Tyrimo ataskaitos pristatymas (pranešėjas Dr. Laurynas Biekša)

Download Report

Transcript Tyrimo ataskaitos pristatymas (pranešėjas Dr. Laurynas Biekša)

PROJEKTAS „LIETUVOS EUROPOSSĄJUNGOS REIKALŲ SISTEMOS EFEKTYVUMO DIDINIMAS (LESSED)“
(NR. VP1-4.2-VRM-05-V-02-001)
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI
ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS
LIETUVOJE“
TYRIMO ATASKAITOS PRISTATYMAS
2012 m. birželio 26 d., Vilnius
2012.06.26
2
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
Tyrimo aktualumas
2011 m. balandžio 5 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos,
pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR, kurios 19 straipsnis nustato
valstybių narių pareigą imtis būtinų priemonių nacionalinių pranešėjų sistemai ar
lygiaverčiams mechanizmams sukurti.
Šiuo metu Lietuvoje nėra centralizuoto nacionalinio pranešėjo prekybai žmonėmis
instituto.
Tyrimo tikslas
– pateikti nacionalinio pranešėjo prekybai žmonėmis instituto
įgyvendinimo Lietuvoje gaires.
2015.04.13
3
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
Tyrimo uždaviniai
1)Išanalizuoti Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir kitų tarptautinės teisės
normų, kitų dokumentų nuostatas, rekomendacijas, susijusias su nacionalinio
pranešėjo institutu prekybai žmonėmis ir jo įgyvendinimu;
2)Atlikti atsakingų Lietuvos institucijų ir organizacijų specialistų apklausą siekiant
nustatyti jų požiūrį, koks nacionalinio pranešėjo prekybai žmonėmis modelis būtų
efektyvus Lietuvoje, ir jų galimybes ir sąlygas bendradarbiauti padedant
nacionaliniam pranešėjui prekybai žmonėmis vykdyti pavestas funkcijas;
3)Nustatyti labiausiai šiuo metu Lietuvai tinkantį nacionalinio pranešėjo prekybai
žmonėmis instituto modelį ir teisines, praktines ir organizacines to modelio
įgyvendinimo priemones;
4)Apibrėžti priemones, užtikrinsiančias sėkmingą ir efektyvų nacionalinio pranešėjo
prekybai žmonėmis funkcionavimą Lietuvoje.
2015.04.13
4
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
1 uždavinys
Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir kitų
tarptautinės teisės normų, kitų dokumentų nuostatų,
rekomendacijų analizė.
2015.04.13
5
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
Išvados
1. 1997 m. balandžio 24-26 d. Ministrų konferencijos metu priimtoje Hagos Ministrų
deklaracijoje dėl Europos priemonių, skirtų kovai su prekyba moterimis seksualinio
išnaudojimo tikslais (toliau – Hagos deklaracija), pirmą kartą įtvirtintas siekis
sukurti nacionalinio pranešėjo institutą. Nacionalinio pranešėjo funkcijos –
duomenų analizavimas, ataskaitų rengimas bei informacijos teikimas nacionaliniu
bei tarptautiniu mastu, išplėtus nusikaltimo objektą nuo prekybos moterimis iki
prekybos žmonėmis, yra aktualios ir dabar. Švedija – pirmoji valstybė,
įgyvendindama Hagos deklaracijos nuostatas, sukūrusi nacionalinio
pranešėjo mechanizmą savo šalyje. Švedija nacionalinio pranešėjo funkcijas
pavedė vykdyti teisėsaugos institucijai.
2015.04.13
6
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
2. 2004 m. gruodžio 22 d. ES ekspertų grupės dėl kovos su prekyba žmonėmis
ataskaita tapo pirmuoju tarptautiniu dokumentu, apibrėžiančiu reikalavimus
nacionaliniam pranešėjui ar lygiaverčiam mechanizmui: nacionalinis pranešėjas
turi būti nepriklausomas, turėti prieigą prie informacijos ir teisę ją rinkti bei turėti
galimybę teikti ataskaitas ir rekomendacijas šalies parlamentui. Skirtingai nei
ankstesniuose tarptautiniuose dokumentuose, kuriuose buvo pabrėžiamas
nacionalinio pranešėjo kaip kovos su prekyba žmonėmis stebėtojo vaidmuo, ES
ekspertų ataskaitoje pagrindine nacionalinio pranešėjo funkcija įvardinamas
informacijos rinkimas ir analizė.
