Transcript etika - Bankininkystės etika 2015

Etika - mokslas tiriantis dorovę,
žmonių elgesio normas
Įmonės turi pasirinkti tarp gėrio
etikos ir finansinės naudos.
Etika – tai veikla, kurios nauda yra
ilgalaikėje perspektyvoje
1
• Etika - yra kaip išmintingai sugebama įvertinti
esamą situaciją ir visas galimas rizikas.
• Aristotelis sakė, kad finansų etika nėra visuma
etikos, bet reikšminga jos dalis
2
• Aristotelis etika priskiria praktinei filosofijai,
kuri tūri atsakyti i klausimą.
• Ką aš turiu daryti
• Ką aš galiu žinoti, kuo aš galiu tikėti, ką aš turiu
daryti, kaip man gyventi
• Geriausi pamokymai netenka prasmės , jeigu
jie neįgyvendinami laiku. neatsižvelgiant į
situacijos ypatumus,
3
Žodis „etika" kilęs iš graikų kalbos žodžių „ethikos" bei „ethos"
ir reiškia labiausiai paplitusį toną ar sentimentą
visuomenėje. Moralės principų ,elgesio normų taisyklių
visuma.
Graikijoje buvo vienas iš svarbiausių mokslų. Dabartinės
lietuvių kalbos žodyne etika apibūdinama kaip žmonių
elgesio normos. Etikos mokslo specialistai etiką bando
apibrėžti išsamiau. Dažniausiai nurodomi du dalykai:
Etika yra moralaus elgesio normos, jos turi būti pagrįstos
tinkamų ir netinkamų poelgių prado identifikavimu. Taigi
kalbant apie etiką iškyla problema, kaip apibrėžti moralaus
elgesio normas ir amoralių poelgių požymius, kaip nustatyti
tinkamų ir netinkamų poelgių bendrus kriterijus. Galima
teigti, kad ši problema yra neišsprendžiama, nes požiūris į
moralaus elgesio normas yra visiškai skirtingas: įvairiose
tautose; įvairiuose regionuose; įvairiais vystymosi
laikotarpiais. Todėl teisingiausia būtų apibūdinti etiką kaip
filosofijos sritį, kuri užsiima sisteminga žmogaus pasirinkimo
tarp gėrio ir blogio problemos analize .
4
Etika ir moralė
• Moralė yra kilęs iš graikiško žodžio moralisreiškiančio papročius ar manieras
• Etimologiniu požiūriu(tikras esminis) etika
galioja individualaus asmens ar atskirų
asmenų charakterio sričiai ,o moralė-žmonių
tarpusavio santykių sričiai.
• Filosofijoje etikos sąvoka vartojama specifinei
tyrimo sričiai išreikšti, moralės-nagrinėja
žmogaus elgesį ir žmog. vertybes
5
Etika ir moralė
• Moralė-tai konkrečios žmogaus veiklos
,poelgio ar doroviškumo matas.
• Moralė pasireiškia:formaliai atliekant
veiksmus;
• Siekiant tikslų;
• Per papročius ir įpročius;
• Žmogaus gyvenimo būde;
• Socialinėse situacijose.
6
Etika ir moralė
• Etika –mokslas tiriantis moralę,padeda
atskleisti ir pagrįsti veiksmus ,kurie
pripažįstami teisingi arba ne ,leidžia paaiškinti
jų esmę, patikslinti argumentus ,reiškinius
sudarančius moralės lauką.
• Egzistuoja skirtingi požiūriai į moralę .
Manoma ,kad kas visuomenėje kas
draudžiama yra blogis.
• Moralės sistema gali formuoti ir gėrio
standartus
7
Etika ir moralė
• Pastebima tendencija etikoje, matyti moralės
normas kaip atėjusias iš išorės ir atkreiptinas
dėmesys į buvimą paties žmogaus prigimtyje
• Verslininko veiklos sferoje moralumo išraiška –
elgsena ,normos, vertybės.
• Moralės būvimas viešąja sistema reiškia kad ji
turi poveikį kitiems žmonėms.
8
Individo moralinio išsivystymo
vertinimas ir moralinė atsakomybė
• Etiško žmogaus tobulėjimo Kohlbergo 6
pakopos
• Bausmės ir paklusnumo
• Asmeninių tikslų ir mainų
• Abipusių lūkesčių santykių suderinimo
• Asmeninės sąžinės adaptacijos soc.sistemoje
• Susitarimo arba naudos pakopa
• Universalių etikos principų išpažinimo
9
Individo moral.išsivystymas
• Patrick, Manning išskiria šias pakopas:
• Fizinės pasekmės sąlygoja elgesį . Šiam etapui
būdinga vengti bausmės ir gerbti valdžią.
• Pirmam plane yra asmeninių malonumų
poreikiai, nulemiantys elgesio dorumą ir
blogumą
• Elgesį lemia kitų patarimas. Geras asmuo kuris
tinkamai elgiasi šeimoje su draugais
• Pritarimas autoritetui
10
Individo moral.išsivystymas
1. Toleruojamas racionalus nesutikimas , priimamas
2. verslininko veiksmai kuriant turtą, žmonių gerovę,
veiksmingai panaudojant išteklius, diegiant ekologiškai
saugias technologijas ir kt;
3. firmos veiksmai (vartotojų interesų paisymas, gaminamų
prekių ir paslaugų saugumas ir kt.) ir principai, kuriais
grindžiama jos veikla;
4. firmos darbuotojų elgesys (su kolegomis, klientais);
5. firmos, verslo organizacijos santykiai su kitomis firmomis bei
verslo organizacijomis.
• daugumos valdymas
11
Pagr. reikalavimai etikos kodeksui
• Bendri reikalav.
• Reikalvim. darbuotojams-profesionalumas, sąžiningumas ir t.
t.
• specialus profesiniai reikalavimai
• Informacijos atskleidimas ir skaidrumas
• Interesų konfliktų, ginčų vengimas, skundų nagrinėj.
• Santykiai su klientais ir vartotojais
• Paslapties laikymasis
• Atsakomybė
• Kodekso vykdymo kontrolė
12
Etikos kodekso teoriniai reikalavimai?
Pirmoji nuostata: Verslas neturi kelti ir didinti kitų žmonių skausmo.
Verslas – viena iš žmogaus veiklos rūšių. Pirmiausia jis privalo tarnauti
žmogaus gerovei. Antra vertus, verslas padeda tobulėti ir pačiam žmogui –
suteikia naujų įgūdžių. Verslininko tikslas – stengtis patenkinti visuomenės
poreikius ir gauti pelną už iniciatyvumą ir riziką, nors tai ne visada
pavyksta.
Energingas verslininkas ugdo naujų prekių bei paslaugų poreikį visuomenėje,
suteikia galimybę rinktis ir plečia jos narių “rinkos erdvę”. Labai svarbu, kad
verslas neteiktų skausmo kitiems. Čia išskirčiau du momentus.
Pirma, verslo teikiamos paslaugos neturėtų kenkti žmogaus sveikatai,
prieštarauti jo prigimčiai, naudotis silpnybėmis, liga. Ryškiausias tokio
verslo pavyzdys – narkotikų biznis. Tai bene pelningiausias užsiėmimas.
Vien JAV prekyba narkotikais per metus duoda 200 mlrd.dolerių pelno. Šio
biznio užuomazgų esama ir Lietuvoje.
13
Etikos kodekso teoriniai
reikalavimai
• Antroji nuostata: Verslas neturėtų pažeisti ir juo labiau
naikinti žmogaus (visuomenės) ekologinės ir ekonominės
erdvės, kenkti sveikatai.
• Taršios gamybos plėtotė ir jos pasekmės – ryškiausias
visuomenės ekologinės ir ekonominės erdvės pažeidimo
pavyzdys.
• Kenkia sveikatai ir prekyba ekologiškai nešvariais
produktais. Jų labai daug įvežama į tas šalis, kuriose silpna
kontrolė. Nesant objektyvios ir išsamios informacijos apie
įvežamą prekę, vartotojai tampa apsukrių, nesąžiningų
verteivų aukomis. Tokia prekyba yra žalinga ne tik sveikatai.
Menkėja verslo reputacija visuomenėje. Be to,
kompromituojama ir šalis, iš kurios ekologiškai nešvari
produkcija įvežama.
14
Etikos kodekso teoriniai
reikalavimai
• Trečioji nuostata: Verslininkas turi mokėti dorai
užsidirbti pinigų.
• Pelnas, gautas nedoru būdu, pažeidus įstatymus, yra
moraliai žalingas dvejopai. Pirma, neišvengiamai
supriešina verslininką su įstatymu. Jeigu nesilaikoma
įstatymų, verslininko įvaizdis visuomenėje menkėja.
Dalis visuomenės tokiame jo elgesyje įžvelgiama
ekonominio nestabilumo kaltininką ir linkusi palaikyti
valdininkijos pastangas perskirstyti verslininkų
uždirbtas lėšas dėl socialiai remtinųjų. Tačiau kaip rodo
patirtis, tokia praktika neefektyvi: nepadeda sukurti
naujų darbo vietų, neugdo iniciatyvumo, skatina
valstybės išlaikytinių nuotaikas.
15
• Ketvirtoji nuostata: Verslininkas neturi užmiršti, kad rinkos
erdvėje jis veikia ne vienas, ir todėl privalo paisyti kito
interesų, siekti ne sunaikinti konkurentą, bet ieškoti
abipusiai naudingos partnerystės.
• Rinkos ekonomika – viena iš visuomenės ekonominio
gyvenimo organizavimo formų. Objektyviai rinka nėra
neišvengiama, kaip neretai teigiama. Ji kuriama visų
visuomenės narių pastangomis. Šia prasme ji yra visų mūsų
“rankų darbas”, kaip ir demokratija. Savo ruožtu ji savaip
paliečia kiekvieno iš mūsų laisvės ribas. Rinkoje mes negalime
būti visiškai laisvi: mūsų laisvė turi ribas - mes turime elgtis
pagal galiojančias rinkos taisykles ir normas taip, kad
nepažeistume kito teisių. Vadinasi, verslininkas neatsako už
viską, kas vyksta rinkoje, o tik už savo konkrečius poelgius.
Atsakomybė rinkoje įgyja konkretų adresatą – ji tampa realia.
Taigi galima sakyti, jog rinkos “moralinis veidas” – rinkos
subjektų veiksmų, priimtų sprendimų bei elgesio rezultatas.
16
Verslo ir finansų etikos pagrindai
• Verslo normų ir etikos principų taikymo ypatumai nacionalinėje
ekonomikoje.
• Tarpusavio santykių valdymo procese kultūros taisyklių formavimas ypač
būtinas šiandien, kai mes suformavome laisvos rinkos ekonomiką, kur
didelę reikšmę turi ne tik fondai, paskyros ir įsakymai, o žmonių tarpusavio
santykių, profesinės ir valdymo etikos normos.
• Etika ir etiketas yra skirtingi dalykai. Etiketas labiau liečia mūsų tarpusavio
santykių taisykles, kuriomis reguliuojame mūsų tarpusavio veiksmus su
aplinkiniais. Liudviko XIV laikais prabangaus priėmimo metu svečiams
įteikdavo korteles, kuriose būdavo surašytos elgesio taisyklės. Jos buvo
vadinamos etiketėmis. Iš čia ir kilo terminas “etiketas”. Šiandien – tai
išsiauklėjimas, geros manieros, mandagus bendravimas.
Etika - tai žmonių dorovinio elgesio, normų, jų pareigų visuomenės ir vienas
kito atžvilgiu sistema.
17
Etikos pagrindai
• Dažnai pradedančiam verslą kyla klausimas ,
kam reikalinga etika
• Etikos klaidos, apgaulė gali greičiau sugriauti
karjerą negu teisinės ar buhalterinės.
• Nieko nėra pavojingiau, kaip blogas įvaizdis
• Apklausos rezultatai
18
Etikos požiūriu verslą galima vertinti 5
aspektais:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
Verslininko charakterio bruožai (padorumas, lojalumas, kruopštumas)gali
būti pavyzdžiu kitiems, skatinti burti žmones sumanymui realizuoti
kruopštumas) gali būti pavyzdžiu kitiems, skatinti ir burti žmones
sumanymui realizuoti;
verslininko veiksmai kuriant turtą, žmonių gerovę, veiksmingai
panaudojant išteklius, diegiant ekologiškai saugias technologijas ir kt;
firmos veiksmai (vartotojų interesų paisymas, gaminamų prekių ir
paslaugų saugumas ir kt.) ir principai, kuriais grindžiama jos veikla;
firmos darbuotojų elgesys (su kolegomis, klientais);
firmos, verslo organizacijos santykiai su kitomis firmomis bei verslo
organizacijomis.
19
Verslo etika
Šis apibūdinimas turi tris esminius elementus:
1. etikoje yra sprendimo pasirinkimo
problema;
2. etikoje egzistuoja supratimas apie gėrį ir
blogį;
3. etika nagrinėja sprendimų pasekmes.
20
Etikos problema atsiranda tuomet, kai reikia rinktis tarp
skirtingų poelgių ir teisingas pasirinkimas nėra aiškus.
Jei tokiu atveju mes sakome, kad žmogus turi elgtis
taip, kaip reikalauja etikos elgesio norma, tai reiškia,
kad šio žmogaus elgesys turi atitikti moralines normas
bei principus ir atnešti daugiausiai naudos.
Etikos teorijoje skiriamos dvi etikos rūšys:
1. Bendroji etika
2. profesinė etika.
Pažymėtina, kad profesines etikos normos remiasi
pagrindinėmis bendrosios etikos normomis ir
nuostatomis. Tiek bendrosios, tiek profesinės etikos
normų pagrindą sudaro žmogaus sąžinė.
21
Verslo etikos ypatumai
Neteisėtu būdu gautam pelnui paslėpti tenka išeikvoti per
daug jėgų, energijos, kuri galėtų būti panaudojama
verslui plėtoti. Be to, sprendžiant tokio pelno
legalizavimo klausimus neretai tenka pasinaudoti
nusikalstamų struktūrų paslaugomis. O šios rūšies
paslaugos labai susieja verslo žmones su nusikalstamu
pasauliu. Iškyla pavojus verslui patekti nusikalstamų
struktūrų įtakon. Ši tendencija ryški visose
pokomunistinėse šalyse, kur verslo plėtrą reguliuojantys
įstatymai netobuli, o pagunda juos apeiti kartais tampa
beveik neišvengiama.
22
konkurencija
Konkurencija – neatsiejamas rinkos požymis. Ji
skatina pažangą įvairiose visuomenės
gyvenimo srityse. Tačiau konkurencija turi būti
sąžininga, civilizuota – kova iki konkurento
sunaikinimo rinkoje – praeitas etapas.
Civilizuota verslo šakose totalinę konkurenciją
keičia abipusiai naudingos partnerystės
paieškos.
23
Augustinas Rakauskas, ,,Senukų” įmonių asociacijos
prezidentas, į klausimą ,,Lietuvoje vis linksniuojama dažnai pagrįstai - valdininkų ir politikų etika. O ką
manote apie verslo etiką mūsų valstybėje?”, atsakė:
,,Atsakydamas, ką manau apie verslo etiką Lietuvoje,
galiu atsakingai užtikrinti, kad Lietuvos verslo etika yra
Lietuvos politikų etikos padarinys. Tas padarinys
nesiskiria nuo politikų mentaliteto. Tai vienas mūsų
valstybės organizmas su dviem rankomis, turinčiomis
po penkis pirštus, kurie linksta tik į save. Problema yra
ne verslas ir ne politikų etika, o žmonių sąmonė,
kalbant bendrųjų vertybių suvokimo ir jų praktinio
pritaikymo požiūriu.”
24
Verslo etika
• Į verslo etikos koncepciją įeina netik pilnas
pasitikėjimas pareiga dirbti sąžiningai,
darbštumas, lojalumas, mokėjimas spręsti bei
pašalinti konfliktus.
• Vienas svarbių etikos bruožų yra sugebėjimas
atskleisti savo sugebėjimus tiksliai perduoti
savo nurodymus susipažinti su užduotimis.
25
Verslo etika
• verslo etikos taikymas apima netik taisyklių ir veiksmų
analizę bet ir socialinę ir institucinę etiką ,o taip pat
analizuojama individualus vadovų veiksmai tarp
personalinis komunikavimas sąveika tarp tarnautojų ir
klientų.
• Taikant etikos principus pirmiausia turima mintyje
tinkamą rizikų valdymą.
• Rizika dažnai kyla dėl neetiško elgesio ,kur įmonė gali
patirti daug žalos ,nukentėti įmonės reputacija ,bei gauti
pinigines baudas.
• Vadybininkų pareigas apibrėžia valdyba ,kuria paskiria
savininkai ir kuri turi pilną jų pasitikėjimą.
• Vadovų darbas turi būti paremtas pilnu pasitikėjimu.
26
Verslo etikos gali būti šios
pagrindinės sritys:
•
•
•
•
•
•
•
•
Bendravimas
Kalba
Kontrolė
Kritika
Vertinimas
Skatinimas
Klausymas
reiklumas
27
Personalinės etikos principai
•
•
•
•
•
•
•
Rūpinimasis kitų gerove
Gerbimas kt.žmog.teisės būti savarankiškam
Sąžiningumas ir patikimumas
Savanoriškas paklusnumas įstatymams
Teisingumas
Labdara , pastangos padėti kitiems
Įspėjimas dėl galimų blogų pasekmių
28
Verslo etika
• Profesinė (funkcionaliai diferencijuota,
vaidmeninė) etika išreiškia tam tikrą konkretų
elgesio
• normų rinkinį ar elgesio kodeksą, kuriuo turi
vadovautis tam tikro profesinio vaidmens
atlikėjas,
• priimdamas sprendimus. Tokia vaidmeninė
etika dažnai gerai labai padeda sprendžiant
etinius ginčus, kylančius profesinėje veikloje
29
Profesinės etikos principai
•
•
•
•
•
Objektyvumas nešališkumas
Tiesumas , visiškas demaskavimas
Konfidencialumas
Rūpinimasis įsipareigojimais ir jų vykdymas
Konfliktų vengimas
30
Pasaulinės visuotinės etikos
principai
•
•
•
•
Tarptautinių įstatymų paisymas
Socialinė atsakomybė
Aplinkos apsaugos valdymas
Tarpusavio priklausomybė ir atsakomybė už
vientisumą.
• Pagarbus požiūris į bustą.
31
JAV verslininkų etikos problemos
•
•
•
•
•
•
Godumas
Neteisingos ataskaitos
Prastos produkcijos gaminiai
Neprotingas kainų kėlimas
Per didelis pasitikėjimas savo teisingumu.
Žema darbo kokybė , aklas paklusnumas
vadovui
• Galimybių nebuvimas išsakyti nesutikimą
• Nerealus planas
32
Argumentai už ir prieš verlso etika
• Prieš-objektas žmogus tačiau vertinamas kaip
verslininkas,normų laikymasis prikl.nuo tikslų.
