Transcript VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO PAGRINDAI Paskaitų medžiaga lekt. Dangis Gudelis

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO
PAGRINDAI
Paskaitų medžiaga
lekt. Dangis Gudelis
Viešojo administravimo katedra
Viešojo administravimo objektas
Paskaita Nr.1
Viešasis administravimas • “įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama
viešojo administravimo subjektų veikla, skirta
įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams
įgyvendinti priimant administracinius
sprendimus, teikiant įstatymų nustatytas
administracines paslaugas, administruojant
viešųjų paslaugų teikimą ir atliekant viešojo
administravimo subjekto vidaus administravimą.”
(LR Viešojo administravimo pakeitimo įstatymas, 2006 m. birželio 27 d. Nr. X-736,
2 straipsnio 1 punktas)
Viešojo administravimo sistema
Prezidentas
Seimas
Privatus
sektorius
Politinės
partijos
Vyriausybė
Valstybinio adminsitravimo
subjektai (centriniai, teritoriniai)
Savivaldybių administravimo subjektai
Teismai
Žiniasklaida
Kiti administravimo subjektai
NVO
Piliečiai
Valstybinės įmonės
Viešąsias paslaugas
teikiančios įstaigos
Viešojo administravimo sistema
Teisinė aplinka
Politinė aplinka
Organizacinė aplinka
Valstybinio administravimo
subjektai (centriniai, teritoriniai)
Savivaldybių administravimo subjektai
Kiti administravimo subjektai
Pagrindinės viešojo
administravimo sritys:
• 1) administracinis reglamentavimas,
administracinių aktų įgyvendinimo priežiūra
ar kontrolė;
• 2) administracinių paslaugų teikimas;
• 3) viešųjų paslaugų teikimo administravimas;
• 4) viešojo administravimo subjekto vidaus
administravimas.
(LR Viešojo administravimo pakeitimo įstatymas, 2006 m. birželio 27 d. Nr.
X-736, 5 straipsnis)
Administracinis reglamentavimas • viešojo administravimo subjekto veikla
leidžiant nuostatus, taisykles, reglamentus ir
kitus norminius teisės aktus įstatymams
įgyvendinti.
(LR Viešojo administravimo pakeitimo įstatymas, 2006 m. birželio 27 d. Nr. X736, 2 straipsnis 2 punktas)
Administracinis reglamentavimas:
• Teisė leisti administracinius aktus, reikalingus įstatymams ir
kitiems norminiams teisės aktams įgyvendinti
• Norminiai ir individualūs administraciniai aktai
• Pareiga konsultuotis su visuomenės interesams tam tikroje srityje
atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profesinių sąjungų,
kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais), o įstatymų
numatytais atvejais – ir su gyventojais ar jų grupėmis
• Individualių administracinių aktų objektyvumo, teisių ir pareigų,
apskundimo tvarkos reikalavimai
• Administracinių aktų priežiūra ir kontrolė
(LR Viešojo administravimo pakeitimo įstatymas, 2006 m. birželio 27 d. Nr. X-736,
6-9 straipsniai)
Vidaus administravimas • veikla, kuria užtikrinamas viešojo
administravimo subjekto savarankiškas
funkcionavimas (struktūros tvarkymas,
dokumentų, personalo, turimų materialinių ir
finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų
atlikti viešąjį administravimą.
(LR Viešojo administravimo pakeitimo įstatymas, 2006 m. birželio 27 d. Nr. X736, 2 straipsnis 3 punktas)
Vidaus administravimas:
• Vidaus administravimo tikslas – užtikrinti, kad viešojo
administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo
administravimo funkcijas.
• Viešojo administravimo subjektų vidaus administravimą
reglamentuoja įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės
aktai (nuostatai, statutai, veiklos (darbo) reglamentai,
pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos), vidaus
tvarkos taisyklės).
• Kontrolės formos – vidaus kontrolė ir vidaus auditas,
išorės auditas
((LR Viešojo administravimo pakeitimo įstatymas, 2006 m. birželio 27 d. Nr. X736, 11, 13 straipsniai)
Administracinių paslaugų teikimas:
• “Administracinė paslauga - viešojo administravimo subjekto
veiksmai išduodant asmenims leidimus (licencijas) ar
dokumentus, patvirtinančius atitinkamus juridinius faktus,
teikiant įstatymų nustatytą informaciją, vykdant administracinę
procedūrą. “
(LR Viešojo administravimo pakeitimo įstatymas, 2006 m. birželio 27 d. Nr. X736, 2 straipsnis 2 punktas)
• 1. Administracinės paslaugos yra: 1) leidimų (licencijų)
išdavimas; 2) dokumentų, patvirtinančių tam tikrus juridinius
faktus, išdavimas; 3) įstatymų nustatytos viešojo administravimo
subjekto turimos informacijos teikimas asmenims; 4)
administracinės procedūros vykdymas.
(LR Viešojo administravimo pakeitimo įstatymas, 2006 m. birželio 27 d. Nr. X736, 15 straipsnis 1 punktas)
Viešųjų paslaugų teikimo
administravimas:
“viešojo administravimo subjektų veikla nustatant viešųjų
paslaugų teikimo taisykles ir režimą, steigiant viešąsias įstaigas
arba išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas kitiems
asmenims, taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir
kontrolė.”
