Transcript 1 tema - Mykolo Romerio universitetas

Penitencinės
kriminologijos
pagrindai
Parengė
dr. Alfredas Kiškis, MRU
Kriminologijos informacija
MRU Baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedros tinklalapyje ->
Alfredo Kiškio asmeninė svetainė www3.mruni.eu/~akiskis/ ->
Studentams-> Arba per MOODLE:
Informaciniai paketai studijuojantiems Penitencinės kriminologijos
pagrindus:
•
•
•
•
•
•
•
Seminarų planai
Paskaitų medžiaga
Geriausi, įdomiausi studentų darbai
Vertinimas
Preliminarūs egzamino klausimai
Egzamino tvarka
Rezultatai
Studentai labai renkasi magistro baigiamųjų darbų temas iš
kriminologijos.
2013.02.05
Alfredas Kiškis
2
• Kriminologija - mokslas apie nusikalstamumą.
Lotyniškai crimen (nusikaltimas), graikiškai
logos (mokymas).
2013.02.05
Alfredas Kiškis
3
Kam reikalinga kriminologija? (1)
 Studijuojantiems teisę būtina suprasti, kodėl žmonės pažeidžia
teisės normas, ką daryti, kad tos normos nebūtų pažeidžiamos.
 Būtina suprasti, koks yra teisės normų egzistavimo poveikis
žmogaus elgesio variantų pasirinkimui, koks yra teisės normų
taikymo poveikis, koks teisės taikymas duoda geriausius
rezultatus.
 Teisės normos gali būti neveiksmingos, jei jos bus
konstruojamos, nesiremiant kriminologinio pažinimo rezultatais.
(Baudžiamoji, bausmių vykdymo, administracinė teisė be kriminologijos
žinių negalėtų pasiekti savo tikslų)
 Interpretuojant ir taikant teisę būtina derinti teisingumą ir resocializuojantį poveikį
asmeniui.
 Advokatai, prokurorai, teisėjai turi operuoti kvalifikuotu kriminogeninių procesų
supratimu.
2013.02.05
Alfredas Kiškis
4
Kam reikalinga kriminologija? (2)
 Naujieji teisininkai – chirurgai be anatomijos ir
fiziologijos žinių.
 Sieksime, kad teisininkai negalėtų dalyvauti
baudžiamajame procese, jei nėra išklausę
Kriminologijos kurso ir išlaikę egzamino.
 Kriminologijos reikšmės nesupratimas – atsilikusios
valstybės požymis.
 Kriminologijos reikalingumas ir žinios Lietuvoje –
priešingomis kryptimis.
 Be kriminologinių žinių pinigus dažnai paleidžiam
vėjais (5 m.).
2013.02.05
Alfredas Kiškis
5
Kam reikalinga kriminologija? (3)
 Teisininkai turi gebėti adekvačiai įvertinti nusikalstamumą, mokėti
naudotis jo charakteristikomis.
 Tik pakankamai plačiai suvokdamas nusikaltimų žalą žmogus galės skirti
adekvatų dėmesį šios problemos sprendimui.
 Nusikalstamumo supratimas - socialiai reikšmingas.
Nusikalstamumo mokslinis supratimas įgalina visus asmenis, kurie priima socialiai
reikšmingus sprendimus, prisidėti prie nusikaltimų prevencijos, mažinti nusikalstamumą
ir jo daromą žalą;
 Padeda objektyviau vertinti nusikaltimus padariusius asmenis, aukas,
atitinkamai elgtis su jais.
 Advokatui kriminologijos žinios suteikia platų argumentų spektrą
teisiamojo gynybai.
 Kriminologijos žinios padeda netapti nusikaltimo auka.
2013.02.05
Alfredas Kiškis
6
Studentai anoniminėse anketose
po kriminologijos egzamino:
• Nemanau, kad per visus tris su pusę metų buvo įdomesnis dalykas.
• Ši disciplina priverčia susimąstyti, keisti požiūrį ir elgesį.
• Gal būt patys įdomiausi seminarai studijų procese, kai nebuvo
jaučiama įtampa, tačiau lengvai ir sistemiškai leido pasisavinti
didžiąją dalį žinių.
