Transcript dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė 2013-03-28  Vis dažniau susiduriama su motyvacijos mokytis stoka. Norima, kad mokykla drauge su tėvais ugdytų kūrybiškus žmones, asmenybes, išmanančias valstybės.

dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė
2013-03-28
 Vis dažniau susiduriama su motyvacijos mokytis stoka.<...>
Norima, kad mokykla drauge su tėvais ugdytų kūrybiškus
žmones, asmenybes, išmanančias valstybės bei kaimyninių
šalių istoriją bei kultūrą, norinčias siekti naujų žinių ir tobulėti,
gebančias prisiimti atsakomybę už save bei valstybę. Šie tikslai
daug labiau nei anksčiau susiję su išskirtiniais reikalavimais
mokytojams,
dėstytojams.
Jų
asmeninės
savybės,
motyvacija, kūrybiškumas bei noras nuolat tobulėti,
gebėjimas perimti gerąją praktiką yra pagrindinis Lietuvos
švietimo sėkmės laidas. Todėl būtina atrasti paskatas ir
sąlygas kurtis reflektuojančių, kūrybingų ir profesionalių
mokytojų ir dėstytojų bendruomenėms, ugdyti švietimo
įstaigų vadovų telkiančios lyderystės gebėjimus.
(pagal Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos projektą)
ketvirtos klasės mokinių skaitymo
pasiekimai 2011 metų kiekviename PIRLS cikle šiek
tiek prastėja, todėl vertėtų koreguoti bendrojo ugdymo
programas, skaitymui skirti daugiau laiko, pateikti ir
mergaitėms, ir berniukams patrauklių tekstų, taikyti
geriausius mokymosi metodus, pabrėžti ir nuosekliai
laikytis mokymosi paradigmos. Geriausiai tyrime
pasirodžiusių šalių rezultatai rodo, kad visuose
lygmenyse turėtų būti rasta dermė tarp mokymosi kaip
žaidimo, ir mokymosi kaip pareigos.
 Lietuvos
(pagal Tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimo PIRLS ataskaitą, 4 klasė, 2012)

Ugdymo procese ypač atkreipti dėmesį į aukštesniųjų
gebėjimų, labiau susijusių su kūrybingumu, inovatyvumu,
lavinimą, skirti daugiau dėmesio ir informacinių, ir grožinių
tekstų skaitymui, formuoti nuostatą, kad skaityti gali būti
tiesiog malonu.

Kadangi tyrime nustatytas ryšys tarp gerai knygomis aprūpintų
mokyklos ir klasės bibliotekų bei mokinių skaitymo pasiekimų,
turtinti jas, kad taptų kiek įmanoma patrauklesnės šiuolaikiniam
mokiniui; atkreipti dėmesį į bibliotekų būklę ir naudą naujose
mokyklose.
(pagal Tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimo PIRLS ataskaitą, 4 klasė, 2012)



paanalizuoti
kūrybiškumo
sąvokos
reikšmę
mokslininkų darbuose ir švietimo dokumentuose;
aptarti kelis pradinių klasių mokinių kūrybiškumą
skatinančių metodų pavyzdžius;
apmąstyti pradinių klasių mokinių kūrybiškumo
ugdymo galimybes lietuvių kalbos pamokose.
Kūrybiškumo sąvoka apibrėžiama įvairiai, tačiau
daugelis autorių sutinka, kad tai asmens sugebėjimas
atrasti nauja. Problemų sprendimo efektyvumas priklauso
ne tiek nuo žinių ar įgūdžių, kiek nuo ypatingo
sugebėjimo užduotyse esančią informaciją panaudoti
greitai ir įvairiais būdais. Ši žmogaus savybė taip pat
vadinama kūrybiškumu.
Pagal D. Grakauskaitę-Karkockienę (2002)
Kūrybingumas – asmenybės savybių kompleksas,
leidžiantis produktyviu darbu pasiekti originalių, visuomeniškai
reikšmingų, kokybiškai naujų veiklos rezultatų.
Mokinių kūrybingumas pasireiškia minčių, idėjų, sumanymų
originalumu atliekant užduotis, senų idėjų kritika, naujų ieškojimu
ir radimu.
Pagal L. Jovaišą (2007)
Prieš pradedant konkretų darbą su mokiniais
svarbu susitarti, kokio rezultato siekiama, kokie
požymiai rodys, kad darbas ar užduotis atitinka
kūrybingumo kriterijų.
Pradinio ugdymo turinį apima integruotas
bendrųjų ir dalykinių mokinio kompetencijų
ugdymas. Viena iš tokių kompetencijų –
iniciatyvumo ir kūrybingumo. Išsiugdęs šią
kompetenciją
mokinys
turėtų
lanksčiai,
sklandžiai, originaliai
mąstyti, aktyviai ir
atsakingai veikti.
Iki šiol nėra bendro kūrybiškumo vertinimo
pagrindo, todėl įvairūs tyrėjai nurodo skirtingus
kūrybiškumo kriterijus. Dažnais
atvejais
vertinami šie kūrybiškumo aspektai:
a) kūrybos produktas (rezultatas) – tikslingas
žmogaus kūrinys;
b) kūrybos veiksmas (procesas), kuris skiriasi
nuo atkartojamo veiksmo.