(LR Viešojo administravimo pakeitimo įstatymas, 2006 m. birželio 27 d. Nr. X736, 2 straipsnis 20 punktas)
• Atsakomybė už paslaugų teikimo teisėtumą
• VA institucija, kuri administruoja, pati negali teikti tos paslaugos
• Rinkliavas ar kitokį atlyginimą už viešųjų paslaugų teikimo
administravimą gali nustatyti tik įstatymai
(LR Viešojo administravimo pakeitimo įstatymas, 2006 m. birželio 27 d. Nr. X736, 16 straipsnis)
Kiti viešojo administravimo
apibrėžimai:
• Viešasis administravimas - tai valstybės tarnybos
veikla, kaip studijų sritis ir kaip profesija
• Viešasis administravimas – tai vykdomosios
valdžios institucijų veiksmų visuma, skirta
vyriausybės tikslų ir uždavinių įgyvendinimui
• Viešasis administravimas - tai politinių vertybių
įgyvendinimo sritis
• Viešasis administravimas – tai nacionalinės,
regioninės, vietinės ir tarptautinės valdžios
institucijų vykdomoji, įstatymų leidybos, teisminė,
administracinė ir reguliuojamoji veikla
Kiti viešojo administravimo
apibrėžimai:
• Teisiniai – įstatymų taikymas; reguliavimas
• Vadybiniai - vykdomoji valdžios funkcija; menas, o ne
mokslas, ir atvirkščiai; vadybos specialybė
• Profesiniai – profesija; praktiškas idealizmas; akademinė
sritis
• Politiniai - valdžios veikla; tiesioginė ir netiesioginė
veikla; etapas viešosios politikos formavimo cikle;
viešojo intereso įgyvendinimas; kolektyvinė veikla, kai
nepasiteisina individuali veikla
Viešasis interesas:
• Viešasis interesas neegzistuoja
• Viešasis interesas kaip daugumos interesas
• Viešasis interesas kaip racionalus ir visų
pripažįstamas, nustatomas nešališkai
• Viešasis interesas, kaip tai, ko siekia
valstybė
• Viešasis interesas kaip priešprieša
privatiems ir grupiniams interesams
Viešasis sektorius:
• Vyriausybės veikla ir jos pasekmės (tradicinis požiūris)
• Valstybės bendrieji sprendimai ir jų pasekmės (pabrėžiamas
įstatymų leidimas ir valdžia, o ne biudžeto paskirstymas)
• Vyriausybės vartojimas, investicijos ir išmokos (finansinis
apibrėžimas)
• Valstybės vartojimas ir investicijos (viešasis sektorius
nusakomas pagal tai, kaip išdėstyti ištekliai)
• Viešoji gamyba (du atvejai: kai vyriausybė teikia gamybos
priemones ir kai vyriausybei jos priklauso)
• Ūkio dalis, kurios nekontroliuoja individai, savanoriškos
organizacijos ir privačios įmonės
“Viešojo sektoriaus” apibrėžimo
dimensijos:
•
•
•
•
•
•
Individas
Išdėstymas (angl. allocation)
Paskirstymas (angl. distribution)
Gamyba (angl. production)
Nuosavybė
Biurokratija
Viešasis sektorius
Viešasis interesas
Viešoji nuosavybė
Viešoji teisė
Viešumas
…
Privatus sektorius
Pelnas
Privati nuosavybė
Civilinė teisė
Informacijos privatumas
…
Nėra aiškių ribų tarp viešojo ir privataus sektorių:
Valstybinių įmonių privatizavimas
Viešojo ir privataus sektorių partnerystė
Viešieji pirkimai
Rinkos problemos:
•
•
•
•
Viešosios gėrybės
Eksternalitetai (angl. externalities)
Natūrali monopolija
Netobula informacija
(pagal O.E. Hughes, Public Management and
Administration, psl. 92 - 97)
Gėrybių skirstymas:
• Privačios gėrybės (private goods)
• Viešosios gėrybės (public goods)
• Bendros nuosavybės gėrybės (common pool
goods)
• Mokamos gėrybės (toll goods)
• Rekomenduotinos gėrybės (merit goods)
• Klubinės gėrybės (club goods)
Viešųjų gėrybių savybės:
Vientisumas – gėrybės vartotojai, vartodami
gėrybę, nesukelia negatyvių pasekmių vienas kito
atžvilgiu; dėl vartojimo gėrybės prieinamumas
nemažėja
Neatskiriamumas – nėra techninių ir
ekonominių priemonių, kaip vartotojams būtų
galima neleisti gėrybės vartoti; tokiai gėrybei
neįmanoma nustatyti kainos
Viešojo sektoriaus funkcijos:
•
•
•
•
•
Institucijų kūrimas
Paskirstymas
Perskirstymas
Reguliavimas
Viešųjų paslaugų teikimas
(pagal Th. Lowi, The End of Liberalism)
Viešojo sektoriaus funkcijos:
•
•
•
•
•
•
Ekonominės infrastruktūros užtikrinimas
Kolektyvinių gėrybių ir paslaugų teikimas
Grupinių konfliktų sprendimas
Konkurencijos užtikrinimas
Gamtos išteklių apsauga
Gėrybių ir paslaugų minimumo individams
užtikrinimas
• Ekonomikos stabilizavimas
(pagal O.E. Hughes, Public Management and
Administration, psl. 103 – 107)
Valdžios įrankiai:
•
•
•
•
Teikimas
Subsidijavimas
Gamyba
Reguliavimas
(pagal O.E. Hughes, Public Management and
Administration, psl. 107 – 113)
Trys požiūriai viešajame
administravime:
• Politinis
• Teisinis
• Vadybinis
(Pagal D.H.Rosenbloom, Public Administration:
Understanding Management, Politics and Law in
the Public Sector)
Vadybinis požiūris viešajame
administravime:
• Tradicinis požiūris:
• NVV požiūris:
• Organizacinė struktūra:
biurokratinė
• Individai: beasmeniai
mechanizmo įrankiai
• Kognityvinis požiūris:
mokslinis metodas
• Biudžeto formavimas:
racionalios biudžeto
sudarymo sistemos
• Sprendimų priėmimas:
racionalus
• Organizacinė struktūra:
decentralizuota, kaip firmose
• Individai: klientai
• Kognityvinis požiūris:
pragmatinis, “viešojo
pasirinkimo”
• Biudžeto formavimas:
orientacija į išeigą ir išdavas
• Sprendimų priėmimas:
decentralizuotas, svarbus
dėmesingumas klientams
Politinis požiūris viešajame
administravime:
•
•
•
•
•
Organizacinė struktūra: pliuralizmas
Individai: grupių nariai
Kognityvinis požiūris: mokslinis metodas
Biudžeto formavimas: inkrementinis biudžeto sudarymas
Sprendimų priėmimas: inkrementinis
Teisinis požiūris viešajame
administravime:
•
•
•
•
•
Organizacinė struktūra: teismo procedūros
Individai: unikalūs asmenys, teisių subjektai
Kognityvinis požiūris: indukcinis
Biudžeto formavimas: teisių užtikrinimo finansavimas
Sprendimų priėmimas: precedentinis inkrementalizmas
Viešojo administravimo istorinė
raida
Paskaita Nr. 2
Valdymo praktika ir idėjos nuo
seniausių laikų iki Renesanso I:
