Transcript SU-2_paskaita_sveikatos_ugdymo_samprata

SVEIKATOS
STIPRINIMAS IR
UGDYMAS
(Health Promotion and
Education)
KUO SKIRIASI SVEIKATOS
STIPRINIMAS IR
UGDYMAS?
Sveikatos stiprinimas
(Health promotion)



Mokslas ir menas padėti žmonėms keisti jų gyvenimo
būdą siekiant optimalios sveikatos būklės. Is the
science and art of helping people change their lifestyle
toward a state of optimum health
Procesas, suteikiantis žmonėms daugiau galimybių
rūpintis savo sveikata ir ją gerinti
Procesas įgalinantis, rūpintis sveikata, sumažinti
neigiamus veiksnius, plėsti prevencines galimybes ir
padėti žmonėms susidoroti su jų problemomis, kurti
sveikatai palankią aplinką, kurioje žmonės galėtų
geriau pasirūpinti savimi patys
Sveikatos stiprinimo veiklos sferos:





sukurti visuomenės politiką, padedančią stiprinti
sveikatą;
sukurti aplinką, padedančią gerinti sveikatą;
įtraukti į sveikatos stiprinimą bendruomenę;
tobulinti individualias sveikatos stiprinimo žinias
bei įgūdžius;
orientuoti sveikatos priežiūros tarnybas į ligų
profilaktiką ir sveikatos stiprinimą
Sveikatos stiprinimo veikla jungia
tris tarpusavyje susijusias sferas
Sveikatos ugdymą
 Ligų profilaktiką
 Sveikatos saugą (politiką ir įstatymus,
padedančius stiprinti sveikatą)

SVEIKATOS UGDYMAS
(Health education)



pastangos sukelti asmens, grupės ar populiacijos
elgesio pokyčius, sudarant prielaidas elgesiui keistis
sveikatai pozityvia linkme
individo(-ų) gebėjimų priimti sprendimus, susijusius su
sveika elgsena, formavimą asmeniniu ir socialiniu
lygmenimis
pagrindinė ligų prevencijos ir optimalios sveikatos
palaikymo priemonė, užkertanti kelią ligų gydymui,
reabilitacijai ir ilgai ligonio priežiūrai
Sveikatos ugdymo disciplina siekia:
Suteikti pagrindines žinias ir įgudžius,
susijusius su dabartinės sveikatos išlaikymu ir
pagerinimu.
Paveikti žmonių žalingus įpročius.
Sumažinti ar pašalinti įvairias įmanomas
sveiktos negeroves
Užkirsti kelią vėlesnėms ligoms.
Sveikatos ugdymas

kryptingos ir sąmoningos pastangos gilinti
žinias apie sveikatos saugojimo ir
stiprinimo būdus, įtvirtinti teigiamą požiūrį į
sveikatą ir ją stiprinančius veiksnius,
formuoti sveiko elgesio įgūdžius
Sveikatos ugdymas remiasi holistiniu
PSO sveikatos apibrėžimu
Sveikata - daugiapusis fenomenas,
reiškiantis kur kas daugiau, nei
žmogaus buvimą sveiku ar nesveiku.
Taigi, sveikatos ugdymo disciplina
susikoncentruoja ties viso žmogaus
tobulėjimu ir vystymusi, apimdama
individą visose įmanomose srityse.
Sveikatos ugdymas realizuojamas
šiose aplinkose








šeimoje
ugdymo įstaigose (universitetuose, mokyklose,
darželiuose)
sveikatos priežiūros įstaigose (ligoninėse, farmacijos
kompanijose, savanoriškose sveikatos įstaigose)
prekybos centruose
rekreacijos zonose
visuomeninėse organizacijose, darbo aplinkose
per žiniasklaidą, internetą,
valdymo įstaigose
Sveikatos ugdymas


Moksliškai pagrįstas pedagoginis procesas,
kuriuo metu ugdytojas veikia ugdytinį
remdamasis sveikatos saugojimo ir stiprinimo
vertybėmis.
Tai ugdytojo ir ugdytinio kryptinga pedagoginė
sąveika, kurios tikslas – padėti išsiugdyti
teigiamą požiūrį į sveiką gyvenseną, asmens
higienos, kultūros įgūdžius, įpročius, tinkamą
elgseną bei įgyti žinių apie sveikatos saugojimą
ir stiprinimą.
Sveikatos ugdymui palankiausios – vidurinių
mokyklų programos, nes:
1. Suteikia pagrindines žinias, reikalingas priimti
tinkamiems sprendimams sveikatingumo klausimais.
2. Susitelkiama ties mokinių socialinių, emocinių įgūdžių
lavinimu sprendžiant problemas, priimant sprendimus,
dirbant grupėse, ugdant savikontrolę, saviraišką bei
savivertę.
3. Mokyklų bendruomenės yra paraginamos
prisidėti prie sveikatos ugdymo veiklos.
4. Pabrėžiama sveikatos ugdymo programų
įtraukimo į mokyklų mokymo programas svarba.
Pagrindiniai sveikatos ugdymo aspektai

Žmogaus augimas ir vystymasis;