• Man labai patinka diskusijos, kai studentas nėra klausinėjamas kaip
„mokyklos laikais“.
• Visuomet stengiuosi lankyti paskaitas, nes lengviau įsisavinamos
žinios. Puiku, kad galima sužinoti tai, ko nėra nei skaidrėse, nei
vadovėliuose.
2013.02.05
Alfredas Kiškis
7
Kriminologija. Apie ką?
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Kriminologijos samprata. Kriminologinių idėjų raida.
Šiuolaikinės nusikalstamo elgesio priežasčių teorijos.
Nusikalstamumas ir jo pažinimas. Latentinis nusikalstamumas.
Nusikalstamumas Lietuvoje ir pasaulyje.
Nusikalstamumo žala.
Nusikalstamumo veiksniai.
Nusikaltimus padariusių asmenų ir aukų ypatybės.
Nusikaltimo mechanizmas.
Nusikaltimų prevencija.
Kriminalizacijos kriminologiniai aspektai.
Baudžiamojo teisingumo modeliai.
Poveikio nusikalstamumui šiuolaikinė praktika.
Kriminologinės informacinės sistemos.
2013.02.05
Alfredas Kiškis
8
Paskaitos tema:
Kriminologijos samprata.
Kriminologinių idėjų istorinė raida
2013.02.05
Alfredas Kiškis
9
Kriminologijos samprata (1)
Daug kriminologijos apibrėžimų. Nėra vienintelio teisingo.
• Kriminologija - tai mokslas, tyrinėjantis nusikalstamumą ir
visuomenės reakcijas į jį // Justickis V. Kriminologija. 1 d. V. 2001, p. 10.
• Kriminologija tyrinėja nusikalstamumo kilmę;
nusikalstamumo dėsningumus; procesus bei reiškinius,
sukeliančius nusikalstamumą; nusikaltimus darančius asmenis,
priemones, galinčias sulaikyti asmenis nuo nusikalstamo
elgesio // Kriminologija. - V. 1994, p. 6.
2013.02.05
Alfredas Kiškis
10
Kriminologijos samprata (2)
Visuomenės socialinė reakcija į nusikalstamumą yra
procesai, kurie vyksta, kai padaroma nusikalstama
veika:
 nusikaltimo aukos reakcija (pranešimas, …)
 nusikaltimus tiriančių institucijų reakcija,
 baudžiamojo proceso dalyvių,
 aplinkinių,
 žiniasklaidos, …
2013.02.05
Alfredas Kiškis
11
Kriminologijos samprata (3)
Nusikalstamumas yra pagrindinis kriminologijos
objektas.
Filosofas ir sociologas prof. dr. Aleksandras Dobryninas
sako, kad nusikalstamumo nėra, o yra nusikaltimai. Kaip
yra stalai, o nėra "stalumo".
?
Kitas požiūris: miškas - nėra tik medžiai. Nusikalstamumas
kaip visuma pasižymi specifinėmis savybėmis ir
dėsningumais, kas įgalina jį tyrinėti, kaip atskirą socialinį
reiškinį.
2013.02.05
Alfredas Kiškis
12
Kriminologijos samprata (4)
Ne tik kriminologija nagrinėja nusikalstamumą.
Sociologija, teisė, psichologija, medicina, pedagogika,
ekonomika, matematika, informatika, ...
Tik kriminologijos moksle nusikalstamumas yra pagrindinis jo
objektas.
Kriminologija:
• kompleksinis mokslas
• pozityvus mokslas
• humanizmas
• išsilavinimas, supratimas
2013.02.05
Alfredas Kiškis
13
Kriminologijos samprata (5).
Teisinis (norminis) požiūris į kriminologiją:
 Kriminologija - baudžiamosios teisės šaka arba viena iš pagalbinių
bauž. teisės disciplinų.
 Akcentuoja principinį skirtumą tarp nusikalstamų veikų ir kitų elgesio
normų pažeidimų.
Sociologinis požiūris į kriminologiją:
 Kriminologija - viena iš specializuotų sociologinių disciplinų.
