Transcript Viktimologija - Mykolo Romerio universitetas
Viktimologija
Parengė dr. Alfredas Kiškis, MRU
Viktimologijos informacija
MRU Baudžiamosios teisės ir proceso instituto tinklalapyje ->
Alfredo Kiškio asmeninė svetainė
www3.mruni.eu/~akiskis/ Studentams-> Arba per • • • Seminarų planai • Paskaitų medžiaga • Vertinimas
Egzamino tvarka
• Rezultatai
MOODLE
• Viktimologijos programa
Preliminarūs egzamino klausimai
:
Informaciniai paketai studijuojantiems viktimologiją:
-> Alfredas Kiškis 2013.09.19
2
2013.09.19
Viktimologija
- mokslas apie aukas.
Iš lotyniško žodžio „
victima
” - auka ir iš graikų k. žodžio „
logos
”- „mokslas”.
• Plačiąja prasme – apie bet kokias aukas (gamtos jėgų ar žmogaus veiklos).
• Siaurąja prasme – apie nusikalstamų veikų aukas.
Auka - subjektas, kuris patyrė žalą, neteisybę, sunkų išmėginimą.
Auka – ne tik individas, bet individų grupė, tauta ir kita.
Alfredas Kiškis 3
Kam reikalinga viktimologija? (1)
Kodėl vieni žmonės nukenčia nuo nusikalstamų veikų daugybę kartų, o kiti – beveik niekada? Kas tai lemia?
Kas būdinga nusikaltimų aukoms?
Kokie yra tapimo nusikaltimo auka padariniai?
Kaip tiksliau įvertinti, kiek padaryta nusikalstamų veikų?
Ką rodo viktimizacijos tyrimai ir kuo naudingi jų rezultatai?
Kokią įtaką daro mums saugumo jausmas, nusikaltimų baimė?
Kaip jie matuojami?
Alfredas Kiškis 4 2013.09.19
Kam reikalinga viktimologija? (2)
Kuo pasireiškia aukos vaidmuo socialinėje kontrolėje?
Kokie nusikaltimo aukos (nukentėjusiojo) aspektai yra svarbūs baudžiamajame procese?
Kokio masto turi būti baudžiamosios teisės intervencija į asmens gyvenimą?
Kas ir kokiu pagrindu turėtų apie tai spręsti?
Ar nereikėtų ieškoti kitų konfliktinių situacijų sprendimo būdų, sukeliančių mažiau neigiamų padarinių?
Ką reglamentuoja tarptautiniai dokumentai nusikaltimų aukų aspektu?
Kokiais būdais galima sėkmingai išspręsti aukos ir nusikaltėlio konfliktą?
Kokiais būdais galima vykdyti viktimologinę prevenciją?
Kas ir kaip teikia pagalbą nusikaltimų aukoms?
2013.09.19
Alfredas Kiškis 5
Viktimologija. Apie ką?
1. Viktimologijos mokslo samprata ir raida. Viktimologinė stebėsena.
2. Viktimizacija ir viktimiškumas.
3. Aukos problema. Aukų rūšys.
4. Viktimologinė nusikaltimo aukos samprata.
5. Viktimologinė žalos samprata.
6. Socialinė žalos kaina ir jos komponentai.
7. Reakcijos į socialinį konfliktą viktimologiniai aspektai.
8. Viktimologinė prevencija.
Alfredas Kiškis 2013.09.19
6
1 tema:
Viktimologijos mokslo samprata ir raida. Viktimologinė stebėsena
1 paskaitos tema:
Viktimologijos samprata
Alfredas Kiškis 2013.09.19
7
Viktimologijos samprata (1) Daug viktimologijos sampratų...
Viktimologijos koncepcijos (sampratos):
• Kriminalinė (baudžiamoji) viktimologija (
H. von Hentig
). Nusikalstamų veikų aukos.
• Bendroji viktimologija (
B.Mendelsohn
). Visos aukos (žemės drebėjimų, viesulo, sausros, ligų, karo, politinės, ekonominės, rasinės, religinės, socialinės nelygybės, aplinkos teršimo, eismo įvykių, alkoholizmo, narkomanijos, nusikalstamumo...).
• Naujoji viktimologija (
R.Elias
). Ne tik nus. veikų, bet ir žmogaus teisių pažeidimų aukos, piktnaudžiavimo valdžia aukos. Nuo valdančiųjų priklauso, kas laikoma skriauda (nusikaltimu). Tik žmonių veiklos aukos. • Viktimologija kaip mokslas apie kenčiantį žmogų (
Z.P.Šeparovič
). Aukos: asmenys, kuriems gresia pavojus, nukentėjusieji, ligoniai... Alfredas Kiškis 2013.09.19
8
2013.09.19
Viktimologijos samprata (2) 1937 m. (?)
Mendelshon Hans von Hentig
ir
Benyamin
nubrėžė kontūrus naujo socialinio mokslo, kurį pavadino „Viktimologija“ 1941 m. paskelbė straipsnį apie nusikaltėlio ir aukos sąveiką.
Hansas von Hentigas
(
H.Hentig)
1948 m.
H.Hentigas
išleido monografiją “Nusikaltėlis ir jo auka”, kurioje vienas skyrių buvo paskirtas nusikaltimo aukai.
“
Aktyvus nusikaltėlis, pasyvi auka
” – neatitinka tikrovės.