Protinė, lytinė ir aplinkos nulemta sveikata;

Gyvenimo būdas ir asmens sveikatos palaikymas;

Sportas ir sveikata;

Infekcinės ligos ir rūpinimasis savimi;

Socialinės ir sveikatos rūpybos paslaugos;
KAS YRA
SVEIKATOS
RAŠTINGUMAS?
RAŠTINGUMAS
 naudotis
naujausiomis technologijomis;
 bendrauti ir bendradarbiauti;
 kurti ir keistis idėjomis;
 kritiškai ir naujai mąstyti bei veikti
šiuolaikinėmis gyvenimo sąlygomis;
 nuolat mokytis ir rūpintis visapusišku
bendruomenės augimu.
SVEIKATOS UGDYTOJO
KOMPETENCIJOS
POKYČIŲ INICIJAVIMAS – gebėjimas
įgalinti asmenis ir bendruomenę gerinti
savo sveikatą;
 VADOVAVIMAS – gebėjimas suteikti
strateginę kryptį visuomenės sveikatos
politikos raidai, resursų mobilizavimui ir
valdymui sveikatinimo veikloje,
kompetencijoms kurti;

SVEIKATOS UGDYTOJO
KOMPETENCIJOS

ĮVERTINIMAS (SITUACIJOS ANALIZĖ) –
gebėjimas įvertinti asmens ir
bendruomenės poreikius ir vertybes. Šis
įvertinimas leidžia nustatyti ir išanalizuoti
elgesio, kultūros, socialinius,
organizacinius ir aplinkos veiksnius, kurie
stiprina ar žaloja sveikatą;
SVEIKATOS UGDYTOJO
KOMPETENCIJOS


PLANAVIMAS – gebėjimas nustatyti
pamatuojamus tikslus ir uždavinius, atsižvelgiant
į poreikius ir išteklius bei strategijos parinkimas,
kuris grindžiamas žiniomis ir teorijos, mokslinių
tyrimų, akivaizdžių faktų ir praktikos
ĮGYVENDINIMAS – gebėjimas įgyvendinti
efektyvias ir veiksmingas kultūriškai jautrias,
etiškas strategijas, siekiant užtikrinti kuo didesnį
sveikatos efektą įskaitant žmogiškųjų ir
materialinių išteklių valdymą.
SVEIKATOS UGDYTOJO
KOMPETENCIJOS


ADVOKATAVIMAS (GYNIMAS, PALAIKYMAS,
PROPAGAVIMAS) – gebėjimas atstovauti
individus ir bendruomenę, siekiant pagerinti jų
sveikatą ir gerovę bei įgalinti juos imtis
priemonių, kurios pagerintų jų sveikatą bei
sustiprintų bendruomenės vertybes
BENDRADARBIAVIMAS (PARTNERYSTĖ) –
gebėjimas dirbti komandoje/bendradarbiaujant,
turint omenyje tarpsiscipliniškumą ir tarpsektorinį
bendradarbiavimą.
Mokytojo sveikatos raštingumas


mokytojo gebėjimas rasti, paaiškinti ir
suprasti esminę sveikatos informaciją ir
paslaugas, su kompetencija naudotis tokia
informacija ir paslaugomis taip, kad pagerinti
mokyklos mokinių sveikatos koncepcijų
mokymąsi ir įgūdžius
netinkamas mokytojų pa(si)ruošimas tampa
esmine kliūtimi įgyvendinant aukštos
kokybės sveikatos ugdymą
Mokytojų sveikatos raštingumas







Integruoti sveikatos ugdymą į dėstomo dalyko programos
dalykus.
Valdyti pagrindines žinias apie bendruomenės sveikatą,
vartotojo sveikatą, aplinkos sveikatą, šeimos gyvenimą, protinę
ir emocinę sveikatą, traumų prevenciją ir saugumą, maitinimąsi,
ligų prevenciją ir kontrolę, alkoholio- tabako –narkotikų
prevenciją;
Pritaikyti principus, atitinkančius mokinio amžiaus tarpsnio
ypatumus sveikatos ugdymo metodologijai;
Suprasti kaip efektyviai formuoti sprendimo priėmimo įgūdžius
susijusius su sveikatos elgesiu;
Skatinti šeimą ir bendruomenes tapti partneriais, siekiant
sveikos elgsenos formavimosi;
Suprasti, kokį vaidmenį atlieka asmeniniai įsitikinimai ir aplinka
sveikatos sprendimo priėmimui;
Bendradarbiauti su multidisciplininėmis komandomis
mokykloje ir bendruomenėje sprendžiant sveikatos problemas
ir vystant sveikatos strategijas.
Sveikatos ugdytojas turi:


pedagoginę/didaktinę kompetenciją,
atsiskleidžiančia gebėjimu panaudoti
įvairius mokymo metodus, mokymo
strategijas, šiuolaikines mokymo
technologijas vaikų ir paauglių sveikatos
koncepcijų mokymui
dalykinę kompetenciją, t.y. supranta
biologinius, psichologinius ir socialinius
faktorius, kurie lemia individo elgesį.
Mokinių/studentų sveikatos
raštingumas