• Moralumo matas yra universalus-verslo etika
turi tik dalinį pobūdį tam tikrą srytį,
prieštarauja moralės universalumui
• Moralumas priklauso nuo susitarimo ,visi
suinteresuoti gali susitarti pagal kokius
kriterijus verslo normos kūriamos
• Moralinis vertinimas nėra suinteresuotas
33
Argumentai prieš
• -Verslininkas elgdamasis gerai gali siekti
naudos
• Moralė turi refleksinį pobūdį-moralinio
vertinimo kriterijus yra ne normų refleksija,o
jų laikymasis praktikoje. Moralinio vertinimo
kriterius yra ne normų refleksija , o jų
laikymasis praktikoje.
• Etikos kodeksas gali būti konjuktūrinisprikl.nuo ideologijos
34
Argumentai už
• Moralė nėra kažkas anapusinio, o yra
visuomenės faktas. Jos uždavinys reguliuoti
santykius tarp žmonių
• Verslo etika yra seniausia(pirklių etika)
• Etika nepakeičia moralumo visuomenėje ,o tik
papildo:konkretizuoja moralės normas ,
pritaikydama situacijoms:įvertina atskirų
verslo dalyvių poreikius,jų veikimo
ribas,moralės normas
35
Argumentai už
• Formuoja būdus ir galimybes konfliktų
sprendimui, remiantis moralės normomis
;formuoja idealus ,gėrio koncepcijas į kurias ir
kreipiamas verslas
• Verslo etika neprovokuoja moralės normų
verslo dalyvio etiško elgesio išraiška.Verslo
etika nieko dėta jeigu verslinink. elgiasi
nedorai .etika tokių veiksmų netoleruoja
• Paklusn.kodeks.neatleidž nuo
atsakomybės,nereiškia kad už firmos ribų gali
36
Verslo kultūrų tipologija
• Bendrovės (bankų)etika yra žymiai platesnės
normatyvinės sistemos dalis vadinama verslo
kultūra.
• Vokiečių verslo spec.nurodo 4 kultūrų tipus:
• Prekybos
kultūra;administracinė;spekuliatyvinė(nauding
ų sandėrių);investicinė
• Yra 2 veiksniai:rizikos ir grįžtamasis
37
Prekybos kultūra
• Pasižymi greitu grįžtamuoju ryšiu ir palyginti
maža rizika.
• Priklauso nuo kontaktų kiekio ir
išradingumo,sudominti pirkėją.sekmė
matuojama apyvartos dydžiu.
• Trūkumai-kiekybė svarbiau už kokybę;greitos
sėkmės mąstymas;darbuotojų ryšys didesnis
su bendradarb.negu su įmone.
38
Nauding.sandorių kultūra
• Naudingų(spekuliacinių) sandorių kultūragreitas pasinaudojimas suteiktų šansų.
• Spekuliacinės kultūros terpė išugdo tokias
sąvybes kaip agresyvumas kovingumas
tvirtumas siekiant priimti sprendimus ir juos
įgyvendinti.
• Kolektyve daugiausia individualistai(pvz.birž.)
• Svarbiausia ,kad azartas neprasilenktų su
etika.
39
Administracinė kultūra
• Lėtas grįžtamasis ryšys,žemas rizikos laipsnis.
• Daugiausia būdinga bankuose ,draudimo
kompanijose
• Darbuotojai rimti sprendimai apmąstyti,
beveik nėra ryšio tarp atlyginimo ir rezultato
• Procedūros reglamentuotos(protokolai...
• Kai administrac.veikia gerai visi patenk.o jei ne
-spaudos atakos.
40
Investicinė kultūra
• Orientuota į ateitį galima didelė rizika-rizikuoja
netik savo karjera ,bet ir įmonės ateitimi,
negalima apsirikti
• Didelę reikšmę turi patirtis kvalifikacija
• Ne visada turima operatyvios informacijos
apie rinkas.
• Labai svarbu firmos strategijos pasirinkimas ir
jos laikymasis
• Pagrindinė vertybė etikos normų laikymasis
41
Verslininkų nuomone prioritetai
etikos srityje
•
•
•
•
•
Kompetencija
Mokėjimas bendrauti
Išprusimas
Išvaizda
Etiketo žinojimas
42
Vertybių orientacijų sritys turi
tiesioginės įtakos priim.sprend.
•
•
•
•
•
•
•
•
Tiesa,
Žinios, teorinės ,praktinės,teisinės ekonominės
Racionalus mąstymas,
Valdžios įtaka,
Pripažinimas,
Politinis nusistatymas,
Praktiškumas naudingumas,
Turto išsaugojimas ir kaupimas
43
Etikos problemos versle
•
•
•
•
•
•
•
Siekiant tikslo yra verslininko veiksmai:
Tikslo numatymas;
Organizavimas tikslui pasiekti;
Vadovavimas;
Kontroliavimas;
veiklos ,tikslo įvertinimas.
Etikos problema-situacija ar galimybė,kurią
reikia pasirinkti iš keletos sprendimų
44
Etikos problemos versle
• Sprendimas gali būti įvertintas etiškas ne
etiškas, teisingas ar neteisingas
• Etiškas skiriasi nuo paprasto sprendimo ,nes
lemiamą vaidmenį vaidina moralinės sąvybės,
siejasi su atsakomybe.
45
Etikos problemos versle
• Makrolygis ,šalies ekonominės sistemos
moralinis įvertinimas
• Mikrolygis ,įvairių verslo rūšių šalies viduje
moralinis įvertinimas
• Individualus ,asmenų ir jų veiksmų versle
moralinis įvertinimas
46
Etikos problemos versle.konfliktai
• Etikos problemos kyla iš konfliktų
• Konfliktų priežastys būna santykių
neišsiaiškinimas ,nesąžiningumas ,aplaidumas
išankstinės nuostatos ,slapti kėslai ,ypatingas
pasitikėjimas savo nuomone
• Pagal amėrikiečius konfliktas įvyksta dėl 2
piežaščių:dėl abipusių santykių tarp subjektų
nebuvimas;nesutarimas dėl verslo rezultatų
siekimo būdų
47
Konfliktai versle
• Vienašaliai konfliktai-kai nusiskundimų turi tik
viena pusė;
• Dvišaliai-kuriame kiekviena pusė kažko nori iš
kitos;
• Asmeniniai-susijęs su ypatingomis
asmenybėmis ir požiūriu į juos
• Struktūriniai-susiję su tam tikromis
aplinkybėmis, pvz. dėl kultūrinių skirtumų
48
konfliktų versle kilimo priežastys
• Priežastys būna netinkamas išteklių
paskirstymas tarp padalinių
• Skirtingi organizacijos padalinių tikslai
• Nuomonių ir vertybių skirtumai
• Elgesio manierų ,išsilavinimo ir patirties skirt.
• Žemas komunikacijos lygis
• Nepagarba kito nuomonei, baimė dėl
kontrolės praradimo
49
Konfliktų sprendimo būdai
• Stengtis išvengti konflikto-sprendimą atidėti
vėlesniam laikui;
• Griebtis jėgos metodų-spaudimas kartais
padeda pasiekti tikslą, bet kenkia reputacijai
• Siekti bendradarbiavimo-kiekvienas dalyvis
turi turėti lygias teises
• Bandyti įeiti į kitos šalies padėtį
• Ieškoti kompromiso-daryti nuolaidas
50
Konflikto sprendimo struktūriniai
metodai
• Vadovui pasinaudojant savo padėtimi
• Konfliktuojančiuose padaliniuose diegiant
koordinuojančius mechanizmus
• Nuosekliai aiškinant darbinius reikalavimus
• Sutelkiant įvairius padalinius bendroms
problemoms spręsti
• Taikyti skatinimą už konstruktyvias idėjas
51
Interesų konfliktai
• Siekdamas indentifikuoti galimus interesų konfliktus
įverinamos aplinkybės kai bankas ar darbuotojas gali turėti
finansinės naudos,arba išvengti nuostolių kliento sąskaita
• Interesų konfliktai gali atsirasti banko darbuotojams teikiant
paslaugas giminystės ryšiais susijusiems asmenims:
•
susiję turtiniais ryšiais;
•
turi įmonės kvalifikuotą įstatinio kapitalo ir balsavimo
teisių dalį;
•
yra susiję turtiniais santykiais, leidžiančiam vienam iš
asmenų kontroliuoti kitą asmenį.
52
Mikroetikos problemos versle
•
•
•
•
•
1.Vadybininko vaidmuo organizacijoje
2.Bendrovės etika ir sprendimų priėmimas
3.Valdžia ir pavaldumai
4.Skundimo problema
5.Organizacijos ir darbuotojų interesų
skirtingumas
• 6.Organizacijos domėjimasis privačių
darbuotojų gyvenimu
• 7.Firmos paslaptis
53
Mikroetikos problemos versle
 8.-Įmonėje dirbančių moterų problemos
 9.Naudingų ryšių etika
54
1.Vadybininko vaidmuo
• Vadybininkas turi įvertinti suinteresuotų
interesus ir elgtis sąžiningai.Jų etiškas elgesys
priimant sprendimus lemia sėkmę
• Cadbary teigia, kad priimant sprendimus
būtini 2 etapai
• Pirmame –nustatyti tiksliau savo elgesio
taisykles. Neskelbti viena ,o daryti kitą
• Antrame –nustatyti suinteresuotus asmenys ir
kaip juos paveiks sprendimas
55
Vadybininko vaidmuo
• Interesų grupės gali daryti spaudimą ,kad tik
siekia pelno
• Vadybininkai neturėtų būti vien savim
pasitikintys, priimant sprendimą turi įvertinti
argumentus už ir prieš. Pvz.skelbiant bankrotą
įvertinti įvairias pasekmes.
56
2.Etika ir vadybininkų priimami
sprendimai
• Vadybininko neetiškas elgesys pakenkia netik
bendrovei bet ir darbuotojams
• Gellerman išskyria 4 argumantus kurie yra
neetiško elgesio priežastimi:1.paties
įsitikinimas kad veikla nėra nei nelegali nei
amorali;2.įsitikinimas kad tokia veikla atitinka
bendrovės interesus;3.įsitikinimas kad tokia
veikla nebus išaiškinta;4.įsitikinimas,kad tokius
veiksmus bendrovė apgins
57
Etika ir vadybininkų priimai
sprendimai
• 1.Reikia aiškiai nustatyti kokia veikla yra
neteisėta.Vadovai tiesiogiai nepasako iki
kokios ribos baigiasi veiklos
teisėtymas.Atliekant neteisėtus veiksmus
padidėja rizika.Pvz.nelegalią prekybą dažnai
vykdo ne vadovai o atskiri darbuot.
• 2.priimdami neteisėtus sprendimus mano,kad
tai įmonės interesas.Pvz.mokestis vokeliuose
• 3.įsitikine kad už neteiset.sprend.bus atleista
58
2.Etika ir vadybininkų sprendimai
• 4.vadybininkai įsitikinę kad vadovai jį apgins.
• Kaip išvengti:1. ne bausmės griežtinimas, o
supratimo ugdymas,kad neteisėti veiksmai
visvien bus išaiškinti.Pvz.ten kur policijos
greičio matuokliai greitis rečiau viršijamas ;
• 2.audito patikrinimai ,iš anksto
neperspėjus.Bankuose vidaus audito tarnybos
pavaldžios banko Stebėtojų Tarybai
59
3.Valdžia ir pavaldumas
• Bendravimo taisyklę apibūdino Kantas,,elgkis
su pavaldiniu taip, kaip norėtum ,kad su Tavim
elgtusi viršininkas”
• Neetiškas vadovų elgesys iškart pajaučiamas
kolektyve ir sukuria slogią atmosferą.
• Siūloma keletas etikos reikalavimų:
• 1.laikytis pagarbos,išaiškinti įmonės tikslus;
• 2.kilus problemoms, išsiaiškinti priežastys.Gal
būt neišmanymo pasekmė,padėti suprasti.
60
3.Valdžia ir pavaldumas
• 3.jeigu darbuotojas neįvykdė vadovo
nurodymų reikia duoti suprasti,kad žinote,nes
kitaip manus kad pasisekė apgauti
• 4.kritikuokite veiksmus, o ne asmenį,
naudokite ,,sumuštinio” principą
• 5.nepatarinėkite kaip elgtis asmeniniuose
reikaluose, nes prisiimate atsakimybę
• 6.būkite visiems vienodai teisingas,vengkite
numylėtinių
61
3.Valdžia ir pavaldumas
• 7.dažniau bendraukite su
kolektyvu,pripažinkite ir savo klaidas
• 8.skatinkite darbuotojus netik materialiai ,bet
ir moraliai
• 9.Duodami nurodymus ,įvertinkite situaciją,
laiką asmenybę .
• Koks turėtų būti geras darbuotojas:
• 1.stengtis įvykdyti iškeltus uždavinius
62
3..Valdžia ir pavaldumas
• 2.Gilintis,tobulintis, kad galėtum būti
konstruktyvus oponentas
• 3.vykdyti viršininko nurodymus,bet nebūti
bebalsiu
• 4.būti tolerantiškas su bendradarbiais,
nesistengti agresyviai užimti kitų vietos
• 5.domėtis įmonės veikla
• 6.jeigu negali palaikyti įmonės vertybių išeiti iš
darbo
63
4.Skundimo problema
• James”as skundimą apibrėžia kaip darbuotojo
bandymą atskleisti tai kas neteisinga įmonėje
• Skundimas moraliai nepateisinamas:1.nėra
lojalus įmonei,2.darbuotojas yra ųsipareigojęs
savo firmai,nekelti tarnybinės paslapties
viešumon,3.gali stiprei pakenkti įmonės
reputacijai ir nukentėti daug žmonių
• Skundas pateisinamas:1.kiekvienas turi žodžio
laisvę2.turi teisė kritukuoti vadovus3.negali
likti abejingas
64
4.Skundimo problema
• James nurodo ,skundėjas prieš skundžiant
turėtų:
• 1.įsitikinti ar tikrai reikia skųsti(ar nebus
atskleisti asmeniai dalykai ar firmos paslaptis)
• 2.išnagrinėti motyvus
• 3.Patikrinkite ir patvirtinkite informaciją
dokumentais(gali būti remiamasi gandais)
• 4.Nuspręsti kam turi būti skundžiama
65
4.Skundimo problema
• 5.Tinkamai ir aiškiai parašykite skundą
• 6.Apsiribokite faktais(venkite pavardžių)
• 7.nuspręskite ar skundimas turi būti vidinis ar
išorinis
• 8.Ar skundas anoniminis ar ne(apgalvoti
veiksmus jeigu anoniminis ir paaiškės autorius)
• 9.Nuspręsti ar skusti tuoj pat(galbūt prieš
skundžiant reikia pakeisti darbą)
66
Skundimo problema
• 10.Pasikonsultuokite su teisininku(kad nebūtų
praleista senatis,ar nepažeidžia įstatymų,kaip
apsisaugoti nuo keršto
• Maironas ir kt.pasiūlė šiuos patarimus:
• 1.numatykite visus galimus veiksmus
,pasekmes
• . jeigu nematote galimybės laimėti ,nekovokite
su ,,vėjo malūnais”
67
4.Skundimo problema
• Siekiant sumažinti neetišką veiklą ir išvengti
skundų:
• 1.įmonės veikla skaidri,komunikuojama
• 2.Turėtų būti atsakingi asmenys ų kuriuos
darbuotoji galėtų kreiptis(darbo taryba)
• 3.skundėjams galėtų būti suteikta teisinė,legali
apsauga
68
Etiškas sprendimas gali remtis
• Praktiškais sumetimais elgtis taip kaip
norėtum ,kad su tavim būtų elgiamasi
• teoriniu sprendimu ,vadovaujasi konkrečia
teorija bet gali sumažinti atsakomybę
• Priklausyti nuo situacijos ir į tai atsižvelgti
• kriterijai:teisėtas-remtis įstatymais ,etiškasmoralus priimtin.didesn.visuom.daliai
,efektyvus-išspręsti problemą ir užtikrinti
efektyvų darbą.
69
6.Etik.probl.dėl domėj.privač.gyv.
• Domėjimas privačiu gyvenimu neturi peržengti
asmens privatumo ribų;
• Reikėtų dometis ta informacija,kuri turi įtakos
verslo sėkmei(kokie jo darb.rerzult.anksčiau)
• Vengti neteisėtų sekimo ,pasiklausimo priem.
• Sąlygos turi būti aptartos
sutartyje(pvz.įjungtos kameros)
• Negalima persekioti dėl polit .įsitikinimu ir kt.
70
7.Etikos problemos saugant įmonės
paslaptį
• Supažindinami darbuot.su paslaptimis
• Teorijoje numatytos 3 paslapčių rūšys:
• Natūralios savaiminės-tam tikros žinios
pagarsinimas(žino apie žalingas sąvybes darb.
• Prisiimtosios-kai abi pusės susitaria
neskelbti(pvz.darbuotoj .žino apie pigesnių
išteklių gavimą negu konkurentai)
• Profesinės-tai susiję su kliento duomenimis.
• Banko paslaptys
71
8.Moterų problemos
• Kartais ribojamos moterų karjeros kilimas
• Nepriima į darbą, kad reikia sunkiai dirbti, turi
vaikų mažamečių,priverčia neapmok. atost.
• Vidutinis moterų atlyg. Mažesnis, daugiau
bedarbių
• Aukštasias mokyklas baigia daugiau moterų o
įmonėms vadovauja daugiausia vyrai
72
8.Moterų problemos
•
•
•
•
Gyventojai tūkst. 2012m. pradžioje:
Vyrai-1385 iš jų mieste- 901, kaime-484;
Moterys-1622,iš jų mieste-1107,kaime-515
Gyventojai pagal santuokinę padėtį(proc.)
negyv.santuokoje :vyrai-37,2, mot.-27,6;
• Vedę: vyrai-50,7, moterys-45,6
• Našliai: vyrai-2,3, moterys-13,7
• Išsituokę: vyrai-9,8, moterys-13,1
73
8.Moterų problemos
•
•
•
•
•
•
•
•
Gyvenimo trūkmė:
2000m. Vyrai-64,6, moterys-76,1
2011m. Vyrai-66,9, moterys-77,5
Nedarbas:
Vyrai-17,8 proc.,moterys-13proc.
Vidutinis mėn. atlyginimas :
2000m. Vyrai-1087, moterys-918
2011m. Vyrai-2082, moterys-1728
74
8.Moterų problemos
• Asmenys padarę nusikalstamas veikas 2011m.
• Vyrai-21353, moterys-2887
75
9.Naudingų ryšių etika
• Vienas iš labiausiai žinomų naudingų santykių
etikos pasireiškimų yra kyšis
• Turi būti nustatytas limitas ,kada yra dovana
,kada kyšis.
76
Etiškų sprendimų priėmimas
• Sprendimai skirstomi į 2rūšis: asmeniniai ir
visuomeniniai
• Asmeniniai –atspindi ąsmen. Santykius
• Visuomeniniai-priimami įmonėje
• Lewio numone sprend.turi būti:
• 1.teisėtas-remtis įstatymais
• 2.etiškas-teising.ir priimtin. Visuomenei
• 3.efektyvus-padėtų išpręst.probl.užtikr.efekt.
darbą
77
Etiškų sprendimų priėmimas
• Etiškas sprendimas gali remtis
intuicija.,,nedaryk kitam blogo, ko pats
nenorėtum..”