Alfredas Kiškis 9
Viktimologijos samprata (3) • •
Viktimologija
– mokslas, tyrinėjantis aukos reiškinį, teikiantis rekomendacijas dėl viktimogeninių veiksnių šalinimo ar minimalizavimo, pagalbos nusikaltimų aukoms.
Viktimologija
– mokslas, tyrinėjantis viktimizaciją ir aukas baudžiamojo teisingumo vykdymo kontekste.
• ...
Alfredas Kiškis 2013.09.19
10
Viktimologijos samprata (4)
Viktimizacija
– tapimo auka procesas.
Viktimiškumas
– aukos savybių kompleksas, charakterizuojantis tikimybę tapti nusikaltimo auka.
Viktimologijos dalykas:
• Auka ir jos vaidmuo nusikalstamos veikos genezėje, • Viktimizacija ir viktimiškumas, • Aukos ir nusikaltėlio interakcija, • Žala, jos atlyginimo, kompensavimo būdai, • Aukos ir nusikaltėlio konfliktas, jo sprendimo būdai, • Viktimologinė prevencija, • Pagalba ir parama aukoms.
Alfredas Kiškis 2013.09.19
11
Viktimologijos samprata (5)
Viktimologija tyrinėja:
• aukas, jų ypatybes, požiūrį į aukas, • aukų įtaką nusikalstamų veikų padarymui, • auka-skriaudėjas-visuomenė interakciją, • viktimizacijos formas, priežastis ir padarinius, • aukos traktavimą baudžiamojo teisingumo vykdymo sistemoje, • registruoto nusikalstamumo statistikos koregavimą, • konflikto sprendimą, • pagalbą nusikaltimų aukoms, • kaip netapti auka...
Koks santykis tarp Viktimologijos ir Kriminologijos?
Alfredas Kiškis 2013.09.19
12
Viktimologijos samprata (6)
Viktimologijos mokslas:
• Empirinis, • Kriminologinis, • Tarpdisciplininis (teisės, sociologijos, psichologijos...), • Humanistinis.
Teorinė viktimologija
– moksliniai tyrimai.
Praktinė viktimologija
– viktimologinė prevencija ir pagalbos aukai suteikimas.
2013.09.19
Alfredas Kiškis 13
Viktimologijos samprata (7).
Viktimologijos kryptys (šakos):
• Kriminalinė (baudžiamoji) viktimologija; • Gendrinė (lyčių) viktimologija; • Juvenalinė (nepilnamečių) viktimologija; • Deliktinė (civilinė) viktimologija; • Trauminė viktimologija; • Psichinė-psichologinė viktimologija; • Katastrofinė viktimologija; • Penitencinė viktimologija; • Suicidologinė (savižudybių) viktimologija.
Alfredas Kiškis 2013.09.19
14
Viktimologijos raida (1)
Praeitis
1948 m.
H. von Hentig
knygoje „Nusikaltėlis ir jo auka“ pirmasis sisteminis nus. aukų nagrinėjimas 4-ojoje dalyje „Aukų įtaka nusikaltimams“: • Kritikavo statinius, ne dimensinius nusikaltėlių tyrimus.
• Nusikaltėlis ir auka yra susiję, sąveikauja.
• Auka yra vienas iš priežastinių elementų, ji tyliai sutinka (leidžia), „padeda“ atsirasti situacijai, veikia kartu, skatina, provokuoja.
Kiti viktimologijos pionieriai: • Aukos indėlis: neatsargumas, nerūpestingumas, pramuštgalviškumas, neapgalvotumas.
• Aukos vaidmuo - motyvacinis (patrauklumas, sužadinimas, sujaudinimas, kurstymas, gundymas) ar funkcinis (provokavimas, pagreitinimas, sukėlimas, palengvinimas, dalyvavimas).
Alfredas Kiškis 2013.09.19
15
Viktimologijos raida (2)
Praeitis.
Daug teorinių ir empirinių tyrimų, susijusių su aukų rūšimis, aukos nusikaltėlio santykiais ir aukų vaidmeniu nusikaltimuose (nužudymai, išžaginimai, plėšimai, sveikatos sužalojimai, sukčiavimai, šantažas ir kt.).
Terminą „Viktimologija“1949 m. sukūrė Amerikos psichiatras
Frederick Wertham
.
20 a. 9 dešimtmetyje – didelė banga svarbių publikacijų – viktimologijos amžiaus pradžia.
Alfredas Kiškis 2013.09.19
16
Viktimologijos raida (3)
Dabartis
Nus. aukų išsamių tyrimų būtinybė akivaizdi.
Nus. aukų ir vitimizacijos tyrimai pakeitė kriminologiją.
Mikro viktimologija
(atskirų nusik. rūšių aukų tyrimai)
-> makro viktimologija
(viktimizacijos apimties, tendencijų, erdvinio pasiskirstymo, populiacijos, socio-demografinės aukų charakteristikos tyrimai).
Makro viktimologinių tyrimų ribotos galimybės atskleisti psicho-socialinį nusik. elgesio aspektą, aukos pasirinkimo procesus, aukos-nusikaltėlio interakciją...
Teorinė viktimologija
(nus. priežasčių ir aukos vaidmens atskleidimas, aukų charakteristika, santykiai ir interakcija su nusikaltėliu, situaciniai viktimizacijos tyrimai)
-> taikomoji viktimologija
(aukų padėtis, kompensacijų programos, paskatinta feminizmo)
:
• Teorinė kriminologija kritikuojama kaip mokslas, kaltinantis aukas.