3. 2005 m. vasario 10 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje dėl
prekybos moterimis ir mergaitėmis pabrėžiamas nacionalinio pranešėjo, kaip
koordinacinio mechanizmo keitimosi informacija srityje, vaidmuo. Minėtoje
rekomendacijoje siūloma sukurti nacionalinio pranešėjo institutą, kuris ne tik rinktų
informaciją, ją analizuotų ir teiktų ataskaitas, bet ir užtikrintų grįžtamąjį ryšį,
suinteresuotoms institucijoms ir organizacijoms bei visuomenės atstovams teikdamas
turimus duomenis be analizės rezultatus.
2015.04.13
7
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
4. 2005 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos konvencija dėl veiksmų prieš prekybą
žmonėmis (toliau – ET konvencija) įpareigoja šalis apsvarstyti nacionalinio
pareiškėjo skyrimo klausimą, tačiau dar nenustato pareigos sukurti šį institutą.
Europos Tarybos konvencijoje grįžtama prie nacionalinio pranešėjo kaip, visų pirma,
valstybės institucijų veiklos, nukreiptos prieš prekybą žmonėmis, ir nacionalinės
teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo stebėtojo, koncepcijos. ET konvencijos
paaiškinamojoje ataskaitoje nuostata dėl nacionalinio pranešėjo skyrimo
iliustruojama Nyderlandų nepriklausomo pranešėjo prekybai žmonėmis
pavyzdžiu. Nyderlanduose nacionalinio pranešėjo funkcijas atlieka Olandų
nacionalinio pranešėjo prekybai žmonėmis biuras, kurį sudaro Nacionalinis
pranešėjas ir jo padėjėjai. Nacionalinis pranešėjas savo veikloje yra nepriklausomas
nuo kitų institucijų, o ataskaitas teikia Nyderlandų Vyriausybei.
2015.04.13
8
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
5. Apibendrinant 2008 m. metinėje ESBO ataskaitoje „Pastangos kovojant su prekyba
žmonėmis ESBO erdvėje: koordinavimo ir pranešimo mechanizmai“ pateikiamus
šalių duomenis apie nacionalinio pranešėjo ar lygiaverčio mechanizmo sukūrimą
praktikoje, galima išskirti tokius egzistuojančius šio instituto modelius:
• nepriklausomas nacionalinis pranešėjas;
• nacionalinio pranešėjo funkcijų perdavimas valstybės institucijai;
• nacionalinio koordinatoriaus funkcijų išplėtimas;
• nacionalinio pranešėjo funkcijų perdavimas viešajai įstaigai ar nevyriausybinei
organizacijai; ir
• nacionalinio pranešėjo funkcijų perdavimas kelioms institucijoms.
ESBO ataskaitoje, išanalizavus valstybių atsakymus apie jų nacionalinius pranešėjus
ar lygiaverčius mechanizmus, daroma išvada, kad nėra vienintelio efektyvaus
nacionalinio pranešėjo ar lygiaverčio mechanizmo modelio ir kad vyriausybės pačios
turi nuspręsti, koks mechanizmas yra tinkamiausias ir efektyviausias, atsižvelgiant į
jų institucinę, teisinę ir finansinę bazę.
