KAIP KOMPONUOTI RAŠINĮ

Download Report

Transcript KAIP KOMPONUOTI RAŠINĮ

KAIP
KOMPONUOTI
RAŠINĮ
Parengė
Ukmergės rajono Deltuvos pagrindinės mokyklos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vaida Valatkienė
PLANAVIMO
ESMĖ
• Komponuoti (lot. componere) – tai iš dalių
dayti vieną darnią visumą. O darni visuma
gali būti tik tuomet, kai ją sieja viena
tema, viena idėja. Todėl pirmiausia reikia
1) rasti pagrindinę – rašinį formuojančią –
mintį,
2)nuspręsti, kurie teiginiai ją paremia,
3)kokia tvarka tuos teiginius išdėstyti ir
4)kuriais būdais įrodyti, t.y. sudaryti
sudėtinį, arba tiksliau – struktūrinį planą.
PLANAVIMO
ESMĖ
• Reikėtų įsisąmoninti, kad planavimas –
tai ne papildomas darbas, o laiko
taupymas. Planas apsaugo nuo
atsitiktinių idėjų, o reikalingas mintis
leidžia surikiuoti aiškia ir tinkama
tvarka.
PLANAVIMO
ESMĖ
• Pirmiausia, ką reikėtų užrašyti
planuojant, yra pagrindinė mintis.
• Rašinio pavadinimas yra tema, o tai,
kas norima ta tema pasakyti, ir yra
pagrindinė mintis. Tai rašinio centras,
ašis.
PLANAVIMO
ESMĖ
• Prisiminkime dviračio ratą: visi stipinai
remiasi į ašį, ją laiko. Taip ir rašinyje:
kiekvienas sakinys turi būti nukreiptas
į pagrindinę mintį, turi ją aiškinti. Tai,
kas neatitinka pagrindinės minties, reikia
atmesti, nors ir labai įdomu būtų. Rato
stipinus apjuosia ir sutvirtina ratlankis.
Rašinyje panašią funkciją atlieka
apibendrinimas.
Tai galėtume pavaizduoti
taip:
PAGRINDINĖS MINTIES
FORMULAVIMAS
• Taigi visų pirma turi būti
suformuluota pagrindinė rašinio
mintis – pagrindinis teiginys, kitaip
dar vadinamas teze. Kaip tai daroma?
• Išeities taškas yra tema. Tai, kas
pasakyta apie temą, ir bus pagrindinė
mintis.
PAGRINDINĖS MINTIES
FORMULAVIMAS
• Formuluodami pagrindinę mintį,
turėtume taip klausti: ką galiu pasakyti,
kas pasakytina apie..?
• Pavyzdžiui, kas pasakytina apie krepšinio
varžybas? Atsakyti galima labai įvairiai:
Krepšinio varžybos yra nereikalingas
jėgų švaistymas arba Krepšinio varžybos
– ištvermės mokykla ir pan.
PAGRINDINĖS MINTIES
FORMULAVIMAS
•
Žinoma, temą galima siaurinti. Tarkim, jeigu
mūsų tema “Krepšinio varžybos – puikus
reginys”, tuomet, formuluodami pagrindinę
mintį, klausiame: ką galime pasakyti apie
krepšinio varžybas kaip puikų reginį?
•
Pagrindinė tokio rašinio mintis galėtų būti
tokia: Krepšinio varžybos yra puikus reginys,
įkaitnantis aistruolius.
PAGRINDINĖS MINTIES
FORMULAVIMAS
• Rašinyje kalbėsime apie tai, kaip tas
reginys veikia jį stebinčius žmones:
kaip jie džiūgauja, kai kamuolį įmeta jų
palaikomos komandos žaidėjas, kaip
švilpia iš apmaudo, kai taikosi mesti
priešininkų komanda, kaip nenusėdi,
šūkauja patarimus įtemptomis varžybų
minutėmis.
PAGRINDINĖS MINTIES
FORMULAVIMAS
• Tačiau jeigu ta pačia tema formuluosime kitą
pagrindinę mintį, to, kas dabar kalbėta,
tikriausiai neteks rašyti.
• Pavyzdžiui, jeigu pagrindinė mintis tokia:
Krepšinio varžybos yra puikus reginys,
džiuginantis sportiniu meistriškumu, - mūsų
žvilgsnis krypsta jau ne į publiką, o į žaidimų
aikštelę. Kas mus džiugina? Žaibiškas kamuolio
perdavimas, tikslus metimas iš tritaškio
zonos, atkali gynyba, veržlus puolimas, žaidėjų
greitumas ir orientacija.
PAGRINDINĖS MINTIES
VIETA PLANE
• Kaip matyti iš pavyzdžių, pagrindinė mintis yra
teiginys, apimantis ir temą, ir mūsų požiūrį į ją.
• Šis teiginys – rašinį formuojanti ašis – turi būti
tikslus, gramatiškai taisyklingas tiesioginis
sakinys. Ne klausimas ir ne sakinio nuotrupa.
• Struktūriniame plane jo vieta žymima taip: II.
– Tai dėstymo dalies pradžia. Ir šioje vietoje
reikia ne “kitais žodžiais pakartoti temą”, o taip
suformuluoti savo įrodomąjį teiginį – tezę, kad