• Svarbu padėti aukoms, palengvinti jų būklę, patvirtinti jų teises.
2013.09.19
Alfredas Kiškis 17
Viktimologijos raida (4)
Dabartis Teorinė viktimologija -> taikomoji viktimologija (tęs.)
: • Viktimologija iš akademinės disciplinos transformavosi į humanistinį judėjimą, iš mokslinių tyrimų į politinį aktyvumą.
• Pasikeitė dėmesys nuo nusikaltimų, kurių aukos yra tiesioginės, akivaizdžios, į „baltųjų apykaklių“ nusikaltimus, bendrą veikimą, sukeliantį didžiulę socialinę žalą. • Pasikeitimas turėjo neigiamą įtaką baudž. politikai – sustiprino primityvias keršto reakcijas į nusikaltimus, suteikė papildomų argumentų konservatyviajai politikai, baudimo taikymui.
Alfredas Kiškis 2013.09.19
18
Viktimologijos raida (5)
Dabartis Konsolidacija
: • Viktimologijos mokslas tvirtai įsitvirtino akademinėje ir viešojoje erdvėje (dėstomas aukštosiose mokyklose, daugybė publikacijų, įsikūrė nacionalinės ir tarptautinės viktimologų organizacijos, žodis viktimologija tapo įprastas žiniasklaidoje).
• Susikūrė, išsiplėtė paslaugos aukoms (pagalbos aukoms programos).
• 1985 m. JT generalinė asamblėja patvirtino „Pagrindinių teisingumo principų nusikaltimų ir piktnaudžiavimo valdžia aukoms deklaraciją“. Alfredas Kiškis 2013.09.19
19
Viktimologijos raida (6)
Dabartis Duomenų rinkimas ir teorijos kūrimas
: • Viktimizacijos tyrimai: – Reguliarūs Anglijoje, JAV ir kitur, – Tendencijų analizė laike ir erdvėje, – Papildyti klausimais: nusikaltimų baimės lygio, pasitenkinimo policijos darbu, nepranešimo policijai priežasčių, viktimizacijos pasekmių ir kitų.
– Kokių priemonių ėmėsi respondentai siekiant minimizuoti viktimizacijos tikimybę ateityje.
– Savianalizės klausimai (viktimizacijos ir nusikalstamo elgesio ryšys smurtiniuose nusikaltimuose – 7 k. didesnė tikimybė).
– Nusikaltėlių ir aukų kontūrai įspūdingai panašūs.
– Kūno sužalojimų atveju, kas bus auka, o kas nusikaltėlis, dažnai priklauso nuo atsitiktinumo.
– Tarptautiniai nusikaltimų aukų tyrimai (nuo 1989 m.).
– Tyrimuose - daug metodologinių ir praktinių problemų (ne visai aišku, ką jie matuoja).
2013.09.19
Alfredas Kiškis 20
Viktimologijos raida (7)
Dabartis Duomenų rinkimas ir teorijos kūrimas
: • Teoriniai modeliai: – Bandoma paaiškinti – viktimizacijos rizikos kitimus, viktimizacijos susitelkimą tam tikruose teritorijose ir tam tikrose asmenų grupėse.
– Gyvenimo būdo modelis.
– Įprastos veiklos modelis (laike ir erdvėje – minimaliai 3 elementai: motyvuotas nusikaltėlis, tinkamas taikinys ir saugotojo nebuvimas).
– Olandų modelis – 3 pagr. veiksniai: artumas, patrauklumas ir neap(si)saugojimas.
– Modelių integravimas.
Alfredas Kiškis 2013.09.19
21
Viktimologijos raida (8)
Dabartis Nauji teisės aktai:
• Daugelyje valstybių priimti teisės aktai, kuriuose įdiegiamos nuostatos 1985 m. JT „Pagrindinių teisingumo principų nusikaltimų ir piktnaudžiavimo valdžia aukoms deklaracijos“.
• Sukurtos kompensacijos ir pagalbos nus. aukoms teisinės bazės.
Kompensacijos aukoms:
• Pirmą kartą 1960 m. Britanijoje sukurta valstybės kompensavimo sistema nusikaltimų aukoms, paskui daugelyje kitų valstybių.
• Sumos simbolinės, išreiškiančios tik valstybės susirūpinimą.
• Kompensuojama smurtinių nusikaltimų aukoms.
Alfredas Kiškis 2013.09.19
22
Viktimologijos raida (9)
Dabartis Restitucija:
• Nusikaltėliai atlygina žalą.
• Retai, nes jų dauguma neturi iš ko atlyginti.
• Mediacija būna sėkminga tik tam tikrais atvejais, dominuoja kaltinimas.
Aukos-nusikaltėlio mediacija:
• Atkuriamasis teisingumas praktikuojamas mažose, agrarinėse, kaimo bendruomenėse.
•
N.Christie:
konfliktas pavagiamas iš jo savininkų ir tampa profesionalų nuosavybe.
• BT sistema konfliktą dar labiau pagilina, dar labiau atskiria konfliktuojančias šalis.
• Siūlymai - destruktyvios, neproduktyvios ir neefektyvios sistemos pakeitimas konstruktyvia praktika, susitarimais, konfliktų išsprendimais, mediacija, sutaikymu ir nuostolių atlyginimu.