2015.04.13
9
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
6. Į 2010 m. kovo 29 d. Europos Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir
Tarybos direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir
aukų apsaugos, pakeičiančios Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR, buvo
perkelta ET konvencijoje įtvirtinta nacionalinės sistemos stebėsenos nuostata
– nacionalinio pranešėjo instituto sukūrimas. 2011 m. balandžio 5 d. priėmus
Direktyvą 2011/36/ES pirmą kartą ankstesnių tarptautinių dokumentų rekomendacinė
nuostata dėl nacionalinio pranešėjo ar lygiaverčio mechanizmo sukūrimo įgijo
privalomą pobūdį. Minėtoje direktyvoje, be pasiūlyme nurodytų privalomų
nacionalinio pranešėjo funkcijų:
• analizuoti prekybos žmonėmis tendencijas,
• vertinti kovos su prekyba žmonėmis rezultatus;
• teikti informaciją atitinkamoms nacionalinėms institucijoms,
įtvirtinta dar viena nacionalinio pranešėjo funkcija:
• rinkti statistinius duomenis, glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis šioje
srityje veikiančiomis pilietinės visuomenės organizacijomis.
2015.04.13
10
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
Rekomendacijos
1. Dėl nacionalinio pranešėjo ar lygiaverčio mechanizmo modelio
• Direktyvos 2011/36/ES preambulėje valstybėms narėms suteikiama nacionalinio
pranešėjo ar lygiaverčio mechanizmo modelio pasirinkimo laisvė, nurodant, jog
valstybės narės turėtų sukurti nacionalinės stebėsenos sistemas, pasirinkusios jų
vidaus struktūrą atitinkantį būdą ir atsižvelgdamos į poreikį nustatyti būtiniausią
struktūrą ir apibrėžtas užduotis.
• Rekomenduotina Lietuvos teisinės, institucinės ir finansinės bazės kontekste įvertinti
galimybes:
- Sukurti naują instituciją – nepriklausomą nacionalinį pranešėją; arba
- Perduoti nacionalinio pranešėjo funkcijas jau egzistuojančiai valstybės
institucijai (atskirai vertinant galimybę nacionalinio pranešėjo funkcijomis išplėsti
nacionalinio koordinatoriaus, kaip specializuoto instituto, veikiančio kovos su prekyba
žmonėmis srityje, kompetenciją); arba
- Nacionalinio pranešėjo funkcijas perduoti viešajai įstaigai arba nevyriausybinei
organizacijai.
2015.04.13
11
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
2. Dėl reikalavimų nacionaliniam pranešėjui ar lygiaverčiam mechanizmui
Rekomenduotina, vertinant nacionalinio pranešėjo modelių tinkamumą Lietuvai,
atsižvelgti į reikalavimus nacionalinio pranešėjo institutui ir užtikrinti šių reikalavimų
atitikimą tuo lygiu, kuris garantuotų efektyvią nacionalinio pranešėjo veiklą
Lietuvoje. Siekiant šio tikslo, nacionalinio pranešėjo institutas Lietuvoje turėtų būti
kuriamas, vadovaujantis šiais reikalavimais:
• Nacionalinio pranešėjo institutui turėtų būti suteikti nepriklausomumo garantai;
• Nacionalinio pranešėjo veikla turėtų būti nešališka ir negalėtų dubliuoti
nacionalinės kovos su prekyba žmonėmis programos rengimo ir/ar valstybės
politikos ir priemonių kovos su prekyba žmonėmis srityje įgyvendinimo veiklų;
• Siekiant užtikrinti nacionalinio pranešėjo prieigą prie informacijos ir teisę ją rinkti,
nacionalinio pranešėjo įgaliojimai turėtų būti aiškiai apibrėžti atitinkamame
dokumente;
• Turėtų būti nustatyta nacionalinio pranešėjo teisė teikti metines ataskaitas ir
rekomendacijas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar Seimui, tokiu būdu
užtikrinant nacionalinio pranešėjo galimybę įtakoti nacionalinę politiką kovos su
prekyba žmonėmis srityje.
