Transcript Prevencija
Slide 1
Prevencijos principai, prevencinės
veiklos metodų rūšys ir jų praktinio
taikymo ypatumai
1
Slide 2
Prevencija
“Narkotikų vartojimo prevencijos pastangos tampa vis
sudėtingesnės dėl pastoviai augančio narkotikų
vartojimo populiarinimo visuomenėje. Dažnai tai yra
tiesiog kurstymas ir skatinimas vartoti narkotikus. Todėl
prevencijos pastangos turi būti stiprinamos, turi būti
kuriamos ir diegiamos naujoviškos prevencinės
iniciatyvos”.
(Tarptautinės narkotikų kontrolės tarybos
rekomendacijos, 1998)
Narkotikų vartojimo prevencijos priemonių tikslas sumažinti vartojančių narkotines medžiagas asmenų
skaičių, atidėti narkotikų vartojimą vėlesniam amžiui
(EMCDDA, 2003)
2
Slide 3
Narkotikų kontrolės ir narkomanijos
prevencijos schema
PASIŪLOS
MAŽINIMAS
KONTROLĖ
REINTEGRACIJA
REABILITACIJA
GYDYMAS
PREVENCIJA
PAKLAUSOS MAŽINIMAS
Rezultatai
Bendradarbiavimas, koordinavimas
Vizija, programiniai siekiai
Situacijos analizė, objektyvios informacijos rinkimas ir analizė
3
Slide 4
Prevencijos tikslai
Daugelyje valstybių (tarp jų ir Lietuvoje) pagrindinį vaidmenį
narkomanijos prevencijoje vaidina informacijos teikimas. Labai svarbu
suteikti vaikams ir moksleiviams reikiamų žinių apie alkoholio ir narkotikų
žalą, tačiau ši priemonė turi gana ribotą poveikį, jei trūksta konkrečių
elgsenos ir socialinės sąveikos ugdymo komponentų. Prevencijos
programų tikslas turėtų būti ne tik švietimas, bet ir psichologinėssocialinės kompetencijos ir vertybinių nuostatų formavimas bei gyvenimo
įgūdžių, kurie padėtų sveikai gyventi, sąmoningai rinktis, atsakyti už savo
veiksmus ir suprasti poelgių padarinius, ugdymas.
Asmeninių ir socialinių įgūdžių ugdymo programas pradeda taikyti vis
daugiau valstybių – Belgija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Airija, Austrija,
Lenkija ir kt. Jose nagrinėjamos sprendimų priėmimo, susidorojimo su
sunkumais, tikslų nusibrėžimo ir savęs įtvirtinimo, bendravimo ir
empatijos temos.
Apibendrintai prevenciją galima išreikšti tokia formule:
žinios + nuostatos/vertybės + įgūdžiai/gebėjimai = elgesys
4
Slide 5
Prevencijos įgyvendinimas Lietuvoje
Iki 2006 m.
nuo 2006 m.
Pirminė (bendroji) prevencija Bendroji prevencija
Atrankinė prevencija
Tikslinė prevencija
5
Slide 6
Psichoaktyvių medžiagų vartojimo
prevencijos klasifikacija
Bendroji prevencija paprastai yra taikoma jauno amžiaus žmonių grupėms ir
orientuojama į visus gyventojus (visą šalį, vietos bendruomenę, mokyklą, rajoną ar
gyvenvietę), siekiant užkirsti kelią psichoaktyvių medžiagų vartojimui. Bendrosios
prevencijos programos dažniausiai skirtos bendram gyventojų sveikatingumui
ugdyti ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo vartojimo prevencijai vykdyti.
Bendrosios prevencijos priemonės yra susijusios su žinių apie psichoaktyviųjų
medžiagų vartojimo žalą teikimu, neigiamų nuostatų į šių medžiagų vartojimą
formavimu ir gyvenimo įgūdžių ugdymu.
Atrankinė prevencija – prevencijos priemonės, taikomos asmenims, kurie dėl tam
tikrų rizikos veiksnių (neigiamos bendraamžių, šeimos, bendruomenės ar mokyklos
aplinkos įtakos) gali pradėti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, todėl prevencijos
priemonėmis siekiama sumažinti rizikos veiksnius bei sustiprinti apsauginius
veiksnius.