• Pradedant 20 a. 8 dešimtmečiu sukurtos aukos-nusikaltėlio sutaikymo programos JAV, Kanadoje ir t.t.
2013.09.19
Alfredas Kiškis 23
Viktimologijos raida (10)
Dabartis.
Paslaugos aukoms:
• dauguma pagalbos programų, net tos, kurios teikiamos policijoje, nukreipia aukas į bendruomenėje teikiamas paslaugas.
• Kai kurios programos: keičia išdaužtą langą, sutaiso sulaužytą spyną, ...
• Kai kurios skirtos specialioms aukų kategorijoms (išžaginimų, vaikų seksualinio išnaudojimo, smurto šeimoje aukoms).
• Pagalbą dažniausiai teikia mažos įstaigos, geranoriškai, savanorių.
Alfredas Kiškis 2013.09.19
24
Viktimologijos raida (11)
Ateitis
Iš utopinio idealizmo į „kietą“ realizmą (Ezzat A. Fattah )
:
• 1960-1980 m. kriminologijoje idealizmas pasiekė piką, priešakyje buvo „naujieji kriminologai“.
• Šio laikotarpio vizijos, svajonės subyrėjo atėjus naujai koncervatyvizmo bangai (R.Reiganas, M.Tečer...) – „radikaliam realizmui“.
• Panašiai ir viktimologijoje IDEALIZMAS: – susikoncentravimas tik į kenčiančią auką (politika, ideologija), – viktimizacija – patologinis, nenormalus reiškinys, – gera auka, blogas nusikaltėlis, – auka nekalta, kaltas nusikaltėlis.
Alfredas Kiškis 2013.09.19
25
Viktimologijos raida (12)
Ateitis
Iš utopinio idealizmo į „kietą“ realizmą (Ezzat A. Fattah )
:
• REALIZMAS: – Aukos ir nusikaltėlio vaidmenys yra dinamiški ir susikeičiantys vietomis.
– Viktimizacija - ne vien tyčiniai, vienašališki asmens su trūkumais veiksmai, tai sudėtingas, natūralus reiškinys, sąlygotas soc.santykių ir emocijų. – Vietoj gryno baudimo ir keršto atveriama erdvė bendruomenės atsakui (įsijautimas, pasigailėjimas, tolerancija, atleidimas...).
– Mokslinė viktimologija – duomenų rinkimas pripažintais metodais, veiklos pagrindimas moksline teorija, bet ne politine ideologija, ne absoliutinant aukos teises ir kančias.
Alfredas Kiškis 2013.09.19
26
Viktimologijos raida (13)
Ateitis.
Didėjantis mokslinių, kokybinių tyrimų akcentavimas
• Trūksta tyrimų, nors aukų teisėms, pagalbai - ypatingas dėmesys.
• Veikla, nepagrįsta mokslu, yra pavojingas, galimai žalingas ideologinis eksperimentas.
• Reikia surasti geresnius būdus, viktimizacijos prevencijai, kaip padėti aukoms, sumažinti jų skausmą.
• Perspektyva – viktimizacijos padarinių tyrimai.
Atkuriamojo teisingumo didėjantis svoris
• Kas svarbiau aukoms - nubaudimas, ar išgydymas, atkūrimas, žalos kompensavimas, atlyginimas, viktimizacijos prevencija ateityje? • Jei ne nubaudimas, tai baudž. teisingumo sistema turi labiau būti kreipiama link atkuriamojo teisingumo.
Alfredas Kiškis 2013.09.19
27
Viktimologijos raida (14)
Lietuvoje
• Viktimologija jau daug metų dėstoma universitetuose.
• Dirbo mokslininkai: Genovaitė Babachinaitė, Rokas Uscila, Alfredas Kiškis, Ilona Michailovič, Petras Ancelis, Svetlana Justickaja, Antanas Rudzinskas, Saulius Juzukonis, Rima Ažubalytė, Zita Šličytė, ...
• Sukurtas Nusikaltimų aukų rėmimo fondas.
• Veikia kompensacijos smurtinių nusikaltimų aukoms sistema.
Alfredas Kiškis 2013.09.19
28
Viktimologijos raida (15)
Lietuvoje.
• Viktimologiniai tyrimai: – Tarptautinis viktimologinis tyrimas Lietuvoje, 1997 m. – Smurtas prieš moteris, vaikų patiriamas smurtas (1998).
– Tarptautinis nusikaltimų aukų tyrimas Vilniuje, 2000 m.
– Neteisėtų bandymų paveikti prokurorų ir teisėjų darbą Lietuvoje atrankinis viktimologinis tyrimas (2000).
– Prekyba moterimis Baltijos šalyse: visuomenės požiūris ir informuotumas (2002).
– Nusikaltimo aukos ir nusikaltėlio interakcija šalių susitaikymų procese (atskirų rūšių nusikaltimuose) (2003) – Ar saugi Lietuvos visuomenė? (2004) – Lietuvos gyventojų nusik. veikų patirtis Lietuvoje 2004, 2005, 2006, 2007 m.
– 2012 m. viktimologinis tyrimas (MRU projektas 2S)...
2013.09.19
Alfredas Kiškis 29
Viktimologijos raida (16)
Lietuvoje: viktimologiniai aspektai baudž. procese
Lietuvos įstatymų, rašytų iki krikščionybės įvedimo (1387 m.) ir skirtų valstybės vidaus reikalams, nėra žinoma.