• Senovės Egiptas, Babilonas – stiprus administracinis
aparatas irigaciniams darbams atlikti, piramidžių statybai
• Antikinė Graikija ir Roma – demokratinio valdymo
tradicijos miestuose valstybėse; sofistų, Platono, Aristotelio,
stoikų politinės idėjos; Romos privatinė teisė
• Viduramžiai – Bažnyčios įtaka administraciniams
sprendimams; Bažnyčia sprendė socialinius klausimus
Idėjos apie valdymą Platono
“Valstybėje”:
•
•
•
•
•
Geras gyvenimas – gyvenimas geroje valstybėje
Geras žmogus – geras pilietis
Geras žmogus negali egzistuoti blogoje valstybėje
Valstybę turi valdyti tie, kurie turi žinojimą – filosofai
Darbų paskirstymas ir kiekvieno iš jų geriausias
atlikimas – filosofai, kariai, žemdirbiai
• Būtini prigimtiniai gabumai ir pasirengimas –
(žmogiškųjų išteklių valdymo idėja)
• Valdymas - menas, paremtas tiksliomis žiniomis
• Visuomenė – žmonių, kurių sugebėjimai papildo vieni
kitus, poreikių bendras patenkinimas
Valdymo praktika ir idėjos nuo
seniausių laikų iki Renesanso II:
• Viduramžiai:
• Ankstyvasis feodalizmas – valstybiniai junginiai dideli, bet
trapūs;
• Feodalinis susikaldymas X – XII a. – smulkūs politiniai
junginiai, turintys didelę politinę valdžią ir savarankiškumą;
• Luominė monarchija XIII – XV a. – centralizacijos procesas
• Renesansas:
• Suklestėjo Italijos miestai-valstybės
• Aristotelio įtaka
• Makiavelio “Valdovas”
Kameralizmo idėjos XVII – XVIII a:
• XVII – XVIII a. absoliutizmas Prancūzijoje, Austrijoje ir
Prūsijoje
• “policija” suprantama kaip įvairių administravimo funkcijų
vykdymas
• Kameraliniai mokslai padėjo monarchams tvarkyti finansus
• Žemės ūkio, miško, kasyklų, pramonės ir amatų disciplinos
• Valdymas, ekonominė politika, finansai, mokesčiai, prekybos
reikalai
• Merkantilistinė ekonomika ir valstybės intervencija į ūkį
• Kameralizmas pagrindė Vokietijos suvienijimo idėjas
Vokiečių – austrų administravimo
mokyklos raida XIX – XX a. I:
Hegelio teisės filosofija:
• valstybės ir pilietinės visuomenės atskyrimas
• Pilietinė visuomenė užtikrina komunalines paslaugas, atlieka
policijos pareigas, derina gamybinius interesus; valstybė šias
funkcijas reguliuoja
• Hegelis vertino valdančią pareigūnų klasę, kuri atstovauja
visuomenės “protui”
• Papročiai, rangų ir autoriteto hierarchija, o ne demokratinis
procesas
Vokiečių – austrų administravimo
mokyklos raida XIX – XX a. II:
Lorencas fon Steinas:
• Hegelio filosofijos ir teisinio pozityvizmo įtaka
• 7 tomų veikalas “Administravimo mokslas”
(Verwaltunglehre) (1865 – 1868)
• Atskyrė administravimo mokslą nuo administracinės teisės
• Pagrindė Vokietijos socialinę politiką
Prancūzų administravimo mokyklos
raida
• H. Fayolis
• M.Croizier
• Empirinių sociologinių tyrimo metodų
panaudojimas administracinės teisės srityje
Viešojo administravimo raida
Jungtinėse Valstijose XVIII – XIX a.:
•
•
•
•
JAV Nepriklausomybės deklaracija 1776 m.
Džentelmenų valdymas –1776 – 1829 m.
“Grobio dalybų” sistema – 1829 – 1883 m.
Pendeltono aktas – valstybės tarnybos reforma,
“nuopelnų sistemos” sukūrimas – 1883 m.
• W.Wilsono “Administravimo tyrimas” – 1887 m.
Viešojo administravimo paradigmos
JAV:
• Administravimo ir politikos dichotomija
1900 – 1926 m.
• Administravimo principai, jų kritika ir atsakas į tą kritiką
1927 – 1937 m., 1938 – 1947 m., 1947 – 1950 m.
• Viešasis administravimas kaip politikos mokslas
1950 – 1970 m.
• Viešasis administravimas kaip vadyba
1956 – 1976 m.
• Viešasis administravimas kaip viešasis administravimas
nuo 1970 m.
(pagal N. Henry, Public Administration and Public Affairs)
Woodrowas Wilsonas
(1856 – 1924 m.):
•
•
•
•
•
“Administravimo tyrimas” 1887 m.
JAV Prezidentas (1913 – 1921 m.)
Administravimo modelių paieška privačiame sektoriuje
Administravimo efektyvumas
Siūlymas įdiegti atskirus valdžios centrus, kurie kontroliuotų
hierarchines struktūras
• Valdžios integracija ir centralizavimas
• Administravimo įstaigų izoliavimas nuo politinių procesų
• Politikai priima sprendimus, administratoriai juos įgyvendina
Frankas Goodnowas
(1859 – 1939 m.)
• “Politika ir administravimas” (1900 m.), “Socialinė reforma ir
konstitucija” (1911 m.)
• Šiuolaikinės savivaldos tyrimų pionierius
• Griežto valdžių atskyrimo ir formalistinio požiūrio į valdžią
kritika
• Įstatymų leidybos centralizavimą turi sekti administracinis
decentralizavimas, kad valstybinė valia būtų pritaikyta
bendruomenės poreikiams
• Valdžios praktika keičia formalų horizontalų ir vertikalų valdžių
atskyrimą
Williamas F. Willoughby:
• Kartu su W.W. Willoughby “Jungtinių Valstijų valdžia ir
administravimas” (1891 m.). “Viešojo administravimo principai”
(1927 m.), “Šiuolaikinių valstybių valdžia” (1936 m.)
• Penkios valdžios rūšys: įstatymų leidžiamoji, vykdomoji,
teisminė, administravimas, elektoratas
• Efektyvaus administravimo principai: įsakymų vienovė,
hierarchinė valdžia darbo pasidalijimas
• Dėmesys struktūrai, kontrolei, efektyvumui
• Du būdai užtikrinti administracinę atskaitomybę: 1) iš anksto
detaliai aprašyti veiklą, 2) suteikti daugiau laisvės ir reikalauti
ataskaitų
• Vykdomosios valdžios departamentų veiklos sujungimas, kad
atliekantys panašias funkcijas būtų vienas šalia kito
Leonardas D. White’as:
• “Viešojo administravimo studijų įvadas” (1926 m.)
• Centralizacija ir integracija
• Centralizacija užtikrina vienodas paslaugas ir vienodą piliečių
traktavimą
• Centralizacijos pavojus demokratinei visuomenei
• Argumentai prieš centralizaciją: (1) kai kuriuos reikalus geriau
tvarkyti vietiniu lygmeniu; (2) centre administracijos pareigūnai
gali elgtis savavališkai ir svarbiausia; (3) centralizacija neleis
piliečiams įgyti patirties atliekant savo pilietines pareigas.