 Nusikalstamumas nėra unikalus fenomenas, kokybiškai besiskiriantis
nuo kitų socialinių reiškinių (biurokratizmo, nekompetentingumo,
girtavimo, narkomanijos ir t.t.).
 Kriminalizuoti reikia tik kraštutinius šių normų pažeidimus.
 Nusikalstamumas - tai kraštutinė visuomenei nepriimtino (deviacinio)
elgesio forma.
2013.02.05
Alfredas Kiškis
14
Kriminologijos objektai (1)
Nusikalstamumas
• Sociologiniu aspektu: konkrečioje visuomenėje ir konkrečiu
laikotarpiu paplitusi viena iš labiausiai nepageidaujamo
elgesio formų.
• Teisiniu aspektu: (apibrėžiamos tokio elgesio ribos) tai
visuma atskirų nusikalstamų veikų, įvykdytų konkrečioje
erdvėje per konkretų laikotarpį.
2013.02.05
Alfredas Kiškis
15
Kriminologijos objektai (2)
Nusikalstamumas
Heterogeninis polistruktūrinis reiškinys:
• Priklausantis nuo daugybės veiksnių, aplinkybių.
• Susidedantis iš daugelio rūšių, jų grupių, tarpusavyje
besiskiriančių: jų vertinimu, savo priežastimis bei sąlygomis,
galimais poveikio būdais.
Tai svarbu suprasti imantis poveikio priemonių prieš
nusikalstamumą.
2013.02.05
Alfredas Kiškis
16
Kriminologijos objektai (3)
Nusikalstamumas.
Problema: sąvokos "nusikaltimas" neapibrėžtumas, dideli jos turinio,
supratimo skirtumai, ypač lyginant atskirų valstybių nusikalstamumą.
Nusikalstamumo ribos:
- BK
- Platesnis požiūris: + nukrypstamasis (deviacinis) elgesys,
apimantis kriminalizuotas ir nekriminalizuotas veikas
(kriminalizuotinas ir kt.) + administraciniai teisės pažeidimai (tik
formali skiriamoji riba nuo nusik. veikų).
Naujasis BK -> nusikalstamos veikos = nusikaltimai + baudžiamieji
nusižengimai.
2013.02.05
Alfredas Kiškis
17
Kriminologijos objektai (4)
Papildomi kriminologijos objektai:
 Nusikalstamumo veiksniai;
 Kitoks, ne nusikalstamas, nepageidautinas elgesys amoralus elgesys, teisės deliktai (administraciniai teisės pažeidimai), alkoholizmas,
narkomanija, ...;
 Nusikaltėlis, auka ir visuomenė nusikaltimų genezėje;
 Visuomenės ir valstybės reakcijos į nusikalstamumą;
 Socialiniai stereotipai apie nusikalstamumą, jo priežastis, nusikaltimo
auką, nusikaltėlį, galimas poveikio priemones jam;
. . .
2013.02.05
Alfredas Kiškis
18
Kriminologinių idėjų istorinė
raida
Studentai:
Buvo įdomu, ypač istoriniai
pavyzdžiai apie realiai
taikytas priemones ir politiką
Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės
idėjų grupės (1)
Kriminologinių idėjų bei praktinių poveikio priemonių
nusikalstamumui idėjų grupės:
1) Ankstyvosios
2) Antika (Platonas, Aristotelis)
3) Viduramžiai (Šv.Augustinas, T.Akvinietis)
4) Atgimimo utopistai (T.Moras, T.Kampanela)
5) Klasikinės kriminologijos atsiradimas (Č.Bekarija,
Š.Monteskjė, D.Bentamas)
6) Antropologinių kriminologinių idėjų atsiradimas
(Č.Lombrozas, E.Feris)
2013.02.05
Alfredas Kiškis
20
Kriminologijos idėjų periodizacija, pagrindinės
idėjų grupės (2)
Idėjų grupės.
7) Sociologinių kriminologinių idėjų atsiradimas (A.Ketlė,
E.Diurkheimas)
8) Radikaliųjų kriminologinių idėjų atsiradimas (K.Marksas,
F.Engelsas)
9) Šiuolaikinė kriminologija
2013.02.05
Alfredas Kiškis
21
Ankstyvosios
• Nusikaltimas dažnai buvo ne tik teisės, bet ir religijos persekiojimo objektas,
nusikaltimas buvo tapatinamas su nuodėme (teisė, religija ir moralė nebuvo
diferencijuotos).