2015.04.13
12
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
3. Dėl nacionalinio pranešėjo ar lygiaverčio mechanizmo funkcijų.
Nacionalinio pranešėjo kompetencija turi apimti privalomas funkcijas – statistinių
duomenų rinkimą, prekybos žmonėmis tendencijų analizavimą, kovos su prekyba
žmonėmis rezultatų vertinimą, informacijos teikimą – bei, atsižvelgiant į Lietuvos
situaciją ir poreikius, papildomas funkcijas, galinčias įtakoti prevencijos ir kovos su
prekyba žmonėmis politiką bei padėti šioje srityje veikiančių institucijų bei
organizacijų veikloje (bendro pobūdžio konsultacijų teikimas; nuomonių, pasiūlymų
teikimas įvairiais, kovos su prekyba žmonėmis srityje veikiančioms
institucijoms/organizacijoms kilusiais, klausimais; atsakingų institucijų/organizacijų
atstovų susitikimų organizavimas; seminarų, mokymų organizavimas, visuomenės
apklausų rengimas, teisinės pagalbos nusikaltimų aukoms teikimas ir kt.).
13
2015.04.13
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
2 uždavinys
Lietuvos institucijų
apklausa.
ir
organizacijų
specialistų
2015.04.13
14
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
Išvados
1. Daugumos (76,92 proc., 20 iš 26) respondentų nuomone, tinkamiausias
nacionalinio pranešėjo prekybai žmonėmis modelis Lietuvoje būtų veikiančios
valstybinės institucijos funkcijų išplėtimas. Tokia institucija dauguma (57,69
proc., 15 iš 26) respondentų įvardino valstybės instituciją, atliekančią kovos su
prekyba žmonėmis koordinatoriaus funkcijas, pažymėdami šios institucijos įdirbį
kovos su prekyba žmonėmis srityje, prieigą prie informacijos ir pasiektą aukštą
ekspertizės lygį bei įvertindami šį modelį kaip finansiškai ekonomiškiausią ir
racionaliausią. 61,90 proc. (13 iš 21) respondentų, nurodė manantys, kad turėtų būti
išplėstos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos funkcijos.
2015.04.13
15
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
2. Daugiau nei 56,00 proc. atsakymą į klausimą dėl nacionalinio pranešėjo funkcijų,
galinčių padėti jų veikloje, pateikusių valstybinių institucijų ir nevyriausybinių
organizacijų (tokių buvo 25) nurodė, kad nacionalinis pranešėjas galėtų joms
pagelbėti atlikdamas šias funkcijas: vertindamas kovos su prekyba žmonėmis
rezultatus, rinkdamas statistinius duomenis, organizuodamas seminarus,
mokymus, susitikimus, analizuodamas prekybos žmonėmis tendencijas, teikdamas
informaciją, nuomones, pasiūlymus įvairiais, kovos su prekyba žmonėmis srityje
veikiančioms institucijoms/organizacijoms kilusiais, klausimais.
3. Nors daugiau kaip pusė apklausos dalyvių (14 iš 27) nenurodė, kiek, jų nuomone,
asmenų užtikrintų nacionalinio pranešėjo prekybai žmonėmis instituto tinkamą
funkcijų vykdymą, didžioji dalis (44,44 proc., 12 iš 27) likusių respondentų atsakė
manantys, kad nacionalinio pranešėjo funkcijų vykdymui užtektų iki 5 asmenų.
2015.04.13
16
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
4. Daugiausiai respondentų galimo bendradarbiavimo su nacionaliniu pranešėju
sritimis nurodė seminarų ir mokymų organizavimą (9 iš 27), statistinių duomenų
rinkimą (8 iš 27), kovos su prekyba žmonėmis rezultatų vertinimą bei konkrečių
atvejų analizę ir nuomonių teikimą (8 iš 27).
5. Remiantis daugumos respondentų nuomone, pagrindiniai veiksniai, kurie
labiausiai stiprintų jų pasitikėjimą nacionaliniu pranešėju prekybai žmonėmis
būtų nacionalinio pranešėjo kompetencija (šį variantą pasirinko 21 respondentų iš
27), rekomendacijų apie tarptautinę ir užsienio valstybių gerąją praktiką teikimas
(17 iš 24) bei grįžtamasis ryšys (16 iš 27). Vadovaujantis apklausos rezultatais,
nacionalinio pranešėjo autonomija nebūtų svarbus veiksnys, veikiantis
respondentų pasitikėjimą šiuo institutu (šį kriterijų pasirinko tik 8 respondentai iš 27).