• Integracija – siekis valdžios institucijas sujungti į vieną darinį
vadovaujamą vieno pareigūno siekiant spręsti koordinavimo
problemas
• Dėmesys atskaitomybės ir kontrolės mechanizmams
A.Hamiltono ir T.Jeffersono paveldas:
• A. Hamiltonas: stipri, plačių įgaliojimų
vykdomoji valdžia; vieninga centralizuota
administracinė struktūra
• T. Jeffersonas: įstatymų leidybos valdžios
pirmenybė; vykdomoji valdžia turi paklusti
griežtiems teisiniams ir konstituciniams
apribojimams
Frederickas W. Tayloras (1856 – 1915):
•
•
•
•
•
•
•
•
“Parduotuvės vadyba” (1901), “Mokslinės vadybos principai” (1911)
Mokslinis metodas vadyboje; dėsnių, taisyklių, principų paieška
Vienas geriausias būdas darbui atlikti; “laiko ir judesių” tyrimai
Siūlymai vadovams atlikti eksperimentus, detaliai planuoti darbo
procesą, standartizuoti darbą
Atlyginimo pagal darbą sistema, veiklos matavimo sistemos
Centralizuotas planavimas ir kontrolė
Funkcinė organizacijos struktūra
Įtaka viešajame sektoriuje: municipalinių tyrimų biurai, valdžios
operacijų sistematizavimas ir standartizavimas, standartizuotos
apskaitos procedūros, pareigų aprašymai, atlyginimų struktūros,
individualaus veiklos vertinimo technikos, veiklos standartai,
statistinės veiklos ataskaitos, centralizuoti žaliavų pirkimai, vadovų
mokymai, planavimas, apklausos, programų vertinimas
Henry Fayolis (1841 – 1925 m.)
• Angliakasybos inžinierius, kompanijos direktorius,
Administravimo tyrimų centro direktorius; “Bendroji ir
promonės vadyba” (1916)
• Organizacijos valdymo veiklos: vadybos, techninės, komercinės,
finansinės, saugumo, apskaitos
• Vadybos funkcijos: planavimas, organizavimas, komandavimas,
koordinavimas, kontrolė
• Administravimo principai: darbo padalinimas, valdžia ir
atsakomybė, disciplina, įsakymų vienovė, vadovavimo vienovė,
individualaus intereso subordinavimas bendrajam interesui,
atlyginimas personalui, centralizavimas, hierarchinė grandinė,
tvarka, teisingumas, personalo stabilumas, iniciatyvumas, esprit
de corps
• Administravimo metodai: tyrimas, veiklos planai, statistinės
ataskaitos, posėdžiai, organizacijos schema
J. Mooney ir A.C. Reiley
administracinės struktūros principai:
• koordinavimas per vieningą valdymą, veikiantį
hierarchinės valdymo linijos principu - kiekvienas
asmuo turi vieną viršininką
• skaliarinis principas - vertikalus įvairių organizacijos
lygių suskirstymas, pvz., skirtumas tarp generolo ir
eilinio yra skaliarinis
• funkcinis principas - t.y. įvairios organizacijos
funkcijos gali būti sugrupuotos; tai reiškė horizontalų
darbo pasidalinimą
• santykiai tarp linijinių pareigybių ir personalo - linija
reiškia valdžią, o personalas – idėjas ir konsultacijas
New Yorko municipalinių tyrimų
biuras:
• Įsteigtas 1906 m.
• Geros valdžios teorijos principai:
– Efektyvus viešųjų paslaugų teikimas yra viešojo intereso
pagrindas
– Viešųjų paslaugų administravimas turi būti atskirtas nuo
politikos, turi būti įgyvendinamas per autonomiškas renkamas
valdybas ir komisijas
– Turi būti panaudojami moksliniai metodai valstybės tarnyboje,
nuopelnų sistema, specializuotas mokymas
– Valdžioje taikomi mokslinės vadybos principai, biudžeto
formavimo, apskaitos, viešųjų pirkimų procedūros, valdžia
kaip verslas
Lutheris Halsey Gulickas
1892 – 1993 m.
•
•
•
•
•
•
•
•
•
New Yorko Municipalinių tyrimų biuro direktorius nuo 1921 m.
Su Urwicku “Administravimo mokslo darbai” (1937)
Administravimo principų paieška
Darbo specializavimas pagal tikslą, procesą, asmenis ir vietą
Vadovo funkcijos: POSDCORB – planavimas, organizavimas,
personalo vadyba, vadovavimas, koordinavimas, atsiskaitymas,
biudžeto formavimas
Kontrolės apimties principas
Įsakymo vienovės principas
Homogeniškumo principas
Štabo principas (line – staff)
Maxas Weberis (1864 – 1920 m.):
• “Protestantizmo etika ir kapitalizmo dvasia”; “Socialinės ir
ekonominės organizacijos teorija”; “Ūkis ir visuomenė”;
“Biurokratija”; “Politika kaip pašaukimas”
• Trys teisėtos valdžios tipai: charizmatinė, tradicinė, teisinė –
racionali valdžia; trys administracinių sistemų tipai: charizmatinė,
feodalinė, biurokratinė
• Politikos ir administravimo atskyrimas (peismistinis požiūris
biurokratijos atžvilgiu)
• Biurokratija kaip atskira grupė, kuri gali pasipriešinti politikų
valiai; valdininkų politinė kontrolė – esminė demokratijos
problema
• “idealaus tipo” metodologija (kiek reiškiniai atitinka idealų
modelį?)