• Sprendimas priklauso nuo aplinkos ,situacijos,
ar tai liečia atskirą darbuotoją, ar įmonę
visumoje
• Hendersonas pateikia vieną iš būdų, kuris
padeda geriau suvokti poelgio etiškumą.
78
Sprendimo teisėtumas ir etiškumas
• Hendersono galimi būdai; įmonės sprendimai,
jų paskelbimas ,patekimas visuomenei
,kodavimas-teisėtas neteisėtas etiškas
neetiškas
• Reikia išsiaiškinti kaip darbuotojai pritaiko
savo etikos normas siekiant tikslo
• Kaip tikslo siekimas atitinka įmonės etikos
kodeksą ,organiz.struktūrą
79
Velasquezo sprend.priėm.modelis
•
•
•
•
•
7 veiksmai:nustat.svarb.įvykusius faktus
Nustatyti iškilusias problemas
Įvardinti esamas alternatyvas
Nustatyti pagr.suinteres.asmenis organizacijas
Taikant etik.teorijas įvertinti pasirinktų
alternatyvų etiškumą.
• Įvertinti praktinius apribojimus
• Nurodyti sprendimus esamoje situacijoje
80
Velasquezo sprendimų priėmimo
modelis
• 1.išsiaiškinkite visus faktus ,jų reikšmę
įmonei,įvertinkite inform.šaltinį
• 2.suklasifikuokite problemasnaudos,bendradarbiavimio, santykių išsiaišk.
• 3.nustatykite visų altern.tinkam.variantus
• 4.nustatyk.kas turės įtak.sprend.priėmimui
• 5. kaip kiekv.alternatyva paveiks
darbuot.investuot.vartotojus,klientus
81
Velasquezo modelis
• Vertind.alternatyvas išskirkite teisių ir pareigų
svarbą, ar nepažeidžiamos teisės
• 6.išsiaiškinkite praktinius suvaržymus,
motyvus individualius,organizac.kurie itakos
• 7.parenkite detalų įgyvendinimo planą.
• Daugelio mokslininkų sprendimo priėmimo
žingsniai yra skirtingi
82
Sprend.priėm.kriterijai
• 3 lygių analizė:makrolygyjeivert.ekon.sistemos moralinę būklę
• Mikrolygyje-įvert.atskirų verslo rūšių šalies
viduje moralinę būklę
• Individualiame lygyje- ivert.asmenų moralum
• Reikia įvardinti kaip problema iškilo ,kokie
ketinimai ,ką galėtų įžeisti sprendimai ,kaip jie
atrodys po ilgesnio laikotarpio ,ar jie bus
teisingi ir t.t.
83
Sprendimų priėmimo kriterijai
• Skirtingi autoriai nurodo skirtingus būdus
• 1.argumentacija turi būti logiška .
2.Prielaidos aiškios ir pagrįstos
• 3.faktinis įrodymas tikslus ir aiškus
• 4.Etikos nuostatų taikymas turi būti nuoseklus
• 5.Žinoti, kad kiekvienas sprendimas turi
pasekmes:patiems darbuotojams
,įmonei,visuomenei
84
Etika kuria turi vadovautis versle
1.Verslas neturi kenkti sveikatai,ekologiniai
aplinkai
2.Verslininkai turi mokėti dorai uždirbti pinigus
3.Paisyti ir kitų rinkos dalyvių interesų
4.Nesunaikinti konkurentą,bet bendradarbiauti
5.Sąžiningai vykdyti įsipareigojimus
6.Rizika pagrįsta,atsakomybė asmeniška
7.Verslas rizikinga veikla,galima praturtėti galima
viską prarasti turi būti pasiruošęs.
85
Tęsinys
8.Pirmiausia verslininkas turi gerbti žmones tik
po to viską vertinti pinigais
86
Verslo makroetikos problemos
• 1.Santykiai tarp įmonių-konkurentas nėra
priešas ,bet varžovas,reikia varžytis teisingai
• Neetiška sukelti konkurentui žalą,siekiant tiksl.
• Neskleist kompromituoj.informac.apie konkur.
• 2.Santykiai tarp įmonių ir valstybės-įmonių
veiklos reguliavimas
• 3.Įmonių santykiai su vartotojais-teisinga
informacija ir reklama
• 4.Įmonių santykiai su investuotojais
87
Makroetik.probl.
•
•
•
•
5.įmonės santykiai su vietos bendruomene
6.įmonė ir aplinkos apsauga
7.įmonė ir socialinės mažumos
1.-santykiai tarp bendrovių kaip
patronuojančios ir dukterinės
• -sąžininga konkurencija-konkurentas ne
priešas o varžovas;reikia varžytis teisingai
naudojant legalias priemones;įvertinti riuziką
kuri gali patirti konkurentas
88
1.Santykiai tarp įmonių
• -neetiška menkinti varžovo veiklą pasitelkus
reklamą.
• Paskelbti informaciją apie konkurentą bus
etiška :jeigu norima sumažinti žalą,kurią gali
padaryti konkurentas vartotojams;siekiamą
sustabdyti konkurentą jeigu jis vykdo
nesąžiningą veiklą.
• Neetiška papirkinėti varžovo darbuotojus kad
šie keltų nepagr.reikalav.,streikuotu ir pan
nedempinguoti kainų
89
2.Santyk įmon.ir valstybės.
2.Santykiuose tarp bendrovių ir valstybės
svarbu,kad valstybė turėtų apsispresti dėl
savo kišimosi laipsnio į verslą
-mokesčių ,muitų, kainų politika
-verslo kntrolės valstyb. Instituc.
-galimi korupciniai ryšiai
-įmonių steigim. salygų reguliavimas
-įvairus reikalv. susiję su gamtosauga
90
3.Įmonių santykiai su vartotojais
• Santykius iš dalies turėtų apspręsti rinkagalima siekti pelno,bet neignor.vartotojų
• Vartotojų informavimas-produkto sudėties
• Teisingas ir pagristas kainos nustatymas
• Vartotojų teises turi ginti valstybė-vartotojų
teisių apsaugos įstatymas
• Švietimas
• reklama
91
4.Santykiai tarp įmonės ir
investuotojų
• Kai kurie autoriai pastebi , kad nemažai
apgaulės būdų yra vykdant investicijas
• 1.manipuliavimas investicijomis
• 2.nesąžiningas pelno siekimas ir aktyvų
panaudojimas,investuotojų sąskaita
• Yra daug apgaulingų kompanijų siūlančių
investuoti
• 2.-firmos paslapčių atskleidimas
• -balanso straipsnių klastojimas
92
4..Santykiai su investuot.
• -vidinės inf. naudojimas žaidžiant
biržoje(pvz.žinote, kad įmonė praneš apie
didelius nuostolius ir bus akcijų kainos kritimas
• -nepakankamas informafcijos investuotojams
atskleidimas
• -sąskaitos padidinimas t.y.nustatant didesnė
sumą negu reali kaina ir skirtumą pasisavinant
93
5.Santykiai su vietos bendruomene
•
•
•
•
Prisidėti prie infrastruktūros formavimo
Dalyvauti įgyvendinant vietinius projektus
Organizuoti labdaros akcijas
Padėti organizuoti įvairias sporto ir švietimo
priemones
94
6.Aplinkos apsauga
• Diegti švarias technologijas
• Laikytis gamtosauginių reikalavimų, nemestim
šiukšlių neleistinoje vietoje
• Gamtosauginių priemonių finansavimas
• Vartotojus supažindinti su galima rizika, pvz.
maisto prod. su E
• Išaiškinti rizikos priežastys ir šaltinius, kad
gaminys pavojingas tik esant tam tikrom
sąlygom.
95
Aplinkos apsauga
•
•
•
•
Etikos požiūriu 3 saugumo pakopos:
1.techninės žinios saugumui pasiekti;
2.priimtina saugumo rizika
3.nustatoma ar rizika atitinka visuomenės
reikalauj. Standartus. Skirtingi reikalav. taršos ,
• Automobiliams, lėktuvams ,traktoriams ir pan.
96
7.Santykiai su socialinėmis
mažumomis
• Mažumų nediskriminavimas
• Vertinti pagal profesinius sugebėjimus
• Jeigu diskriminuojamos mažumų teisės
teismas gali nustatyti kvotas priėmimo į darbą
• Negali būti taikomos apleidimo iš darbo
diskriminacinės sąlygos.
97
Verslo ir administravimo etika
•
•
•
•
•
•
Valstybės tarnautojų apribojimai
Neutraliteto etika-privilegijos
Gali reikšti nesutikimą tai turi būti argumentu
Priešprieša-atsisakyti ką nors vykdyti
Struktūros etika-kiekvieno atsakomybė
Moralinės administratorių nuostatoskonfidenciali
informacija,padorumas,teisingumas,moraluma
s
98
Svarbiausi aspektai vertinant banko
verslą
•
•
•
•
•
Banko darbuotojų bendravimo kultūra
Banko informacijos atskleidimas visuomenei
Banko santykiai su klientais
Banko santykiai su kitais bankais konkurentais
Sąžiningas įsipareigojimų vikdymas, dorai
uždirbti pinigus
99
Japonijos,JAVverslo etika
•
•
•
•
•
Japon.
JAV
Darbo santyk. Ilgal.kontrakt. Trumpal.kontrak.
Darbo apmokėj.herark.princ. Individual.rezult.
Atsakomybė kiekinė
individuali
Procesas priimant sprendimus
kordinac.ir bendradarb. Efekt.rezultatyv.
Valdymo tipai
iš apač. Į viršų,aptariant iš viršaus į apačią
100
Japonijos,JAV verslo etika
• Santykiai su kompanijom
kompan.šeima,viršinink.tėvas-Japonij.
kompan.laikinas žmonių susirinkimas-JAV
• -Neformalių santykių svarba
didelė
nedidelė
• Kompan.tikslas
orentac.į ilgal. tikslus dėmesys ein.rezult.
101
Japonijos ,JAV verslo etika
Dadarbuot.dalyvavimas
kompanijos valdyme
Skatinama partnerystė
Skatinamas
individualumas
•Santykiai
Darbuot.dalyvav.kompan.valdyme
firmos viduje
Skatinama partnerystė
Skatinamas
individualumas
Priklausomybės
kompanijai jausmas
Stiprus
silpnas
Kriterijai darbuotojų
kompetencijos
Specialistai plataus profilio Specialistai siauros srities
Pagrindiniai kokybiniai
reikalavimai vadovams
Didelis autoritetas
Komandos narys
Kompanijos pokyčių
įgyvendinimas
palaipsniui
Per atskirus pagerinimus ir
pataisymus
Darbuotojų priėmimas į
darbą
Šeimyninių principu
Darbas pagal kontraktą
Atleidimas iš darbo
Labai skausmingas
Bet kada gali kontraktą
stengiamasi perkvalifikuoti nutraukti
102
Japonijos verslo etika
• Japonijoje jeigu priimamas į darbą, elgiamasi
šeimyniniu principu, įžvelgiamos gerosios
savybės. Neišnaudoja poilsio dienų. Atostogos
išnaudoja 55-60proc.
• Karjeros galimybės palaipsniui. Išdirbęs 3m.
Negali gauti mažiau negu dirbantys pirmus
metus.
• Po aspirantūros priimamas asistentu, po
2m.docentas,po6-8m.profesorius.
103
JAV verslo etika
• Darbas-tai pinigų uždirbimas. Jeigu žmogus
dirba ilgiau negu priklauso ,pateikiamas
pavyzdžiu(pvz.Vokietijoje už tai kritikuojama)
• Rinka pasižymi mobilumu, bet kada galima
nutraukti su darbuotoju kontraktą
• Karjeros laiptais gali kilti greičiau.
104
Japonijos skatinimo sistema
•
•
•
•
•
•
•
•
Sveikatos būklės kontrolė(kiek sirgai)
Darbo drausmė
Užduočių vykdymo greitis ir tikslumas
Turėjimas būtinų žinių, tobulinimasis
Tvarka darbo vietoje
Atsakomybė
Darbiniai santykiai kolektyve
Pastangos siekti
rezultatų,aktyvumas,iniciatyvumas
105
Japonijos skatinimo sistema
•
•
•
•
•
Sunkiai vykdytinų užduočių įgyvendinimas
Santykiai su klientais
Įmonės tikslų supratimas
Siekimas įmonės efektyvumo ir pelningumo
Mokėjimas teigiamą patirtį perduoti kitiems.
106
motyvacinė sistema pagal
A.Masloy
• Paties realizavimas
• Paties vertinimas
• Prisirišimas ir meilė darbui
• Saugumas
• Poreikių tenkinimas
Čia paminėti pirminiai individo poreikių
tenkinimai. Tačiau yra ir aukštesni poreikiaiintelektualiniai, dvasiniai poreikiai ir t.t.
107
Moralinė-psihologinė motyvacija
•
•
•
•
•
•
•
•
Gerbimas kolegos kaip asmenybės;
įdomus patrauklus darbas;
Skatinimo sistema,apmokėjimo sistema;
Galimybė tobulintis
Darbo įvertinimas;
Galimybė matyti savo darbo rezultatus;
Galimybė gauti reikiamą darbui informaciją;
Kvalifikuoti vadovai
108
Žydų verslo etika
•
•
•
•
•
Garsiausios specialybės-bankinink.finans.
Svarb.etik.bruožai-patikim.sąžiningumas
Kuris miega be svajonės-blogas žmogus
1 klaus.-ar sąžiningai darei verslą
4verslo etikos principai:1.-atsak.santyk. su
konkurent.2.-verslininko atsakom. Prieš klient
.ir pirkėją.3.-atsakomybė prieš darbuot.4.atsakomyb.santyk.su visuom.,valdžia,įstatym.
109
Žydų verslo etika
• Nespausti iki galo daryti reikalus
toleranc.kompromiso dvasioje
• Geriausiai apibūd.ne sukaupti turtai o darbai
• Paskolos suteik.sąlygos-aprašyt.procedūr.
• Pirmenybė vargšui suteikiant paskolas
• Bankai kartais neša atsakomybę už skolininką
jeigu verslas nesėkmingas
110
Lietuvos bankų sektorius 2008 – 2009:
Ką išgyvenome?
Iššūkiai: tokių dar nebuvo
• Globalios finansų krizės apsuptis
• Neregėtas šalies ūkio nuosmukis: -14,7% BVP (2009);
• Rekordiniai sektoriaus nuostoliai: -2.9 mlrd. LTL, -840 mln. Eurų;
Atsakas: krizė suvaldyta savarankiškai
• Bankų sistemos veikla išliko nesutrikusi;
• Išsaugotas gyventojų pasitikėjimas bankais;
• Nė vienai kredito įstaigai neprireikė nei Lietuvos banko, nei
Vyriausybės pagalbos;
• Tačiau praėjusių metų lapkritis įnešė korekcijas bankų sektoriui t.y.
,,Snoro” bankrotas.
111
Bankininkystės etika
• Bankai vaidina pagrindinę rolę pinigų kredito, kapitalo
bei išvestinių finansinių priemonių rinkoje.
• Bankai atlieka tarpininkavimo funkcijas ypač tarp
kredito pasiūlos ir taupymo paklausos.
• Ypač pradedant 2000 metais labai sparčiai augo JAV
ekonomika, reikšmingą dalį sudarė finansinio
tarpininkavimo įmonės ir 2008 metais sudarė krizės
pagrindą.
• Lietuvoje ekonomika ir bankų sektorius sparčiai augo.
112
Bankininkystės etika
• Pirmiausia reikia išanalizuoti ir išsiaiškinti sistemines ir
etines klaidas, kurios iš dalies lėmė 2008m. Krizę.
• Moralinė nesėkmė yra viena iš krizės kilmės.
• Pernelyg didelė ,,hyper - spekuliacija’’ peržengė finansų
rinkų likvidumo laipsnį, padidino finansų sistemos
riziką.
• Susidaro toks vaizdas, kad iki krizės tarp verslo ir etikos
nebuvo ryšio.
• Akcininkų pelno ir vertės siekimas nebuvo etiškas.
• Rinkos dalyviai turi užtikrinti kad kontraktai būtų etiškai
sveiki ir nesukeliantis prieštaravimų etikai.
113
Krizės požymiai
XXI a. braižas: globali ekonomika – globalus
šokas
• Tempai: sumaišties plitimas – žaibo greičiu,
atsigavimas – vėžlio žingsniu;
• Mastai
• Visų priklausomybė nuo visų: finansų suirutės
paveikė visus ekonomikos sektorius
114
Krizių valdymas
• LR finansinio tvarumo įstatymasvalstyb.garantija, banko turto išpirkimas,
valstyb. dalyv. banko kapitale, banko akcijų
perėmimas visuom. poreikiams
• Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo
sutartis
• Krizių valdymas ES lygiu
115
Prioritetas - prevencija
• Veiklos testavimas nepalankiomis sąlygomis
(stress-testing) bei veiklos tęstinumo planas
užtikrinantis veiklą nepalankiomis
aplinkybėmis
• Rizikos prevencija – tinkamas jos vertinimas ir
valdymas
• Skaidrumo, rinkos drausmės ir atsakomybės
didinimas
116
Atsakingas skolinimasis
Reikalavimai:
•
•
•
•
•
•
Maksimalus kredito dydžio ir įkeisto turto vertės (loan-to-value) santykis <=85%;
Žemės ūkio paskirties sklypų kreditavimas <=40% (išimtis ūkininkams);
Kredito trukmė <=40 metų;
Visų įsipareigojimų vidutinės įmokos dydžio ir pajamų (debt-to-income) santykis
<=40%;
,,Stress-testas” vartotojui – mokumo vertinimas nepalankiomis sąlygomis;
Atsakingo skolinimosi prielaida – įpareigojimai pateikti informaciją vartotojui
,,draugišku” būdu.
Ko siekiama?
•
•
Sukurti veiksmingą rinkos drausminimo instrumentą, priešnuodį finansinei
trumparegystei;
Apsaugoti rinką nuo neadekvačių nekilnojamojo turto kainų pokyčio ir pernelyg
spartaus paskolų portfelio augimo bei perteklinės rizikos koncentracijos.
117
CRD IV
Atsakomybės didinimas:
• Griežtesni kiekybiniai reikalavimai kapitalui;
• Griežtesni kapitalo rodikliai, įskaitant ir sverto rodiklį;
• Aukštesni vadovavimo ir rizikos valdymo standartai;
• Home-host atsakomybės priežiūros tarnybų atsakomybės pusiausvira;
Efektyvesnis rizikos vertinimas:
• Didesnė rizikos aprėptis;
• Likvidumo atsarga;
Koncentracija į procikliškumą:
• Anticiklinės kapitalo atsargos;
Koncentracija į sistemą:
• Makroprudencinė priežiūra.
118
BAZELIS III REFORMA
Kodėl buvo reikalinga Bazelis III reforma?
