Transcript pranešimas
KADA MOKSLINIS TYRIMAS VIRSTA VIEŠOSIOS POLITIKOS DALIMI? Įrodymais grįstos politikos prielaidos Dr. Birutė Mikulskiene, MRU, Valdymo teorijos katedra Įvadas Lietuvoje viešojo administravimo institucijos kaltinamos: tuo, jog nesinaudoja mokslinių tyrimų sukauptomis žiniomis Tai dažnas reiškinys tose valstybėse, kuriose įrodymais grįstos politikos metodologija neturi gilių taikymo tradicijų Mokslinių tyrimų (MT) metu sukauptų žinių naudojimas nėra įmanomas savaime, o kelia visą eilę objektyvių problemų , kurios metodologiškai gali būti sprendžiamos bendrų bendromis pastangomis: tiek viešojo administravimo specialistų, tiek ir mokslinius tyrimus atliekančios mokslininkų bendruomenės Tikslas Šio tyrimo tikslas yra apžvelgti įrodymais grįstos viešosios politikos sampratą išnagrinėti metodologines prielaidas, kurios mokslinių tyrimų, kaip vieno iš viešosios politikos pagrindimo šaltinių, rezultatus paverčia viešosios politikos dalimi. Turinys Įrodymais grįstos politikos sąvoka Prielaidos, paverčiančios mokslinį tyrimą viešosios politikos dalimi Mokslinio tyrimo turinys Viešosios politikos procesas: Mokslinio tyrimo organizavimas ir sąveika su viešosios politikos kūrimo procesu Viešosios politikos veikėjai: Mokslinio tyrimo sąveikos su dalyvaujančiais veikėjais. Rekomendacijos Įrodymais grįstos politikos sąvoka 1 Įrodymais grįstų sprendimų metodologija – tai būdas, naudotinas viešojo administravimo sprendimui parengti ir priimti, kai siekiama adekvačiai pažinus nagrinėjamą situaciją parengti racionalų sprendimą, įvertinti visas galimas alternatyvas, derinti socialinių partnerių interesus įvertinti sprendimų poveikį ateityje. Metodologija yra pagrįsta principu suskaičiuoti, kas suskaičiuojama, siekti “ valdyti”, kas valdoma pagrįsti, kas svarbu. Įrodymais grįstos politikos sąvoka 2 Įrodymais pripažįstama praeities patirties Tyrimo objektu tampa aprašymas, kaupimas, analizė. tiek reiškinio esmės tyrimas, tiek naudotų išteklių apimtys, tiek veikėjai, kuriems tai aktualu. Įrodymais grįsti sprendimai nepaneigia visų kitų sprendimo parengimo metodų, o tampa dar vienu būdu pagrįsti rengiamą sprendimą. Įrodymais grįstos metodologijos sėkmė Sėkmė priklausoma nuo pasiūlos ir paklausos santykio. Paklausa vyriausybinių organizacijų noras ir poreikis pagrįsti rengiamus sprendimus. susiformavo užsakomųjų tyrimų praktika, kurių tikslas informuoti sprendimų priėmimo procesą. Pasiūla socialinių mokslų raida, kai mokslininkai ima savarankiškai spręsti į praktiką orientuotas viešojo valdymo problemas. privataus sektoriaus konsultacinių paslaugų pasiūlos augimą Įrodymų rūšys (rūšiuojama pagal išeities produktą) Kiekybiniai/statistiniai duomenys. Ekonominiai duomenys. Apžvalgos, požiūrių ir funkcionavimo, elgsenos tyrimai. Kokybiniai tyrimai. Kurioziniai duomenys. Moksliniai tyrimai. Tarptautinės patirties duomenys. Socialiniai eksperimentai/kontroliniai bandymai. Sisteminės apžvalgos ir meta analizės. Konsultacijos. Moksliniai tyrimai (MT) MT yra vienas iš įrodymais grįstų sprendimų parengimo metodologijos žinių šaltinių, MT: Prognozės apie reiškinius ir naujų sprendimų poveikis MT: Naujos žinios socialinėms problemoms spręsti MT: Numatyti besiformuojančias problemas ir pateiki priemones problemoms išvengti. Viešoji politika „ Prielaidos, paverčiančios mokslinį tyrimą viešosios politikos dalimi Prielaidos, paverčiančios