Weberio biurokratijos principai:
• Fiksuotos oficialios pareigos – pareigūnai atlieka aiškiai
apibrėžtas užduotis savo kompetencijos ribose
• Valdžios hierarchija – pareigos suskirstytos hierachiškai;
komandinė grandinė
• Taisyklių sistema – elgesio taisyklės apriboja valdžios veikimo
sritį; taisyklės nustato, kaip turi būti atliktas darbas, priimti
sprendimai
• Techninė ekspertizė – atrenkant pareigūnus, svarbi kompetencija
• Karjeros tarnyba – įstaiga nėra pareigūnų asmeninė nuosavybė,
jie už darbą gauna fiksuotą atlygį
• Veiklos dokumentavimas – visos taisyklės, sprendimai ir
veiksmai fiksuojami raštu
Weberio biurokratijos modelio kritika I:
• R.K. Mertonas: biurokratijos tendencija tikslus ir priemones
sukeisti vietomis; biurokratijos disfunkcijos; įstaigos interesai
tampa svarbesni už visuomeninius tiksus
• P.Selznickas: ekspertų viršenybė organizacijose, patyrimo
pervertinimas, demokratinės organizacijos biurokratizavimas
• H.Wilensky’is: konfliktas tarp specialistų ir administracinio
personalo
• A.Gouldneris: pavaldinių elgesio kontrolės neigiami padariniai,
subordinacijos kritika, reikalinga įvertinti individų interesus
• Ch.Argyrisas: konfliktas tarp formaliosios organizacijos
poreikių ir individo reikmių, neformaliosios struktūros reikšmė
• A.Downsas: “normalusis” ir “nenormalusis” biurokratijos
nelankstumas, lėtėjimo efektas, longitudinė perspektyva
Weberio biurokratijos modelio kritika II:
• Jordanas, Rhodesas, Schmitteris, etc.: biurokratijos
nepriklausomybė nuo Vyriausybės, biurokratijos ir privačių
organizacijų tarpusavio priklausomybė; Beamtenherrschaft
• J.Marchas, J.P.Olsenas: iracionalumas, chaosas, “šiukšlių dežės”
modelis
• W.Niskanenas: įstaigos biudžeto maksimizavimas, socialinis
neefektyvumas, siūlomos reformos panaikinant įstaigų pranašumą
informacijos srityje, sukuriant įstaigų konkurenciją
• G.Tullockas: nefektyvumas, švaistymas, neatsakingumas kaip
įstaigos autonomijos pasekmė, hierarchinė struktūra trukdo
kontroliuoti
• A.Downsas: biurokratai siekia ne viešojo intereso, o savo
asmeninės naudos: galios, pajamų, prestižo, patogumo, saviraiškos
ir pan.
Herbertas A. Simonas (1916 – 2001 m.):
• Nobelio premijos laureatas 1978 m.
• |Administravimo priežodžiai”; “Administracinė elgsena”; su
J.Marchu “Organizacijos”
• Loginio pozityvizmo įtaka
• Administravimo principų kritika
• Tyrimo metodas: faktų nuo vertybių atskyrimas, eksperimentinio
tyrimo programa
• Dėmesys priemonėms, o ne tikslams, administravimo metodams,
o ne principams
• “Riboto racionalumo” samprata
• “Administracinis žmogus”
• Terminai “priėmimo zona”, “paskaita-įnašas”, “pasitenkinimas”
Administravimo principų kritika
H.Simono “Administravimo
priežodžiuose”:
• Specializavimas
• Įsakymų vienovė – šis principas neleidžia orgnizacijai
pasinaudoti diferencijuoto vadovavimo pranašumais
• Kontrolės apimtis – “plokščios” organizacijos kartais gali
būti efektyvesnės
• Organizavimas pagal tikslą, procesą, asmenis ir vietą –
galimos skirtingos organizavimo formos
Chesteris Bernardas (1886 – 1961 m.)
•
•
•
•
•
•
•
•
“Vadovo funkcijos” (1948)
“paskatos-įnašai”, “priėmimo zona”
Organizacija kaip asmenų veiksmų arba jėgų sistema
Individo poreikių patenkinimas, bendradarbiavimas
Pagrindinė vadovo funkcija – organizacijos išlaikymas
Valdžia kaip bendravimo ir tvarkos forma
Neformalios organizacijos reikšmė
Vadovas turi siekti sutaikyti konfliktuojančias jėgas
Dwightas Waldo
• “Administracinė valstybė” (1948); “Demokratinio administravimo
raida” (1952)
• Koks santykis tarp administracijos praktikos ir demokratijos
teorijos?
• Nekritiškas administracinio požiūrio pripažinimas yra socialinė
problema
• Problemos kyla iš administracinių principų taikymo
• Demokratinio viešojo administravimo konteksto suvokimas
Viešasis administravimas
demokratinėje valstybėje
Paskaita Nr. 3
Politinės ideologijos
demokratinėje valstybėje:
• Liberalizmas
• Konservatizmas
• Socializmas
Valstybės teorijos:
•
•
•
•
•
Pliuralizmas
Elito teorija
Marksizmas
Korporatizmas
“Naujosios dešinės” teorija
Marksizmas
• Visuomenės pamatą sudaro klasės, kurios skiriasi
savo santykiu su gamybos priemonėmis:
savininkai (buržuazija) ir darbininkai
(proletariatas)
• Klasės nėra lygios: buržuazija yra dominuojanti
klasė, o proletariatas yra jai pavaldus
• Valstybė atstovauja dominuojančios klasės
interesus
• Biurokratija yra dominuojančios klasės
įrankis
• Stiprėjant klasių kovai, biurokratija auga
• Valstybės biurokratijai būdingas slaptumas,
nekompetencija, imperializmas
• Tikima, kad biurokratija “išnyks” kartu su
valstybe
Klasikinė elito teorija
• Elitas reiškia grupę žmonių, turinčių
neproporcingai didelę galią ir įtaką
• Mosca tikėjo, kad mažuma visada valdo daugumą
• Biurokratinė valstybė yra tokia, kurioje tam tikri
individai turi kontolę ir valdžią valstybės
funkcijoms (išskaidytoms į departamentus)
• Svarbu bandyti apriboti šią valdžią
• Michelso “Geležinis oligarchijos dėsnis”
• Biurokratija yra kliūtis demokratijai, tačiau
biurokratija yra neišvengiama
Weberis
• Biurokratija yra neišvengiama dėl jos
racionalumo
• Nežinomas biurorkatų turimos valdžios
dydis ir neaišku, ar reikalinga jų kontrolė
• Įvedė teisinės racionalios valdžios,
įtvirtintos įstatymuose ir norminuose
aktuose, sąvoką
Pliuralizmas
• Pagrindinė prielaida yra ta, kad politika – tai
grupių konkurencija politinėje rinkoje
• Vyriausybės sprendimai yra sąlyginai atviros
konkurencijos tarp grupių, siekiančių įgyvendinti
ar apginti savo interesus, rezultatas
• Grupės skirstomos įvairiai: ekonominės,
geografinės, lingvistinės, etninės, religinės, lyčių,
kokios nors problemos ir kt.