• Tarptautinė finansų krizė išryškino nepakankamo priežiūrinio
reguliavimo spragas, taip pat atskleidė sisteminio reguliavimo
būtinimą;
• Tapo reikalingos naujos ir papildomos priemonės pagerinti bankų
sektoriaus gebėjimą susidoroti su sukrėtimais, kylančias dėl finansinių
ir ekonominių sunkumų;
• Tapo reikalinga pagerinti bankų rizikos valdymą ir vadovavimą;
• Atsirado būtinybė labiau stiprinti bankų veiklos skaidrumą ir
informacijos atskleidimą.
119
BAZELIS III REFORMA
• Pagrindinis Bazelis III reformos tikslas:
• naujas reguliavimas bankų, arba mikropriežiūros, lygmenyje,
kuris padės padidinti atskirų bankų atsparumą sunkumų laikotarpiais.
• naujas reguliavimas makropriežiūros lygmenyje, ribojant
sisteminę riziką, kuri gali apimti visą bankinį sektorių, taip
ribojant šios rizikos padidėjimo cikliškumą.
pat
120
KETVIRTOJI KAPITALO PAKANKAMUMO
DIREKTYVA (CRD IV) – BAZELIS III
• Ketvirtoji kapitalo pakankamumo direktyva (CRD IV) nustato Bazelio III
nuostatomis grindžiamą teisinį reguliavimą Europos Sąjungos kredito
įstaigoms.
• Svarbiausios direktyvos reguliuojamos sritys, kaip ir Bazelis III, apims:
–
–
–
–
–
Reikalavimus banko kapitalui;
Likvidumo standartus;
Anticiklines priemones;
Svertinio rodiklio reikalavimus;
Vieningų reikalavimų bankams rinkinį.
121
BAZELIS III REFORMA
• Mikropriežiūros priemonės:
• Nauji kapitalo pakankamumo rodikliai:
–
–
–
–
Minimalaus bendrojo nuosavo kapitalo rodiklis;
Kapitalo atsarga;
Minimalaus I lygio kapitalo rodiklis;
Minimalus bendras kapitalo rodiklis.
• Kapitalo kokybės stiprinimas:
– I lygio kapitalą sudarys nuosavų lėšų elementai, užtikrinantys nuostolių
absorbavimą ir mokumo palaikymą;
– II lygio kapitalą sudarys nuosavų ir skolintų lėšų elementai, užtikrinantys nuostolių
sumažinimą banko nemokumo ir likvidacijos atvejais.
– III lygio kapitalo, skirto prekybinės knygos rizikai padengti, panaikinimas.
122
BAZELIS III REFORMA
• Mikropriežiūros priemonės:
• Griežtesnis turto rizikos vertinimas:
– Griežtesni reikalavimai prekybinės knygos pozicijų vertinimui;
– Griežtesni reikalavimai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertinimui;
– Griežtesnis sandorio šalies vertinimas nebiržinių išvestinių finansinių priemonių ir
atpirkimo sandorių pozicijų atveju.
• Makropriežiūros priemonės:
– Svertinis rodiklis;
– Anticiklinė kapitalo atsarga;
– Papildomo kapitalo poreikio nustatymas sistemiškai svarbioms finansų
institucijoms (bankams);
– Kapitalo reikalavimai institucijoms, susijusiomis nebiržinėms išvestinėms
priemonėms;
– Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis prielaidų griežtinimas;
– Sisteminės rizikos vertinimas Pillar 2 priemonėmis.
123
BAZELIS III REFORMA
Mikropriežiūra
Nauji kapitalo
rodikliai:
Kapitalo kokybės
stiprinimas
.
Patobulintas turto rizikos vertinimas:
Makropriežiūra
Svertinis rodiklis
Anticiklinė
kapitalo atsarga
Sisteminės rizikos
mažinimas
124
BAZELIS III - CRD IV
REIKALAVIMAI BANKO KAPITALUI
• Minimalus bendrojo nuosavo kapitalo rodiklis (Minimum Common
Equity Capital Ratio) – nuo 3.5 % 2013 m. iki 4.5 % 2015 m.
– Šiuo metu galiojamtis Baselis II reikalavimas 2%;
– Lietuvos bankas reikalavimų nenustatęs.
• Minimalus I lygio kapitalas (Minimum Tier 1 Capital) – nuo 4.5 %
2013 m. iki 6 % 2015 m.
• Kapitalo atsarga (Conservation buffer) – nuo 2016 laipsniškai įsigalios
reikalavimas dėl papildomo kapitalo buferio (capital conservation
buffer), sudarančio 2,5% (2019 m.) pagal riziką įvertinto turto vertės.
Šis skydas bankams turės padėti atlaikyti ateities krizes. Taigi bendras
kapitalo pakankamumo reikalavimas nuo 2019 m. sudarys 10,5%.
125
BAZELIS III - CRD IV
ANTICIKLINĖ ATSARGA
• Anticiklinė atsarga (Countercyclical buffer) – papildomas kapitalo rezervas
skirtas sumažinti banko galimus nuostolius, atsižvelgiant į ekonominio ciklo
pasikeitimus.
• Anticiklinės atsargos dydį nustatys priežiūros institucijos, atsižvelgdamos į
banko paskolų portfelio augimo tempus, jo veiklos apimtis ir teikiamų
paslaugų geografiją.
• Anticiklinė atsarga – preliminariai galės siekti 0 – 2.5 % pagal riziką
įvertinto turto vertės.
126
BAZELIS III - CRD IV
SVERTINIS RODIKLIS
• Svertinis rodiklis (leverage ratio) – papildomas banko kapitalo
įvertinimo rodiklis, rodantis bendrą banko I lygio kapitalo ir turto bei
nebalansinių straipsnių santykį procentais.
• Nuo 2013 m. ES kredito įstaigos pradės teikti duomenis priežiūros
institucijoms apie šio rodiklio dydį solo ar konsoliduotu pagrindu.
• Planuojama, kad iki 2016 m. pabaigos Europos Komisija pateiks
Europos Parlamentui ir Tarybai šio rodiklio poveikio efektyvumo
vertinimą.
• Po 2016 m. svertinis rodiklis gali tapti privalomu priežiūriniu rodikliu,
kurio dydis ir galutinė skaičiavimo tvarka bus nustatyti vėliau.
127
BAZELIS III REFORMA
LIKVIDUMO STANDARTAI
• Paskutinioji tarptautinė finansų krizė išryškino likvidumo rizikos
valdymo svarbą. Iki šiol likvidumo rizikos valdymo reikalavimai
nebuvo standartizuoti tarptautiniu mastu. Atsižvelgiant į tai, Bazelis III
reforma įvedami ir nauji likvidumo rizikos valdymo standartai, kuriuos
sudarys du rodikliai.
• Likvidumo padengimo rodiklis (angl. Liquidity Coverage Ratio,
sutrumpintai LCR) apskaičiuojamas kaip likvidumo atsargos santykis su
grynąja finansavimo spraga. Numatomas nustatyti minimalus
reikalaujamas LCR dydis – 100 proc.
• Grynasis stabilaus finansavimo rodiklis (angl. Net Stable Funding
Ratio, sutrumpintai NSFR) apskaičiuojamas kaip turimų ilgalaikių
įsipareigojimų santykis su reikalingais turėti ilgalaikiais įsipareigojimais
(kurių suma apskaičiuojama pagal turimą ilgalaikį turtą). NSFR rodiklis
skirtas ilgalaikio turto ir įsipareigojimų struktūrai suderinti.
Numatomas nustatyti minimalus reikalaujamas NSFR dydis – 100 proc.
128
BAZELIS III - CRD IV
LIKVIDUMO STANDARTAI
• Likvidumo standartų įdiegimas iš esmės keičia likvidumo rizikos
priežiūros praktiką, suteikiant daugiau teisių išleidžiančios šalies
(home) priežiūros tarnybai.
• Iki Bazelis III – CRD IV už kredito įstaigų filialų likvidumo priežiūrą buvo
atsakinga priimančioji (host) valstybė.
• Įsigaliojus Bazelis III – CRD IV reikalavimams, už kredito įstaigų filialų
likvidumo priežiūrą tampa atsakinga išleidžiančiosios šalies priežiūros
tarnyba, kuri įpareigojama glaudžiai bendradarbiauti su priimančios
šalies priežiūros tarnyba.
• 2010 m. gruodžio 31 d. užsienio bankų filialai Lietuvoje užėmė 18.6
proc. rinkos.
129
LAIPSNIŠKAS BAZELIS III ĮGYVENDINIMAS
Svertinis rodiklis (Leverage Ratio)
2011
2012
Priežiūrinis stebėjimas
Minimalaus bendrojo nuosavo kapitalo rodiklis
(Minimum Common Equity Capital Ratio)
2013
2014
2015
2016
Paralelinis taikymas
2013 01 01 – 2017 01 01
Atskleidimo pradžia – nuo 2015 01 01
3,5%
4,0%
4,5%
Kapitalo atsarga (Capital Conservation Buffer)
Minimalus kapitalas plius kapitalo atsarga
(Minimum common equity plus capital
conservation buffer)
3,5%
2017
2018
Judėjimas
link Pillar 1
2019
4,5%
4,5%
4,5%
4,5%
0,625%
1,25%
1,875%
2,50%
4,0%
4,5%
5,125%
5,75%
6,375%
7,0%
20%
40%
60%
80%
100%
100%
Atskaitymai iš kapitalo (Deductions)
Minimalus 1 lygio kapitalas (Minimum Tier 1
Capital)
4,5%
5,5%
6,0%
6,0%
6,0%
6,0%
6,0%
Minimalus bendras kapitalas (Minimum Total
Capital)
8,0%
8,0%
8,0%
8,0%
8,0%
8,0%
8,0%
Minimalus bendras kapitalas plius kapitalo
atsarga (Minimum Total Capital plus
conservation buffer)
8,0%
8,0%
8,0%
8,625%
9,25%
9,875%
10,5%
Kapitalo instrumentai, kurie daugiau
nebekvalifikuojami kaip 1 lygio arba 2 lygio
kapitalas (Capital instruments that no longer
qualify as non-core Tier 1 capital or Tier 2
capital)
Anticiklinė atsarga (countercyclical buffer)
Likvidumo padengimo rodiklis (Liquidity
coverage ratio)
Grynojo pastovaus finansavimo rodiklis (Net
stable funding ratio)
0 – 2,5 %
Minimalių
standartų
pristatymas
Stebėjimo
periodo
pradžia
Stebėjimo
periodo
pradžia
Minimalių
standartų
pristatymas
38
LIETUVOS KREDITO ĮSTAIGŲ SEKTORIUS
KAPITALO PAKANKAMUMAS - LIKVIDUMAS
• Preliminariais skaičiavimais šalies bankų sistema pasižymi stipriu I
lygio kapitalu, kuris yra pagrindinis amortizuojant veiklos nuostolius, ir
nors pagal naujus reikalavimus šis kapitalas turės būti sumažintas
atidėtų mokesčių suma, tačiau bankai naujus reikalavimus įvykdytų:
– Bankų bendrojo nuosavo kapitalo (common equity arba core Tier I) pakankamumo
rodiklis Lietuvoje 2011 m. sausio 1 d. siekė 7.4 proc.
– I lygio kapitalo pakankamumo rodiklis Lietuvoje šiuo metu siekia apie 11 proc.
• Likvidumo padengimo rodiklis (LCR) minimalus reikalaujamas LCR
dydis – 100 proc. Lietuvos bankų sistemos vidurkis sudarytų 252 proc.
• Grynasis stabilaus finansavimo rodiklis (NSFR) numatomas nustatyti
minimalus reikalaujamas NSFR dydis – 100 proc. Lietuvos bankuose šis
rodiklis pagal dabartinius duomenis nesiektų 100 proc.
131
BANKŲ SEKTORIAUS STRUKTŪRA PAGAL TURTĄ
2011 M. SAUSIO 1 D.
132
LIETUVOS KREDITO ĮSTAIGŲ SEKTORIUS
KAPITALO PAKANKAMUMAS
Proc.
17
15,6
16
15,1
15
15,1
14,5
13,9
14
12,7
13
12,8
12,9
Spl 08
Sau 09
14,2
13,7
13,4
12,0
12
11
10,9
10
9
8
Sau 08
Bal 08
Lie 08
Bal 09
Lie 09
Spl 09
Sau 10
Bal 10
Lie 10
Spl 10
Sau 11
Kapitalo pakankamumo normatyvas
Pastaba. 2011 m. sausio 1 d. bankai, nepažeisdami kapitalo pakankamumo normatyvo
galėjo papildomai prisiimti 32,7 mlrd. LTL aktyvų rizikos arba sudaryti 2,9 mlrd. LTL
specialiųjų atidėjinių.
133
133
LIKVIDUMAS
* Lietuvoje veikiantys bankai privalo laikytis Lietuvos banko nustatyto likvidumo normatyvo. Likvidumo normatyvas
apskaičiuojamas kaip banko likvidaus turto santykis su einamaisiais įsipareigojimais. Šis rodiklis neturi būti mažesnis
už 30 proc.
** 2010 metų viduryje įsigaliojo nauji reikalavimai bankų likvidumui. Pagal šiuos reikalavimus bankai pradėjo
skaičiuoti likvidumo atsargą, skirtą padengti vieno mėnesio grynąją finansavimo spragą. 2011 kovo 1 d. duomenimis,
bankai turėjo likvidumo atsargą, lygią 16,5 mlrd. Lt, kai tuo tarpu grynoji finansavimo spraga vieno mėnesio
laikotarpiui siekė 7,4 mlrd. Lt. Taigi bankų likvidumo atsarga buvo daugiau kaip 2 kartus didesnė negu minimali
reikalaujama.
*** Kadangi šiuo metu padėtis šalies ekonomikoje ir pasaulinėse finansų rinkose stabilizavosi, bankams nebėra
134
būtinybės laikyti perteklinį likvidumą, todėl likvidumo rodiklis bankinėje sistemoje mažėja.
Bendrieji bankų etikos
principai
• Kai kurie ekonomikos teoretikai teigia ,kad rinka daug kur
vadovaujasi savų interesų taikymu ,o ne etikos motyvacija.
• Tie rinkos dalyviai kurie nesiekia tiesmukiškų interesų
geriau vykdo kontraktus ir turi daugiau pranašumų.
• Tam tikrus etinius nesklandumus kartais sukelia skirtingas
požiūris siekiant asmeninės naudos ir korporacijos sėkmės.
• Etikos problemos gali kilti dėl neprofesionalumo bankų
klientų bei investuotojų.
• Siekiant etikos tikslų būtina pakankama teisinė bazė ir
neformalus jų pritaikymas bei įgyvendinimas
• Etikos analizė tarp personalo veiksmų ,institucijos vidaus
taisyklės.
135
Bendrieji etikos principai
• Bankai neturi apsiriboti tik tarpininkavimu tarp šalių bet labai svarbu
kad bankai nuolat vertintu rizikas ir kreditingumą.
• Svarbus bankų konsultacinis vaidmuo. Darbas su klientais.
• Bankai turėtų apart pagrindinės veiklos konsultuoti apie rinkų
vystymąsi ekonomikos procesus jų įtaką verslui.
• Kiekvienas reikšmingas turi būti moraliai atsakingas.
• Gali būti geros prielaidos ekonomikai vystytis tačiau turi būti ir
etiškai motyvuota, netrūkti moralumo egzistuoti etikos kriterijai.
• .Gerai veikianti kredito bei kapitalo rinka kartais atrodo nereikalauja
etikos, bet tai neteisinga.
• Priešingai kredito ir kapitalo rinkos reikalauja daugiau verslo etikos
negu kitos rinkos.
• Pirma-šių rinkų biznis yra finansai prekė yra pinigai ir kapitalas.
136
Bankų rinkos etika
•
•
•
•
•
•
•
svarbiausia yra:
Bankų darbuotojų bendravimo kultūra;
pakankamas informacijos atskleidimas visuomenei
bankų santykiai su klientais;
bankų santykiai su kitais bankais;
bankų teikiamų paslaugų kokybė;
Banko vadovų reputacija
137
Bankų rinkos etika
• Vienas svarbiausių finansų verslo etikos
bruožų, yra sugebėjimas tiek vadovams tiek
darbuotojams atskleisti savo sugebėjimus.
• Vadovams svarbu tiksliai duoti nurodymus
pavaldiniams ir supažindinti su užduotimis.
• Kiekvienas reikšmingas veiksmas turi būti
moraliai atsakingas ir apginamas. Gali būti
geros prielaidos ekonomikai vystytis, tačiau
jeigu jos nėra etiškai motyvuotos, todėl gerų
rezultatų sunku pasiekti.
138
Bankų etika
• Turėtų būti aiškiai apibrėžtos atsakomybės
ribos. Atsakomybė, pasireiškia pasirengimu
atsakyti už savo veiksmus ir poelgius. Manau,
kad ir toliau lieka galioti išmintingi A.de SentEgziuperi žodžiai, kad: „būti žmogumi - tai kaip
tik reiškia būti atsakingam. Jausti gėdą dėl
skurdo, kuris tarsi nepriklauso nuo tavęs.
Didžiuotis kiekviena savo draugų pasiekta
pergale. Jausti, kad kiekviena tavoji plyta taip
pat prisideda prie pasaulio statybos
139
Atsakomybės skirstymas
• Ekonominė atsakomybė
• Kiekvienos įmonės tikslas gaminti prekes ar teikti kokybiškas paslaugas.
Tačiau pelno siekimas neturėtų
užgožti
etikos ir moralės normų laikymosi, kuris teigiamai veikia darbo našumą ir
rezultatus.
• Įstatyminė atsakomybė
• Įmonių, finansų įstaigų. bankų veiklą reglamentuoja įstatymai, teisės aktai,
tam tikros taisyklės, kurių įstaigos privalo laikytis, vykdydamos savo
užduotys ir siekdamos užsibrėžtų tikslų.
140
Atsakomybė
• moralinė atsakomybė
• Ši atsakomybė apima veiklą, kurios nereglamentuoja įstatymai, teisės aktai
ar taisyklės, Ši atsakomybę galima apibūdinti kaip įsipareigojimą daryti tai
kas etiška, teisinga, sąžininga, nedaryti žalos kitiems bei nekenkti kitų
interesams
• Laisvo pasirinkimo atsakomybė
• Ši atsakomybės rūšis reiškia, kad įmonė, ar finansų įstaiga ar bankas turi
tikslą ir siekia suteikti pagalbą visuomenei ar atskiriems jos nariams. Šiai
rūšiai labiausia būdinga įvairių iniciatyvų rėmimas, labdara ir pan.
141
Bendravimas
• Bendravimo funkcijos
• Kontaktinė - nuomonių ir informacijos
pasikeitimas tarpusavio santykių palaikymas.
• Tarpusavio sąveikos (angl. communication) tai yra pranešimas, gautų žinių priėmimas ir
informacijos apdorojimas ir pan.
• Reguliacinė - bendravimas, siekiant daryti
poveikį elgesiui, iniciatyvai, bendravimo
efektyvumui ir kultūrai.
