grupės vaikų
Senjorų fizinis aktyvumas
Mokyklų, kuriose yra trys kūno kultūros
pamokos su integruota higienos dalimi
procentas
Antsvorio ir nutukimo dažnis tarp
Lietuvos 20-64 metų amžiaus vyrų
Antsvoris KMI/BMI>=25
Nutukimas KMI/BMI>=30
Antsvorio ir nutukimo dažnis tarp
Lietuvos 20-64 metų amžiaus moterų
Antsvoris KMI/BMI>=25
Nutukimas KMI/BMI>=30
2010
2015
2020
Informacijos šaltinis
Suaugusių Lietuvos žmonių
gyvensenos tyrimas
29 proc.
28 proc.
Rengti gyventojų apklausas
Rengti gyventojų apklausas
Švietimo ministerija
Suaugusių Lietuvos žmonių
gyvensenos tyrimas
60 proc.
19 proc.
Suaugusių Lietuvos žmonių
gyvensenos tyrimas
50 proc.
20 proc.
41
Kokybiškesnė ir efektyvesnė asmens bei
visuomenės sveikatos priežiūra
Strateginiai uždaviniai
• Visuomenės sveikatos programos - sveikatinimo procesų ir
gyvensenos kokybinių pokyčių katalizatoriai. Tai pagrindinis
LSP įgyvendinimo įrankis.
• Brandi pirminė sveikatos priežiūra – sveikatos priežiūros
sistemos efektyvumo ir teisumo garantas.
• Medicinos technologijų, kurių efektyvumas pagrįstas
mokslo įrodymais, masinis diegimas į klinikinę praktiką sveikatos priežiūros plėtros pagrindas.
42
Visuomenės sveikatos programos - sveikatinimo procesų ir
gyvensenos kokybinių pokyčių katalizatoriai - pagrindinis
LSP įgyvendinimo įrankis
Lietuvos sveikatos programos 2020 įgyvendinimo laikotarpiu esminėmis laikytinos šios
sveikatinimo proceso programinio valdymo kryptys:
•
Motinos ir vaiko sveikatos stiprinimas;
•
Alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo mažinimo;
•
Mitybos optimizavimo;
•
Fizinio aktyvumo optimizavimo;
•
Savižudybių prevencijos;
•
Mirčių dėl sušalimų prevencijos;
•
Saugaus eismo;
•
Saugaus laisvalaikio (skendimų bei traumų mažinimo);
•
Pirminės sveikatos priežiūros plėtros;
•
Sergamumo tuberkulioze ir mirtingumo dėl šios ligos mažinimo;
•
Neinfekcinių ligų profilaktikos ir gydymo;
•
Įrodymais pagrįstų medicinos technologijų diegimo;
•
Slaugos namuose plėtros.
43
Brandi pirminė sveikatos priežiūra – sveikatos priežiūros
sistemos efektyvumo ir teisumo garantas
Pirminės sveikatos priežiūros išsivystymo parametrai, atitinkantys gerąją tarptautinę
praktiką:
•
Kvalifikuota pirminė sveikatos priežiūra yra prieinama visiems šalies gyventojams;
•
Pirminė sveikatos priežiūra užtikrina harmoningą požiūrį į visų amžiaus grupių ir
socialinių sluoksnių gyventojų sveikatos stiprinimą, susirgimų profilaktiką, ligų
diagnostiką ir gydymą;
•
Iki 80 procentų pacientų sveikatos sutrikimų yra suvaldoma pirminiame sveikatos
priežiūros lygyje;
•
Šeimos gydytojai siuntimų forma dalyvauja pacientų srautų valdymo procese;
•
Pirminės sveikatos priežiūros specialistai savo funkcijas atlieka glaudžiai
bendradarbiaudami su visuomenės sveikatos specialistais, socialinio ir švietimo
sektorių darbuotojais, nevyriausybinėmis organizacijomis, bendruomenėmis.
44
Medicinos technologijų, kurių efektyvumas pagrįstas
mokslo įrodymais, masinis diegimas į klinikinę praktiką sveikatos priežiūros plėtros pagrindas
Priemonės, kurių efektyvumas diegiant modernias, įrodymais pagrįstas
technologijas atitinka gerąją tarptautinę praktiką
•
Metodikų, leidžiančių statistiškai patikimai sulyginti skirtingų sveikatinimo
technologijų rezultatus ir kaštus, sukūrimas.
•
Mokslo tiriamieji darbai, siekiant jų metodikų pagrindu nustatyti
efektyviausias sveikatinimo technologijas. Šių tyrimų skelbimas spaudoje
bei duomenų bazėse.
•
Mokslinių tyrimų apibendrinimas, siekiant padidinti tyrimuose gautų
išvadų patikimumą.
•
Medicinos technologijų, kurių aukštas efektyvumas yra įrodytas, plėtra.