• Nusikaltimas, nusikaltėlis laikytas blogio jėgų pasireiškimu, jų tarnu, įrankiu šių jėgų
rankose.
• Kaip nusikaltimų užkardymo priemonės įvardintos religinės priemonės: asketizmas
(turtinių nusikaltimų prevencija), paklusnumas vyresniajam (ir įstatymui).
• Akcentuojamas bausmės neišvengiamumas, jei ne šiame gyvenime, tai po mirties.
• Religija kontroliavo žmonių ne tik blogus poelgius, bet ir blogas mintis (Dievas
žino).
2013.02.05
Alfredas Kiškis
22
Ankstyvosios (2).
6 a.prieš m.e. kiekvienas egiptietis privalėjo pateikti
metinę savo turto deklaraciją. To vengiantiems ar
negalintiems pagrįsti savo aukšto pragyvenimo
lygio grėsė mirties bausmė.
Kinijoje 4 a.p.K.:
• Kaip kovos su nusikalstamumu priemonė
iškeliama idėja bausti žmones dar prieš
nusikaltimo padarymą.
• Rekomenduota kolektyvinė atsakomybė, vienų
atsakomybė už kitus.
Senovės Spartoje gyvenimas nesusituokus buvo
laikomas nusikaltimu, o naujagimių su išsigimimo
požymiais nužudymas – ne.
2013.02.05
Alfredas Kiškis
23
Antika (1)
Jau Sokratas ir Demokritas išsako mintis, kad
užkirsti kelią nusikalstamumui galima mokant
ir auklėjant jaunimą.
Sokratas - žmogus daro bloga tik todėl, kad
nežino kas yra gera.
Demokritas - mokymą sieja su galimybe
išvengti nusikaltimo žalos tiek sau, tiek turtui,
jei žmogus teisingai elgsis, žinos kaip
saugotis.
2013.02.05
Alfredas Kiškis
24
Antika (2)
Platonas.
Nusikalstamumą lemiančios priežastys:
– valstybinė santvarka,
– nusikaltėlių nenubaudimas,
– turtinis nelygumas (rekomendavo, kad skirtumas neviršytų 4
kartų).
Veiksniai, galintys sulaikyti nuo nusikaltimų darymo:
–
–
–
–
2013.02.05
Bausmės;
Visuomenės nuomonė;
Sąžiningumas ir gero elgesio įpročiai;
Dorų piliečių skatinimas;
Alfredas Kiškis
25
Antika (3).
Aristotelis
Nusikalstamumo priežastys:
– Skurdas;
– Vienų socialinių sluoksnių privilegijos, o kitų beteisiškumas;
– Nacionalinė nesantaika;
– Gyventojų įvairiatautiškumas.
Nusikaltimus stabdantys veiksniai:
– Teisinga santvarka;
– Įstatymų stabilumas ir jų viršenybė prieš bet kokį asmenį;
– Kova su korupcija;
– Pakankamas ekonominis išsivystymas, kad būtų galima
užtikrinti visiems pakankamą gyvenimo lygį;
– Galimybės save realizuoti priimtinais būdais;
– Jaunimo mokyme svarbiausia mokyti paklusti įstatymams.
Reikia apsaugoti jaunimą nuo kontakto su ydomis.
2013.02.05
Alfredas Kiškis
26
Viduramžiai (1)
Įsigalėjus krikščionybei, nusikaltimas tapatinamas su
nuodėme.
Šv.Augustinas akcentuoja gėrio ir blogio kovą žmoguje.
Žmogaus elgesį nulemia jo laisva valia, kuri gali būti arba
gera, arba bloga, o tai lemia gėrio ar blogio jėgos.
T.Akvinietis - nusikaltėlis yra blogio jėgų įrankis, jų tarnas,
todėl poveikio priemonės turėtų būti nukreiptos per
žmogų į šias blogio jėgas.