mokslinį tyrimą viešosios politikos dalimi Kad MT taptų viešosios politikos sprendimo šaltiniu ir pagrindimu, būtų validuotas kaip tinkamas ir priimtinas, svarbios prielaidas, nusakomas trimis aspektais: mokslinio tyrimo turinio ir rezultatų interpretacija; mokslinio tyrimo organizavimo ir sąveikos su viešosios politikos kūrimo procesu; mokslinio tyrimo sąveikos su dalyvaujančiais veikėjais. Įrodymų kokybė Įrodymų kokybe galėtume apsibrėžti, kaip duomenų tinkamumą ir paruošimą betarpiškam ir tiesioginiam naudojimui be papildomų pastangų. Galimus neatikimas tarp sukauptų žinių ir praktikos arba žinių pavertimo praktika, dažnai apsprendžia: rekomendacijų kokybė (tikslų nustatymas, suinteresuotųjų pusių įtraukimas, teorinių modelių griežtumas, aiškumas, rezultatų pateikimo forma ir pritaikomumo laipsnis) rekomendacijų komunikacija. Tad turime atsakyti į klausimą kokie MT turiniui ir rezultatų reprezentacijai gali būti keliami reikalavimai, jei jais planuojama grįsti viešosios politikos kūrimą? MT turinys: duomenys apie statines viešosios politikos būsenas Statinės būsenos iki pokyčių tyrimų duomenys Dabartis Įrodymai, lemiantys pokyčius Statinės būsenos po pokyčių tyrimų duomenys Ateitis „ Mokslinių tyrimų, kaip įrodymais grįstos viešosios politikos priemonės, turinys Statinės būsenos tyrimų duomenys Pokyčių būtinumo pagrindi mas Alternat yvų analizė Transfor macijos veiksnių analizė Rekomenduojamos būsenos tyrimų duomenys Veiksmų planas Transformacija Dabartis Ateitis „ Transformacija Pagrįsti poreikį pokyčiams Išanalizuoti galimas alternatyvas Išanalizuoti galimos transformacijos veiksnius Pateikti preliminarių veiksmų planą. Tai ta jungiamoji grandis tarp statinės būsenos iki pokyčių ir statinės būsenos po pokyčių tyrimo, kuri sudaro prielaidas, kad įrodymas bus taikytinas betarpiškai be papildomų pastangų ar kitų tyrimų. MT sąveika su viešosios politikos kūrimo procesu MT sąveika su viešosios politikos kūrimo procesu Reikalavimai moksliniams tyrimams priklausys ir nuo sprendimo parengimo etapo, kurio metu tyrimas yra inicijuojamas. Vadybiškai nagrinėjant viešosios politikos sprendimo parengimo proceso etapus, galime išskirti tris fazes: planavimas, sprendimo rengimas įgyvendinimas Kiekviena iš šių fazių, gali būti sudaryta iš smulkesnių etapų, kurių svarbiausi yra susitarimo paieškos etapai. Viešosios politikos sprendimo priėmimo proceso fazės 1 fazė Planavimas Mokslinis tyrimas Problemos analizė 2 fazė Sprendimo rengimas 3 fazė Įgyvendinimas Mokslinis tyrimas Tikslų patikslinimas Sprendimo įgyvendinimas Tikslų ir siekiamų rezultatų formulavimas Mokslinis Metodų pasirinkimas tyrimas Dalyvių nustatymas Sprendimo paieška Stebėsena ir kontrolė Bendras sutarimas Sprendimo įteisinimas „ MT vieta viešosios politikos procese Konkrečiame etape Konkretaus etapo uždaviniams spręsti Pvz: problemos analizė, proceso dalyvių nustatymas sprendimo paieška, Integruotas į visą procesą MT veiklos modeliavimas taip, kad jis atitiktų viso viešosios politikos kūrimo proceso etapus pilnai integruotas į sprendimo procesą, kaip jo sudedamoji dalis MT ir viešosios politikos proceso tikslų derinimas Formuluojant adekvačius MT tikslus yra svarbu, kad MT vykdantieji aiškiai suprastų bendrą viešosios politikos formavimo proceso kontekstą, kuris tikėtina bus praturtintas šiuo MT. būtų susipažinę su kitų tyrimų, inicijuotų