142
Bendravimas
• Bendravimo proceso organizavimas
•
• Gali būti skiriami keli bendravimo proceso etapai:
• Idėjos, informacijos atsiradimas –reikia nuspręsti koks tai klausimas ar
kokia tai problema ją suformuluoti.
• Idėjos, informacijos perdavimas - šiame etape informacija perduodama
suinteresuotam asmeniui, kuriam ši informacija reikalinga.
• Grįžtamas ryšys - tai toks bendravimo būdas, kai informacijos gavėjas
pateikia informaciją informacijos siuntėjui. Kitaip tariant, siuntėjas ir
gavėjas pasikeičia vietomis Grįžtamas ryšys yra labai svarbi bendravimo
priemonė nuo jos priklauso bendravimo efektyvumas,
•
143
Bendravimas
• Žmogiškieji bendravimo aspektai
• Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus
problemos suvokimo, pasirengimo bendrauti,
iškalbumo, taisyklingo mokėjimo reikšti savo
mintis, savęs suvokimo, tolerancijos,
mandagumo, etiketo laikymosi, ir pan.
144
Bankų etika
• Sėkmingą bankininkystės verslą gali užtikrinti tik tai, kad kliento santykiai
su pasirinktu banku būtinai turi būti grindžiami, kaip minėta,
• abipusiu pasitikėjimu: bankas, valdantis kliento turtą, turi informuoti jį
apie esminius rinkos pokyčius,
• klientas, susidūręs su finansiniais sunkumais, turi informuoti banko
darbuotoją apie susiklosčiusią padėtį ir galimas priemones veiklai
pagerinti.
• Bankas yra suinteresuotas neprarasti turimų klientų – jų pasitenkinimas
banko teikiamomis paslaugomis yra vienas svarbiausių banko veiklos tikslų
145
Bankų apklausa
Klausimas ar skiriate pakankamą dėmesį su klientais?
• 62 proc.- bankai laiko svarbia darbo dalimi
• 25 proc.-kad darbą su klientais reikia gerinti
• 7proc. – ginčai su klientais nėra dažni
• 6proc.- dažni
Daugiausia skundų dėl aptarnavimo kokybės , didžiuose
bankuose didelių eilių, dėl LTV santykio ir kt.
146
Klientų apklausa
Klausimas- ar bankai laikosi etikos reikalavimų? 490 respondentų
• 40proc.- laikosi reikalavimų
• 20proc.- galėtų geriau
• 25 proc.- nesilaiko reikalavimų
• 15 proc. – nežino kas tai etika
Klausimas-ar patenkinti paslaugų sąlygomis aptarnav.kokybe?
• 55 proc.-viskuo patenkinti
• 27 proc.- nepatenkinti
• 18 proc. – nepanoro atsakyti
147
Etikos nuostatos
• Taikydama bankininkystės etikos prevencija banko valdyba turi
pranašumų spręsdama minėtas problemas.
• Rizika indėlininkų ar kitų pinigų tiekėjų yra skirtinga palyginus su
rizika kredito gavėjų.
• Bankas tai įvertindamas turi tinkamai valdyti.
• Išteklių tiekėjus reikia taip pat įvertinti kad pastarieji neatsiimtu
staiga pinigų ir nesukeltų likvidumo krizę.
• Vertinant kredito riziką reikia nuolat sekti skolininkų finansinę būklę
gauti teisingą informaciją.
• Pažink savo klientą.
• Paskolų dydžiai ir terminai turi priklausyti nuo turimų išteklių
patikimumo ir terminų.
• Dauguma etikos normų turi apibrėžti įstatymai.
• Dokumentas kredito rizikos valdymo.
148
Etikos nuostatos
• Bankas turi griežtai laikytis etikos tarp simpatikų ir ne.
• Dažnai kritikuojama kad bankai kredituodami klientą siekia
kuo didesnio pelno.
• Tačiau banko pelno sumažėjimas taip pat reikalauja
išanalizuoti priežastis nustatyti ar pelno sumažėjimo
priežastys yra objektyvios.
• Čia vėlgi turėtų veikti etikos normos.
• Teisingai uždirbtas pelnas jeigu jis neišdalinamas dividendų
pavidalu sudaro galimybę bankui stabiliau veikti bei plėstis.
• Indėlininkai dažniausiai tiki kad bankai taiko pakankamus
etikos kriterijus ir bankų plėtra pamatuota.
149
Etikos nuostatos
• Bankininkystės etika reikalauja, kad nebūtų
taikomos protekcionistinės priemonės
turtingiems klientams o griežtesnės
priemonės ne taip turtingiems klientams.
• Kartais bankai kurie dominuoja vietinėje
rinkoje gali diktuoti sąlygas ne tik klientams
bet ir mažesnių bankų padaliniams.
• Tokiu būdu klientams sunku užtikrinti
konkurencingą pasirinkimą.
150
Etikos nuostatos
• Dažnai pasitaiko kad bankininkystės etika
nereikalauja įgyvendinti naujų taisyklių
.egzistuojančios per daug paprastos taisyklės
neapima visų galimų veiksmų etikos laikymosi.
• Kaip pvz. buvusi kai kurių bankų krizė prasidėjo
nuo nekilnojamo turto sektoriaus bankroto.
• Nebuvo taikomas reguliavimas pačiame
pradiniame etape.
• Bankai neįvertino galimo nekilnojamo turto kainų
kitimo netikrino pačių pastatų būklės vietoje.
151
Bankų patikimumas
vidinio ir išorinio vertinimo sistemos
• Riziką ribojančių normatyvų vykdymas
• Skelbiamų rodyklių analizė. Istoriniai duomenys .
• Banko informacijos viešumas ir komentarai
• Testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai
• Banko įvaizdžio kūrimas
• Banko reklamavimasis
• Akcininkų ir vadovų reputacija
• Reitingo agentūrų reitingai
• Audito kompanijų išvados
• Tarpt. Fin. Institucijų vertinimai
152
Testavimas nepalankiomis
sąlygomis
• Testav. vykdo patys bankai ir LB.
• LB vykdo kredito ir likvidumo rizikos testavimą
• Kredito rizikai 3 scenarijai-standartinis , labiausiai
tikėtinas, blogiausias
• Testuojant likvidumo riziką pagr.- indėlių
sumažėjimas
• Planas atsižvelgiant į rezultatus
153
Paskolų suteikimo. etikos nuostatos
• Kaip rodo krizių analizė kai kurių bankų
problemos buvo dėl bankų savininkų neetiško
elgesio gobšumo nepamatuotos rizikos.
• Čia galėtų pasitikėjimui pasitarnauti: 1. etiškas
banko tarnautojų elgesys ,2.tai yra kiek
įmanoma daugiau atskleisti informacijos apie
banką ,3.bei kultūringai aptarnauti.
154
Paskolų etikos nuost.
• Banko pareiga tinkamai pasirinkti paskolos gavėjus ar kitus paslaugų
naudotojus ,kad pašalinti skepticizmą kreditorių kurie laiko pinigus
banke.
• Bankas turėtų palaikyti balanso turto ir įsipareigojimų harmoniją
,stengtis eliminuoti konfliktus.
• Bankininkų rūpestis kad klientai turėtų stiprią pasitikėjimo
motyvaciją.
• Bankas turi rasti įvairius rizikų sumažinimo būdus.
• Bankas kaip tarpininkas turi rasti būdą kaip įtikinti indėlininkus, kad
pastarieji nepatirs rizikos
• Nuo bankinės etikos priklauso kai pasiekiamas interesų balansas
tarp paklausos ir pasiūlos tai yra tarp skolininkų ir finansinių išteklių
tiekėjų.
• Bankas turi rasti balansą tarp rizikos prisiėmimo ir rizikos
sumažinimo.
155
Kredito suteikimo būdai
• Overdraftas-tai susitarimas tarp banko ir
įmonės kad įmonė atsiskaitydama su tiekėjais
gali viršyti savo sąskaitos lėšas iki tam tikro
lygio . Skola bankui padengiama įplaukiant į
įmonės sąskaita pinigams
• Kredito linija klientas gauna galimybe
naudotis kreditu nustatytais terminais ir
sumomis Palūkanos mokamos tik už
panaudotos kr. linijos dalį.
156
Kredito suteikimo būdai
• Faktoringas-bankas perka klijento gautinas
sumas už mažesnę kainą bankas prisiima visą
riziką susijusia su šių sumų neapmokėjimu
• finansuoti verslą neįkeitus turto
• Forfeitingas-bankas perka
vekselius,atsirandančius vykdant eksporto
sandorius bankas prisiima riziką dėl
apmokėjimo,eksportuotojas gauna pinigus iš
banko
157
Kredito rinkos etika
• Laikas kuriam sudaromos sutartys gali būti
įvairus: t rumpalaikis arba ilgalaikis,
priklausomai nuo tikslo,ar apyvartinėm lėšom
ar investicijom į stambų projektą
• Objektyviam kredito funkcionavimui įtakos turi
ir ekonominė aplinka
• Kreditas leidžia įmonei nepertraukiamai
vystyti veikla,padeda išvengti skolų,mažina
nuosavo kapitalo poreikį
158
6.870 straipsnis. Paskolos sutarties
samprata
1. Paskolos sutartimi viena šalis(paskolos davėjas) perduoda kitos
šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies
požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos
gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų
sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir
kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis
nenustato ko kita.
2. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų
perdavimo momento.
3. Paskolos gavėjas tampa jam perduotų daiktų (pinigų)
savininku. Nuo daiktų perdavimo momento paskolos gavėjui
tenka daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika.
159
6.881 straipsnis. Kreditavimo
sutarties samprata
1. Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga
(kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui
sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis
pinigines lėšas(kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja
gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas.
2. Kreditavimo santykiams šio skyriaus pirmojo skirsnio
normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja
kreditavimo sutarties esmei ir šio skirsnio
nustatytoms taisyklėms.
Įsigalioja nuo sutarties sudarymo.
160
Kreditavimo principai
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Gražintinumas - pajėgus gražinti
Terminuotumas – gražinti laiku
Atlygintinumas –mokamos palūkanos ir komisiniai
Tikslingumas – paskola skiriama konkrečiam tikslui, negali
būti panaudojama kitur.
Apdraudimas-paskolos gražin.užtikrinti
Detalus apie skolininką informacijos išnagrinėjimas-kreditg.įv.
Teisingas paskolos įkainojimas pagal riziką
Nustatytų procedūrų laikymasis –paskolos priežiūra
Suteikus kreditą-stebėjimas ir kontrolė
161
Bankų apklausa
162
Rizikos prisiėmimas
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Rizikos prisiėmimas (sandoriai, turintys galimos rizikos požymių):
1) skolinimas, skolos vertybinių popierių pirkimas;
2) vekselių, čekių ir kitų skolinių įsipareigojimų diskontas;
3) finansinės garantijos, finansinio laidavimo arba visų kitų finansų įstaigos išleistų (jos arba
kitų asmenų prievolėms užtikrinti) prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių suteikimas, kitų
finansų įstaigų finansinių garantijų arba finansinių laidavimų priėmimas;
4) prisiėmimas visų įsipareigojimų, pagal kuriuos finansų įstaiga įsipareigoja mokėti pagal jos
priimtą mokėjimo reikalavimą arba priimti juos išpirkti, jeigu pirkėjas jų reikalauja;
5) kitų įmonių įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimas, neatsižvelgiant į tai,
kokiu tikslu ir kokiam laikui tai padaryta;
6) reikalavimų pagal įsipareigojimus mokėti pirkimas;
7) finansų įstaigai nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas naudotis kitiems
asmenims pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį;
8) išvestinių finansinių priemonių išleidimas ir įsigijimas;
9) lėšų laikymas didesnės rizikos kredito įstaigose;
10) kiti priežiūros institucijos teisės aktuose nurodyti veiksmai
163
Finansinių paslaugų rizikos
Finansinės paslaugos ir funcijos
Skolinimas:
Mažmeninės paskolos
Verslo paskolos
Hipotekinės paskolos
Sindikuotos paskolos
Kredito kortelės
Finansiniai projektai
Prekybos finansai
Grynųjų pinigų valdymas :
Procesinis
Mokėjimai
Biržos sandoriai
Privati bankininkystė
Turto valdymas
Kapitalo rinkos operacijos:
Obligacijos
Investicinė bankininkystė
Korporacijų finansai
Nuosavybės vertybiniai popieriai
Užsienio valiutos
Rizika
Kredito, rinkos
Kredito, rinkos
Kredito, rinkos
Kredito , rinkos
Kredito, rinkos
Kredito, operacinė
Kredito
Kredito, operacinė
Operacinė
Kredito, operacinė
Kredito, operacinė
Kredito, operacinė
Kredito, rinkos, operacinė
Kredito, rinkos
Kredito, rinkos
Kredito, rinkos
Kredito,rinkos
Kredito ,rinkos
164
Europos regioninių bankų pelno
struktūra
Veiklos pajamos
% procentais
Grynosios palūkanų pajamos
62
Mokesčiai ir komisiniai
27
Prekybinės pajamos
11
165
166
Rizikos valdymo struktūra
Rizikos valdymo
tarnyba
Rizikų valdymas:
Kredito rizika:
Rinkos rizika
Kredito rizika
Kredito rizikos
politika
Operacinė rizika
Kredito limitai
Monitoringas ir
kontrolė
Vidinė reitingų
analizė
Informacija,
ataskaitos
Kredito
monitoringas
Rinkos rizika:
Atitikties rizika:
Rizikos politika
Limitų nustatymas
Reikalavimai
atitikties rizikai
Hedžingo politika
Monitoringas
Ataskaitos
Šaltinis: Moorad Choudhrey“The principles of banking”, 2012
167
Kredito rizikos vertinimas
• Kredito rizikos vertinimas prasideda nuo
paskolos ir skolininko rizikos vertinimo.
• Kliento kreditingumo įvertinimas
• Kliento verslo analizė
• Racionalaus kreditavimo ANGLIJOJE principai
CAMPARI:charakter,ability
,margin,purpose,amaunt,repayment,insurance
168
Kredito rizika
• Nepakankamas kredito rizikos valdymas gali sukelti likvidumo riziką ir
bankas gali nesugebėti vykdyti mokėjimų.
• Klientai laikydami pinigus einamose sąskaitose turi galimybę nuolat
naudoti likvidžias lėšas ,kita vertus bankas taip pat esamas lėšas
panaudoja likvidumui palaikyti.
• Be to tas lėšas gali naudoti paskolų suteikimui ,arba investuoti į kitus
aktyvus.
• Apart lėšų einamose sąskaitose klientai laiko ir terminuotus indelius.
• Labai svarbu kiek įmanoma ,kad būtų suderinami aktyvų ir įsipareigojimų
terminai.
• Laikydami pinigus banke klientai tikisi kad jų pinigai bus panaudojami
saugiai.
•
169
kredito rizika
• Banko etikos lygis reikalauja palaikyti protingą pusiausvyrą tarp
kreditorių ir paskolos gavėjų.
• Tai stovėjimas tarp dviejų priešiškų pusių.
• Etiškai vykdyti dvipusį įsipareigojimą bankams nėra lengva. Daug
priklauso nuo teisinė bazės normų.
• Bankuose paprastai skirtingas funkcijas vykdo skirtingi
departamentai.
• Darbo tarp skirtingų departamentų koordinavimas yra labai svarbu.
• Banko vadovai turi spręsti ginčą tarp skirtingų departamentų tai yra
kredito ir indelių priėmimo,
• Labai svarbu informacijos pasikeitimas tarp departamentų ,o taip
pat nuolatinis banko valdybos informavimas.
• Labai svarbu etiška reklama ,atspindinti realią situaciją ,o ne
pasigyrimą.
170
Kredito rizikos valdymas
• Valdymo tikslas-paskolų ,kaip turto pagr. dalies
kokybės gerinimas vykdant kapitalo
pakankamumo normatyvą.
• Pasirūpinti kad kreditav. funkcijos būtų
objektyvios ir grindžiamos saugiais principais.
• TFAS, paskolų rizikos duomenų bazė, paskolų
kokybės rodikliai, užtikrinimo priemonės
kokybė ir likvidumas
171
Kredito rizikos prisiėmimas ir
valdymas
• Valdymo sistema, valdymo strategija,
kreditavimo politika ,kredito rizikos limitų
sistema, vidaus kontrolė, vidaus auditas.
• Visi kreditavimo produktai, procesai turi būti
reglamentuoti ir dokumentuoti.
• Turi būti reglamentuoti nauji produktai.
• Veiksminga vadovų informavimo sistema
• Aprašyti skolininko rizikos valdymo kriterijus.
172
Kredito rizikos prisiėmimas ir
valdymas
•
•
•
•
•
•
Jeigu pozicija reikšminga bankas turi vertinti:
Ekon.veiklos srities situaciją,kuriai prikl.skolini.
Užimamos rinkos dalį ,konkurentus
Nuosavybės struktūra ,akcininkus,vadovus
Auditoriaus išvada
Fiziniams asmenims-darbo trukmę
darbovietėje,išsilavinimą,turtą,mok.pradelsim.
pajėgumą vykdyti įsipareigojimus
173
Paskolos gavėjo kreditingumas
•
•
•
•
•
•
Svarbiausi uždaviniai siekiant įvert.kreditingumą:
1.Įvertinti paskolos gavėjo teisėtumą;
2.Ištirti išorės ir vidaus veiksnius;
3.Atlikti įmonės veiklos ir finans. būklės analizę.
4.Įvertinti paskolos apdraudimą.
1.vertinant teisėtumą reikia įvert.įmonęs įstatus,ar
apskaita tvarkoma pagal reikalavimus, ar ataskait
patkrintos neprikl.auditorių ar asmenys turi juridinę
teisę derėtis dėl paskolos.
174
Paskolos gavėjo kreditingumas
• 2.išoriniai įmonės veiksniai: šalies makroekonominė
situacija, realizavimo rinka,konkurencija, ekonomikos
sektoriaus situacija.
• 2.vidiniai įmonės veiksniai :išsiaiškinti pranašumus
trūkumus, galimybes ir grėsmes ,veiklos pastovumas
• 3. finan.atask.:trumpal. Ir ilgal.likvid.rodyklius,
finansinio sverto rodyklį,manevringumo koeficientas,
• 4. paskolos apdraudimas: įkeičiant turtą, garantija ,
laidavimas.
175
Paskolos gavėjo kreditingumas
• Informacijos šaltiniai yra
• Pokalbis su paskolos paraiškos
pateikėju;išsiaiškin.priežastys, kliento sąžiningumas
• Asmeninis duomenų bankas;indeliai, paskolos
• Išoriniai
šaltiniai;mokesč.inspekc.,konkurent.,žiniasklaida
• Finansinės ataskaitos;
• Įmonės tikrinimas vietoje.
