Transcript biografinio metodo ypatumai analizuojant savaiminį suaugusiųjų

BIOGRAFINIO METODO YPATUMAI
ANALIZUOJANT SAVAIMINĮ
SUAUGUSIŲJŲ MOKYMĄSI
Giedrė Paurienė
(Mykolo Romerio universitetas)
• Kas slypi už sąvokos savaiminis mokymasis?
• Kodėl biografinis metodas naudotinas analizuojant
suaugusiųjų savaiminį mokymąsi?
Mokymosi visą gyvenimą memorandumas (Europos Bendrijos
Komisija, 2001)
Mokymosi
formos
Informalus/
savaiminis
mokymasis –
natūralus, kasdienį
gyvenimą lydintis
reiškinys.
Formalus
mokymasis:
organizuotas,
institucinė struktūra
ir vieta, valstybės
pripažinti diplomai
Neformalus
mokymasis:
organizuotas,
institucinė struktūra
ir vieta, neišduodami
valstybės pripažinti
diplomai
Informalus mokymasis
• Pirmą kartą informalaus mokymosi sąvoką panaudojo Dewey 1920
metais;
• Informalus mokymasis reiškia: stebėti, išbandyti, skaityti, naudoti
medijas, lankytis specializuotose mugėse, keistis informacija, tartis,
konsultuotis...
• UNESCO 1972: 70% visų žmogaus mokymosi procesų vyksta
informaliu būdu.
(Straka, 2000)
• Informalus mokymasis: „savarankiškas įsisavinimas naujų
reikšmingų suvokimų arba gebėjimų, kurie pakankamai ilgai
išsilaiko, kad vėliau kaip tokie būtų atpažinti.... Žinių įgyjimo tikslai,
turinys, priemonės ir procesai, trukmė, rezultatų vertinimas,
pritaikymo galimybės yra nustatomi paties besimokančiojo.“
(Livingstone, 1999)
• Livingstone (1999) siūlomas apibrėžimas siejasi su savivaldaus
mokymosi samprata. Savivaldaus mokymosi esmė – sąmoningai
žmogaus organizuotas jo tobulėjimo procesas, realizuojamas
įvairiose žmogaus gyvenimo aplinkose.
• Savivaldumas galioja tiek formaliam, tiek ir informaliam
mokymuisi.
• Livingstone: informalus mokymasis yra sąmoningas. Jam pritaria ir
C. Schiersmann (2007), kuri atskirai išskiria incidentinį mokymąsi
kaip nesąmoningą atsitiktinį mokymąsi.
• Marsick/Watkins (2001): informalaus mokymosi dalis yra
incidentinis mokymasis. Jiems pritaria Dohmen (2001), taip pat
Dehnbostel (2003): „refleksyvusis ir implicitinis mokymasis“.
Informalus mokymasis
planuotas ir tikslinis
Savaiminis ir atsitiktinis
(incidentinis)
Implicitinis
mokymasis
Patyriminis
mokymasis;
refleksyvusis
mokymasis
Eksplicitinis
mokymasis
Tarpinės išvados
• Mokslininkų nuomonės išsiskiria, ar informalus mokymasis
apjungia ir implicitinį, incidentinį mokymąsi.
• Savivaldumas galioja tiek formaliam, tiek ir informaliam
mokymuisi.
• Mokymasis savaime nėra nei formalus, nei neformalus ar
informalus, o tik gali būti apibūdinamas pagal aplinkos ar
konteksto, kuriame jis vyksta požymius, pagal asmens mokymosi
intenciją.
Biografinis metodas
• Biografinis metodas padeda suprasti ir paaiškinti, platesniame
kontekste interpretuoti individų patirtis (kokias jie perteikia savo
pasakojimuose), taip pat šiuo metodu siekiama atskleisti patirties
reikšmę patiems individams.