Kaip poveikio priemonė įsigali inkvizicija, vienintelė
reakcija į nusikaltimą tampa žiaurios, dažnai viešos
bausmės, kankinimai.
2013.02.05
Alfredas Kiškis
27
Viduramžiai (2).
Pagrindinės idėjos:
– Nusikaltimas yra blogio apraiška;
– Asmuo turi laisvą valią ir todėl turi būti
baudžiamas;
– Nusikaltėlis - tai ypatingas žmogaus tipas,
pasižymintis specifinėmis savybėmis, pagal kurias
jis gali būti iš anksto atpažintas.
2013.02.05
Alfredas Kiškis
28
Atgimimo utopistai.
T.Moras “Utopijoje”, T.Kampanela
“Saulės mieste”:
– Atsisakė religinio požiūrio į nusikalstamumą,
į žmogų kaip blogio nešiotoją.
– Nusikalstamumo pagrindinės priežastys socialinė gyventojų nelygybė, o ypač turtinė.
– Siūlė įvesti priverstinę visų lygybę, dėl to
nusikalstamumas išnyktų.
– Numatė bausmes už šios lygybės laužymą.
Jų idėjos - totalitarinių valstybių ideologija
ir praktika.
2013.02.05
Alfredas Kiškis
29
Klasikinė kriminologija (1)
Užuomazgos - Švietėjų epochoje (Ž.Ruso, Volteras, D.Didro, ypač
Š.Monteskje):
– Siekė humanizuoti ir racionalizuoti iš Viduramžių paveldėtą bausmių sistemą.
– Svarbiausios nusikalstamumo priežastys - žemiausių sluoksnių beteisiškumas,
skurdas.
– Iškėlė principą “geriau dešimt kaltų laisvėje, nei vienas nekaltas kalėjime”.
– Žymiai protingiau ne bausti, bet stengtis padaryti taip, kad nusikaltimas neįvyktų.
2013.02.05
Alfredas Kiškis
30
Klasikinė kriminologija (2)
Č.Bekarija (1738-1794) veikale “Apie nusikaltimus ir bausmes”
sukoncentravo visus kriminologinės minties pasiekimus iki 18
a. antros pusės:
 Bausmė turi atitikti nusikaltimo sunkumo laipsnį, ir užtenka to, kad
bausmės daroma žala viršytų nusikaltimo duodamą naudą;
 Bausmės tikslas ne sunaikinti nusikaltėlį, bet padaryti taip, kad nei šis
asmuo, nei kiti asmenys nedarytų naujų nusikaltimų;
 Bausmių neišvengiamumas nusikalstamumą stabdo labiau nei jų
griežtinimas;
 Norint įveikti nusikalstamumą neužtenka vien tik bausmių;
 Nusikalstamumas priklauso nuo socialinių sąlygų;
 Nusikalstamumas gali būti mažinamas, naikinant neteisingus
įstatymus, teisingu teismo vykdymu, švietimu, mokymu, auklėjimu.
2013.02.05
Alfredas Kiškis
31
Klasikinė kriminologija (3)
Dž.Bentamas:
 Nusikaltėlį jis vertino, kaip “homo economicus”, t.y. visada racionaliai
apgalvojantį naudą, kurią gaus iš nusikaltimo ir žalą, kurią gali patirti,
kai jį nubaus.
 Sukūrė savo nubaudimo teoriją, išvystė Š.Monteskjė ir Č.Bekarijos
idėjas apie bausmių proporcingumą – pateikė praktines
rekomendacijas, kaip parinkti bausmės dydį.
 Viena iš nusikalstamumo priežasčių jis laikė netobulus įstatymus.
 Skiriant bausmes reikia atsižvelgti ne tik į padaryto nusikaltimo
sunkumą, bet ir į nusikaltėlio jautrumą.
 Pasiūlė pataisos įstaigų modelį (Panopticon) – kalinių izoliuotas
laikymas su stebėtoju centre. Turi būti įrengtos mokyklos, dirbtuvės,
kad kaliniai būtų pataisomi, perauklėjami.
2013.02.05
Alfredas Kiškis
32
Klasikinė kriminologija (4).