2015.04.13
17
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
6. Beveik pusė (48,00 proc., 12 iš 25) į klausimą dėl bendradarbiavimo su
nacionaliniu pranešėju sąlygų atsakiusių dalyvių pasisakė už bendradarbiavimo
sutarties su nacionaliniu pranešėju pasirašymą bei išankstinį nacionalinio
pranešėjo veiksmų derinimą, trečdalis (32,00 proc., 8 iš 25) į šį klausimą atsakiusių
dalyvių prioritetą suteikė nacionalinio pranešėjo ataskaitų derinimui.
7. Net 9 apklausos dalyviai galimu nacionalinio pranešėjo veiklos iššūkiu nurodė
galinčius kilti sunkumus dėl duomenų išsamumo. Kitos nacionalinio pranešėjo
veiklos kliūtys siejamos su galimu duomenų nepatikimumu, prieigos prie jų
nebuvimu, didele jų apimtimi bei galimais duomenų skirtumais dėl nevienodų
apibrėžimų, o taip pat, su dideliu institucijų, veikiančių kovos su prekyba žmonėmis
srityje, skaičiumi, galimais bendradarbiavimo sunkumais bei aukų nenoru
bendrauti.
2015.04.13
18
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
Rekomendacijos
1. Atsižvelgiant į tai, kad apklausos dalyviai yra institucijos ir organizacijos, pačios
dalyvaujančios kovos su prekyba žmonėmis srityje, apklausos rezultatams turi būti
teikiamas reikiamas dėmesys, todėl visų pirma turėtų būti vertinama galimybė
suteikti nacionalinio pranešėjo funkcijas veikiančiai valstybės institucijai,
konkrečiai - institucijai, atliekančiai kovos su prekyba žmonėmis
koordinatoriaus funkcijas (šiam nacionalinio pranešėjo modeliui pritarimą pareiškė
dauguma respondentų). Apklausos dalyvių požiūrį atitinkančio modelio pasirinkimas
būtų svarbus žingsnis užtikrinant institucijų ir organizacijų, veikiančių kovos su
prekyba žmonėmis srityje, pasitikėjimą nacionaliniu pranešėju ir siekiant
sklandaus šių subjektų bendradarbiavimo.
2015.04.13
19
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
2. Atsižvelgiant į respondentų nuomonę dėl nacionalinio pranešėjo funkcijų, galinčių
padėti jų veikloje, darytina išvada, kad, be privalomų nacionalinio pranešėjo
funkcijų, apklausos dalyviams svarbus galimas nacionalinio pranešėjo indėlis į jų
kompetencijų didinimą per nacionalinio pranešėjo rengiamus seminarus ir
mokymus bei teikiamus pasiūlymus ir nuomones. Rekomenduotina,
reglamentuojant privalomas nacionalinio pranešėjo funkcijas numatyti galimybę
nacionaliniam pareiškėjui atlikti kitas, papildomas funkcijas.
3. Svarbu, kad savo veikloje nacionalinis pranešėjas efektyviai pasinaudotų
bendradarbiavimo galimybėmis. Remiantis apklausos dalyvių atsakymais apie
bendradarbiavimo praktinį įgyvendinimą, darytina išvada, kad nacionalinis
pranešėjas savo veikloje galėtų pasinaudoti institucijų ir organizacijų,
veikiančių kovos su prekyba žmonėmis srityje, pagalba įvairaus pobūdžio
informacijos (statistinių duomenų, tyrimų, nuominių, pasiūlymų, konsultacijų,
apibendrinimų, analizių ir kt.) rinkimo bei sklaidos (vertinimo rezultatų ir kt.
informacijos platinimo) srityse, taip pat organizuojant seminarus, mokymus,
konferencijas ir atsakingų institucijų ir organizacijų atstovų susitikimus.