Psichologinis saugumas. Kai pripažįstamas kitas asmuo
be jokių išankstinių sąlygų ar reikalavimų. Sugebant
empatiškai priimti kitą.
Psichologinė laisvė ir atsakomybė. Asmuo yra laisvas
reikšti savo jausmus, mintis, būsenas.
Aktyvi mokinių veikla. Galimybė nustatyti priežasties ir
pasekmės ryšius; pastebėti objektų, reiškinių panašumus ir
skirtumus. Fantazuoti ir kurti objektus, situacijas,
reiškinius, pagal duotą temą įsivaizduoti objektus,
situacijas, reiškinius.

Mokinių aktyvumo skatinimas ieškant netradicinių problemos
ir užduočių sprendinių. Mokinių nuolatinis palaikymas čia ir
dabar ieškant problemos sprendimo kelių ir atrandant juos bei
darant išvadas, apibendrinimus.

Sudaryti sąlygas vaikams ugdytis pagrindinius kūrybiniam
mąstymui būdingus ypatumus:
mąstyti lanksčiai – sugebėti išsakyti įvairių idėjų apie tą patį
reiškinį;
mąstyti originaliai – pateikti nestandartinius, originalius
atsakymus;
mąstyti detaliai (išsamiai) – sugebėti tobulinti savo kūrinį.




Aplinkų įvairovė. Sudaryta galimybė ugdytiniams įgyti
patirties skirtingose aplinkose.
Tinkamas gebėjimų ir rizikos balansas. Siekiant įveikti
iššūkius, atsižvelgiama į esamą situaciją, mokinių
gebėjimus, turimą patirtį.
Keitimasis informacija, patirtimi. Kūrybiškumas
puoselėjamas nuolatinio keitimosi idėjomis, grįžtamojo
ryšio ir vertinimo aplinkoje.
Realūs rezultatai. Kūrybines galias ir motyvaciją stiprina
pasiekti realūs rezultatai, konkretūs pokyčiai.
Dažniausiai tai padės padaryti aktyvaus ugdymo(si)
metodai:
 susieti su mokinių gyvenimu, aktualijomis;
 įtraukiantys visus mokinius;
 skatinantys mokymąsi bendradarbiaujant;
 sudarantys galimybes veikti savarankiškai;
 atitinkantys mokinių amžiaus tarpsnio ypatumus;
 ugdantys mokinių kognityvinius ir metakognityvinius
gebėjimus.