Pagrindinės klasikinės kriminologijos idėjos (apibendrinimas):
1) Žmogus turi laisvą valią, nusikaltimas yra jo laisvo ir racionalaus
pasirinkimo rezultatas, įvertinus visus už ir prieš;
2) Bausmės turi būti ne absoliučiai sugriežtintos, o tik tiek, kad atsvertų
nusikaltimų duodamą naudą;
3) Bausmių griežtumas daro nusikaltimą nepatrauklų, nepriimtiną.
Pastabos:
• Daugelis šių idėjų yra filosofinės, nelabai pagrįstos konkrečios empirinės
informacijos tyrinėjimu.
• Ir šiandien šios idėjos dažnai yra baudžiamosios teisės bei kriminologijos
pagrindas daugelyje valstybių. Ko gero, jos populiaresnės tarp
baudžiamosios teisės ir politikos atstovų.
2013.02.05
Alfredas Kiškis
33
Antropologinė (biologinė) kryptis (1)
Žmogaus antropologija - jo elgesį nulemiantis veiksnys.
Čezarė Lombrozas (1836 – 1909).
 Atliko didelės apimties tyrimus - apklausta, ištirta:
• Apie 25 000 nusikaltėlių ir ne nusikaltėlių;
• Apie 4 000 kaukolių.
 Nusikaltėlis - ypatingas žmogus, besiskiriantis nuo kitų,
dažnai jis labiau ligonis nei nusikaltėlis.
 Nusikaltėlį kaip asmenį apibūdina didelis kiekis atavistinių,
anomalių (netaisyklingų), degeneratyvių (išsigim.) požymių.
 Duoda paralelę su ikiistoriniu žmogumi kaukolės ir kt.
atžvilgiu.
 Nusikaltėliams būdingas sumažėjęs juntamumas (~ 15 proc.
nusikaltėlių nejautrūs skausmui), padidėjęs irzlumas,
impulsyvumas, karštakošiškumas.
2013.02.05
Alfredas Kiškis
34
Antropologinė (biologinė) kryptis (2)
Čezarė Lombrozas (1836 – 1909)
 Nusikaltėliu gimstama, bet ne tampama, jį auklėti yra
beprasmiška, jis pagal savo požymius gali būti išskirtas iš
kitų žmonių ir turi būti arba izoliuotas, arba sunaikintas.
 “Nusikaltėlis yra nekaltas darydamas nusikaltimą, bet ir
visuomenė nekalta, kai jos nariai tam, kad apsaugotų
save, nubaudžia juos (izoliuoja, sunaikina)”.
2013.02.05
Alfredas Kiškis
35
Antropologinė (biologinė) kryptis (3)
Čezarė Lombrozas (1836 – 1909).
Savo ankstyvosiose idėjose siūlė teismus pakeisti psichiatrų
komisijomis, vėliau - psichiatrai turėjo būti ekspertais teisme.
Jo idėjoms didelę įtaką padarė E. Feris bei kiti jo amžininkai. Knygos
“Žmogus nusikaltėlis” 5 leidime (po 20 m.) galima pastebėti šiuos
pagrindinius idėjų pokyčius:
a) Ne visus nusikaltėlius laikė įgimtais.
b) Pripažįsta ir ne antropologinių faktorių įtaką nusikalstamam
elgesiui (klimatas, civilizacijos lygis, gyventojų tankumas,
gimstamumas, migracija, alkoholizmas, auklėjimas, ekonominis
išsivystymas ir kt.).
c) Ne visi įgimti nusikaltėliai padaro nusikaltimus, nuo to gali
sulaikyti palankios aplinkos sąlygos. Toks žmogus turi tik stiprų
polinkį nusikalsti, bet ne visada jį realizuoja - didesnė
nusikalstamo elgesio tikimybė.
2013.02.05
Alfredas Kiškis
36
Antropologinė (biologinė) kryptis (4)
Enriko Feris (1856 – 1928)
Jo idėjų formavimosi aplinka:
• Klasikinės kriminologijos (baudžiamosios teisės) idėjų bankrotas;
• Sociologiniai A.Ketlė bei antropologiniai Č.Lombrozo tyrimai,
neigiantys laisvą valią kaip pagrindinę nusikalstamumo priežastį.
