Transcript Neįgalioji kriminologija - Lietuvos kriminologų asociacija

Neįgalioji kriminologija
Alfredas Kiškis,
Mykolo Romerio universiteto
Teisės fakulteto
Baudžiamosios teisės ir proceso instituto docentas
LKA konferencija, Druskininkai
2013 m. birželio 29 d.
Nusikalstamumas – dirbtinai
konstruojama socialinės tikrovės dalis




Tai sako kriminologai!
Sako kitiems.
Sako: „nusikalstamumo nėra“ (N.Christie ir kt.)
Sako: „nusikaltimo prevencijos programos“.
Tačiau:



Socialinio konstrukto koncepcija taip pat yra socialinis konstruktas, nes
kalba yra socialinis konstruktas.
Nusikalstamumo neigimas reiškia nusikaltėlių ir jų aukų neigimą.
Išprievartautai moteriai sunku paaiškinti, kad ji nėra nusikaltimo auka.
2
Kriminologija ar deviacijų
sociologija: kas iš to?







Jei nepripažįstame nusikalstamumo (nusikalstamų veikų) teisinio
apibrėžtumo, ar tai kriminologija?
Kam reikia vartoti terminą „kriminologija“, jei neigiamas
nusikalstamumas?
Be sociologijos nėra kriminologijos, kaip ir be teisės.
Kriminologija turi būti kartu su teise.
Teisė apibrėžia, saugo, gina vertybes – asmenų teises ir laisves.
Sociologija tai paaiškina, atskleidžia veiksnius ir t.t.
Kriminologija orientuojama:



Per teisės prizmę į asmenų teisių ir laisvių apsaugą nuo BT pažeidimų - į
prevenciją ir kontrolę.
Per sociologijos prizmę į šių procesų paaiškinimą, supratimą.
Ko labiau reikia visuomenei, už ką ji pasirengusi mokėti pinigus?
3
„Lietuvoje dominuoja kritinė
kriminologija“







Kritinis mąstymas – pažinimo variklis.
Silpnoji kritinės kriminologijos vieta – pozityvūs,
racionalūs, visuomenei priimtini siūlymai.
Pagr. kritinės kriminologijos žinia – nusikalstamumas
nėra reali problema („nusikalstamumo nėra“).
Dėl to stabdoma baudžiamosios politikos plėtra.
Nusikalstamumas ilguoju laikotarpiu didėja (įvairūs
matavimai).
Kritinė kriminologija netiesiogiai padeda
konservatyviausiai baudžiamajai politikai –
palaikoma politika, žadanti nesudėtingus
nusikalstamumo „sprendimus“.
O gal kriminologija – tai filosofijos dalis...?
4
Nusikalstamumas –
nepamatuojamas

Tai pripažinus, neaišku:




kokios apimties išteklius skirti jo prevencijai,
į kurią jo dalį koncentruoti ribotus prevencijos ir
kontrolės išteklius,
kokią įtaką turėjo mūsų poveikis nusikalstamumui.
N.Christie kritikuoja nusikalstamumo statistikos
naudojimą, tačiau pats naudoja nusikalstamumo
statistiką savo argumentams: „Geriausias būdas
parodyti, kad kalinių skaičius nesusijęs su nusikalstamumo
lygiu, -palyginti šiuos skaičius su policijos ir teismų
statistika.“

Ne tik kriminologija – daugybė mokslų skęsta tikslumo,
netinkamo matematinių metodų taikymo problemose.
5
“Išnaikinkime savo galvose
kalėjimus”







Nusikalstamumas – tai dirbtinis
konstruktas!
Bausmių griežtinimas nemažina
nusikalstamumo!
Panaikinkime bausmes ir baudžiamąją
teisę!
Kai kalbame apie kitus...
O patys?
Kodėl kiti to „nesupranta“?
Žmonės nori teisingumo!
6
„Niekas neveikia“:
veikimo ar matavimo problema?




Garsioji L.Sherman‘o tyrimų išvada.
Kam reikalinga kriminologija, jei niekas neveikia?
Bet...
Yra daug veiksmingumo matavimo problemų:
poveikio apibrėžimas, veiksniai, pokyčiai, nusikalstamumo
kaina, vienur tiko, o kitur? Kontrolinės ir eksperimentinės
grupės...

Prevencijos tyrimuose turėtų būti atsižvelgiama į
skirtingus nusikaltimų ir žmonių tipus.
7
Prevencinio poveikio nebuvimo prezumpcija –
aukso puodas ar kilpa ant kaklo kriminologijai?







Kritikuojamas bausmės veikimo, prevencinio poveikio
postulatas.
Bausmės, prevencijos neveikimo prezumpcija – aukso
puodas kriminologams! Kiek daug užsakomųjų tyrimų!
Bet užsakymų nėra...
Nusikaltėlio asmenybės „veiksmingos korekcijos
priemonės nežinomos, jų dar tik ieškoma“. (V.Justickis.
Kriminologija 1d. (vadovėlis). – Vilnius, 2001, p. 262.
Kam ta kriminologija?
Ar būtina pereiti prie bausmės, prevencijos neveikimo
prezumpcijos?
Jei tyrimų rezultatai nerodo poveikio, ar galime laikyti,
kad bausmė, prevencija neturi sulaikomojo poveikio?
8
Tarp tikėjimo prevencijos
veiksmingumu ir „niekas neveikia”






Kažkaip reikia gyventi ir puoselėti kriminologiją.
Bendros nusikalstamumo žalos įvertis 4-5 proc.
BVP.
Lietuva yra įsipareigojusi NATO skirti gynybai 2
proc. BVP, tačiau tikimės, kad 2016 metais jau
galėsime skirti 1 proc. BVP.
Nominalusis Lietuvos BVP 2012 m. 113 mlrd. Lt.
Bendros nusikalstamumo Lietuvoje žalos
įvertis yra apie 5 mlrd. Lt per metus.
Tai kriminologų taikinys, į ką reiktų nukreipti savo
dėmesį ir veiklą.
9
Kriminologija gali!

Duoti tai, ko reikia žmonėms, teikti
vartojamasias vertes:




rekomendacijas, siūlyti būdus, kaip mažinti
nusikalstamumą ir jo žalą,
kaip didinti žmonių saugumo jausmą.
Skleisti žinią – kriminologija gali!
Paskatinti žmones aktyviai priešintis
blogiui, išmintingai spręsti socialines
problemas ir kurti saugią aplinką.
10
AČIŪ
Tai tik diskursas...
11