konkrečios viešosios politikos rengimo procese, tame tarpe ir MT, rezultatais, galėtų susipažinti ir išanalizuoti su jau pasiektais viešosios politikos dalyvių susitarimais. Mokslinio tyrimo sąveikos su dalyvaujančiais veikėjais Mokslinio tyrimo sąveikos su dalyvaujančiais veikėjais Viešosios politikos parengimo procesas – sprendimo infrastruktūra, yra priemonė viešosios politikos dalyviams veikti kartu. Viešosios politikos kūrimo iniciatoriai sprendžia du klausimas: kas turi reikiamų žinių apie nagrinėjamą procesą kaip tuos, kurie turi reikiamų žinių įtraukti į procesą ir efektyviausių būdu pasinaudoti sukauptomis žiniomis. Tad nustačius tinkamus proceso dalyvius, svarbu sukurti bendravimo ir bendradarbiavimo atmosferą. Adekvatus veikėjų įtraukimas • Praturtina sprendimo procesą • Stiprina • Papildo procesą Kūrybišk umas ir abipusis supratim as Požiūrių įvairovė Atsakom ybė už sprendim us Įsipareig ojimų formavi masis • Sąlygoja MT tyrėjai, kaip viešosios politikos proceso dalyviai Kadangi MT yra sprendimo proceso dalis, MT tyrėjai turi tapti lygiaverčiais proceso dalyviais, kurie dalyvautų tiek mokslinių žinių kūrimo procese, tiek ir socialiniame politikos formavimo procese, kuriame ieškoma socialinio susitarimo ir bendro visų interesų derinimo. Galbūt ne būtinai dalyvavimas turi būti fizinis, kai kuriais atvejais užtektų ir parterystės pagrindais veikiančių tarpininkų bendradarbiavimo. Tai įmanoma, kai viešosios politikos proceso planavimo ir įgyvendinimo etapai yra vieši, atviri ir tinkamai dokumentuojami Rekomendacijos Mokslininkams Siekti MT turinio kokybės, Pateikti MT rezultatų interpretaciją. Periodiškai komunikuoti ir bendradarbiauti Viešosios politikos (VP) formuotojams Planuoti VP kūrimo procesą Sukurti mokslinio tyrimo sąveikos su VP kūrimo procesu prielaidas. Pripažinti tyrėjus pilnaverčiais VP proceso dalyviais. Rekomendacijos mokslininkams Siekti mokslinių tyrimų turinio kokybės, Mokslinio tyrimo turinys turi apimti: Pateikti atlikto mokslinio tyrimo rezultatų interpretaciją. Mokslininkas turi pateikti vaizdžias ir populiarias rezultatų santraukas, nes Tiek duomenis apie reiškinį statinėje būsenoje iki pokyčių, ir po pokyčių Tiek duomenis apie transformacijas sąlygojančios prielaidas, veiksmus. MT rezultatai yra sudėtingi suvokti, sąsajos tarp priežasčių ir pasekmių nėra tiesioginės, tyrėjas naudoja formalizuotą kalbą. Periodiškai komunikuoti ir bendradarbiauti tiek su mokslinio tyrimo užsakovu, tiek ir su kitais viešosios politikos kūrimo proceso dalyviais. Rekomendacijos VP formuotojams Planuoti VP kūrimo procesą laiku numatant mokslinių tyrimų, kaip įrodymais grįsto sprendimo priemonės, vietą jame. Sukurti MT sąveikos su VP kūrimo procesu prielaidas. politikos formavimo procesas turi būti periodiškai, detaliai dokumentuojamas, rengiamos tarpinių rezultatų apžvalgos. tyrėjai turėtų galimybę laiku susipažinti su VP kūrimo procesu, jo tarpiniais pasiektais rezultatais ir bendru kontekstu, adekvačiai suvokti proceso etapus Pripažinti tyrėjus pilnaverčiais VP proceso dalyviais. Viešosios politikos formuotojams tenka prisiimti tarpininkavimo vaidmenį bendraujant tyrėjams su proceso dalyviais bei komunikuojant tarpinius ir galutinius mokslinio tyrimo rezultatus. Kad mokslinis tyrimas efektyviai sąveikautų su procese dalyvaujančiais veikėjais, procesas turi būti skaidrus ir viešas. AČIŪ UŽ DĖMESĮ