• Grupės konkuruoja siekdamos užsitikrinti
Vyriausybės dėmesį ir siekdamos politinės įtakos
• Ankstyvoji teorija suprato Vyriausybę kaip
registratorę – fiksuojančią visus reikalavimus ir
stebinčią, kas nugalės
• Grupių lygybė ir lygus priėjimas prie Vyriausybės
• Šiuolaikiniai pliuralistiniai aiškinimai atsisakė šių
nuostatų ir dabar laikomasi požiūrio, kad
Vyriausybė yra viena iš daugelio veikėjų/grupių,
konkuruojančių dėl įtakos; yra supratimas, kad ne
visi interesai yra atstovaujami; suvokiama, kad
Vyriausybės blokuoja kai kuriuos interesus
Pliuralizmo trumpas
apibūdinimas:
• Valdžia plačiai pasiskirsčiusi sistemoje
• Individai yra santykinai laisvi organizuotis, jie
bando daryti poveikkį Vyriausybei
• Vyriausybės sprendimai yra kompromisai tarp
konkuruojančių interesų
• Skirtingos politikos sritys pritraukia skirtingas
grupes
• Interesų grupių veikla pakeičia individų ir partijų
veiklą politinėje sistemoje
Biurokratija pliuralistinėje
teorijoje
• Išaugęs politinių sistemų sudėtingumas reiškia,
kad biurokratai dažnai tampa interesų grupių
taikiniu
• Biurokratija išplėtoja stiprius ryšius su kai
kuriomis grupėmis; gali net tapti nuo jų
priklausoma, tapti jų įkaite (klientelistiniai
departamentai)
• Biurokratinę valdžią apsprendžia konkurencija
biurokratijoje dėl valdžios ir išteklių ir kitos
politinės institucijos
Šiuolaikinė elito teorija
• Valdantys ir valdomieji
• Nedidelis elitų iš aukštesnių socioekonominių
sluoksnių skaičius, panašios vertybės,
nepriklausomybė
• Sprendimai atitinka elitų interesus
• Biurokratai priklauso šiai nereprezentatyviai
elitinei grupei
• Technokratinė teorija daro prielaidą, kad žinios ir
ekspertizė padaro biurokratiją galingiausia grupe
politinėje sistemoje
Neomarksizmas
• Trys pagrindiniai politikos tipai:
– Legitimacija (netiesiogiai remia kapitalistinę
sistemą; pvz., gerovės politika, darbo įstatymai)
– Akumuliacija (skatina kapitalo akumuliavimą)
– Prievarta (kraštutiniu atveju tvarkai išsaugoti
panaudoja prievartą)
Nors kapitalistinėje visuomenėje verslas ne
visuomet nugali, viešoji politika paprastai
atitinka dominuojančios klasės interesus
Trumpas neomarksizmo
apibūdinimas:
• Buržuazija kontroliuoja privatų ekonomikos
sektorių ir formuoja viešąją politiką, kuri
palengvina kapitalo akumuliavimą
• Kontrolė kyla iš fakto, kad viešosios institucijos
personalą sudaro buržuazija, partijas finansuoja
buržuazija, ji kontroliuoja stipriausias interesų
grupes, ir valstybė yra nuo jos priklausoma
• Pavaldi klasė turi prisitaikyti prie politikos, kuri
legitimuoja kapitalistinę sistemą
• Kraštutiniu atveju kontrolė užtikrinama prievartos
būdu
Biurokratija neomarksizme:
• Biurokratija tarnauja valdančios klasės
interesams, kadangi:
– Biurorkatijos vertybės ir nuostatos sutampa su
tos klasės vertybėmis ir nuostatomis
– Kad biurokratija galėtų tarnauti savo pačios
interesams, reikalingas kapitalistinės sistemos ir
ūkio tęstinumas
– Valdančioji klasė turi sugebėjimų ir reikiamas
priemones iškelti savo interesus, o biurokratija į
tai atsako
Korporatizmas
• Trišalis institucinis darinys tarp valstybės ir
organizuotų interesų elitų (paprastai atsovaujančių
verslą ir profsąjungas)
• Valstybė įgyja garantuotą organizacijų paramą
prarasdama dalį nepriklausomybės
• Organizacijos įgyja garantuotą atstovavimą
prarasdamos dalį nepriklausomybės
• Kai kuriose šalyse, pvz., vakarų Europoje, tai yra
formalūs dariniai
• Vieni teigia, kad tokioms struktūroms reikia
mažiau biurokratijos
• Kiti teigia, kad reikia daugiau
– Atstovų
– Tyrimų
“Gerovės valstybės” raidos
etapai:
• Minimali “gerovės valstybė” - iki XX a. 4ojo dešimtmečio
• Klasikinė “gerovės valstybė” – nuo XX a.
4-ojo dešimtmečio iki XX a. 9-ojo
dešimtmečio
• “Gerovės valstybės” reformavimas – nuo
XX a. 9- ojo dešimtmečio
Trys “gerovės valstybės”
modeliai:
• Institucinis perskirstomasis – Skandinavijos
šalys
• Liberalus marginalinis – JAV, Japonija
• Konservatyvus – Vokietija, Austrija
Viešasis administravimo vaidmuo
politikos formavimo procese
Paskaita Nr.4
Viešosios politikos analizės raida I:
• H. Lasswelas, D. Lerneris, Politikos mokslai,
1951 m.
• Operacijų tyrimai, sprendimų analizė karinėse
organizacijose po II-ojo pasaulinio karo
• PPBS (planning-programing-budgeting) sistema
• JAV prezidento Johnsono “Didžiosios
visuomenės”, “Kovos su skurdu”, “Naujųjų
aukštumų” programos 7-ame dešimtmetyje
• Politikos vertinimo tyrimai
Viešosios politikos analizės raida II:
• H. Lasswelas – tarpdiciplininė pozicija, “minties tanko”
American Policy Commision steigėjas, politinio proceso stadijų
koncepcija (1956 m.)
• D.Eastonas – sisteminis požiūris, “juodosios dėžės”
modelis, politinio proceso konceptualizavimas įeigos ir išeigos
terminais darbai 1953 m., 1965 m.
• H.Simonas – “riboto”, bet tobulėjančio racionalumo idėja,
sprendimų priėmimo procesas – žinios, sumanymas,
pasirinkimas
• Ch.Lindblomas – inkrementalizmo teoretikas (1959 m.),
“išsikapanojimo mokslas”, alternatyva stadijų modeliui –
modelis, kuris remiasi galios ir stadijų sąveikos veiksniu
“Viešosios politikos” apibrėžimai:
• politika (policy)- “politinis įžvalgumas;
valdymo menas; apdairus elgesys;
gudrumas; vyriausybės, partijos ir pan.
veiksmų kursas”
• politinių tikslų aibė, racionali nuostata,
valdžios sprendimai, išeiga, rezultatas,
programa, veiklos sritis ir kt.