Supranta sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos
koncepcijas;
Geba surasti reikalingą sveikatos informaciją,
priemones ir paslaugas;
Ugdo(-si) pozityvų sveikatos elgesį;
Analizuoja kultūros, žiniasklaidos ir technologijų
įtaką sveikatai;
Geba išsikelti asmeninius tikslus sveikatos
stiprinimui ir priimti sveikatai palankius sprendimus
Geba palaikyti/saugoti ir stiprinti savo, šeimos ir
bendruomenės sveikatą.
metodai – veiklos
būdai, kuriuos taikant besimokantieji
mokomi ir lavinami įgyja žinių ir
gebėjimų (mokėjimų, įgūdžių), taip pat
auklėjami ir formuojami įgyja vertybių.
 Mokymo/ugdymo
technologijos – tai
priemonės, padedančios mokyti ir
mokytis.
 Mokymo/ugdymo
 Dabar
ugdymui reikalingi metodai,
kurie būtų orientuoti į problemų
sprendimą, šiuolaikines
technologijas, skatintų mokinių
savarankiškumą ir kūrybingumą,
sudarytų sąlygas besimokančiajam
išmokti mąstyti ir mokytis, atlieptų
visuomenės gyvenimo laikmetį ir
informacijos kaitą.
Tradicinis sveikatos
Modernus sveikatos
ugdymas
ugdymas
 Prevencinis – medicininis  Daugelį disciplinų apimantis
modelis;
modelis;
 Remiasi Otavos chartija
 Negatyvus,
(PSO, 1986) ir Džakartos
moralizuojantis;
deklaracija (PSO, 1997);

Demokratiškas, pagarbus;
Sveikata
Uždara, fragmentiška
sveikatos koncepcija;
 Susitelkimas ties vienu
individu;
 Prevencija, nukreipta į ligas;
 Elgesio / gyvenimo būdo
svarba;
 Išorinės vertybės;

Holistinė samprata;
 Individo,bendruomenės
stiprinimas;
 Sveikatos palaikymas;
 Socialinių santykių, gyvenimo
sąlygų svarba;
 Mokyklų bendruomenių
vertybės;

Tradicinis sveikatos ugdymas Modernus sveikatos ugdymas
Sveikatos mokymas, konsultavimas ir mokymasis
Mokymo metu svarbiausias –
specialistas ir jo žinios;
Tradicinis konsultavimas
kabinete/mokymas klasėse;
Siekiama: elgesio pasikeitimo;
Tarp mokyklose dirbančių medicinos
darbuotojų, daktarų, mokytojų ir
moksleivių vystomi autoritariniai
santykiai;

Mokymo metu svarbiausi –
moksleiviai;
 Sveikatos mokymasis pagrįstas
bendru darbu;
 Siekiama: sveikatos raštingumo,
sugebėjimo kontroliuoti gyvenimą,
atsakomybės už savo veiksmus;
 Santykiai tarp moksleivių ir
mokyklose dirbančių medikų,
mokytojų, grindžiami
bendradarbiavimo ir dialogo principu.

Sveikatos ugdymo organizavimas ir dalyviai
Sukoncentruotas į individą ir
atliekamas užduotis,
fragmentiškas;

Sukoncentruotas į
bendruomenę. Jungiantis
skirtingų profesijų žmones;

UGDYMO SAMPRATA
UGDYMAS
žmogaus tapsmo veiksnys,
grindžiamas mokymu, lavinimu,
auklėjimu, formavimu, švietimu
ir kitais ugdymo kriterijais.
UGDYMO SĄVOKOS
UGDYMO SĄVOKOS
MOKYMAS
Žinių, faktų pateikimas, pagalba ir
vadovavimas individui ar grupei,
siekiantiems perimti mokslo,
kultūros ir socialines vertybes.
UGDYMO SĄVOKOS
LAVINIMAS
Fizinių, psichinių galių ir praktinių
mokėjimų bei įgūdžių plėtotė
žinių pagrindu.
UGDYMO SĄVOKOS
AUKLĖJIMAS
Individo santykių su aplinka
reguliavimas, grindžiamas tiesos,
gėrio ir grožio vertybėmis.
UGDYMO SĄVOKOS
FORMAVIMAS
Ugdytinių kreipimas (veikimas)
norima linkme, kuriuo jie įgyja
naują kokybinį virsmą, reikalingą
visapusiškam asmens gyvenimui.
UGDYMO SĄVOKOS
ŠVIETIMAS
Tam tikros socialinės patirties
kaupimas (bendras, profesinis,
religinis, kultūrinis, politinis,
ekologinis. Pagal. V.Jakavičių)
 Ką
išgirstu, tą pamirštu;
 Ką išgirstu ir pamatau, truputį prisimenu;
 Ką išgirstu, pamatau, išklausinėju ir
aptariu, tą pradedu suprasti;
 Ką išgirstu, pamatau, aptariu ir padarau,
tą sužinau ir įgyju reikalingų įgūdžių;
 Ką pateikiu kitiems, tą įvaldau pats.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