Medicinos technologijų, kurių efektyvumas žemas, taikomumo
siaurinimas, ribojant jų kompensavimą Privalomojo sveikatos draudimo
ar valstybės biudžeto lėšomis.
45
Dėl efektyvesnio sveikatos priežiūros sistemos
funkcionavimo išsaugotos gyvybės
Dėl efektyvesnio sveikatos priežiūros sistemos funkcionavimo išsaugotos gyvybės
(metinis mirusiųjų skaičius) ir dėl mirtingumo mažėjimo išsaugotų gyvybių skaičius
(mirusiųjų skaičiaus sumažėjimas lyginant su 2010 m.).
Išsaugotos gyvybės pagal priežastis
Kūdikių mirtingumas (pasiekti ES-15 rodiklį)
Tuberkuliozė (pasiekus ES-27 2009 m. vidurkį)
Mirtingumo sumažėjimas kompleksiškai įdiegus
įrodymais pagrįstas medicinos technologijs
Iš viso
Šaltinis. PSO duomenų bazė, SEC paskaičiavimai
2011-2015
29
484
2016-2020
82
726
2012-2020
111
1210
1051
3152
4203
1564
3960
5524
46
LSP 2020 įgyvendinimas ir stebėsena
47
Teisinio reguliavimo plėtra – gyvenimo trukmės
ilginimo institucinis pagrindas
• Pastarųjų metų šalies ūkinė praktika įrodanti, kad valstybės valdymo
institucijos, investuodamos į saugesnius kelius, sporto aikštynus, turizmo
trasas ne tik gali, bet ir kuria sveikesnę aplinką, turi būti atspindėta
įstatymuose
• Visų Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų kompetencijų bei
atliekamų funkcijų aprašuose turėtų atsirasti nuorodos į sveikatinimo
veiklą, ilgesnio ir kokybiškesnio žmonių gyvenimo užtikrinimą
• Pagrindiniais sveikatos sistemos valstybės valdymo institucijų ir šių
institucijų vadovų sėkmingo darbo rodikliais turi tapti realūs šalies
gyventojų sveikatos pokyčiai (mirtingumo, sergamumo, invalidumo
mažėjimas) ir teigiami sveikatinimo veiksnių/determinančių pokyčiai
Ne tik ES, bet ir Lietuvos teisės esminiu bruožu turi tapti „Sveikata visose
politikose“
48
LSP įgyvendinimo planavimas
• Vyriausybė turi rengti ir tvirtinti LSP įgyvendinimo planą, apimantį tiek
asmens, tiek visuomenės sveikatos plėtrą, pagal terminus sutampančius su
LSP apibrėžtais terminais;
• Konkrečių sveikatinimo priemonių įgyvendinimo trukmę lemia
sprendžiamos problemos sudėtingumas, turimi materialūs ir finansiniai
ištekliai. Tai būtų vidutinės trukmės 2-5 metų planavimo dokumentai;
• Metinis valstybės finansų planavimas turėtų atspindėti gyventojų sveikatos
stiprinimo ir gyvenimo trukmės ilginimo poreikius;
• Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi užtikrinti, kad LSP įgyvendinimo plane
atspindėtos nuostatos būtų įtraukiamos į atsakingų institucijų metinius
planus, numatant šių nuostatų įgyvendinimui reikalingus žmogiškuosius ir
finansinius išteklius
49
LSP įgyvendinimo valdymas
• LR Seimas turėtų tobulinti įstatymus, susijusius su LSP uždavinių
įgyvendinimu
• Valstybinė sveikatos reikalų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
turėtų tapti reikšmingu organizaciniu Vyriausybės lygmens LSP valdymo
instrumentu;
• Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios visuomenės sveikatos
priežiūros institucijos turėtų tapti LSP įgyvendinimo koordinatorėmis;
• LR ministerijos ir joms pavaldžios institucijos, Vyriausybės įstaigos,
įgyvendindamos LSP ir joms pavestas sveikatinimo priemones, sveikatinimo
klausimus turėtų spręsti savosios kompetencijos ribose;
• Savivaldos institucijos turėtų rengti ir įgyvendinti regionines sveikatinimo
programas, savivaldybės teritorijoje koordinuoti sveikatos ugdymo,
alkoholio, tabako ir narkotikų kontrolės, visuomenės sveikatos saugos ir
sveikatos stiprinimo priemonių rengimą ir įgyvendinimą.