atskleistume savo požiūrį į tą temą.
PLANAVIMAS
• Dėstymo dalies struktūra tokia:
1) pagrindinė mintis skaidoma į svarbiausius
teiginius (plane jie žymimi arabiškais
skaitmenimis: 1, 2, 3...);
2) Kiekvienas teiginys turi būti įrodomas
pateikiant faktų, pavyzdžių, analizuojant
priežastis, apibūdinant, lyginant ir kitais
būdais, kurie plane žymimi raidėmis a), b),
c)...
3) Jeigu tokios įrodymo (iliustracinės)
medžiagos yra daug, ji gali būti išdėstoma
planą skaidant dar smulkiau: 1), 2), 3)...
Tai galima pavaizduoti tokia
schema:
PLANAVIMAS
• Nuo pagrindinių teiginių skaičiaus
priklauso ir dėstymo pastraipų
skaičius. Kiekvieno teiginio
detalizavimas (įrodymas) turi jį
pagrįsti, o visa pastraipa turi pagrįsti
pagrindinę viso rašinio mintį.
• Kitos dvi pastraipos – įžanga (su
pagrindine mintimi) ir pabaiga – tarsi
“įrėmina” tekstą.
TEKSTO STRUKTŪRA
• Mokiniai paprastai pradedami mokyti
kurti tekstą pagal formulę 1-3-1. Taip
nurodome pagrindinės teksto
statybinės medžiagos – pastraipų –
santykį: po vieną skiriame įžangai ir
pabaigai, tris dėstymui (jeigu yra trys
svarbiausi teiginiai).
KAIP PLANUOTI?
• Pagrindinę mintį suskirstyk į teiginius, kurie
ją atspindėtų, t. y. būtų pagrindinės minties
dalys;
• Stebėk, kad visi teiginiai būtų vienodai
svarbūs ir sietųsi vienas su kitu;
• Kiekvienas teiginys turi būti parašytas
atskirai (formuluodamas venk sujungimo
(“ir”), gretinimo (“o”), prieštaravimo (“bet”);
• Visus teiginius geriau pradėk rašyti tais
pačiais žodžiais (paralelizmai padeda
išvengti skirstymo ne vienu pagrindu);
KAIP PLANUOTI?
• Sudaryk planą tokia tvarka, kad medžiagos
išdėstymas atitiktų tikslą (skirtingai
sutvarkyta medžiaga naudojama
skirtingiems tikslams);
• Svarbiausius teiginius ir juos
pagrindžiančias detales užsirašyk visu
sakiniu, tuomet mintis pačiam pasidarys
aiški;
• Atmink: jei yra 1 dalis, turi būti ir 2, - juk
neįmanoma ką nors dalyti į vieną dalį;
KAIP PLANUOTI?
• Tai, ką mini vienoje dalyje, negali būti
perkelta į kitą, nes joks daiktas dviejose
vietose tuo pat metu nebūna;
• Tai, ką išskaidei, turi sudaryti vienovę, - būti
lengvai apibendrinama: kitaip tai ne planas, o
tik nuolaužų krūva;
• Kiekviena plano dalis, kad ir kokio
konkretumo ji būtų, turi atitikti pagrindinę
mintį: kitaip ji – “ne to lizdo paukštis”;
• Planuodamas laikykis laiptinės sistemos: ji
padeda orientuotis tiek rašant rašinį, tiek jį
redaguojant.
UŽDUOTIS
• Atskirame popieriaus lape kiekvienas
mokinys užrašo temą vienu žodžiu.
• Tada siunčia savo lapą kitam mokiniui, kuris
turi parašyti kiek siauresnę temą negu
draugo pažymėtoji ir siųsti ją trečiam
mokiniui.
• Šis turėtų užrašyti dar konkretesnę temą ir
siųsti ją kitam ir t. t., kol kiekviena tema
bus išskaidyta iki pačios siauriausios
temelės (kuo konkretesnė mintis, tuo jos
formulavimas ilgesnis).
PAVYZDŽIUI:
•
•
•
•
Rytas.
Gražus rytas.
Gražus rytas Vilniuje.
Gražus Vilniaus senamiesčio rytas.
PAVYZDŽIUI:
•
•
•
•
Mokytoja.
Mano mokytoja.
Mano lietuvių kalbos mokytoja.
Mano pirmoji lietuvių kalbos mokytoja.
PAVYZDŽIUI:
•
•
•
•
Pasaulis.
Vaiko pasaulis.
Mano mažojo broliuko pasaulis.
Šviesus mano mažojo broliuko pasaulis.
PAVYZDŽIUI:
•
•
•
•
•
Vėliava.
Valstybės vėliava.
Lietuvos valstybinė vėliava.
Lietuvos valstybinės vėliavos spalvos.
Lietuvos valstybinės vėliavos spalvų
reikšmė.
• Lietuvos valstybinės vėliavos spalvų
reikšmės aptarimas.
NAMŲ DARBAS
•
1)
2)
3)
4)
Sudaryti sudėtinį (struktūrinį) planą
pasirinktai temai:
Mano svajonių mokykla.
Koks turėtų būti geras draugas.
Vakaras prie laužo.
Mano kaimas.
ŠALTINIAI
• Z. Nauckūnaitė. Teksto komponavimas:
rašymo procesas ir tekstų tipai. V.,
2002.