176
Paskolos krediting.įvert.klientų
verslo analizė
•
•
•
•
•
Įvertinti galimų nuostolių atsiradimo galimybę
Prisiimti tik tokią rizika kuri išmatuojama
Kredit .mokius klientus sekti pinigų srautus
Vertinti riziką atsižvelgiant į susij.asm.grupę
Išlaikyti tokį rizikos laipsnį,kad ekonomikos
pokyčiai valiutų kursų palūkanų normų
svyravimai nesukeltų banko nestabilumo
• Kreditingumo įvertinimas-paskolų grąžinimo
galimybių nustatymas.
177
Finansinio ir veiklos lizingo etika
• Finansinis lizingas-kai klientas per visą lizingo
sutarties laikotarpį sumoka visą įsigijimo kainą
ir tampa daikto savininku pvz.automobilio I
kainą įeina palūkanos ir kiti mokesčiai.
• Veiklos lizingas-pasibaigus sutarčiai daiktas
gražinamas lizingo bendrovei.pageidaujant
galima išsipirkti,laikantis papildomų sąlygų/
•
178
Lizingo etik.kodeksas
•
•
•
•
•
•
•
•
Klientų duomenų apsauga;
Vartotojų teisės ir švietimas;
Reikalav.darbuotojams;
Santykiai su kitom įmonėm;
Santykiai su visuomene;
Bendradarb. su valdžios institucijom;
Vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka;
Etikos kodekso vykdymo kontrolė.
179
Finansų sistemos struktūra
•
•
•
•
•
•
•
•
2011 m. Turtas, proc
.Komerciniai bankai bei užsienių bankų skyriai ir filialai82,6
Bankai, išskyrus užsienio šalių bankų filialus66,5
Užsienio šalių bankų filialai16,2
Kredito unijos1,7
Centrinė kredito unija0,4
Lizingo bendrovės6,3
Draudimo rinkos dalyviai2,9 Gyvybės draudimo įmonės1,6 Ne gyvybės
draudimo įmonės1,3
• Kapitalo rinkos dalyviai1,7 Finansų maklerio įmonės0,0 Valdymo
įmonės0,1 Kolektyvinio investavimo subjektai0,5 Užsienio kolektyvinio
investavimo subjektai1,1 Kontroliuojančiosios investicinės bendrovėsPensijų fondai4,4 II pakopos pensijų fondai4,3 III pakopos pensijų
fondai0,1
180
Investicijų etika
181
ES 2011 dok.
Socialine atsakomybe grindžiamų finansinių
produktų
• Terminą „socialine atsakomybe grindžiami finansiniai
produktai“ būtų galima aiškinti taip, kad jis apimtų
visus bankų, draudimo ir investicijų valdymo sektorių
siūlomus produktus ir paslaugas. Tačiau šioje
nuomonėje daugiausia dėmesio skiriama socialiai
atsakingam investavimui, kurį siūlo ir instituciniams
investuotojams, ir plačiajai visuomenei prieinami
kolektyvinio investavimo fondai.
182
ES dokumentas
• Dauguma fondų investuoja į bendrovių akcijas.
Pagrindinė daugumos fondų problema – gebėjimas
nustatyti bendroves, kurios atitinka etinius,
socialinius ir valdymo kriterijus.
• Pasibaigus krizei, investicijas reikia nukreipti į
socialines ir etikos vertybes propaguojančias
bendroves, kad būtų susigrąžintas piliečių
pasitikėjimas finansų rinkomis. Iš tikrųjų galima teigti,
kad po šios krizės įprastinio verslo (angl. business as
usual) nebebus.
183
ES dokumentas
• Dabartinė finansų krizė prasidėjo bankininkystės
sektoriuje, kuriame pernelyg didelės rizikos ėmėsi
bankininkai, o padėtį pablogino bankų priežiūros
spragos. Krizės šerdimi tapo finansiniai produktai
(hipotekiniai kreditai būstui pirkti, vartojimo kreditai,
išvestiniai ir struktūruoti produktai) ir moralinė rizika
(angl. moral hazard) vykdant prekybą. Taigi, kredito
reitingo agentūros, kurioms būdingi aiškūs interesų
konfliktai, ir jau žinomi reguliavimo trūkumai atliko
lemiamą vaidmenį dar labiau pagilinant krizę.
184
ES dokumentas
• Dabartinėmis finansų krizės sąlygomis bankai
neturėtų nutraukti savo įsipareigojimų
visuomenei. Be to, pati krizė parodė tam tikrą
įmonių neatsakingumą ir patvirtino būtinybę
išplėsti ir sustiprinti įmonių socialinę
atsakomybę. Įmonių socialinė atsakomybė –
tai įmonių tapatumo, įsipareigojimo ir
strategijos klausimas bei etikos reikalavimų
laikymasis.
185
ES dokumentas
• daugiausia dėmesio skiriama investiciniams
produktams tiek mažmeninėje, tiek institucinėje
rinkoje. Apskritai kalbant, tai reiškia investavimą į
organizacijas, kurios taiko geriausią praktiką ir
skatina tvarų vystymąsi. Taigi siekiama, kad šie
produktai taptų veiksminga priemone, kuria būtų
prisidedama prie bendro visuomenės vystymosi
skatinant atitinkamą įmonių veiklą, kad būtų
patenkinti investuotojų lūkesčiai.
186
Investavimo paslaugų etika
• Investuojant reikia :
• Apsibrėžti tikslą;
• Pasirinkti investavimo rūšį(akcijas,VVP) ir investav.
laikotarpį;
• Investicijos likvidumą;
• Įvertnti investavimo grąžą;
• Įvertinti investavimo riziką;
• Įvertinti galimą interesų konfliktą.
187
Inters.konflikt. vykdant invest.
Bankas ar fin.konsultantas turi įvertinti:
• Ar gali turėti naudos arba išvengti nuostolių kliento
sąskaita;
• Verčiasi ta pačia veikla kaip ir klientas;
• Turi finansinį suinteresuotumą;
• Kai banko padalinys vykdantis investicines operacijas
yra susijęs su padaliniu teikiančiu investicines
konsultacijas
• Kai klientų ir banko interesai susiję kaip emitento ir
platintojo.
188
Inter.konfl. valdym. teik.invest.pasl.
• Atskirtos darbuot. funkcijos,draudžiama keistis
informacija.
• Darbuot.atlygio ir skat.sistema turi būti sudaryta.kad
nekiltų konfliktų tarp panašias funkcijas vykdančių.
• Rengiantys invest.tyrimus neturi teisės sudaryti
asmeninius sandorius.
• Dalyvaujantiems rengiant invecticinį tyrimą
draudžiama imti bet kokias skatinimo priemones
189
Mokėjimo paslaugų etika
• 2012.01.01 išduotos LB licencijos 21 mok.įst.
• 19 gavo licenciją atlikti pinigų perlaidas
• Beveik visos mokėjimo įstaigos teikia
mokėjimo paslaugas ir vykdo kitą veiklą
• Pajamos iš mokėjimo paslaugų 01.01.sudarė
55mln.arba 4proc.visų mokėjimo įstaigų
bendrų pajamų
• Vykdė vartotojų apsaugos ir kapitalo
reikalavimus
190
Mokėjimo paslaugos
•
•
•
•
•
•
Mokėjimo paslaugų tiekėjai yra:
kredito įstaigos
mokėjimo įstaigos
elektroninių pinigų įstaigos
centrinis bankas
pašto pinigų persiuntimo įstaigos ,kurios turi
teisę teikti mokėjimo paslaugas
191
Mokėjimo paslaugos
M.p.sudaro:grynuosius pinigus įmokėti,išimti iš
mokėjimo sąskaitos.atlikti mokėjimo sąskaitos
tvarkymo operacijas
Mokėjimo priemonių išdavimas ir priėmimas
Pinigų perlaidos irkt.
Mokėjimo įstatymas netaikomas 6str.
Mokėjimo įstaiga turi turėti veiklos liceciją-negali
priimti indelių,negali skolinti mokėjimo
operacijai vykdyti gautų ir laikomų lėšų.
192
v.kontrolė,rizikos valdymas ir lėšų
apsauga mokėj.įstaigų
• Atsiskaitymo,likvidumo,operacinė,rinkos,sand
orio šalies kredito rizikos
• Vidaus kontrolės sistema
• Rizikų valdymo sistema
• Veiklos funkcijų perdavimas kitiems
asmenims17str.
• Iš paslaugų vartotojų gautų lėšų apsaugos
reikalavimai
193
Etikos reikalavimai vykdant mokėjimus
• Vykdant mokėjimų paslaugas nėra ypatingai
etiškai jautru ,tačiau nereiškia kad nereikia paisyti
etikos.
• Mokėjimo įstatymas.
• Bankas vykdydamas mokėjimus gali suteikti
overdraftą už tam tikrą mokestį.
• Turi būti įvertintas klientų finansinis pajėgumas.
• Labai svarbu operacijų įvykdymo greitis.
• Daug problemų išsprendžia elektroninė
bankininkystė.
194
Etikos reikalav.mokėj.įstaigoms
• Mokėj.įstaigos etikos kodekse turi atsispindėti
pagrindinės įstaigos vertybės ,kurių pagrindu
aptarnaujami vartotojai
• Reikalavimai darbuotojams
• Ryšiai su paslaugų vartotojais ir kt.institucijom
• Interesų konfliktas
• Informacijos apsauga
• Mokėjimo įstaigos patikimumas ir reikšmė
visuomenėje,atsakomybė
195
Elektron, pinigų įst.
•
EVP International“, UAB klientai – fiziniai ir juridiniai asmenys – savo vardu
bendrovės elektroninėje sistemoje galės atsidaryti asmenines sąskaitas
(Mokėjimai.lt sąskaitas) jiems patogiu būdu (grynaisiais pinigais, naudodamiesi
internetine bankininkyste ir kt.), papildyti šias sąskaitas, atlikti lėšų pervedimus į
Lietuvos ir užsienio valstybių bankus, atsiskaityti įvairiose internetinėse
parduotuvėse, sumokėti mokesčius už paslaugas ir daryti pavedimus į kitų
Mokėjimai.lt sąskaitų vartotojų sąskaitas. Taip pat planuojama ateityje klientams
išduoti mokėjimo priemones ─ debetines ar su šia sąskaita susijusias lojalumo
korteles, kuriomis bus atsiskaitoma už prekes ir paslaugas, lojaliems klientams
planuojama teikti kredito linijos paslaugą. Klientai mokėjimus galės vykdyti
telekomunikacijų galiniais įrenginiais (mobiliaisiais telefonais)
196
Elektr.pinigų įstaigos
• Elektroniniai pinigai – elektroninių pinigų leidėjams gavus piniginių lėšų
•
•
•
(toliau – lėšų) iš fizinių arba juridinių asmenų į apyvartą išleidžiama piniginė vertė,
išreikšta kaip reikalavimas jos leidėjui ir turinti šiuos požymius:1) yra laikoma
elektroninėse, įskaitant magnetines, laikmenose; 2) skirta mokėjimo operacijoms
atlikti;
3) priimama asmenų, kurie nėra tų elektroninių pinigų leidėjai.
Elektroninių pinigų įstaiga – akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kuriai
išduota elektroninių pinigų įstaigos licencija ar elektroninių pinigų įstaigos ribotos
veiklos licencija, kuria suteikiama teisė leisti elektroninius pinigus Lietuvos
Respublikoje ir (ar) kitose valstybėse narėse (toliau, kai šiame įstatyme kalbama
apie elektroninių pinigų įstaigos licenciją ir elektroninių pinigų įstaigos ribotos
veiklos licenciją kartu, vartojama sąvoka „licencija“).
3. Elektroninių pinigų įstaigos filialas (toliau – filialas) – juridinio asmens statuso
neturintis struktūrinis elektroninių pinigų įstaigos padalinys, turintis buveinę ir
atliekantis visas elektroninių pinigų įstaigos funkcijas arba jų dalį. Visos veiklos
vietos, kurias toje pačioje valstybėje narėje įsteigė elektroninių pinigų įstaiga,
turinti pagrindinę buveinę kitoje valstybėje narėje, laikomos vienu filialu.
197
Elektron. Pinigų įst.
•
•
•
•
•
•
•
Elektroninių pinigų įstaigos vadovai yra elektroninių pinigų įstaigos:
1) bendrovės vadovas;
2) bendrovės vadovo pavaduotojas;
3) valdybos nariai (jei valdyba sudaryta);
4) asmenys, atsakingi už elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymą (struktūrinių
padalinių vadovai), jei elektroninių pinigų įstaiga leidžia elektroninius pinigus ir tuo
pačiu metu vykdo kitą veiklą;
5) asmenys, atsakingi už mokėjimo paslaugų teikimą, jei elektroninių pinigų įstaiga
teikia mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu;
6) kitoje valstybėje narėje įsteigto filialo vadovai.
198
Elektron.pinigų įst.
•
•
Elektroninių pinigų įstaiga privalo apsaugoti iš elektroninių pinigų turėtojų už
leistus elektroninius pinigus gautas lėšas šiais būdais:
1) atskirdama šias lėšas nuo kitų fizinių ar juridinių asmenų, kurie nėra elektroninių
pinigų turėtojai, lėšų. Jos turi būti laikomos atskiroje sąskaitoje, atidarytoje
Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje (įskaitant užsienio valstybės kredito įstaigos
filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje) ar kitos valstybės narės kredito įstaigoje, arba
investuojamos į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą priežiūros institucijos
priimtuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Elektroninių pinigų įstaiga, šiame
punkte nustatytu būdu saugodama iš elektroninių pinigų turėtojų gautas lėšas,
privalo imtis priemonių, užtikrinančių elektroninių pinigų turėtojų nuosavybės
teisių apsaugą, ypač jeigu elektroninių pinigų įstaiga yra nemoki. Elektroninių
pinigų turėtojų lėšos, perduotos elektroninių pinigų įstaigai, yra jų nuosavybė, į jas
negali būti nukreiptas išieškojimas pagal elektroninių pinigų įstaigos skolas
199
Elektron.pinig.įst.
•
•
•
•
•
•
Elektroninių pinigų leidėjai yra:
1) kredito įstaigos, įskaitant užsienio valstybių kredito įstaigų filialus, įsteigtus
Lietuvos Respublikoje;
2) elektroninių pinigų įstaigos, kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos ir
užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje;
3) pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka
turinčios teisę leisti elektroninius pinigus;
4) Europos centrinis bankas ir valstybių narių centriniai bankai, kai jų vykdoma
elektroninių pinigų leidimo veikla nėra susijusi su jų, kaip pinigų ar valstybės
institucijų, funkcijomis;
5) valstybių narių valstybės, regionų ir savivaldybių institucijos, kai jos leidžia
elektroninius pinigus, atlikdamos savo funkcijas
200
Elektroninių pinigų įstaigos
•
•
•
•
•
Įsigaliojus Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymui,
Lietuvos bankas tokioms įstaigoms išduos licencijas, leidimus, sutikimus ir
atliks kitus veiksmus. Lietuvos banko valdyba priėmė tris nutarimus, kurie
sudaro teisines sąlygas pradėti veikti tokioms įstaigoms.
Nustatyta, kaip pateikiamas, nagrinėjamas prašymas ir išduodamas
leidimas veikti elektroninių pinigų įstaigai, kaip elektroninių pinigų įstaigos
turi skaičiuoti nuosavą kapitalą, suformuoti nurodymai elektroninių pinigų
įstaigoms, kad būtų užkirstas kelias pinigų plovimui ir (ar) teroristų
finansavimui.
elektroninių pinigų įstaigoms, kaip kredito ir mokėjimo įstaigoms, bus
taikomi Bendrųjų kredito ir mokėjimo įstaigų prašymų išduoti leidimus
pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo taisyklių reikalavimai.
Elektroniniai pinigai-išleidžiama piniginė vertė laikoma elektron.
Laikmenose įskaitant magnetines
Elektroniniai pinigai-elektroninių pinigų leidėjams gavus lėšų iš fizin.ar
jurid.asmenų į apyvartą išleidžiama piniginė vertė
201
• Pagal Valdybos patvirtintas Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų
nuosavo kapitalo skaičiavimo taisykles, elektroninių pinigų įstaigoms
taikomos kapitalo skaičiavimą reglamentuojančios nuostatos iš
esmės nesiskiria nuo mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo skaičiavimo
nuostatų, nustatytų Europos Sąjungos teisės aktuose.
• Taisyklės nustato elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos nuosavo
kapitalo sudėtį (I ir II lygio kapitalo), kapitalo apribojimus,
atskaitymus iš kapitalo, reglamentuoja nuosavo kapitalo poreikio
skaičiavimo keturis būdus, numato, kokios pateikiamos priežiūrai
skirtos ataskaitos. Elektroninių pinigų įstaigos nuosavo kapitalo,
skirto elektroniniams pinigams leisti, poreikis turi sudaryti ne
mažiau kaip 2 procentus neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio.
• Lietuvos banko valdybos nutarimu, elektroninių pinigų įstaigoms
bus taikomi tie patys pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo
prevencijos reikalavimai ir kaip kredito įstaigoms. Atsižvelgiant į
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 10
straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą, nurodymuose nustatyta
didžiausia elektroninėse laikmenose laikoma suma (250 eurų arba
ją atitinkanti suma kita užsienio valiuta).
202
Iki Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo įsigaliojimo
elektroninius pinigus turėjo teisę leisti komerciniai, specializuoti
bankai ir Lietuvos centrinė kredito unija. Dabar tam tikslui
nebereikia steigti specializuotų bankų, elektroninius pinigus gali
leisti elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų
įstaigos licenciją (joms nustatytas minimalaus nuosavo kapitalo
reikalavimas, ne mažesnis kaip 350 tūkst. eurų, elektroninių pinigų
įstaigos licencija galioja ir kitose valstybėse narėse) ir elektroninių
pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos
licenciją (jose per pastaruosius 6 mėn. neapmokėtų elektroninių
pinigų vidurkis neturi būti didesnis kaip 3 mln. Lt per mėnesį, joms
netaikomi minimalaus nuosavo kapitalo ir nuosavo kapitalo
reikalavimai).
Elektroninių pinigų padirbinėjimas
Elektroniniu pinigų įstaigų licencijos-ribota ne>3mln.napmokėtų pinigų
vidurkis per mėnesį
203
Elektroninių pinigų įstaigos etikos
reikalavimai
• Elektroniniu pinigų įstaigų valdymo organų
sprendimai neturi kenkti veiklos stabilumui ir
patikimumui
• Jeigu elektroniniu pinigų įstaigos vykdo kitą
veiklą negu elektroniniu pinigų išleidimas,ir ta
veikla rizikinga ,turėtu būti įsteigtas atskiras
padalinys elektr.pinig .išleidimui
• Turi būti pateikiama išsami informacija apie
įstaigos veiklą,kuri neklaidintų vartotojų.
204
Elektroninių pinigų įstaigų etikos
reikalavimai
• Elektroninių pinigų įstaiga vardą gali naudoti
tik licenciją turinčios įstaigos
• Turi būti aiškiai ir išrašytos procedūros
santykiuose su klientais,otaip pat tinkama
vidaus kontrolės sistema
• Aprašyta kokių priemonių bus imtasi
apsaugant pinigų turėtojų lėšas
205
Elektroninių pinigų įst.trūk.