Sankcionuojami senieji papročiai.
Kazimiero Teisyne (1468 m.) jau yra nukentėjusiojo asmens teisių realizavimo galimybės – gauti žalos atlyginimą (
vagis ar plėšikas turi atlyginti žalą iš savo ar šeimos turto
).
• Pirmajame Lietuvos Statute (1529 m.):
Nukentėjusysis turėjo teisę pradėti procesą ir pareigą įrodyti nusikaltimu padarytą skriaudą
. • Bausmė – iš 2 dalių: atlyginimas nukentėjusiam už padarytą skriaudą ir bauda Didžiojo kunigaikščio iždui ar bajorui už padarytą skriaudą.
• Kaltas asmuo turėjo pirmiausiai atlyginti nukentėjusiajam už padarytą skriaudą, po to nubaudžiamas l.a ar mirties bausme.
• Visas dėmesys – į nukent., kaltajam asmeniui nėra nurodyta jokių teisių ar pareigų.
2013.09.19
Alfredas Kiškis 30
Viktimologijos raida (17)
Lietuvoje : viktimologiniai aspektai baudž. procese
Po 3-ojo Lietuvos padalinimo ir 18 a. praradus valstybingumą iš esmės veikė Rusijos imperijos įstatymų sąvadas: • Įteisinti proceso viešumo, laisvo įrodymų vertinimų, šalių lygiateisiškumo principai.
• Įtvirtinta šalių teisė gauti inf. apie proceso eigą ir rezultatus.
• Bendriesiems teismams teismingose bylose, kuriose nebuvo galima taikytis,
nukent. asmuo turėjo tik teisę pranešti apie nusik., o tolesnio persekiojimo teisė priklausė prokurorams
.
• Viešojo kaltinimo bylose
neturėjo reikšmės, ar kaltinimą nukentėjusysis palaiko ar ne
. Kaltino policija, prokurat., Valstybės gynėjas.
• Nukentėjusysis teisminių ginčų metu
galėjo pareikšti nuomonę dėl bausmės dydžio
.
• Skelbdamas nuosprendį teisėjas išaiškindavo nukent. apskundimo terminus ir tvarką.
• Nukent. turėjo teisę apskųsti ir apeliacinio teismo nuosprendį.
• Nukent. savo procesinį statusą įgydavo iškart po skundo padavimo.
2013.09.19
Alfredas Kiškis 31
Viktimologijos raida (18)
Lietuvoje: viktimologiniai aspektai baudž. procese
• Po 3-ojo Lietuvos padalinimo ir 18 a. praradus valstybingumą iš esmės veikė Rusijos imperijos įstatymų sąvadas:
Nusikaltimo nuostoliais buvo laikoma ir nauda, kurią galėtų nukentėjusysis gauti
nebūtų nusikaltimo.
, jei • Civilinį ieškinį galima buvo pareikšti ir dėl neturtinės žalos atlyginimo.
• Civ. ieškinys galėjo būti nagrinėjamas kartu su baudž.byla, nukentėjusysis galėjo jį pareikšti ir civ. proceso tvarka.
• Nukent. turėjo teisę apskųsti tardytojo veiksmus.
• Plačiai taikomas nukent. ir kaltininko susitaikymas.
• B.bylose nukentėjusiajam priklausė kaltinimo teisė, jis galėjo pareikšti nušalinimus teisėjams, skųsti apeliacine tvarka dėl ieškinio, kaltės ir bausmės.
Alfredas Kiškis 2013.09.19
32
Viktimologijos raida (19)
.
Lietuvoje: viktimologiniai aspektai baudž. procese.
Tarpukario Lietuvoje veikė adaptuoti Lietuvai Rusijos įstatymai.
Nuo 1940 m. gruodžio 1 d. Lietuvoje pradėjo galioti Rusijos BPK, kuris veikė ir po II pas. karo iki 1961 m.: • Nukent. pareiškimas – sąlyga iškelti b.b.
•
Atsisakymą iškelti b.b. jis galėjo apskųsti teismui
.
• Parengtinio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu
nukent. dalyvavo kaip liudytojas
surinkimo, pareikšti nušalinimus tardytojams, kvotėjams.
, jam suteikta teisė pareikšti prašymus dėl liudytojų ir ekspertų apklausos, kitų įrodymų • Nukent. nuo nusikalt. turėjo teisę pareikšti civ. ieškinį.
• Nukentėj. priklausė kaltinimo teisė tik privataus kaltinimo bylose.
1961 m. Lietuvos BPK buvo progresyvesnis nukent. teisių apsaugos srityje.
2002 m. naujasis Lietuvos BPK dar progresyvesnis.
2013.09.19
Alfredas Kiškis 33
Viktimologinė stebėsena (1)
Viktimologinių tyrimų esmė
Reguliarūs viktimizacijos nuo nusik.veikų tyrimai apklausos būdu padeda policijai, valdžios institucijoms ir visuomenei suprasti: • ar registruoto nusikalstamumo statistika atspindi realaus nusikalstamumo lygį ir jo kitimo tendencijas; • apimtį nusikalstamų veikų, apie kurias nebuvo pranešta; • priežastis, kodėl nusikaltimų aukos nepraneša apie įvykį policijai; • ar policija vengia registruoti nusikalstamas veikas; • charakteristiką socialinių grupių, kurios turi didžiausią riziką tapti nusikalstamų veikų aukomis, ir kita.