Tikslinė prevencija – prevencijos priemonės, taikomos asmenims, kurie dėl
individualių rizikos veiksnių (dažniausiai genetinių, emocinių, psichologinių) linkę
vartoti psichoaktyviąsias medžiagas. Tikslinės prevencijos keliami uždaviniai –
motyvuoti asmenis nevartoti psichoaktyviųjų medžiagų, ugdant sveikos
gyvensenos ir socialinius įgūdžius, atsparumą neigiamiems reiškiniams, bei
teikiant informaciją
ir konsultacijas socialinės, psichologinės pagalbos klausimais.
6
Slide 7
Narkomanijos prevencijos pagrindiniai
principai
Nėra vieno prevencijos (intervencijos) metodo visiems.
Metodai priklausys nuo individo problemų, poreikių,
asmenybės, socialinės aplinkos ypatumų
Prevencijos priemonės turi būti ilgalaikės. Vienkartiniai
užsiėmimai ir paskaitos neefektyvios
Tėvų švietimas sudarys galimybes šeimoje diskutuoti apie
narkotikus
Būtinas įvairių institucijų glaudus bendradarbiavimas
(šeimos, mokyklos, psichologinės tarnybos, teisėsaugos,
sveikatos priežiūros)
7
Slide 8
Psichoaktyvių medžiagų vartojimo
stadijos
Rizikos grupė
Eksperimentatorius
Vartotojas
Dažnas/kasdieninis
vartojimas
Priklausomybė
Sunki priklausomybė
Paslaugų teikimas
8
Susiję psichiatriniai
susirgimai
Slide 9
Rizikos veiksniai, sąlygojantys individą/grupę
pradėti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas
1. Bendruomenės aplinka
Liberalus bendruomenės
požiūris
Žemas socio-ekonominis
bendruomenės narių statusas
Psichoaktyviųjų medžiagų
prieinamumas
Silpni bendruomenės narių
ryšiai
Socialinis mobilumas
2. Mokyklos aplinka
Mokymosi nesėkmės
Pamokų nelankymas,
pašalinimas iš mokyklos
Nesutarimai tarp vaiko ir
mokytojų
Neaktyvus įsitraukimas į
mokyklos veiklą
9
3. Šeimos aplinka
Silpnas emocinis ryšys tarp šeimos narių
Netinkama vaikų priežiūra, auklėjamosios priemonės
Konfliktai šeimoje, tėvų skyrybos
Tėvai, vartojantys psichoaktyvias medžiagas,
deviantinis jų elgesys
Neadekvatus tėvų požiūris
Palankus tėvų požiūris į psichoaktyvių medžiagų
vartojimą
4. Bendraamžių aplinka
Nesugebėjimas pasipriešinti bendraamžių spaudimui
elgtis negatyviai
Palankus požiūris į bendraamžių teisės pažeidėjų
elgesį
Aštrių pojūčių ieškojimas
Palankus požiūris į vartojančius psichoaktyviąsias
medžiagas bendraamžius
Neteisingos bendraamžių žinios
Ankstyvas rūkymas ir alkoholio vartojimas
Slide 10
Apsauginiai veiksniai, mažinantys tikimybę, kad
individas/grupė pradės vartoti psichoaktyviąsias
medžiagas
1. Bendruomenės aplinka
Kvalifikuotos sveikatos priežiūros
prieinamumas
Bendruomenės neigiamas
nusistatymas
Aukštas socio-ekonominis
bendruomenės narių statusas
Psichoaktyv. medžiagų
neprieinamumas
Stiprūs bendruomenės narių ryšiai
Gyvenamosios vietos pastovumas
2. Mokyklos aplinka
Aktyvus įsitraukimas į mokyklos
veiklą
Geri vaiko ir mokytojų santykiai
Aukšti mokymosi pasiekimai
10
3. Šeimos aplinka
Gebėjimas tinkamai spręsti šeimos problemas
Stiprus emocinis ryšys tarp šeimos narių
Tinkama vaikų priežiūra, auklėjamosios priemonės
Darni šeima
Nevartojantys psichoaktyvių medžiagų tėvai
Dideli tėvų lūkesčiai vaikų elgesio atžvilgiu
Ankstyvo praradimo/ išsiskyrimo nepatyrimas
Neigiamo vaikų požiūrio į psichoaktyvių medžiagų
vartojimą formavimas
4. Bendraamžių aplinka
Gebėjimas pasipriešinti bendraamžių spaudimui
elgtis negatyviai
Nepalankus požiūris į bendraamžių teisės pažeidėjų
elgesį
Nepalankus požiūris į vartojančius psichoaktyvias
medžiagas bendraamžius
Teisingos bendraamžių žinios apie psichoaktyvių
medžiagų žalą ir neigiamas pasekmes
Vėlai prasidėjęs rūkymas ir alkoholio vartojimas
Slide 11
Dažniausiai naudojamos
prevencijos vykdymo formos
Švietimas
Gyvenimo įgūdžių ugdymas
Alternatyvių veiklų siūlymas, organizavimas
Žiniasklaidos priemonių panaudojimas
Bendraamžių pavyzdys ir vaidmuo
Policijos pareigūnų įtraukimas į prevencijos veiklas ir jų
vaidmuo
11
Slide 12
Dažniausiai pasitaikančios klaidos
vykdant narkotikų vartojimo prevenciją
12
Netinkamai pateikiant informaciją apie narkotikus ir jų
vartojimą, sužadinamas smalsumas
Pateikiama informacija apie tai, kaip pasigaminti, kaip
vartoti narkotines medžiagas
Narkotikų vartojimo prevencija suprantama labai siaurai.