• Nėra griežtai apibrėžta organizacinė struktūra
• Neįtvirtinti saugios veiklos principai
• Sumažintas minimalaus kapitalo reikalavimas
gali sumažėti galimybės amortizuoti riziką
Anksčiau buvo 1mln.eurų dabar 350 tūkst
eurų
• Lengvesnės steigimo sąlygos gali padidinti
riziką
206
Elektroninių pinig. veikl.
• Elekt.pinigų padirbinėjimas-dvigubo išleidimo
problema.Skaitmeninė kopija nesiskiria nuo originalo.
Elektroninė pinigų sistema užkerta kelią tokiam dvigubam
pinigų leidimui,reikalaudama prisijungti prie centrinio
duomenų banko.
• Autonominės e-pinigų sistemos dvigubo išleidimo sistemą
sprendžia skirtingais metodais
207
Mokėjimai bankuose
• Kalbant apie bankus svarbu išlaikyti likvidumo rodiklius ir
užtikrinti .
• nepertraukiamą vykdymą.
• Bankas turi turėti likvidumo rezervus.
• Lb teisės aktas apie buferius.
• Turi būti etikos laikomasi vykdant pinigų operacijas tarp
centrinių bankų ir komercinių bankų.
• Bankai privalo išlaikyti tam tikrą etiką su banko savininkais.
• Teisės aktai turėtų riboti per didelę koncentraciją savininkų
norui gauti iš banko paskolas.
• Kartais bankų vidaus dokumentai nereglamentuoja
teisingos elgsenos banko savininkų atžvilgiu.
208
Rinkos rizika
• Rinkos rizika-aktyvų vertės sumažėjimas dėl
rinkos pokyčių
• Nuosavybės v.p. kainos rizika
• Palūkanų normų rizika
• Užsienio valiutos kurso rizika
• Biržos prekių kainų rizika
• Užs.v.k.r.-dėl prekybinių operacijų už.v.ir turto
ir įsipareigojimų struktūros patirs nuostolių dėl
kurso keitimo ar kursų svyravimų
209
Kapitalo rinka
• Kapitalo rinka-finansų rinka kurioje
prekiaujama fin.priemonėm papr.>1m.
• Akcijos-vp patv.savininko teisę į banko pinigų
ar turto dalį
• Hipotekos obligacijos
• bendrovių obligacijos-leidžia bendrovės ir turi
aukštą reitingą
• Iždo –valstybės,municipalinė obl.-savivaldybių
210
Kapitalo rinka
• Akcijos pagal formą-materialiosios ir
nemater.pagal disponavimo būdą-vardinės ir
pareikštinės
• Pagal akcijų savininkams suteik.teisespaprastosios ir priveligijuotos
• Priveligijuotos-su kaupiamu ir nkaupiamu
dividentu
• Obligacija-skolos vp.
211
Kapitalo rinkos etika
• Pradedant 1990 m. kapitalo rinka veikiama globalizacijos
įėjo į nauja fazę tampa vieninga rinka laisvas kapitalo
judėjimas.
• Globalizacijos procesas įgalino plėsti investicijas į rytų šalis
Kiniją, Indiją.
• Internacionalizavimas turima omenyje kad produktas yra
nacionaliniame lygyje, o pardavimas tarptautiniame. Tam
ypač pasitarnauja internetas.
• Operacijas internetu leidžiama atlikti operacijas realiame
laike per trumpiausią laiką.
• Finansines investicijas sudaro sprendimų priėmimas ir jų
kontrolė.
• Efektyvią kontrolę galima atlikti ir per nuolatinę distanciją.
212
Kapitalo rinkos etika
• vertindami investicinius projektus neįvertino
moralinės atsakomybės.
• Bankai turėtų įvertinti projekto įgyvendinimo
priklausomybę nuo išorinių aplinkybių nuo
išorinių piniginių srautų ar jie bus vykdomi ar ne.
• Atsižvelgiant į projekto rizikingumą bankas turi
nustatyti atitinkamą palūkanų dydį tačiau
atsižvelgiant į rinkoje susiklosčiusias palūkanas.
• Teisingos ir nešališkos kainos daug priklauso nuo
išteklių kainos.
213
Kapitalo rinkos etika
• Finansinių patarėjų bei finansinių tarpininkų vaidmuo
tampa vis svarbesnis kapitalo rinkoje.
• Tai turi būti apibrėžta teisės aktuose.
• Etikos problemos iškyla vertinant jų pasitikėjimą.
• Finansiniai tarpininkai turi patarti klientams kaip
saugiai investuoti.
• Finansinis patarėjas dažnai lyginamas su daktaru kuris
sugeba netik pataikyti vaistus bet ir įtaiga kuri
sustiprina paciento pasitikėjimą ir padeda pasveikti.
• Finansinis tarpininkas turi būti netik pakankamai
išsilavinęs bet ir turėti daug informacijos kad galėtų
klientams kvalifikuotai patarti įgyjant jų pasitikėjimą.
214
Kapitalo rinkos etika
• Profesionali etika padeda pasiekti pripažinimą ir
įgyvendinti savo tikslus.
• Kapitalo rinkos patarėjai yra įsipareigoję atlikti
patikėtinio rolę ir veikti paisant klientų interesų o ne tik
savo.
• Finansinis patarėjas turi įvertinti ir padėti išspręsti visus
ginčus kylančius tarp investicinių kompanijų ir klientų.
• Banko ar investicinių kompanijų tarnautojai pirmiausia
turi tenkinti klientų interesus bet neturi pamiršti gauti
komisinius ir gauti pelną.
• Priežiūra kapitalo rinkos užsiima VPK,
215
Kapitalo rinkos etika
• institucijos turi veikti skaidriai kiek įmanoma
daugiau atskleisti informacijos.
• Susijusios šalys sudarydamos kontraktus turi
užtikrinti, kad susitarimai būtų etiškai
pateisinami.
• Kaip teigia finansų analitikai prieš krizę kredito
rinka buvo labai rizikinga.
• Nepaisant etikos buvo siekiama kuo didesnio
efekto, o tuo pačiu padidinti akcijų kainas.
216
Kapitalo rinkos etika
• Finansiniai patarėjai turi profesionaliai patarti kur investuoti tačiau
klientas pats turi labai tiksliai atskleisti informaciją apie save ir tada
bus galima nuspręsti kaip anksčiau minėta kaip gydytojas.
• Jeigu klientas mato kad maklerio įmonė ar bankas nepakankamai
išaiškina galima kreiptis į kitą.
• Labai priklauso nuo investicijų kainos kurios taip pat lemia
pasirinkimą kurioje įmonėje sudaryti kontraktą.
• Investuotojai kartais patyria nuostolių vien todėl kad neturi
informacijos,
• SEB bankas atidarė finansinį konsultacinį centrą kad tampriau dirbti
su klientais.
• Klientams daugiausiai trūksta informacijos netik apie paskolų
suteikimo sąlygas bet ir apie taupymo bei investicijų sąlygas.
217
Kapitalo rinkos etika
• Investuotojų apsauga labai svarbi nors riziką prisiima
pats klientas. Svarbu, kad jis suvoktų kokia galima rizika
tai yra turėtų pilną informaciją.
• Investiciniai projektai turi riziką klientui versti prisiimti
šią riziką neatskleidžiant pilnai galimų pasekmių yra
neetiška.
• Pirmiausia klientas turi pilnai ir skaidriai atsiskleisti o
jeigu to nepadaro konsultantas kaltės neprisiima.
• Klientai turi apdairiai elgtis su savo pinigais
investuodami.
• Praktika rodo kad klientai kurie dirba elektroniniu būdu
mažiau konsultuojasi.
218
Kapitalo rinkos etika
• Bankai ar investicinės bendrovės dažniau konsultuoja
nuotoliniu būdu dėl nesudėtingų produktų tuo tarpu dėl
sudėtingesnių projektų konsultuojama betarpiškai.
• Labai svarbu kad tarpininkų apmokėjimo sistema nebūtų
susieta tik su klientų skaičiumi.
• Tai prieštarauja etikos normoms nes verčia prisiimti daugiau
rizikos.
• Prieš pradedant investuoti pirmiausia reikia išsiaiškinti kokia
didžiausia rizika ir tada spręsti.
• Taigi rizikos atskleidimas yra vienas iš svarbiausių etikos
santykių tarp įmonių ir klientų požymių.
• Klientas tik suvokdamas atsakomybę gali priimti teisingą
sprendimą.
219
Kapitalo rinkos etika
• Fiziniai asmenys kurie nesutaria su bankais ar
investicinėm bendrovėm gali kreiptis į Lietuvos
banką o visi klientai ir į teismą.
• Yra sakoma jeigu investicija neleidžia miegoti
nereikia investuoti. Investicijoms geriausio
laiko nėra. Ypač sėkmingai pataiko tik apie
procentai.
220
Kapitalo rinkos etika
• Savininkai išsamiai turi įvertinti netik pelno
siekimą bet ir vartotojų poreikių tenkinimą.
• Pelnas turi būti efektyvios veiklos rezultatas o
alternatyvus tikslai.
• Pelno siekimas taip pat turi būti paremtas etikos
principais bei skaidria veikla pvz. pervertinus
turtą` arba vienkartiniai sandoriai.
• Įsigydami įmones turėtu būti vertinama kai tose
įmonėse bus diegiama know-how. Pirmiausia
žinoti naujų idėjų bei technologijų realumą ir
galimybes.
221
Kapitalo rinkos etika
• Įdiegus pažangias technologijas bei efektyvų
valdymą galima gauti daug didesnį efektą
sutaupyti išlaidas išlaisvinti nereikalingas
grandis.
• Norint sugriežtinti šį procesą yra priimta
speciali direktyva dėl susijungimo ir įsigijimo ir
atitinkami įstatymai bei kiti teisės aktai.
222
Finansų maklerio įmonių etika
• Investicinės paslaugos ir investicinė veikla (toliau – investicinės
paslaugos) – su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis susijusios šios
paslaugos ir veikla:
• 1) pavedimų priėmimas ir perdavimas;
• 2) pavedimų vykdymas klientų sąskaita;
• 3) sandorių sudarymas savo sąskaita;
• 4) finansinių priemonių portfelio valdymas;
• 5) investavimo rekomendacijų teikimas;
• 6) finansinių priemonių pasirašymas ir (arba) platinimas įsipareigojant jas
išplatinti;
• 7) finansinių priemonių platinimas be įsipareigojimo jas išplatinti;
• 8) daugiašalės prekybos sistemos administravimas
223
Finansų maklerio įmonių etika
• Finansų maklerio įmonės teikia investicines
paslaugas : valdo finansinių priemonių
portfelius ,platina finansines priemones
• Labai svarbu vadovų nepriekaištinga reputacija
• Teikiant paslaugas turi laikytis etikos
reikalavimų
• Informacijos pateikimo reikalavimai
• Sąlygos kurių turi būti laikomasi teikiant
informaciją
224
Finans.priemonės
•
•
•
•
•
•
•
Finansinė priemonė – bet kuri iš toliau nurodytų priemonių:
1) perleidžiamieji vertybiniai popieriai;
2) pinigų rinkos priemonės;
3) kolektyvinio investavimo subjektų vertybiniai popieriai;
4) su vertybiniais popieriais, valiutomis, palūkanų normomis ar pajamingumu susieti
pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir kiti išvestiniai
susitarimai, taip pat kitos išvestinės priemonės, finansiniai indeksai ir priemonės, už kurias
gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba prekėmis
su biržos prekėmis susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos
sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos turi būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais
arba gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais vienos iš šalių pasirinkimu (išskyrus nemokumo
ir veiklos nutraukimo atvejus);
su biržos prekėmis susieti ir į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos
sistemoje įtraukti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už
kuriuos gali būti atsiskaitoma prekėmis
225
Finansinės priemonės
• Finansin.priem. Ivairūs finansav.būdai skirti
pinigų kapitalo rinkose
• Pinigų priemonėms būdingi kainų svyravimai ir
didelė rizika
• P.p-indelių sertifikatai –skolos vp bankai
parduoda indelininkams
• Iždo vekseliai-vvp
• Komerc.vp-trump.skolos priem.
226
Finansų maklerio
įmon.inform.pateikimas etik.pož.
• FMI turi užtikrinti kad informaciją gaus visi
esami ar potencialus investutojai
• Informacija turi būti tiksli
• Informacija turi būti pakankama ir kad
suprastu vartotojai
• Informacijoje negali būti nuslepiami svarbiausi
dalykai,reikšmingos aplinkybės,ar įspėjimai
• Jeiguinf.lygin.investic.arpapild.paslaugos,fin.pr
iemonėslygin.turi būti proporcingas
227
FMI informac.pateik.
• Turi būti nurodyti informac.šaltiniai
• Nurodomi faktai ir prielaidos naud. palyg.
• Finans. priem.rezultatai už 5m.,jeigu
laikot.trumpesnis už visą laikotarpį
• Jeigu informac užsienio val.įvardijamas
įspėjimas dėl kurso pasikeitimo
• Jeigu inf.neatskaič. Mokesčių reikia nurodyti
mokesčių įtaką
• Ankstesn metų duom.grindž.fakt.rezultat.
228
FMI inform.etik.požiūriu
• Jeigu inform.pateik.apie būsim. rezultatus turi
būti grindž.objektyv. duomenimis pagrįstomis
prielaidomis
• Turi būti aiškiai įspėjama,kad tokios prognozės
gali turėti paklaidas
• Jeigu inform.teikiama klientui internete turi
klientas sutikti su tokia inf.forma ir inform.turi
būti prieinama nuolatos
229
FMI sutarties sąlygos
• FMI prieš sudaryd. Sutari su klijentu turi iš
anksto pateikti sutarties sąlygas
• Turi būti numatyta sąlyga apie sąlygų galima
pasikeitimą iš anksto pranešimą.
• FMI agentas yra atsakingas už klientams
duodamus nurodymus konsultacijas
• Jeigu invest.paslaugos perduodamos
outsourcing atsakomybė tenka FMI
230
Viešosios vp apyvartos etikos
kodeksas nac.fin.maklerių asociac.
•
•
•
•
•
•
•
•
Reikalavimai-profesinio elgesio etika
Informacijos apie klientą rinkimas ir informav.
Rekomendac .klientams
Teisingos kainos komisiniai ir įkainiai jų
skelbimas
Pavedimų vykdymas,emitento įgaliojimai
Darbuotojų skatinimas
Informav apie kontroliavimą irt.t.
Konfidenciali informacija
231
Banko paslaptis
• . Banko paslaptimi laikomi visi bankui žinomi
duomenys ir informacija apie:
• 1) banko kliento turimas banke sąskaitas, lėšų
likučius šiose sąskaitose, kliento vykdomas
operacijas su jo sąskaitoje esančiomis lėšomis,
sutarčių, pagal kurias klientui buvo atidarytos
sąskaitos, sąlygas;
• 2) banko kliento skolinius įsipareigojimus
bankui, sutarčių, pagal kurias atsirado šie
skoliniai įsipareigojimai, sąlygas;
232
Banko paslaptis
• skoliniai įsipareigojimai, sąlygas;
• 3) kitas banko klientui suteiktas finansines
paslaugas, sutarčių, pagal kurias teikiamos
finansinės paslaugos, sąlygas;
• 4) banko kliento finansinę būklę ir turtą,
veiklą, veiklos planus, skolinius įsipareigojimus
kitiems asmenims ar sandorius su kitais
asmenimis, kliento komercines (gamybines) ar
profesines paslaptis.
233
Banko paslaptis
• 4. Bankas turi teisę atskleisti informaciją,
sudarančią banko paslaptį, teismui ar kitiems
asmenims, jei tai būtina ginant banko teisėtus
interesus, ir tik tiek, kiek tai būtina banko
interesams ginti.
• 5. Bankas teikia banko paslaptį sudarančią
informaciją Pinigų plovimo prevencijos
įstatyme nurodytoms institucijoms, taip pat
įstatymų nustatyta tvarka kitiems asmenims,
jei pagal įstatymus bankas privalo jiems teikti
234
Banko paslaptis
• Bankininkai neturi teisės atskleisti paslapties
apie kliento biznio subtilybes
• Bankas neturi teisės atskleisti trečioms
šalims,išskyrus įstatyme numatytus atvejus
• Bankas įsipareigoja pasirašydamas,sutartį
laikytis paslapties
• Griežč.reikal.šveicarijoje,švelnesni
JAV,Vokietijoje
• Laikymasis pasl.yra 1 iš etik.reikal.
235
Banko paslaptis
• Neturi būti sudarytos diskriminacinės sąlygos
tarptautinėms įmonėms šalyse
• Etikos reikal.turi laikytis vykdant plovimo
operac.tyrimą
• TVF duomenimis pinigų plovimas sudaro 25proc.globalios ekonomikos
• Pinigų plovimas atsiranda dėl neskaidrių
operacijų
236
Banko paslaptis
• Daug kyla klausimų kiek yra etiška sugriežtinti
konfidencialumo reikalavimus pvz.Šveicarijoje
ar nėra dangstoma juodų pinigų judėjimas
• Šveic.suteikta tam tikra teisė atlikti mokesčių
teisingumo patikrinimą,tačiau ji nėra atsakinga
už operacijų skaidrumą kitose šalyse
• Svarbu suvienodinti sąlygas visose šalys.
• B.paslaptis turi nepateisinti mokesčių vengimo
237
Banko paslaptis
• Mokesčių inspekcija tikrindama vengimą
mokėti mokesčius taip pat turi nepažeisti
konfidencialumo,neturi pažeisti teisių į
bankinę paslaptį
• Paslapties laikomasi naudojantis paskolų
rizikos duomenų baze
238
Interesų konfliktų valdymo
politika,teikiant investicines paslaugas
• Įndentifikuoti galimus interesų
konfliktus,ivertinti aplinkybes
• Situacijos kuriom esant gali atsirasti interesų
konfliktas
• Priemonės skirtos interesų konfliktui nustatyti
• Interesų konflikto vengimo procedūros
• Interesų konflikto atskleidimas
• Interesų konfliktų valdymas
• Klientų informavimas apie interesų konfliktą
239
Palūkanų normos rizika etikos
požiūriu
• Palūkanų normoms turintys veiksniai:CB
pinigų politika,RV ekonominė
politika,infliacijos lygis,paklausa ,mokėjimo
balansas,užsienio valiūtos kursas,užsienio
finansų rinkų įtaka
• VILIBOR nustatymo etika
• Palūkanų normos fiksuotos ir kintamos
• P.n.rizika priklauso nuo kainos ir plūkanų
investavimo ar reinvestavimo rizikos
240
Palūkanų normų skirtumai
• Palūkanų normos gali ryškiai pakeisti
pelningumą
• Palūkanų pajamos ir palūkanų išlaidos
• Etiškas požiūris nustatant palūkanas
• Terminų trukmės skirtumų analizė-paskolų
palūkanos ypač ilgalaikių gali nekisti ilgai,o
indelių paprastai trumpesnio laikotarpio gali
kisti dažniau,sumažėti marža
241
Išvestinių finansinių priemonių etika
• Registruojant apskaitoje finansinį turtą ar finansinius
įsipareigojimus, kurie atsiranda dėl išvestinių finansinių priemonių,
turi būti atsižvelgiama į sandorio ekonominę prasmę, ne tik į jo
pateikimo formą.