Alfredas Kiškis 2013.09.19
34
Viktimologinė stebėsena (2)
Viktimologinių tyrimų rūšys
Pagal apimtis/lygį (mastą) vikt. tyrimai: • Tarptautiniai, • Nacionaliniai, • Regioniniai.
Pagal aukų/tiriamųjų kategorijas: • Bendrieji fizinių ar/ir juridinių asmenų, • Namų ūkių, • Smurto prieš moteris aukas,...
Pagal atlikimo dažnumą: • Pavieniai (projektiniai), • Reguliarūs (standartizuotos metodologijos).
Alfredas Kiškis 2013.09.19
35
Viktimologinė stebėsena (3)
Viktimologinių tyrimų aspektai
• • Tikslai: • atskirų nusikalstamumo rūšių
viktimizacijos lygio, dažnumo tyrimas
ir / arba tarptautinis jo palyginimas,
žalos
, patirtos dėl nusikalstamų veikų, įvertinimas,
pranešimų policijai
apie patirtus incidentus, šių pranešimų lygio ir priežasčių tyrimas...
Tiriamasis laikotarpis.
• • Imtis.
Tiriamos nusikalstamų veikų rūšys (dažniausios):
namų ūkiams
- automobilio vagystė, vagystė iš automobilio, motociklo vagystė, dviračio vagystė, automobilio vandalizmas, vagystė iš gyvenamosios patalpos ...
fiziniams asmenims
- plėšimas, asmeninio turto vagystė, seksualinis nusikaltimas, sveikatos sutrikdymas ...
2013.09.19
Alfredas Kiškis 36
Viktimologinė stebėsena (4)
Viktimologinių tyrimų aspektai.
Klausimų formuluotės.
Papildomi klausimai: • kiek kartų nukentėjo • ar pranešė policijai • kodėl pranešė/nepranešė • kokią žalą patyrė • ar sugražintas pavogtas turtas...
• klausimai apie respondentą • apie saugumo jausmą • pasitikėjimą policija...
Alfredas Kiškis 2013.09.19
37
Viktimologinė stebėsena (5)
Metodologinės vikt. tyrimų duomenų vartojimo problemos.
• Informatikos ir ryšių departamentas (IRD) prie VRM Lietuvoje
pradėjo teikti
statistines ataskaitas apie nus. aukas tik 2003 m.
• IRD statistinės ataskaitos
orientuotos į
teisėsaugos institucijų poreikius.
• Nėra reguliariai atliekami kriminalinės viktimizacijos Lietuvoje tyrimai, kurių rezultatai būtų
gretinami
su reg. nusikalstamumo statistika.
• Tarptautiniai vikt. tyrimai Lietuvoje: – tenkinami užsienio
užsakovų interesai
– ne visada jų
metodikos
tinka Lietuvoje • Vikt. tyrimų rezultatai nerodo tikrojo nusikalstamumo.
• Vertinant duomenis reikia
žinoti, kaip jie gauti
.
• Skaičiuojant viktimizacijos lygio įvertį reikia atsižvelogti į tai, kad nuo tos pačios nus. veikos
gali nukentėti keli asmenys
.
Alfredas Kiškis 2013.09.19
38
Nukentėjusio fizinio asmens arba juridinio asmens statistinė kortelė (50 kortelė) kortelės dalis ( nuo 2013-06-10) 7. A –
nukentėjo
: fizinis asmuo (1), fizinis asmuo, kurio asmenybė nenustatyta (2), juridinis asmuo (3); B – fizinis asmuo nukentėjo: mieste (1), kaime (2), kitoje vietoje (laive, lėktuve, LR ambasadoje, užsienio valstybėje) (3), laisvės atėmimo vietoje (4).
8. Juridinis asmuo: Lietuvos Respublikos (1), užsienio valstybės (2).
9. Juridinio asmens pavadinimas _____________________________________________________________________________.
10. Fizinio asmens kodas 11. VARDAS _____________________________________12. PAVARDĖ________________________________________________ 13.
Lytis
: vyras (1), moteris (2).
14. Nukentėjusiojo
asmens amžius
nusikalstamos veikos padarymo metu: A:_______ (metais); B: naujagimis (1), vaikas iki 1 m. amžiaus (2).
15. Užsienio valstybės piliečio, asmens be pilietybės gimimo data.
16.
Pilietybė
: LR pilietis (1), užsienio valstybės pilietis (2), asmuo be pilietybės (3), asmuo, turintis keletą pilietybių (4).
17.
Tautybė
: lietuvis (1), rusas (2), lenkas (3), baltarusis (4), kt. (5).
18.
Išsilavinimas
: pradinis (1), pagrindinis (2), vidurinis (3), profesinis (4), aukštesnysis (5), aukštasis (6), neturi išsilavinimo (7).
19.