Kalbama tik apie taip vadinamas “narkotines” medžiagas,
paliekant nuošaly alkoholį ir tabaką
Propaguojamas saugus vartojimas
Sudaroma nuostata, kad narkotikų vartojimas –
neatskiriama šiuolaikinio jaunimo gyvenimo dalis
Formuojamas supratimas, kad narkomanija – lengvai
išgydoma liga
Suformuojamas neigiamas požiūris į narkotikus
vartojančius asmenis, jų šeimos narius
Slide 13
Prevencija
Prevencija remiasi ne tik švietimu/informacijos
suteikimu..
… tačiau švietimas yra viena iš prevencijos
sudėtinių dalių
Švietimas apie narkotikų poveikį, žalą, neigiamas
pasekmes ne visada gali turėti prevencinius tikslus
Švietimo apie narkotikų poveikį, žalą, neigiamas
pasekmes ir pan. tikslai yra suteikti žinių, ugdyti
įgūdžius ir formuoti teisingas nuostatas
13
Slide 14
Prevencija mokyklose
Vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymas pamažu užima
deramą vietą ugdymo įstaigose
Pagal PSO Gyvenimo įgūdžių ugdymas – tai
gebėjimas prisitaikyti visuomenėje ir elgtis
pozityviai, veiksmingai susidoroti su kasdienio
gyvenimo poreikiais ir problemomis; tai tokie
gebėjimai, kurie jauniems žmonėms padeda
išlaikyti psichinę sveikatą ir pasitikėjimą savo
jėgomis, kuomet susiduriama su gyvenimo
realijomis
14
Slide 15
Kada švietimas daro poveikį
Švietimas turės didesnį poveikį, jei
kartu bus ugdomi gyvenimo įgūdžiai
bei sprendimo priėmimo įgūdžiai, o
ne naudojant vien didaktines
priemones
15
Slide 16
Gyvenimo įgūdžiai
16
Gyvenimo įgūdžių ugdymas mokyklose vyksta
gyvenimo įgūdžius integruojant į formalųjį švietimą
(dalykų pamokas) ir neformalųjį švietimą (klasių
valandėles, rengimus)
Parengta daug metodinės medžiagos, skirtos
gyvenimo įgūdžių ugdymui, ji prieinama visoms
ugdymo įstaigoms
Organizuojami gyvenimo įgūdžiams įgyvendinti skirti
seminarai
Vykdant prevenciją svarbu remtis patvirtintomis ir
adaptuotomis programomis
Slide 17
Psichoaktyvių medžiagų vartojimo
prevencijos aktualijos
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d.
įsakymu Nr. ISAK-494 patvirtinta Alkoholio, tabako, ir kitų psichiką
veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa.
Programa siekiama užtikrinti bendrosios (pirminės) prevencinės
veiklos veiksmingumą. Prevencijai skirtos 5 val. per mokslo metus.