• Išvestinės finansinės priemonės naudojamos apsidrausti nuo rizikos
ar prekybos tikslais.
• Išvestinės finansinės priemonės yra dažniausiai susietos su akcijų,
obligacijų, valiutų, žaliavų, energijos pirkimo ar pardavimo
sandoriais.
• Išvestinių finansinių priemonių pavyzdžiai gali būti:
1. išankstiniai sandoriai;
2. ateities sandoriai;
3. apsikeitimo sandoriai;
4. pasirinkimo sandoriai.
242
Išvestinė finansinė priemonė
•
•
•
Išvestinė finansinė priemonė, derivatyvas - finansinis instrumentas (ateities
sandoris, Išankstinis sandoris, apsikeitimo sandoris, pasirinkimo sandoris ar kitas),
kurio vertė arba kaina susijusi su prekių, kuriomis šis instrumentas grindžiamas,
verte arba kaina, taip pat finansinis instrumentas (ateities sandoris, išankstinis
sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina yra susijusi su vertybinių popierių kaina,
valiutos kursu, palūkanų norma, biržos indeksu, kreditingumo vertinimu ar kitu
kintamuoju.
Išvestinė finansinė priemonė gali būti panaudota atsverti galimą neigiamą
pagrindinės priemonės kainos pokytį. Taip pat ja gali būti prekiaujama siekiant
pelno. Išvestinės finansinės priemonės naudojimo prielaida – tam tikri lūkesčiai dėl
pagrindinės priemonės, su kuria susieta išvestinė priemonė, kainos dinamikos.
Pagrindinių priemonių (palūkanų normų, valiutų, žaliavų ir t.t.) rinkos kainas įtakoja
daugybė veiksnių – esama šalies ar pasaulio ūkio būklė ir jo augimo lūkesčiai,
atitinkamų pagrindinių priemonių pasiūla ir paklausa, centrinių bankų veiksmai,
vyriausybių ekonominė ir skolinimosi politika, politiniai įvykiai, konfliktai ir kita.
Prognozuoti minėtus veiksnius yra sudėtinga, o kai kurių ir neįmanoma.
243
Išvestinių finansinių priemonių rūšys
• Išvestinės finansinės priemonės gali būti ir standartizuotos, ir
nestandartizuotos. Standartizuotos priemonės pagrindinis
ypatumas yra tas, kad sutarties sąlygos visada yra vienodos, ir tokia
priemone paprastai prekiaujama reguliuojamose rinkose - prekybos
vietose, kuriose nuolat skelbiamos finansinių priemonių kainos.
• Nestandartizuoti sandoriai yra tokie, dėl kurių vykdymo sąlygų
susitaria dvi šalys. Tokie sandoriai paprastai sudaromi
nereguliuojamose rinkose ir vadinami „užbiržiniais sandoriais“ (angl.
OTC – over the counter). Bankai ir kiti finansų tarpininkai savo
klientams gali pasiūlyti jų poreikius atitinkančius apsikeitimo
sandorius ir kitas už reguliuojamos rinkos ribų prekiaujamas
išvestines finansines priemones, tokias kaip pasirinkimo ar ateities
sandoriai.
244
Išvestinių finansinių priemonių
ypatumai
Išvestinių finansinių priemonių ypatumai
• Išvestinės priemonės vertė priklauso tiek nuo susijusio turto kainos
svyravimo, tiek ir nuo likusios sutarties trukmės. Priklausomai nuo
išvestinės priemonės ypatumų, susijusio turto kainos svyravimas dažnai
iššaukia ženklesnį išvestinio sandorio kainos pasikeitimą. Todėl atitinkamas
išvestinės priemonės kainos pokytis dažnai yra didesnis negu susijusio
turto kainos pokytis. Tai svertų efektas. Todėl investicijos į išvestines
finansines priemones gali duoti didesnę grąžą negu investicijos į turtą, dėl
kurios tokia priemonė buvo išleista. Sėkmingai investavus, investuotas
kapitalas gali greitai padidėti keletą kartų. Ir atvirkščiai, svertų efektas gali
būti nenaudingas investuotojui – jis gali patirti didesnį nuostolį iš
investicijos į išvestines priemones, negu jis būtų patyręs investuodamas į
susijusį turtą. Jeigu susijusio turto kaina kito priešingai, negu buvo tikėtasi,
visas investuotas kapitalas gali būti prarastas. Tikimybė uždirbti pelno ar
patirti nuostolį yra skirtinga ir labai priklauso nuo išvestinių sandorių
struktūros ir naudojimo. Išvestinių priemonių sandorių trukmė gali būti
labai trumpa arba ilga – net keleto metų. Tai daro įtaką svertų efektui, o
taip pat investavimo rizikai. Pavyzdžiui, kuo mažiau laiko lieka iki sandorio
galiojimo pabaigos, tuo daugiau svyruoja išvestinių priemonių kainos.
245
Išvestinės fin.priemonės
• Ateities sandoris – tai įsipareigojimas pirkti arba
parduoti tam tikrą kiekį finansinio turto (vertybiniai
popieriai, valiutos, akcijų indeksai, palūkanų normos,
žaliavos ir pan.) sutarta kaina ir sutartą dieną ateityje.
• Pasirinkimo sandoris – tai sandoris, suteikiantis teisę,
bet ne įsipareigojimą pirkti arba parduoti tam tikrą
kiekį finansinio turto (vertybiniai popieriai, valiutos,
akcijų indeksai, palūkanų normos, žaliavos ir pan.)
sutarta kaina ir sutartą dieną ateityje.
• Valiutų kursų svyravimo rizikos valdymas – tai
priemonės apsidrausti nuo valiutų kursų svyravimo
246
rizikos.
Draudimo paslaugų etika
• Draudimas yra rizikos valdymo priemonė
apsisaugoti nuo galimų finansinių nuostolių
rizikos. Veiklą reglamentuoja draudimo
įstatymas
• Draudimo šakos-gyvybės ir ne gyvybės
• Fizinio ir juridinio asmens reputacija
• Draudimo taisyklių sąlygos
• Draudimo sutartys
247
Draudimo paslaugų etika
• Asociacijų etikos kodeksų pagr. reikalavimai
• Vidiniai ir išoriniai santykiai.
1. Asociacijos narių etikos įsipareigojimai.
2. Santykiai tarp Asociacijos narių.
3. Asociacijos narių santykiai su Asociacijos valdymo organais.
4. Asociacijos valdymo organų narių tarpusavio santykiai.
5. Konfidenciali informacija.
6. Ryšiai su visuomene.
II. Atsakomybė ir jos taikymo tvarka.
III.Baigiamosios nuostatos.
248
Draudimo etikos kod.reikal.
249
Etikos reikal .draud.paslaug.
• Draudimo taisyklės paskelbt.internete neturi
pažeisti vartotojų interesų ir teisių.
• Informacija draudėjui turto bei gyvybės
draudimo sutarties draudėjui
• Draudimo rizika turi būti pamatuota ir
objektyvi atsižvelgti į amžių, sveikatos
būklę,profesiją ir kt.
• Sukčiavimai ir apgaulės.
250
Kredito unijų veiklos etika.
• 2012 m. spalio 1 d. Lietuvos banko licenciją
vykdyti veiklą turėjo 76 kredito unijos,
vienijusios
• daugiau kaip 141 tūkst. narių (ataskaitinį
ketvirtį narių skaičius išaugo 3,7 tūkst.).
Trečiąjį ketvirtį gavusi licenciją
• veiklą pradėjo LTL kredito unija (Vilnius
251
Kred.unijų etika
• Kredito unijų siūlomos didesnės negu bankų palūkanų normos sudar÷
palankias sąlygas naujiems indėliams
• pritraukti ir turėjo įtakos kredito unijų turto augimui. 2012 m. trečiąjį
ketvirtį kredito unijų turtas padidėjo 7,9 proc., o
• per metus (2011 m. spalio 1 d.–2012 m. spalio 1 d.) − net 32,1 proc. 2012
m. spalio 1 d. duomenimis, kredito unijų
• turtas sudarė beveik 2 mlrd. Lt, arba 2,59 proc. veikiančių bankų sistemos
turto (prieš metus – 1,81 %).
• Kredito unija – kredito įstaiga, kuri tenkina savo narių ūkinius ir socialinius
poreikius ir turi licenciją verstis, ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų
priėmimu iš šiame įstatyme nustatytų neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų
skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų šiame įstatyme nustatytų
finansinių paslaugų teikimu šio įstatymo nustatytiems asmenims ir
prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę
252
Kred.unijų etika
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Licencinės finansinės paslaugos:
1) indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionalių rinkos dalyvių;
2) Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nustatytos mokėjimo paslaugos;
3) valiutos keitimas (grynaisiais pinigais);
4) elektroninių pinigų leidimas.
3. Nelicencinės finansinės paslaugos:
1) indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas;
2) skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas);
3) kelionių čekių, vekselių ir kitų mokėjimo priemonių administravimas, jei šios veiklos neapima šio
straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos mokėjimo paslaugos;
4) finansinių laidavimų ir finansinių garantijų teikimas;
5) finansinis tarpininkavimas (agento veikla), kaip tą numato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų
įstatymas;
6) pinigų tvarkymas;
7) informacijos bei konsultacijų kredito teikimo ir mokėjimo klausimais teikimas;
8) seifo kamerų nuoma.
4. Kredito unija turi teisę teikti finansines paslaugas:
1) savo nariams ir savo asocijuotiems nariams (toliau – nariai);
2) kredito unijų asociacijoms;
3) kredito unijoms;
4) Centrinei kredito unijai
253
Kred.unijų etika
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Atskleisti išsamią ir patikimą informaciją visuomenei;
Vadovų reputacija,
Rizikos valdymo efektyvumas;
Agresyvi reklama;
Etikos kodekso reikalavimai:
vadovų ir darbuotojų profesionalumas, teisingumo ir sąžiningumo
principai;
Atsakaitomybė kred. unijų nariams;
Paslaugų teikimo viešumas;
imformac,.skaidrumas
Imf. apie kred.unijų narius konfidencialumasirt.t.
254
lCKU etika
• Cen t r i n ė k r e d i t o u n i ja, b e f i n a ns i n i ų p as l a u g ų t ei k i m
o , a t l i e k a š i as f u n k ci jas:
• •• palaiko kredito unijų Centrinės kredito unijos narių likvidumą;
• •• palaiko kredito unijų Centrinės kredito unijos narių mokumą;
• •• stebi kredito unijų Centrinės kredito unijos narių veiklą ir, kai bū- tina,
tikrina šias kredito unijas bei teikia informaciją priežiūros institucijai dėl
nustatytų pažeidimų;
• •• dalyvauja Lietuvos Respublikos ir kitų šalių įvairių institucijų inicijuotose
programose bei projektuose, skirtuose kredito uni-joms, ir priima su
tomis programomis bei projektais susijusias lėšas, turtą, taip pat prisiima
įsipareigojimus;
• •• organizuoja kredito unijų darbuotojų mokymus kooperatinės
bankininkystės klausimais ir teikia metodinę pagalbą kredito unijoms
Centrinės kredito unijos narėms.
255
LCKU etika
•
•
•
•
•
•
Nefinansinės Lietuvos centrinės kredito unijos paslaugos:
•• Va l d y m a s . Kredito unijos konsultuojamos dėl valdymo, įverti- nami jų
rezultatai ir kiekvienai pateikiamos išvados ir rekomen- dacijos. Prireikus
konsultuojama vietoje.
•• I nfor m a c i n ė s te c h n ol o g i j o s . Diegiamos pažangios tech- nologijos,
kurios palengvina kredito unijų darbą ir gerina narių aptarnavimo kokybę; kuriama
ir tobulinama standartizuota kre- dito unijose naudojama programinė įranga
KUBAS.
•• R i n k o d a r a . Kuriamos kredito unijų nariams reikalingos pa- slaugos,
populiarinamos kredito unijos ir jų teikiamos paslaugos, organizuojamos
rinkodaros akcijos, ruošiama reklaminė-infor- macinė medžiaga.
•• F i n an s ai . Kredito unijos konsultuojamos dėl laisvų lėšų panau- dojimo,
atliekamos kredito unijų finansinės analizės, padedama rengti ataskaitas valdžios
institucijoms.
256
LCKU etika
• Mo k y m a i . Organizuojami seminarai kredito unijų valdymo
or- ganų nariams: valdymo organų narių atsakomybės,
valdybos ir administracijos, paskolų komiteto, stebėtojų
tarybos seminarai ir kt.
• Vienas iš svarbiausių LCKU patikimos ir stabilios veiklos garantų yra etikos normų laikymasis. Svarbų vaidmenį vaidina
veiklos skaidrumas ir informacijos pateikimas visuomenėje.
Nors LCKU atlieka tam tikrą darbą organizuodama įvairius
kursus, seminarus ir kitas švietimo formas, tačiau galėtų būti
plačiau ir išsamiau įvairio- mis formomis informuojama ne tik
kredito unijos, bet ir visuomenė.
257
E TI K O S NUO S TAT O S TEI KI A NT GR EITUO SI U S VA
RT OJI MO KR EDITU S(VGK)
• Rinkoje gana aktyviai veikia bendrovės, kurios teikia vartojimo
(va- dinamuosius greituosius) kreditus, tačiau jų veiksmai
dažnai prasi- lenkia su etikos normomis.
• Šiandien pasiskolinti pinigų lengva ir paprasta. Pinigai siūlomi
mobiliuoju telefonu, internetu, pašte, prekybos centruose, kur
juos išleisti kyla daugiausiai pagundų. Pritrūkus iki algos
imamas kredi- tas, nei skolinamasi iš bendradarbio ar draugo.
Greitieji vartojimo kreditai – nedidelės paskolos, gaunamos
trumpąja tekstine žinute (SMS), telefonu ar internetu ar kitaip.
Trumpalaikės paskolos sutei- kiamos visiems Lietuvos
piliečiams, sulaukusiems 18 metų ir nepa- žeidusiems skolų
įsipareigojimų kitose finansų institucijose
258
VGK etika
• Vartojimo kreditų bendrovės teikia nelicencines finansines pas- laugas. Jų
veiklos iki šių metų pradžios niekas ypač nekontroliavo. Nuo 2012 m.
sausio 1 d. jų veiklą pavesta prižiūrėti Lietuvos bankui
• Didžiausia problema, kad žmonės į greitųjų kreditų davėjus kreipiasi lyg į
bankus, kurie turi gerą ar ne visai gerą vardą, bet visi žino – dirba pagal
griežtas taisykles. Ir išties, bankų ir kredito uni- jų veikla yra licencijuojama
• O greitųjų kreditų išdavimo tvarka, jų prisiimamos rizikos laipsnis ir saugi
jų veikla nėra reglamentuota. Greituosius vartojimo kreditus išduodančios
bendrovės savo pavadinimuose ar reklamoje dažnai vartoja žodžius bankas
arba kitus panašius kaip ir kredito institucijos ir taip klaidina žmones. Kai
kurios bendrovės naudoja labai agresyvią reklamą, stengdamosi kuo
daugiau pritraukti žmonių naudotis jų paslaugomis.
259
VGK etika
• Vartojimo kredito sutarties reklamoje, kurioje nurodoma palūkanų nor- ma
arba bet kokios su vartojimo kreditu susijusios išlaidos, privalo būti aiškiai, glaustai ir pastebimai nurodyta ši standartinė informacija:
• 1. fiksuotoji ir (arba) kintamoji vartojimo kredito palūkanų norma ir
informacija apie išlaidas, įtrauktas į bendrą vartojimo kredito kainą;
• 2. bendra vartojimo kredito suma;
• 3. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma;
• 4. jei taikoma, vartojimo kredito sutarties trukmė ir vartojimo kredito
grąžinimo terminas (kai jie nesutampa);
• 5. prekių ar paslaugų kaina ir bet kokio išankstinio mokėjimo suma, kai
vartojimo kreditas suteikiamas atidedant mokėjimą už konkrečias prekes
ar paslaugas;
• 6. jei taikoma, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma ir dali- nių
mokėjimų suma.
•
260
VGK etika
•
•
•
•
•
•
•
•
Nustatytos formos standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą turi būti
nurodyta (5 str.):
1) kredito rūšis;
2) vartojimo kredito davėjo ir, jei taikoma, vartojimo kredito tarpininko pavadinimas, buveinės adresas; kai
vartojimo kredito tarpininkas yra fizinis asmuo, – jo vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas;
3) bendra vartojimo kredito suma ir vartojimo kredito išmokėjimo sąly- gos;
4) vartojimo kredito sutarties trukmė ir vartojimo kredito grąžinimo ter- minas (kai jie nesutampa);
5) prekės ar paslaugos ir jų kainos, kai vartojimo kreditas suteikiamas atidedant mokėjimą už konkrečias
prekes ar paslaugas, taip pat suda- rant susietojo vartojimo kredito sutartis;
6) vartojimo kredito palūkanų norma, vartojimo kredito palūkanų nor- mos taikymo sąlygos ir, jei žinomas,
pradinei vartojimo kredito pa- lūkanų normai taikomas indeksas arba orientacinė vartojimo kre- dito
palūkanų norma, taip pat vartojimo kredito palūkanų normos keitimo laikotarpiai, sąlygos ir tvarka (jei
skirtingomis aplinkybėmis taikoma skirtinga vartojimo kredito palūkanų norma, šiame punkte nurodyta
informacija suteikiama apie visas taikomas vartojimo kre- dito palūkanų normas);
7) bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma ir kartu
pateikiamas standartinis pa- vyzdys, kuriame būtų paminėtos visos šios normos apskaičiavimo prielaidos
(jei vartojimo kredito sutartyje numatomi skirtingi lėšų išmokėjimo būdai ir dėl to taikomi skirtingi
mokesčiai ar vartojimo kredito palūkanų normos, vartojimo kredito davėjas privalo nurody- ti, kad šios
rūšies vartojimo kredito sutartyje numatyti skirtingi lėšų išmokėjimo būdai gali lemti didesnę bendros
vartojimo kredito kainos metinę normą).
261
VGK etika
• Bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti
vartoji- mo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų
pusiausvyros.
• Pasitaiko daug skaudžių atvejų, kai, paėmę greitąjį kreditą,
žmonės buvo klampinami į dar gilesnes skolas. Vartojimo
kredito įstatymas turėjo padėti įvesti tvarką greitųjų kreditų
sektoriuje, neleisti klaidinti žmonių
• pasitaiko nemažai atvejų, kai šių bendrovių teikiama gana
patraukli apie save informacija visuomenei (kartais nepaisant
įstatymų), neatsklei- džiant galimos rizikos, gali suklaidinti
patiklesnį vartotoją.
262