Nusikaltimas tai trijų grupių veiksnių sąveikos rezultatas –
fizinių, antropologinių ir socialinių:
– Fiziniai veiksniai (klimatas, oro sąlygos, ...);
– Antropologiniai veiksniai;
– Socialiniai veiksniai.
Nusikalstamumo pokyčius labiausiai veikia socialiniai veiksniai.
2013.02.05
Alfredas Kiškis
37
Antropologinė (biologinė) kryptis (5)
Enriko Feris (1856 – 1928)
Mokslą, tyrinėjantį nusikalstamumą ir nusikaltėlį, pavadino
baudžiamąja sociologija. Šis mokslas vėliau R.Garofalo
įtakoje imtas vadinti kriminologija.
Jo idėjų apibendrinimas:
• Antropologija įrodo, kad nusikaltėlis nėra normalus žmogus,
jis dėl savo įgimtų ir įgytų organinių bei psichologinių
anomalijų yra specifinis žmogaus tipas;
• Statistika įrodo, kad nusikaltimų atsiradimas, padidėjimas ar
sumažėjimas priklauso nuo daugelio kitų veiksnių, o ne nuo
bausmių, įrašytų įstatymuose ir skiriamų teismų;
• Eksperimentinė psichologija įrodė, kad tariama asmens valios
laisvė yra ne kas kitas, kaip asmens iliuzija.
2013.02.05
Alfredas Kiškis
38
Antropologinė (biologinė) kryptis (6).
Enriko Feris (1856 – 1928) (tęs.) Siūlė:
 Teisėtvarkos sistema turi būti ne “keršto už nusižengimus” įrankis, o
tapti visuomenės apsisaugojimo priemone, panašiai kaip yra saugomasi
nuo ligų ar stichinių nelaimių;
 Priemonės tradicinės – laisvės atėmimas ir trėmimas;
 L. a. trukmė neturi būti iš anksto fiksuota - turi tęstis tol, kol asmuo
tampa nebepavojingu visuomenei (kas nustatoma tiriant nusikaltėlį).
 Žudikus siūlo iškarto izoliuoti iki gyvos galvos, jei ekspertizė juos
pripažino įgimtais nusikaltėliais;
 Lengvesnių nusikaltimų atveju toks izoliavimas turėtų būti po 2 – 4
nusikaltimų.
 Be bausmių kaip alternatyvas siūlė ir socialinę, ekonominę politiką
(viešųjų darbų sukūrimą, mokesčių sistemą, mažinančią socialinę
nelygybę ir kt.);
2013.02.05
Alfredas Kiškis
39
Sociologinė kryptis (1)
A.Ketlė (1796 – 1874). Belgų matematikas:
 Jo atlikti statistiniai nusikalstamumo tyrimai parodė, kad
nusikalstamumas palyginti mažai kinta, tiek kiekiu, tiek kokybe (<= +/10 proc./m).
 Nusikalstamumas vystosi pagal savo dėsningumus, kurie nepriklauso
nuo žmogaus valios;
 Mokslo užduotis yra atskleisti šiuos dėsningumus, nustatyti socialinius
nusikalstamumo veiksnius;
 Griežtomis bausmėmis įveikti nusikalstamumą yra neįmanoma;
 Visuomenė pati subrandina nusikaltimą, o nusikaltėlis - tik įrankis, kuris
tą nusikaltimą padaro;
 Nusikalstamumas iš esmės gali pasikeisti tik tada, kai iš esmės pasikeis
socialinės sąlygos;
2013.02.05
Alfredas Kiškis
40
Sociologinė kryptis (2).
A.Ketlė (1796 – 1874).
Išskyrė pagrindines grupes veiksnių, įtakojančių tai, ar asmuo padarys
nusikaltimą:
• aplinka, kurioje gyvena,
• šeimos santykiai,
• religija, kuria išauklėtas,
• socialinė padėtis,
• visuomenės nuomonė,
• gamtinės sąlygos.
Paveikti nusikalstamumo būklę galima veikiant į mases, bet ne į atskirus
individus.