Remiantis užsienio šalių praktika, psichoaktyviųjų medžiagų
vartojimo prevencija kaip atsitiktinė informacija neduoda sėkmingų
rezultatų. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija turi būti
sveikatos ugdymo sudedamoji dalis ir į mokymo kursą turi būti
įtraukiama kaip privaloma ir atskira disciplina
17
Prevencijos principai, prevencinės
veiklos metodų rūšys ir jų praktinio
taikymo ypatumai
1
Slide 2
Prevencija
“Narkotikų vartojimo prevencijos pastangos tampa vis
sudėtingesnės dėl pastoviai augančio narkotikų
vartojimo populiarinimo visuomenėje. Dažnai tai yra
tiesiog kurstymas ir skatinimas vartoti narkotikus. Todėl
prevencijos pastangos turi būti stiprinamos, turi būti
kuriamos ir diegiamos naujoviškos prevencinės
iniciatyvos”.
(Tarptautinės narkotikų kontrolės tarybos
rekomendacijos, 1998)
Narkotikų vartojimo prevencijos priemonių tikslas sumažinti vartojančių narkotines medžiagas asmenų
skaičių, atidėti narkotikų vartojimą vėlesniam amžiui
(EMCDDA, 2003)
2
Slide 3
Narkotikų kontrolės ir narkomanijos
prevencijos schema
PASIŪLOS
MAŽINIMAS
KONTROLĖ
REINTEGRACIJA
REABILITACIJA
GYDYMAS
PREVENCIJA
PAKLAUSOS MAŽINIMAS
Rezultatai
Bendradarbiavimas, koordinavimas
Vizija, programiniai siekiai
Situacijos analizė, objektyvios informacijos rinkimas ir analizė
3
Slide 4
Prevencijos tikslai
Daugelyje valstybių (tarp jų ir Lietuvoje) pagrindinį vaidmenį
narkomanijos prevencijoje vaidina informacijos teikimas. Labai svarbu
suteikti vaikams ir moksleiviams reikiamų žinių apie alkoholio ir narkotikų
žalą, tačiau ši priemonė turi gana ribotą poveikį, jei trūksta konkrečių
elgsenos ir socialinės sąveikos ugdymo komponentų. Prevencijos
programų tikslas turėtų būti ne tik švietimas, bet ir psichologinėssocialinės kompetencijos ir vertybinių nuostatų formavimas bei gyvenimo
įgūdžių, kurie padėtų sveikai gyventi, sąmoningai rinktis, atsakyti už savo
veiksmus ir suprasti poelgių padarinius, ugdymas.
Asmeninių ir socialinių įgūdžių ugdymo programas pradeda taikyti vis
daugiau valstybių – Belgija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Airija, Austrija,
Lenkija ir kt. Jose nagrinėjamos sprendimų priėmimo, susidorojimo su
sunkumais, tikslų nusibrėžimo ir savęs įtvirtinimo, bendravimo ir
empatijos temos.
Apibendrintai prevenciją galima išreikšti tokia formule:
žinios + nuostatos/vertybės + įgūdžiai/gebėjimai = elgesys
4
Slide 5
Prevencijos įgyvendinimas Lietuvoje
Iki 2006 m.
nuo 2006 m.
Pirminė (bendroji) prevencija Bendroji prevencija
Atrankinė prevencija
Tikslinė prevencija
5
Slide 6
Psichoaktyvių medžiagų vartojimo
prevencijos klasifikacija
Bendroji prevencija paprastai yra taikoma jauno amžiaus žmonių grupėms ir
orientuojama į visus gyventojus (visą šalį, vietos bendruomenę, mokyklą, rajoną ar
gyvenvietę), siekiant užkirsti kelią psichoaktyvių medžiagų vartojimui. Bendrosios
prevencijos programos dažniausiai skirtos bendram gyventojų sveikatingumui
ugdyti ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo vartojimo prevencijai vykdyti.
Bendrosios prevencijos priemonės yra susijusios su žinių apie psichoaktyviųjų
medžiagų vartojimo žalą teikimu, neigiamų nuostatų į šių medžiagų vartojimą
formavimu ir gyvenimo įgūdžių ugdymu.
Atrankinė prevencija – prevencijos priemonės, taikomos asmenims, kurie dėl tam
tikrų rizikos veiksnių (neigiamos bendraamžių, šeimos, bendruomenės ar mokyklos
aplinkos įtakos) gali pradėti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, todėl prevencijos
priemonėmis siekiama sumažinti rizikos veiksnius bei sustiprinti apsauginius
veiksnius.