2015.04.13
20
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
4. Apklausos rezultatai patvirtina, kad nacionalinio pranešėjo veiklos efektyvumas
labai priklauso nuo jo galimybės įtakoti valstybės kovos su prekyba žmonėmis
politiką. Rekomendacijų bei siūlymų teikimas įstatymų leidžiamajai bei
vykdomajai valdžiai nacionaliniam pranešėjui suteiktų tokia galimybę, todėl svarbu
nustatyti teisinį pagrindą šios galimybės įgyvendinimui.
5. Dauguma institucijų ir organizacijų, veikiančių kovos su prekyba žmonėmis srityje,
būtų linkusios su nacionaliniu pranešėju pasirašyti bendradarbiavimo sutartį arba
pritartų išankstiniam nacionalinio pranešėjo veiksmų derinimui. Manytina, kad šie
apklausos rezultatai turėtų būti sietini su respondentų keliamu reikalavimu
nacionalinio pranešėjo institutui turėti aiškiai apibrėžtus įgaliojimus rinkti ir teikti
duomenis, todėl rekomenduotina tokius nacionalinio pranešėjo įgaliojimus teisiškai
reglamentuoti.
2015.04.13
21
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
3 uždavinys
Tinkamiausias Lietuvai nacionalinio pranešėjo
prekybai žmonėmis instituto modelis, teisinės,
praktinės ir organizacines šio modelio įgyvendinimo
priemonės.
22
2015.04.13
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
Galimų nacionalinio pranešėjo prekybai žmonėmis modelių vertinimas Lietuvos
teisinės, institucinės bei finansinės situacijos bei prevencijos ir kovos su prekyba
žmonėmis srityje veikiančių institucijų pozicijų aspektais:
Naujos institucijos – nepriklausomo nacionalinio pranešėjo – sukūrimas
Pliusai
Nepriklausomumo reikalavimo užtikrinimas
Minusai
Apklausos dalyvių nuomone,
nepriklausomumo kriterijus nacionalinio
pranešėjo institutui nėra svarbus
Naujo aparato sukūrimas ir jo aprūpinimas
pareikalautų daugiausiai laiko ir resursų
Galimi sunkumai užmezgant produktyvius
bendradarbiavimo santykius
Apklausos dalyviai nebuvo linkę palaikyti
šio nacionalinio pranešėjo modelio
sukūrimo galimybės
23
2015.04.13
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
Valstybės institucijos, atliekančios kovos su prekyba žmonėmis koordinatoriaus
funkcijas, funkcijų išplėtimas
Pliusai
Sulaukė didžiausio apklausos dalyvių
pritarimo
Pagrindines nacionalinio koordinatoriaus
funkcijas atliekančios institucijos –
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos - patirtis ir įdirbis
Prieiga prie informacijos šaltinių
Užmegzti ryšiai su kitomis institucijomis
ir organizacijomis
Ekonomiškiausias ir racionaliausias modelis
Minusai
Netenkina nepriklausomumo reikalavimo
institucine prasme
24
2015.04.13
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
Nacionalinio pranešėjo funkcijų perdavimas viešajai įstaigai arba
nevyriausybinei organizacijai
Pliusai
Institucinis nepriklausomumas
Minusai
Stabilumo (finansinio pastovumo ir
užtikrinto veiklos tęstinumo) garantų
trūkumas
Prieigos prie slaptos informacijos
problema
Egzistuojančios viešųjų pirkimų
procedūros netobulumas
Apklausos dalyviai nebuvo linkę palaikyti
šio nacionalinio pranešėjo modelio
sukūrimo galimybės
2015.04.13
25
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
Tinkamiausias Lietuvai nacionalinio pranešėjo prekybai žmonėmis instituto
modelis
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuvoje nėra nei aiškaus ir centralizuoto
nacionalinio koordinatoriaus, nei nacionalinio pranešėjo instituto, tačiau Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerija yra atsakinga už pagrindinių šių institutų
funkcijų vykdymą, siūlytina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje
suformuoti naują padalinį, pvz., Nacionalinio koordinatoriaus ir pranešėjo
prekybai žmonėmis skyrių (toliau - Skyrius). Siekiant užtikrinti nacionalinio
pranešėjo instituto nešališkumą, svarstytina galimybė sukurti Nacionalinio
pranešėjo prekybai žmonėmis tarybą (toliau – Taryba).