Kiti atstovai: Gabrielis Tardas (1843 – 1904), Emilis Diurkheimas (1858
– 1917).
2013.02.05
Alfredas Kiškis
41
Radikalioji kriminologija (1)
K. Marksas, F. Engelsas:
• Pagrindinė visuomenės vystymosi jėga – jos pagrindinių klasių –
išnaudotojų ir išnaudojamųjų kova.
• Žmogus pirmiausia siekia patenkinti savo materialinius poreikius.
• Kiti taip pat siekia panašių tikslų - visų karas prieš visus.
• Kiekvienas stengiasi turėti kuo daugiau turto ir apsaugoti šį turėjimą.
• Privatinė nuosavybė sukuria prielaidas išnaudojimui.
• Pirmykštėje bendruomenėje nusikalstamumo lygis buvo ypatingai žemas.
• Tuo pagrindu modeliavo ateities visuomenę, kurioje viešpatautų socialinė
lygybė, iki minimumo sumažėtų prieštaravimai, nekiltų valstybinės
prievartos būtinybė, nusikalstamumas išnyktų.
2013.02.05
Alfredas Kiškis
42
Radikalioji kriminologija (2).
K.Marksas, F. Engelsas:
Pagrindinės nusikalstamumo priežastys - klasinėje visuomenės sąrangoje:
• Socialinė nelygybė, darbininkų eksploatacija;
• Bedarbystė, skurdas, žemas išsilavinimo lygis, blogas auklėjimas ypač darbininkų sluoksniuose;
Ši būklė vertinama, lyginant su kitų sluoksnių būkle, ir bloga ne todėl,
kad maža apimtis, kiekybė, bet kad šalia yra žymiai geresnė.
Skurdas, vargas, “visuomenės atliekos” būklė sunaikina moralės
stabdžius, panaikina principus, asmens motyvaciją.
Kas belieka?
Siūlo visuomenės pertvarkymą – viešpataujančių jėgų nušalinimą nuo
valstybinės valdžios, socialinę lygybę.
2013.02.05
Alfredas Kiškis
43
Šiuolaikinė kriminologija (1)
18 – 19 a. klasikinės kriminologijos idėjų autoriai didžiausią dėmesį skyrė
juridiniams klausimams, stengėsi humanizuoti, racionaliai reformuoti
bausmių sistemą, paveldėtą iš Viduramžių.
19 a. atsiranda naujos kriminologinės idėjos, bendrame pozityvistinio
mokslinio metodo suklestėjimo kontekste bei klasikinių teorijų idėjų
realizavimo nepasitenkinimo kontekste.
Nors klasikinių teorijų idėjų įtakoje ir buvo reformuotos bausmių sistemos,
bet tai nepadarė didesnės įtakos nusikalstamumui.
Netgi priešingai - buvo pastebėtas nusikalstamumo didėjimas ypač
miestuose, ko šios teorijos nepajėgė paaiškinti.
2013.02.05
Alfredas Kiškis
44
Šiuolaikinė kriminologija (2).
Atsirandanti pozityvioji kriminologija:
• Pagrindiniu savo uždaviniu iškėlė paaiškinti nusikalstamumo kilmę, atskleisti
nusikalstamumo veiksnius.
• Atsisakė ar bent jau labai apribojo pagrindinio klasikinės kriminologijos postulato
“apie laisvą žmogaus valią” veikimą, jo pritaikymo sferą.
• Susikoncentravo ties nusikalstamumo objektyvaus priežastingumo problema, ties
nusikaltimų užkardymu per poveikį socialinėms sąlygoms ir nusikaltėliui.
• Teorijas, hipotezes, išvadas grindė moksliškai sukaupta objektyvia informacija apie
nusikalstamumą, visuomenę, žmogų.
Pagal tai kur buvo ieškoma pagrindinių nusikalstamumo priežasčių išsiskyrė dvi didelės
pozityviosios kriminologijos šakos:
• Antropologinių (biologinių) teorijų šaka – ieškojusi priežasčių pačioje žmogaus
prigimtyje;
• Sociologinių teorijų šaka – ieškojusi priežasčių visuomenėje.
2013.02.05
Alfredas Kiškis
45