Tikslinė prevencija – prevencijos priemonės, taikomos asmenims, kurie dėl
individualių rizikos veiksnių (dažniausiai genetinių, emocinių, psichologinių) linkę
vartoti psichoaktyviąsias medžiagas. Tikslinės prevencijos keliami uždaviniai –
motyvuoti asmenis nevartoti psichoaktyviųjų medžiagų, ugdant sveikos
gyvensenos ir socialinius įgūdžius, atsparumą neigiamiems reiškiniams, bei
teikiant informaciją
ir konsultacijas socialinės, psichologinės pagalbos klausimais.
6
Slide 7
Narkomanijos prevencijos pagrindiniai
principai
Nėra vieno prevencijos (intervencijos) metodo visiems.
Metodai priklausys nuo individo problemų, poreikių,
asmenybės, socialinės aplinkos ypatumų
Prevencijos priemonės turi būti ilgalaikės. Vienkartiniai
užsiėmimai ir paskaitos neefektyvios
Tėvų švietimas sudarys galimybes šeimoje diskutuoti apie
narkotikus
Būtinas įvairių institucijų glaudus bendradarbiavimas
(šeimos, mokyklos, psichologinės tarnybos, teisėsaugos,
sveikatos priežiūros)
7
Slide 8
Psichoaktyvių medžiagų vartojimo
stadijos
Rizikos grupė
Eksperimentatorius
Vartotojas
Dažnas/kasdieninis
vartojimas
Priklausomybė
Sunki priklausomybė
Paslaugų teikimas
8
Susiję psichiatriniai
susirgimai
Slide 9
Rizikos veiksniai, sąlygojantys individą/grupę
pradėti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas
1. Bendruomenės aplinka
Liberalus bendruomenės
požiūris
Žemas socio-ekonominis
bendruomenės narių statusas
Psichoaktyviųjų medžiagų
prieinamumas
Silpni bendruomenės narių
ryšiai
Socialinis mobilumas
2. Mokyklos aplinka
Mokymosi nesėkmės
Pamokų nelankymas,
pašalinimas iš mokyklos
Nesutarimai tarp vaiko ir
mokytojų
Neaktyvus įsitraukimas į
mokyklos veiklą
9
3. Šeimos aplinka
Silpnas emocinis ryšys tarp šeimos narių
Netinkama vaikų priežiūra, auklėjamosios priemonės
Konfliktai šeimoje, tėvų skyrybos
Tėvai, vartojantys psichoaktyvias medžiagas,
deviantinis jų elgesys
Neadekvatus tėvų požiūris
Palankus tėvų požiūris į psichoaktyvių medžiagų
vartojimą
4. Bendraamžių aplinka
Nesugebėjimas pasipriešinti bendraamžių spaudimui
elgtis negatyviai
Palankus požiūris į bendraamžių teisės pažeidėjų
elgesį
Aštrių pojūčių ieškojimas
Palankus požiūris į vartojančius psichoaktyviąsias
medžiagas bendraamžius
Neteisingos bendraamžių žinios
Ankstyvas rūkymas ir alkoholio vartojimas
Slide 10
Apsauginiai veiksniai, mažinantys tikimybę, kad
individas/grupė pradės vartoti psichoaktyviąsias
medžiagas
1. Bendruomenės aplinka
Kvalifikuotos sveikatos priežiūros
prieinamumas
Bendruomenės neigiamas
nusistatymas
Aukštas socio-ekonominis
bendruomenės narių statusas
Psichoaktyv. medžiagų
neprieinamumas
Stiprūs bendruomenės narių ryšiai
Gyvenamosios vietos pastovumas
2. Mokyklos aplinka
Aktyvus įsitraukimas į mokyklos
veiklą
Geri vaiko ir mokytojų santykiai
Aukšti mokymosi pasiekimai
10
3. Šeimos aplinka
Gebėjimas tinkamai spręsti šeimos problemas
Stiprus emocinis ryšys tarp šeimos narių
Tinkama vaikų priežiūra, auklėjamosios priemonės
Darni šeima
Nevartojantys psichoaktyvių medžiagų tėvai
Dideli tėvų lūkesčiai vaikų elgesio atžvilgiu
Ankstyvo praradimo/ išsiskyrimo nepatyrimas
Neigiamo vaikų požiūrio į psichoaktyvių medžiagų
vartojimą formavimas
4. Bendraamžių aplinka
Gebėjimas pasipriešinti bendraamžių spaudimui
elgtis negatyviai
Nepalankus požiūris į bendraamžių teisės pažeidėjų
elgesį
Nepalankus požiūris į vartojančius psichoaktyvias
medžiagas bendraamžius
Teisingos bendraamžių žinios apie psichoaktyvių
medžiagų žalą ir neigiamas pasekmes
Vėlai prasidėjęs rūkymas ir alkoholio vartojimas
Slide 11
Dažniausiai naudojamos
prevencijos vykdymo formos
Švietimas
Gyvenimo įgūdžių ugdymas
Alternatyvių veiklų siūlymas, organizavimas
Žiniasklaidos priemonių panaudojimas
Bendraamžių pavyzdys ir vaidmuo
Policijos pareigūnų įtraukimas į prevencijos veiklas ir jų
vaidmuo
11
Slide 12
Dažniausiai pasitaikančios klaidos
vykdant narkotikų vartojimo prevenciją
12
Netinkamai pateikiant informaciją apie narkotikus ir jų
vartojimą, sužadinamas smalsumas
Pateikiama informacija apie tai, kaip pasigaminti, kaip
vartoti narkotines medžiagas
Narkotikų vartojimo prevencija suprantama labai siaurai.