Užimtumas
: 1. Dirbantis: valstybinėje institucijoje ar įmonėje: pareigūnas: policijos (01), prokuratūros (02), VSD (03), VSAT (04), Lietuvos Respublikos muitinės (05), FNTT (06), PAGD (07), STT (08), KAM (09), Kalėjimų departamento (10), turintis viešojo administravimo įgaliojimų (11), kitos valstybinės institucijos ar įmonės pareigūnas (12); tarnautojas: vidaus reikalų sistemos (13), krašto apsaugos sistemos (14), sveikatos apsaugos sistemos (15), švietimo sistemos (16), kitos valstybinės institucijos ar įmonės tarnautojas (17); nevalstybinėje įstaigoje ar įmonėje: vadovas (18 ), darbdavys (19), samdomas darbuotojas: buhalteris (20), materialiai atsakingas asmuo (21), bankų sistemos darbuotojas (22), kt. (23).
2. Moksleivis, studentas: lanko ikimokyklinę įstaigą (24); mokosi mokykloje: bendrojo lavinimo (25), profesinėje (26), aukštesniojoje (27), aukštojoje (28), kitoje mokymosi įstaigoje (29).
3. Kiti: bedarbis (registruotas darbo biržoje) (30), 1–2 gr. neįgalus (31), namų šeimininkė (32 ), pensininkas (33), nedirbantis (34), nesimokantis (35), elgetaujantis (36), įkalintas laisvės atėmimo vietoje (37), karys (38), kt. (39
).
20. Vaiko šeiminė padėtis: gyvena su abiem tėvais (1), gyvena su vienu iš tėvų (2), gyvena su giminaičiu, kai vaikui nenustatyta globa (rūpyba) (3), globojamas (rūpinamas) fizinio asmens (4), globojamas (rūpinamas) juridinio asmens (5), kt. (6).
21.
Asmuo nukentėjo nuo
: sutuoktinio (01), partnerio (02), sugyventinio (03), asmens, su kuriuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso tvarka buvo susitarta sudaryti santuoką (31), buvusio sutuoktinio (32), tėvo (04), motinos (05), patėvio (06), pamotės (07), įtėvio (08), įmotės (09), sutuoktinio (partnerio) tėvų (29), globėjo (10), rūpintojo (11), sūnaus (12), dukters (13), įsūnio (14), įdukros (15), sesers (16), brolio (17), sesers (brolio) sutuoktinio (30), senolio (18),vaikaičio (19), pusbrolio (20), pusseserės (21), giminaičio (22), pažįstamo (23), nepažįstamojo (24), kaimyno (25), darbdavio (26), pedagogo (27), kt. (28).
A – Asmuo nukentėjo nuo kartu su juo gyvenančio šeimos nario (1) 21 _ _ _ _ _ _ _ _ A _ 22.
Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės
: nukentėjo dėl: savo užimamų pareigų (01), rasės (08), tautybės (09), religijos (10), seksualinės orientacijos (11), socialinės padėties (12), negalios (13), kitos grupinės priklausomybės (14), išnaudojimo priverstiniam darbui (15), išnaudojimo prostitucijai ar pornografijai (16), dėl organo, audinio ar ląstelių paėmimo (17); priklausė nuo įtariamojo (kaltinamojo): materialiai (02), tarnybiškai (03); buvo: neblaivus (04), apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų (05), bejėgiškos būklės (06); neatsargi nusikalstama veika (07).
23. Nusikalstamos veikos padarymo metu
nukentėjęs
: žuvo (1), sužalotas: sunkus sveikatos sutrikdymas (2), nesunkus sveikatos sutrikdymas (3), nežymus sveikatos sutrikdymas (4), sukėlė fizinį skausmą (5); sveikatai žala nepadaryta (6).
24.
Patyrė
: turtinę žalą (1), fizinį smurtą (2), seksualinę prievartą (3), psichologinę prievartą (4), nepriežiūrą (5).
2013.09.19
Alfredas Kiškis 39
Viktimologinė stebėsena (7)
Viktimizacijos lygio nustatymo būdai
• • • • Viktimizacijai matuoti naudojami instrumentai (matai, rodikliai):
viktimizacijos paplitimas
(
prevalence
), kuris reiškia skaičių tirtų asmenų, nukentėjusių bent vieną kartą nuo nusikaltimo per tiriamąjį laikotarpį.
viktimizacijos paplitimo lygis
(
prevalence rate
) reiškia nukentėjusių bent vieną kartą nuo nusikaltimo asmenų skaičiaus ir tirtų asmenų skaičiaus santykį procentais.
viktimizacijos incidentų skaičius arba dažnis
(
incidence
) – bendras nusikaltimų incidentų skaičius, nuo kurių nukentėjo tirti asmenys per tiriamąjį laikotarpį.
viktimizacijos incidentų lygis
(
incidence rate
) – tai nusikaltimų incidentų procentinė dalis visų tirtų asmenų atžvilgiu. Alfredas Kiškis 2013.09.19
40
2013.09.19
Alfredas Kiškis 41
Viktimologinė stebėsena (9)
Viktimologiniai tyrimai Lietuvoje
Tyrimas Imtis Respondentų amžius Apklausos teritorija Klausta apie įvykius Apklausą atliko
Per metus
Viktimizacijos lygis Nusik. veikų rūšys 1000 16 Lietuva Liet+užsienyje Vilmorus
1996 m.
27% 10 1003 18 Lietuva Lietuvoje Vilmorus
2003 m.
12% Bendrai 1003 15-75 Lietuva Lietuvoje NPLC-2006 1006 15-74 Lietuva Lietuvoje SPINTER tyrimai Vilmorus
2004 m.
16% 8
2005 m.
19% 8 NPLC-2007 1000 15-75 Lietuva Lietuvoje Vilmorus
2006 m.