• Politika (politics) – asociacijos su
“šališkumu”, “korupcija”
“Politikos analizės” apibrėžimai:
• “Politikos analizė” (policy analysis):
– “Analizė politikai” - teikianti žinių politiniam
procesui; politikos determinančių analizė,
politikos turinio analizė
– “Politikos analizė” - politinio proceso analizė,
teikianti žinių apie politikos formavimą ir
įgyvendinimą; politikos propagavimas,
informacija politikai
– Politikos monitoringas ir vertinimas
Politikos formavimo proceso
etapai:
•
•
•
•
•
Problemų iškėlimas
Darbotvarkės sudarymas
Sprendimų priėmimas
Įgyvendinimas
Vertinimas
Politikos problemų sampratos:
• Pozityvistinė – problema yra objektyvus tikrovės
reiškinys, nukrypimas nuo normos
• Konstruktyvistinė – problema egzistuoja tuomet, kai ji
yra suvokiama kaip problema visuomenėje
•
•
•
•
Globalinės problemos
Regioninės problemos
Nacionalinės problemos
Lokalinės problemos
Kaip apibrėžiamos viešosios
politikos problemos?
• Simboliai – pasakojimai, sinekdocha,
metaforos, dviprasmybė
• Skaičiai
• Priežastys
• Interesai
Politikos adresatai (schema):
Politika
Naudos gavėjai
Tikslinės grupės
Sprendimų priėmimo modeliai:
• Racionalus sprendimų priėmimo modelis
• Inkrementinis sprendimų priėmimo modelis
• “Mišraus skenavimo” sprendimų priėmimo
modelis
• “Šiukšlių dėžės” sprendimų priėmimo
modelis
Racionalaus modelio bruožai:
•
•
•
•
•
•
Sprendimų rengėjai kontroliuoja politinių problemų atskyrimą
tam, kad galėtų šias problemas palyginti tarpusavyje
Sprendimų rengėjai apibrėžia tikslus, vertybes ir sąlygas,
išskiria jas pagal svarbą sprendimų priėmimo procese
Priimant sprendimus, yra siūlomos ir išbandomos įvairios
alternatyvos
Priimantiems sprendimus, yra žinomos visos išvados, gautos
priėmus kiekvieną alternatyvą
Kiekviena pasirenkama alternatyva bei planuojami rezultatai
palyginami su kitomis alternatyvomis ir rezultatais
Sprendimus priimantieji turi sugebėti atrinkti alternatyvą ir jos
pasekmes, kurios maksimizuoja tikslų, vertybių ir sąlygų
įgyvendinimo galimybes
Inkrementinio modelio bruožai:
•
•
•
•
•
tikslų ir sąlygų tarpusavio sąveikos, o ne skirtumų paieška
Sprendžiant problemas, atsižvelgiama ne į visas galimas
alternatyvas, o tik į tas, kurios ne daug skiriasi nuo esamos
politikos, bet nėra šiai politikai kardinaliai priešingos
Tik tuomet, jei alternatyva pripažįstama “svarbia”, jai skiriama
pakankamai dėmesio
Kadangi, moderuojant pozicijų skirtumus, inkrementalizmas
leidžia panaudoti daug įvairių reguliavimo variantų ir
vadybinių metodų, tarp sprendimų priėmėjų sumažėja konfliktų
Inkrementinė teorija eliminuoja absoliučiai “teisingus”ir
pozityvius sprendimus, geriausi sprendimai pasiekiami
susitarimų, kompromisų pagrindu
Politikos įgyvendinimo teorijos:
• Įgyvendinimas “iš viršaus į apačią” – įgyvendinimo
sėkmės sąlygos: pakankami finansiniai ištekliai, koordinavimas,
hierarchinė atskaitomybė, kompetencija ir pan. (tobulas
administravimas)
• Įgyvendinimas “iš apačios į viršų” – įgyvendinimo
sėkmės sąlygos: suinteresuotų grupių palaikymas, politikos
bendruomenės, politinė kultūra
Politikos vertinimo požiūriai:
•
•
•
•
•
Faktais pagrįstas vertinimas
Teorija pagrįstas vertinimas
Dėmesingas vertinimas
Realistinis vertinimas
Dalyvių vertinimas
• Procesų (processes) ir išdavų (outcomes)
vertinimas
Viešasis administravimas ir
privatus sektorius
Paskaita Nr. 5
Reguliavimo tikslai:
• Apsaugoti vartotojus
• Apsaugoti rinkos dalyvius
• Apsaugoti darbuotojus (darbo rinkos
dalyvius)
• Apsaugoti visuomenę
Reguliavimo formos:
• Teisinis reguliavimas
• Administracinis reguliavimas
• Ūkinis reguliavimas
Reguliavimo rūšys:
•
•
•
•
•
•
Konkurencijos reguliavimas
Kainų reguliavimas
Aplinkosaugos reguliavimas
Prekių ir paslaugų kokybės reguliavimas
Prekybos reguliavimas
Darbo saugos reguliavimas
– socialinė sauga
– profesinė sauga
Konkurencijos reguliavimas:
• Uždaviniai: kartelinių susitarimų draudimas,
piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi
kontrolė, koncentracijos kontrolė, nesąžiningos
konkurencijos, klaidinančios reklamos
draudimas, antidempingo ribojimas tarptautinėje
prekyboje, vidaus dempingo ribojimas
• LR teisės aktai: Konkurencijos (1999 m.),
Antidempingo, Reklamos (2000 m.)
• LR institucijos: Konkurencijos taryba (1999 m.)
Kainų reguliavimas (1):
• Reguliuojamos kainos Lietuvoje: energetikos,
komunalinių paslaugų, transporto, pašto ir
telekomunikacijų paslaugų, vaistų, darbo jėgos, žemės
ūkio produktų supirkimo
• Minimalios kainos – siekiama apsaugoti
prekių/paslaugų tiekėjus
• Maksimalios kainos – siekiama apsaugoti
prekių/paslaugų vartotojus
• Fiksuotos kainos
• Kainų reguliavimo motyvai:
– monopolis; išnaudojimas; socialinių problemų sprendimas;
valstybės nuosavybė; biurokratinių reikalavimų vykdymas
Kainų reguliavimas (2):
• LR teisės aktai:
– Kainų (1990 m.), Energetikos (1997 m. pakeit.), Transporto
veiklos pagrindų (1998 m. pakeit.), Gamtinių dujų (2001 m.),
Elektros energetikos (2002 m.), Šilumos ūkio (2003 m.); Kelių,
Geležinkelio, Vidaus vandenų transporto kodeksai; Pašto (2004
m.), Elektroninių ryšių (2004 m.); Darbo kodeksas,
Vyriausybės nutarimai dėl minimaliojo darbo užmokesčio
didinimo ; Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio
reguliavimo (1994 m.)