2015.04.13
26
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
Teisinės modelio įgyvendinimo priemonės
• Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymai. LR VRM ministro
įsakymais būtų skiriamas Skyriaus vadovas (Nacionalinis pranešėjas) ir tvirtinami
Skyriaus nuostatai.
• Skyriaus nuostatai. Skyriaus nuostatai nustatytų Skyriaus statusą - Skyrius būtų
savarankiškas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padalinys.
Nuostatuose turėtų būti įtvirtintos šios privalomos Skyriaus funkcijos:
• Analizuoti prekybos žmonėmis tendencijas;
• vertinti kovos su prekyba žmonėmis rezultatus;
• rinkti statistinius duomenis;
• teikti informaciją.
2015.04.13
27
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
Taip pat, steigėjo nuožiūra, atsižvelgus į prevencijos ir kovos su prekyba žmonėmis
srityje veikiančių institucijų poreikius, nuostatuose galėtų būti įtvirtintos papildomos
skyriaus funkcijos:
• Teikti bendro pobūdžio konsultacijas;
• teikti
•
•
•
•
•
•
•
nuomones, pasiūlymus įvairiais, kovos su prekyba žmonėmis srityje veikiančioms
institucijoms/organizacijoms kilusiais, klausimais;
organizuoti atsakingų institucijų/organizacijų atstovų susitikimus;
organizuoti seminarus, mokymus;
identifikuoti labiausiai pažeidžiamų gyventojų segmentus ir plėtoti jiems skirtas specialiai sukurtas
sąmoningumą didinančias kampanijas;
teikti konkrečių atvejų analizes ir nuomones;
rengti visuomenės apklausas;
rinkti informaciją apie kovos su prekyba žmonėmis srityje veikiančių institucijų/organizacijų veiklos metodus
ir rezultatus;
teikti teisinę pagalbą nusikaltimų aukoms.
2015.04.13
28
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
Skyriaus nuostatuose turėtų būti įtvirtintos Skyriaus darbuotų teisės:
• Gauti Skyriaus veiklos vykdymui reikalingus duomenis;
• rinkti informaciją, būtiną Skyriaus funkcijoms vykdyti.
Taip pat nuostatuose turėtų būti reglamentuotos Skyriaus pareigos:
• Užtikrinti turimų dokumentų saugumą, informacijos konfidencialumą,
• organizuoti Tarybos susirinkimus;
• laiku ir tinkamai rengti Tarybos posėdžių medžiagą;
• vykdyti Tarybos pavedimus.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimais būtų tvirtinama Tarybos sudėtis ir nuostatai.
2015.04.13
29
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
• Tarybos nuostatai. Tarybos nuostatuose būtų įtvirtintas Tarybos statusas - Taryba
būtų nepriklausoma kolegiali institucija, pagal savo kompetenciją sprendžianti
klausimus, susijusius su nacionalinio pranešėjo veikla. Nuostatai turėtų reglamentuoti
pagrindines Tarybos funkcijas:
• Periodiškai rinktis į posėdžius;
• formuoti strategines Skyriaus veiklos kryptis;
• tvirtinti Skyriaus pateiktas ataskaitas.
Nuostatuose būtų nustatytos Tarybos teisės pagal savo kompetenciją:
• Pavesti Skyriui vykdyti įvairius pavedimus;
• reikalauti iš Skyriaus laiku ir tinkamai rengti posėdžių medžiagą,
• teikti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pasiūlymus dėl Skyriaus veiklos krypčių.
Taryba taip pat turėtų pareigą saugoti jai pateiktos informacijos konfidencialumą.