15% Bendrai NPLC-2008 1001 15-74 Lietuva Lietuvoje Vilmorus
2007 m.
60% 10 • Pagal naujausius
viktimologinius
tyrimus Lietuvoje
apie 30 proc.
gyventojų nukenčia nuo nusikalstamų veikų per metus.
• Pagal
registruoto
nusikalstamumo statistiką Lietuvoje
per 1 proc.
gyventojų nukenčia nuo nusikalstamų veikų per metus (2007 metais 1,3 proc.).
MRU-2012 2006 15-74 Lietuva Lietuvoje Baltijos tyrimai
2011 m.
28% 13 Alfredas Kiškis 2013.09.19
42
Viktimologinė stebėsena (10)
Nacionaliniai viktimologiniai tyrimai Lietuvoje nuo kokių veikų nukenčia?
2013.09.19
Alfredas Kiškis 43
Viktimologinė stebėsena (11)
Nacionaliniai viktimologiniai tyrimai Lietuvoje kokią dalį patirtų veikų respondentai praneša? Iš viso apie 30 proc.
2013.09.19
Alfredas Kiškis 44
Viktimologinė stebėsena (12)
Nacionaliniai viktimologiniai tyrimai Lietuvoje kiek kartų daugiau veikų patiria, negu teisėsauga užregistruoja? Iš viso 35 k. daugiau. Teisėsauga užregistruoja apie 3 proc. nus. veikų.
2013.09.19
Alfredas Kiškis 45
Viktimologinė stebėsena (13)
Nacionaliniai viktimologiniai tyrimai Lietuvoje kokia yra vidutiniškai dėl vienos nusik. veikos respondentų patirta turtinė žala, litais?
(MRU-2012) 2013.09.19
Alfredas Kiškis 46
Viktimologinė stebėsena (14)
Nacionaliniai viktimologiniai tyrimai Lietuvoje Kokie yra 2011 metais Lietuvoje patirtos turtinės nusik. veikų žalos įverčiai 15-74 m. amžiaus gyventojams (milijonais Lt,
MRU-2012
)?
2013.09.19
Alfredas Kiškis 47
Viktimologinė stebėsena (15)
Nacionaliniai viktimologiniai tyrimai Lietuvoje.
MRU-2012 vikt. tyrime žalos įvertis 15-74 m. amžiaus Lietuvos gyventojams (769 milijonų litų) yra
dalies tirtų
nusikalstamų veikų turtinės
16 kartų didesnis
, negu užregistruotų
visų rūšių
nusikalstamų veikų
visiems
padaryta žala (49 milijono litų).
Lietuvos gyventojams
2013.09.19
Alfredas Kiškis 48
Viktimologinė stebėsena (16)
Nacionaliniai viktimologiniai tyrimai Lietuvoje Koks santykis tarp besijaučiančių "Nesaugūs, labiau nesaugūs" ir "Saugūs, labiau saugūs" nuo nusikalstamų veikų?
(NPLC tyrimai) 2013.09.19
Alfredas Kiškis 49
Viktimologinė stebėsena (17)
Tarptautinis viktimologinis tyrimas Lietuvoje 1997 m.
Pagrindiniai motyvai, dėl kurių respondentai
kreipėsi į policiją
, buvo noras susigrąžinti nuosavybę bei noras, kad pažeidėjai būtų pagauti ir nubausti. 2013.09.19
Alfredas Kiškis 50
Viktimologinė stebėsena (18)
Tarptautinis viktimologinis tyrimas Lietuvoje 1997 m.
1996 m. Lietuvoje 28 proc. respondentų buvo
apgauti dėl pirkinių ar paslaugų
kokybės ir kiekybės, daugiausia iš jų (63 proc.) parduotuvėje.
Tik 3 proc. apgautųjų kreipėsi į policiją.
Ar 1996 m. Lietuvoje koks nors valdininkas prašė respondento jam duoti arba tikėjosi
gauti iš jo kyšį
už paslaugą?
• 11 proc. atsakė
teigiamai
. • Dėl kyšio reikalavimo
į policiją kreipėsi
tik 3 proc. respondentų.
• Iš
vyrų
maždaug dukart dažniau buvo prašoma / tikimasi kyšio.
• Iš
jauno amžiaus
žmonių maždaug dukart dažniau buvo prašoma / tikimasi kyšio.
Alfredas Kiškis 2013.09.19
51
Viktimologinė stebėsena (19)
.
Tarptautinis nusikaltimų aukų tyrimas Vilniuje 2000 m.
JTO inicijuotas pagal vieningą metodiką, parengtą UNICRI (Italija).
Apklausta: • 1526 gyventojų, • 525 verslo subjektų.
Respondentai –
verslo subjektai
: • 41 proc.
nukentėjo
nuo nusikaltimų 1999 m.
• Daugiau nei pusė nukentėjusių nukentėjo
nuo pašalinių
asmenų vagysčių.
• Didžiausi nuostoliai padaromi
sukčiaujant pašaliniams
asmenims.
• Pagrindinė pranešimo policijai priežastis – noras atgauti prarastą turtą.
• Rečiausiai pranešta apie darbuotojų sukčiavimo atvejus (85 proc. nepranešė).
• Daugiau kaip pusė pranešusių liko nepatenkinti policijos darbu.
2013.09.19
Alfredas Kiškis 52