50
Materialinių ir finansinių išteklių, reikiamų
sveikatinimo tikslams pasiekti, gausinimas
•
•
•
•
LSP įgyvendinimo priemonės turėtų užtikrinti, kad namų ūkių preferencijos keistųsi
mažėjant sveikatai žalingo ir augant sveikatą stiprinančio vartojimo santykiniam
reikšmingumui. Šis pokytis gali užtikrinti beveik pusę Lietuvos gyventojų sveikatos
pagerėjimo 2012-2020 metais;
Valstybės išlaidos socialinei apsaugai, viešajai tvarkai palaikyti, švietimui, transporto
saugumui, gamtos apsaugai yra reikšmingos susirgimų bei sveikatos sutrikimų ne
dėl medicininių priežasčių prevencijai; jų augimas stiprina gyventojų sveikatą;
Verslo investicijos į sveikatą apima priemones darbo sąlygoms gerinti ir darbo
saugai stiprinti, produktų kokybei ir vartotojų saugai užtikrinti;
Europos Sąjungos šalių praktika rodo, kad augant ekonomikai, bendrosios išlaidos
(valstybės ir privačių išlaidų suma) sveikatos apsaugai auga sparčiau nei ekonomikos
augimas matuojamas bendruoju vidaus produktu; o Lietuvoje valstybės finansavimo
dalis nuo visų išlaidų sveikatos apsaugai pastaruosius kelis dešimtmečius nesikeičia
ir sudaro apie 75 procentus bendrųjų išlaidų sveikatos apsaugai.
51
Ar Lietuva 2012-2020 metais turėtų užtikrinti
BVP ir sveikatos apsaugos išlaidų dinamikų
santykį, būdingą daugumai ES valstybių?
12
BVP dalis sveikatos sektoriui
11
10
9
8
7
y = 2.4334ln(x) - 16.301
R² = 0.6583
6
5
4
0
10.000
20.000
30.000
40.000
50.000
60.000
BVP gyventojui (PPP USD)
Bendras
Lietuva
Log. (Bendras)
BVP dalis sveikatos sektoriui. Palyginimas su Europos regiono šalimis
Šaltinis. Studija. Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos finansavimas ir sveikatinimo paslaugų prieinamumas gyventojams, 2011
52
LSP įgyvendinimo stebėsena ir vertinimas
• LSP įgyvendinimo stebėseną užtikrina informacija, renkama Lietuvos
statistikos departamento ir Sveikatos informacijos centro. Papildoma
sveikatinimo situaciją atspindinti informacija yra gaunama iš LSMU
atliekamų periodinių tyrimų bei tikslinių sociologinių gyventojų apklausų.
• Sveikatos informacijos centras yra atsakingas už LSP programoje numatytų
rodiklių dinamikos nustatymą, vykstančių sveikatos pokyčių statistinę
analizę ir gautų rezultatų viešinimą. Tikslinga, kad dėl LSP kasmetinio
įgyvendinimo rezultatų savo išvadas teiktų Valstybės kontrolė ar kita
nepriklausoma institucija.
• Išsami LSP vykdymo analizė atliekama 2016 metais. Esant esminiams
faktinių sveikatinimo veiklos rezultatų nuokrypiams nuo LSP siekinių,
ataskaitoje turi būti pateiktos nuostatos, kaip numatoma į šiuos nuokrypius
atsižvelgti, rekomendacijos dėl LSP numatytų priemonių keitimo ir LSP
siekinių korekcijos.
• Baigiamasis LSP vertinimas atliekamas programai pasibaigus - 2021 metais.
53
LSP įgyvendinimo stebėsena ir vertinimas
• Kasmetinį LSP įvardintų programų įgyvendinimo vertinimą nacionaliniu
lygmeniu turėtų atlikti ministerijos, atsakingos už konkrečios programos
įgyvendinimą ir, esant esminiams nuokrypiams nuo LSP numatytų siekinių,
Vyriausybės lygmeniu - Valstybinės sveikatos reikalų komisija prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės. LR Seimas ne rečiau kaip kas dvejus metus,
svarstydamas LSP įgyvendinimo eigą, turėtų išklausyti visų LSP įvardintų
programų įgyvendinimo vertinimo rezultatus.
• Rekomenduojama, kad savivaldybės savųjų sveikatinimo programų
įgyvendinimą aptartų ir, reikalui esant, šias programas tikslintų kasmet.
• Būtina skatinti Europos regiono piliečius tapti aktyviais sveikatos politikos
formavimo dalyviais ir jos įgyvendinimo savo šalyse rėmėjais. Nacionalinės
sveikatos tarybos, nevyriausybinių organizacijų aktyvus dalyvavimas
sveikatinimo veikloje yra geroji šalies patirtis. “Lietuvos sveikatos forumo”
ir kitos visuomeninės iniciatyvos suteikia pagrindą vilčiai, kad šalies
pilietinės visuomenės įsitraukimas į Sąjūdį vardan sveikatos, augs…
54
Įgyvendinus LSP 2020, šalies gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė 2020 metais
ne tik pasieks, bet ir viršys 76 metus, sumažės sveikatos skirtumai tarp
socialinių grupių, o 2021 metais vertinant Lietuvos sveikatos priežiūrą nereikės
dėti klaustuko ties teiginiu –
„Lietuvos sveikatos sistema atitinka Europos modelį“
Ačiū už dėmesį
55