• Tai kokybinis tyrimas interpretatyvinės paradigmos rėmuose, kurio
tikslas – išsiaiškinti, kaip žmonės konstruoja savo realybę, t. y. kaip
jie priima visuomenės jiems keliamus reikalavimus, kaip jie
reprodukuoja arba varijuoja socialinėmis taisyklėmis ir
struktūromis ir kaip tuo pačiu vysto individualų užsispyrimą
siekiant tikslo.
„Vietoj priežasties-poveikio-modelio biografijos analizė pateikia
paaiškinimus pasakojimo forma „kaip buvo prieita iki to, kad...“
(Dausien, 2002, p.79).
Dvi perspektyvos: sinchroninė ir diachroninė.
▫ Diachroninė perspektyva nagrinėja tapsmą, vystymąsi, procesą ir
tuo pačiu žmonių individualią ir kolektyvinę istoriją.
▫ Sinchroninė perspektyva apima interakciją, santykį su kitais ir
tuo pačiu socialinių taisyklių interakcijos procese atsiradimą ir
variaciją.
(Marotzki, 1999, p. 63-64)
Biografija apima „visuomenės subjektyvų suvokimą“ ir
„subjektyvumo visuomeninę sandarą “ kaip dialektinį procesą
(Fischer-Rosenthal, 1991).
Biografinis metodas ir savaiminis mokymasis
• Mokymasis nėra grynai individualus procesas. Mokymasis siejasi su
visuomenės struktūromis ir kultūriniais interpretavimo kontekstais.
• Naudojant biografinį metodą suaugusiųjų mokymosi tyrimuose,
išaiškėja tokie aspektai, kurie šiaip liktų nepastebėti (Nittel, 1996, p.
16):
„Iš biografijų buvo galima sužinoti, kad anapus formalios lavinimo
karjeros, kuri pagal oficialius kriterijus nėra apibūdinama kaip
sėkminga, visgi vystosi „individualaus modernėjimo“ potencialas,
kuris kiekybinio tyrimo duomenimis nebūtų atskleistas.“
• Pasakojimai apie mokymąsi suteikia įvairios informacijos apie tai,
kas, kaip, esant kokioms sąlygoms buvo mokomasi, kokie interesai
buvo sužadinti, kokie sunkumai iškilo mokantis, kokį poveikį turėjo
„slaptas mokymosi turinys“. Biografinė medžiaga suteikia galimybę
pažvelgti į patirtį arba į formą, kuri suteikiama kasdienėms
gyvenimiškoms patirtims, krizėms.
• Šiuose pasakojimuose susipina savaiminis, formalus, neformalus
mokymasis, nes patirties sluoksniuose nevyksta analitinis
atskyrimas. Tačiau čia galima išgvildenti sąryšių pavyzdžius ir
faktorius, kuriuos šie vienas su kitu susisiejantys mokymosi procesai
leidžia suprasti.
• Biografiniu metodu galima tirti patirties susisluoksniavimą. Tai
reiškia, kad tiek patirties elementų kaip socialinio pasaulio sudėtinių
dalių įsisavinimo procesas gali būti rekonstruotas per subjektyvių
reikšmių priskyrimą, tiek ir pats patirties sluoksniavimosi procesas
kaip viena po kitos einančių generatyvių elgsenos ir žinių struktūrų
formavimasis.
• Günther Buck (1989): nuo atskirų patirčių prasideda mūsų žinojimas;
patirtis - procesas, kuriam vykstant mumyse atsiranda kažkas naujo,
kas įauga į jau buvusią patirtį; patirtis – struktūra.
• Naratyvinių interviu duomenų analizė (pgl. Schütze, 1984) yra
tinkamas instrumentas, kuris, remiantis proceso struktūrų ir jų
perėjimų analize, gali padėti rekonstruoti patirties susisluoksniavimą
ir tokiu būdu identifikuoti mokymosi procesų tipinius požymius.
Išvados
• Biografinio metodo taikymo koncepcijos pagrindas yra individo ir
visuomenės dialektika. Tai yra mokymosi procesuose integruojasi
visuomeninės sąlygos ir asmenybės vystymosi procesai, kurių
kompleksiškumas gali būti atskleistas naudojant kokybinį tyrimą.