Sukuriamos situacijos, kuriose vaikai turi pasirinkimo
galimybę.
Situacijos kuriamos kartu su vaikais. Jas vaikai taip pat
gali pasirinkti.
Sukuriamos tokios sąlygos, kad vaikai galėtų patikrinti
savo pačių pasirinkimus. Mokytojas
tampa tik pagalbininku.
Pasirink vieną iš dviejų tekstų:
Tau patinka paukščiai? Nori sužinoti, kaip galima
pasidaryti inkilą? Tuomet perskaityk tekstą „Kaip padaryti
inkilą“ bei atlik užduotis.
 Tu domiesi augalais? Nori sužinoti, kaip pats galėtum
išauginti medelį? Tuomet perskaityk tekstą „Kaip išauginti
medelį iš sėklos“ bei atlik užduotis.
 Ar
Nuėjęs į biblioteką pasirink vieną iš šių knygų:
1. Jeigu Tau patinka linksmos, šmaikščios, juokingos eiliuotos pasakos,
rinkis Vytauto V. Landsbergio knygą „Kiaušinių pasakos“. Šioje knygoje
kiaušiniai pasakoja labai įdomias, nuotaikingas istorijas.
2. Jeigu Tu dažnai sapnuoji įdomius sapnus ir nori sužinoti, ką kiti žmonės
sapnuoja, skaityk Vytauto V. Landsbergio knygą „Julijos sapnai“. Knygoje
pasakojama, ką įdomaus ir neįprato sapnavo mergaitė Julija.
3. Jeigu Tau patinka kartais patinginiauti ir norėtum sužinoti, kaip gyvena
tikrieji tinginiai, rinkis Vytauto V. Landsbergio knygą „Tinginių pasakos“.
Perskaitęs šią knygą sužinosi, kaip gyvena Tinginėlių kaimo gyventojai.
Šiandien bus neįprastos lietuvių kalbos pamokos, nes ne tik
kalbėsime, klausysime, skaitysime ir rašysime, bet ir gaminsime
tortą. Jeigu norite, kad tortas pavyktų, pirmiausiai reikia labai
atidžiai perskaityti ir išanalizuoti torto receptą. Tai bus galima
lengviau padaryti raštu atsakant į klausimus. Gero skaitymo,
skanaus torto!
Šiandien keliausime į fantazijos pasaulį. Pasirink vieną
iš trijų gyvūnų, kurį norėtum laikyti savo namuose.
Ar Tau patinka gandras? Jį prisiminti padės filmas:
http://www.youtube.com/watch?v=1hD13z469ZI
 Kas būtų, jeigu liūtas apsigyventų Tavo kambaryje?
Liūtą prisiminti gali žiūrėdamas filmą:
http://www.youtube.com/watch?v=jAuZfnlJiJU
 Ar esi matęs dramblį? Galbūt jis būtų puikus Tavo draugas?
Dramblį pamatyti gali žiūrėdamas filmą:
http://www.youtube.com/watch?v=6boAc8ANIyw






Papasakok, kaip gyvūnas atkeliavo į Tavo namus.
Aprašyk jį: kokio dydžio, kokios išvaizdos, kaip juda, kuo
maitinasi, ką mėgsta veikti ir pan.
Kodėl jums patinka kartu gyventi?
Kad pasakojimą būtų įdomiau skaityti, gali sugalvoti kokį
juokingą atsitikimą. Tai gali būti ir pasakojimo pabaiga.
Nepamiršk rašyti įskaitomai, nekartoti tų pačių žodžių,
nepalikti klaidų.
Mokinys aktyviai dalyvaudamas kūrybinėje veikloje:



pats sprendžia, ką ir kodėl turėtų pasirinkti;
pats planuoja savo veiklą; numato tikslus ir jų siekimo
kelius;
prisiima atsakomybę už savo pasirinkimus.
Į konkrečios užduoties kriterijus, kurie buvo sutarti
arba aptarti su mokiniais dar prieš atliekant užduotį. Pagal
kriterijus vertinamas gautas rezultatas. Pavyzdžiui:
1) jeigu mokiniai pamokos metu mokėsi rašydami
rašinį įterpti palyginimų, sinonimų ir pan. Ši
kūrybiškumo išraiška turėtų būti ir vertinama.
2) jeigu mokiniai kūrė kuo daugiau istorijos pabaigų
pagal duotą pradžią – jų kiekis ir atsakymo kokybė
(pavyzdžiui, sąsaja su istorijos pradžia, minties raiška,
bendrasis raštingumas) turėtų būti ir vertinama.
Užduotys
skirtingos,
kūrybiškumą.
bet
abi
ugdančios
[email protected]
„Galimybių sistema atveria kūrybiškumą. Galima
išmėginti įvairius dalykus. Nebūtina kiekviename
žingsnyje būti teisiam. Galima keisti paradigmą, užuot
būti vertinamam pagal jau esamą paradigmą.“
(Edward de Bono)
Mokytis būti kūrybišku – tai mokytis gyventi.
(E. Fromm)