2015.04.13
30
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
Organizacinės modelio įgyvendinimo priemonės
Skyrių sudarytų:
• Skyriaus vadovas - planuotų ir organizuotų Skyriaus darbą, atsakytų už Skyriui pavestų uždavinių ir
funkcijų vykdymą, atstovautų skyriui Tarybos posėdžiuose;
• Teisininkas - vykdytų Skyriaus vedėjo pavedimus prekybos žmonėmis tendencijų vertinimo, kovos su
prekyba žmonėmis rezultatų analizės ir kitose srityse;
• Techninis darbuotojas - atliktų duomenų tvarkymo, informacinės sistemos priežiūros funkcijas;
• Darbuotojas, atsakingas už informacijos kaupimą bei apdorojimą.
Tarybą sudarytų Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento, Generalinės
prokuratūros, Teisingumo ministerijos, Seimo Žmogaus teisių komiteto, Valstybinės
darbo inspekcijos ir kitų kompetentingų institucijų bei organizacijų struktūrinių
padalinių vadovai.
2015.04.13
31
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
Praktinės modelio įgyvendinimo priemonės
• Skyriaus veikla galėtų būti organizuojama, vadovaujantis metiniu veiklos planu,
•
•
•
•
•
kuris būtų derinamas su Taryba.
Tarybai būtų teikiama veiklos pagal metinį planą ataskaita.
Taryba analizuotų Skyriaus darbą ir teiktų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijai pasiūlymus dėl Skyriaus veiklos krypčių.
Tarybos posėdžiai turėtų būti rengiami ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį arba,
Tarybos pirmininko iniciatyva, iškilus svarbiems strateginiams klausimams.
Tarybos darbą organizuotų Skyrius. Skyrius būtų atsakingas už visų privalomų bei
papildomų nacionalinio pranešėjo funkcijų vykdymą bei atliktų Tarybos veiklą
aptarnaujančio sekretoriato vaidmenį.
Tarybos narių darbas taryboje nebūtų apmokamas. Skyrius būtų išlaikomas iš
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų valstybės piniginių fondų.
2015.04.13
32
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
4 uždavinys
Priemonės, užtikrinsiančios sėkmingą ir efektyvų
nacionalinio
pranešėjo
prekybai
žmonėmis
funkcionavimą Lietuvoje.
2015.04.13
33
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
Priemonės, užtikrinsiančios sėkmingą ir efektyvų modelio funkcionavimą
Lietuvoje
• Turi būti numatyta galimybė nacionaliniam pranešėjui teikti Vyriausybei ataskaitą
apie nacionalinio kovos su prekyba žmonėmis plano įgyvendinimą, prekybos
žmonėmis situaciją Lietuvoje, atliktų tyrimų išvadas, o taip pat siūlymus ir
rekomendacijas dėl nacionalinės politikos ir praktinių priemonių prevencijos ir kovos
su prekyba žmonėmis srityje;
• Skatinant institucijų ir organizacijų, veikiančių prevencijos ir kovos su prekyba
žmonėmis srityje, bendradarbiavimą su nacionaliniu pranešėju, turėtų būti užtikrintas
grįžtamasis ryšys. Šis tikslas būtų pasiektas per Tarybos veiklą;
• Siekiant
palengvinti ir supaprastinti nacionalinio pranešėjo prieigą prie
informacijos, būtų tikslinga sudaryti galimybę Skyriaus darbuotojams tiesiogiai
naudotis egzistuojančiomis prekybos žmonėmis duomenų bazėmis.
2015.04.13
34
„NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“
• Pasikeitimo informacija bei jos sklaidos funkcijos galėtų būti įgyvendinamos
schemoje pavaizduota tvarka:
• Skyriaus veiklos viešumas būtų pasiekiamas per Tarybos veiklą, kadangi Taryboje
dalyvaujantys prevencijos ir kovos su prekyba žmonėmis srityje veikiančių institucijų
ir organizacijų atstovai galėtų sekti Skyriaus funkcijų vykdymą bei susipažinti su
nacionalinio pranešėjo veiklos rezultatais, visų antra, siekiant šio tikslo, turėtų būti
pasinaudota šiuolaikinių informacinių technologijų galimybėmis.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
KLAUSIMAI