• Biografinio metodo taikymas kokybiniame tyrime, gali pateikti
atsakymus į tokius klausimus: kaip žmonės per savo gyvenimą
mokosi, kaip jie individualiai apjungia skirtingas mokymosi formas,
kaip jie tam tikram turiniui suteikia subjektyvią prasmę, kaip jie
susitvarko su visuomeniniais lūkesčiais, tokiais, kaip, lankstumas,
mobilumas, saviatsakomybė.
Išvados
• Biografinis metodas gali atskleisti kompleksiškumą, kuris būdingas
patyriminiam, kasdieniniam gyvenime vykstančiam mokymuisi.
• Naudojant biografinį metodą galima išanalizuoti mokymosi
procesus, rekonstruoti patirties susisluoksniavimą, išryškinti sąryšių
pavyzdžius ir nustatyti įtakojančius faktorius.
• Tyrimas naudojant biografinį metodą gali tapti empiriniu pagrindu,
siekiant išaiškinti ir tiksliau suprasti įvairius mokymosi kontekstus,
kuriuos pateikia Mokymosi visą gyvenimą koncepcija. Informalaus
savaiminio mokymosi kelias –tai žmogaus gyvenimo kelias, kurio
analizė siekiant asmens tobulėjimo gali atverti dideles galimybes
tiek tyrinėtojams, tiek pačiam individui, jeigu jis nori „mokytis, kaip
mokytis“.
Literatūra
1. Buck G.(1989). Lernen und Erfahrung – Epagogik. Zum Begriff der didaktischen Induktion. Darmstadt.
2. Dehnbostel P. (2003). Informelles Lernen: Arbeitserfahrungen und Kompetenzerwerb aus berufspädagogischer
Sicht. Überarbeiteter Vortrag anlässlich der 4. Fachtagung des Programms „Schule/Wirtschaft/Arbeitsleben“ am
18./19. Sept. 2003 in Neukirchen/Pleiße.
3. Dohmen G. (2001). Das informelle Lernen. Die internationale Erschließung einer bisher vernachlässigten
Grundform menschlichen Lernens für das lebenslange Lernen aller. Bonn: BMBF.
4. Fischer-Rosenthal W. (1991). Biographische Methoden in der Soziologie. In: Flick, U. & Kardorff, E. v. & Keupp, H.
& Rosenstiel, L. v. & Wolff, St. (Hrg.): Handbuch Qualitative Sozialforschung. München: Beltz.
5. Livingstone D. W. (1999). Informelles Lernen in der Wissensgesellschaft. Erste kanadische Erhebung über
informelles Lernverhalten. In: QUEM-Report Heft 60: Kompetenz für Europa. Wandel durch Lernen – Lernen
durch Wandel. Referate auf dem internationalen Fachkongress 21.–23. April 1999 in Berlin.
6. Marotzki, Winfried (1999): Bildungstheorie und Allgemeine Biographieforschung. In: Krüger, HeinzHermann/Marotzki, Winfried (Hrsg.): Handbuch erziehungswissenschaftliche Biographieforschung. Opladen, S.
57-68
7. Marsick V. J.; Watkins K. E. (2001).Informal and Incidental Learning. In: New Directions for Adult and
Continuing Education Nr.89.
8. Nittel, D. (1996). Berufsbiographie und Weiterbildungsverhalten; In: REPORT. Literatur- und Forschungsreport
Weiterbildung, Heft 37, S. 16.
9. Overwien B. (2005). Stichwort: Informelles Lernen. Zeitschrift für Erziehungswissenschaft, 8(3).
10. Schiersmann Chr. (2007). Berufliche Weiterbildung. Wiesbaden: SV.
11. Straka G. A. (2000). Lernen unter informellen Bedingungen. In G. Bosch (Hrsg.) Kompetenzentwicklung: Lernen
im Wandel - Wandel durch Lernens. Münster: Waxmann.
Ačiū už dėmesį!