Kalbama tik apie taip vadinamas “narkotines” medžiagas,
paliekant nuošaly alkoholį ir tabaką
Propaguojamas saugus vartojimas
Sudaroma nuostata, kad narkotikų vartojimas –
neatskiriama šiuolaikinio jaunimo gyvenimo dalis
Formuojamas supratimas, kad narkomanija – lengvai
išgydoma liga
Suformuojamas neigiamas požiūris į narkotikus
vartojančius asmenis, jų šeimos narius
Slide 13
Prevencija
Prevencija remiasi ne tik švietimu/informacijos
suteikimu..
… tačiau švietimas yra viena iš prevencijos
sudėtinių dalių
Švietimas apie narkotikų poveikį, žalą, neigiamas
pasekmes ne visada gali turėti prevencinius tikslus
Švietimo apie narkotikų poveikį, žalą, neigiamas
pasekmes ir pan. tikslai yra suteikti žinių, ugdyti
įgūdžius ir formuoti teisingas nuostatas
13
Slide 14
Prevencija mokyklose
Vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymas pamažu užima
deramą vietą ugdymo įstaigose
Pagal PSO Gyvenimo įgūdžių ugdymas – tai
gebėjimas prisitaikyti visuomenėje ir elgtis
pozityviai, veiksmingai susidoroti su kasdienio
gyvenimo poreikiais ir problemomis; tai tokie
gebėjimai, kurie jauniems žmonėms padeda
išlaikyti psichinę sveikatą ir pasitikėjimą savo
jėgomis, kuomet susiduriama su gyvenimo
realijomis
14
Slide 15
Kada švietimas daro poveikį
Švietimas turės didesnį poveikį, jei
kartu bus ugdomi gyvenimo įgūdžiai
bei sprendimo priėmimo įgūdžiai, o
ne naudojant vien didaktines
priemones
15
Slide 16
Gyvenimo įgūdžiai
16
Gyvenimo įgūdžių ugdymas mokyklose vyksta
gyvenimo įgūdžius integruojant į formalųjį švietimą
(dalykų pamokas) ir neformalųjį švietimą (klasių
valandėles, rengimus)
Parengta daug metodinės medžiagos, skirtos
gyvenimo įgūdžių ugdymui, ji prieinama visoms
ugdymo įstaigoms
Organizuojami gyvenimo įgūdžiams įgyvendinti skirti
seminarai
Vykdant prevenciją svarbu remtis patvirtintomis ir
adaptuotomis programomis
Slide 17
Psichoaktyvių medžiagų vartojimo
prevencijos aktualijos
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d.
įsakymu Nr. ISAK-494 patvirtinta Alkoholio, tabako, ir kitų psichiką
veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa.
Programa siekiama užtikrinti bendrosios (pirminės) prevencinės
veiklos veiksmingumą. Prevencijai skirtos 5 val. per mokslo metus.
Remiantis užsienio šalių praktika, psichoaktyviųjų medžiagų
vartojimo prevencija kaip atsitiktinė informacija neduoda sėkmingų
rezultatų. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija turi būti
sveikatos ugdymo sudedamoji dalis ir į mokymo kursą turi būti
įtraukiama kaip privaloma ir atskira disciplina
17