• LR institucijos:
– Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (nuo 1995
m.) – kainų kontrolė, licencijavimas; Ryšių reguliavimo
tarnyba (nuo 2001 m.) – pašto paslaugų tarifai; Darbo
inspekcija – minimalus darbo užmokestis
Prekių ir paslaugų kokybės reguliavimas:
• Tikslai ir uždaviniai: kokybės standartų prekėms ir paslaugoms
nustatymas, vartotojų teisių apsauga, produktų sauga, produktų
patekimo į vidaus rinką kontrolė
• LR teisės aktai:
– Produktų saugos (1999 m.), Produktų patekimo į rinką ribojimo
priemonių taikymo taisyklės (2002 m.), techniniai reglamentai,
taisyklės, higienos normos įvairioms produktų grupėms;
Vartotojų teisių gynimo įstatymas (1994 m.), Civilinis
kodeksas, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas; Biokuro,
Tabako kontrolės, Statybos, Reklamos ir kt. įstatymai; kokybės
standartai
• LR institucijos: Valstybinė ne maisto produktų inspekcija (nuo
2000 m.), Standartizacijos departamentas (1990 m.), Statybos
produkcijos sertifikavimo centras (1996 m.), Nacionalinė vartotojų
teisių apsaugos tarnyba (2001 m.), Valstybinė maisto ir
veterinarijos tarnyba
Aplinkosaugos reguliavimas:
• Tikslai: oro, vandens, žemės gelmių, augalijos, gyvūnijos, miškų,
kraštovaizdžio apsauga
• LR teisės aktai: Aplinkos apsaugos, Aplinkos apsaugos
valstybinės kontrolės, Aplinkos monitoringo, Aplinkos oro
apsaugos, Atliekų tvarkymo, Jūros aplinkos apsaugos, Miškų,
Vandens, Žemės gelmių, Žuvininkystės, Medžioklės, Saugomų
teritorijų, Teritorijų planavimo, Mokesčio už aplinkos teršimą ir
kt.; Administracinių teisės pažeidimų kodeksas
• LR institucijos: Aplinkos apsaugos inspekcija, Aplinkos apsaugos
agentūra, Atominės energetikos saugos inspekcija, Radioaktyvių
atliekų tvarkymo agentūra, Saugomų teritorijų tarnyba, Teritorijų
planavimo departamentas, Valstybinė teritorijų planavimo ir
statybos inspekcija
Darbo saugos reguliavimas:
• Tikslai: socialinė saugos (apmokėjimo, darbo ir poilsio
laiko, lengvatų ir garantijų) užtikrinimas, profesinės
saugos ir sveikatos darbe užtikrinimas
• LR teisės aktai:
– Darbo kodeksas, Darbuotojų saugos ir sveikatos darbe (2003
m.), Valstybinės darbo inspekcijos (2003 m.), Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo (2003
m, pakeit.), Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe
ar susirgimų profesine liga (2005 m.), Profesinės sveikatos
priežiūros (1999 m.), Potencialiai pavojingų įrenginių
priežiūros (2000 m., pakeit.); saugos taisyklės, techniniai
reglamentai, higienos normos, standartai; nedarbo socialinio
• LR institucijos:
– Valstybinė darbo inspekcija (nuo 1992 m.)
Prekybos reguliavimas:
• Užsienio prekyba - nacionalinės rinkos dalyvių
apsauga; viešieji pirkimai – mokesčių mokėtojų
apsauga; vidaus prekyba – vartotojų apsauga
• protekcionistinė ir liberali prekybos politika
• eksporto paramos ir importo pakeitimo strategijos
• LR teisės aktai: Muitinės (2004 m.), Strateginių prekių
importo, eksporto ir tranzito kontrolės (2004 m.);
Prekių ženklinimo taisyklės, Mažmeninės prekybos
taisyklės; Viešųjų pirkimų (2002 m.)
• LR institucijos: Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos
reguliavimo agentūra (1998 m.) – eksperto plėtra,
intervenciniai pirkimai; Muitinės departamentas;
Viešųjų pirkimų tarnyba
Ūkio subjektų reglamentavimas ir
licencijavimas:
• Tikslai: ūkio subjekto statuso apibrėžimas,
“įėjimo į rinką” kontrolė
• LR teisės aktai:
– Civilinis kodeksas, Akcinių bendrovių, Valstybės ir
savivaldybės įmonių, Individualių įmonių, Žemės
ūkio bendrovių, Kooperatinių bendrovių
(kooperatyvų), Ūkinių bendrijų, Europos bendrovių
įst.
• LR institucijos: Ūkio ministerija, Mokesčių
inspekcija, savivaldybių administracijos
Licencijos ir leidimai:
• Prekybai alkoholiniams gėrimais, tabaku
• Gamtinių dujų perdavimui, paskirstymui ir laikymui
• Bankrotų administravimo ir įmonių restruktūrizavimo
paslaugų teikimui
• Turizmo paslaugų teikimui
• Naftos produktų prekybai
• Metalo laužo ir atliekų supirkimui
• Tekstilės ir prieno prekių importui
• Vėliavų gamybai
• Elektros energijos gamybai, eksportui, importui,
tiesioginės linijos tiesimui
Finansų rinkos reguliavimas:
• Paskolos, indėliai, draudimai, lošimai, vertybiniai popieriai –
finansinės paslaugos; bankų, investicinių fondų, pensijų fondų,
draudimo įmonių, finansų maklerio įmonių veiklos reguliavimas;
investuotojų ir draudėjų interesų apsauga
• LR teisės aktai:
– Finansų įstaigų (2002 m.), Draudimo (2003 m.),
Hipotekinių kreditų ir hipotekinių obligacijų, Bankų,
Lietuvos banko, Vertybinių popierių rinkos, Indėlių
ir įsipareigojimų investuotojams draudimo ir kt. įst.;
Azartinių lošimų, Loterijų įst.
• LR institucijos:
– Draudimo priežiūros komisija, Lošuimų komisija,
Lietuvos bankas, Vertybinių popierių komisija
Lietuvos banko funkcijos:
• Lietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslą atlieka šias funkcijas:
- vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją;
- formuoja ir vykdo pinigų politiką;
- nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;
- valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;
- atlieka valstybės iždo agento funkcijas;
- išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir
leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių steigimui,
prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principus ir
atskaitomybės tvarką;
- kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus
tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;
- renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios
statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos
skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą;
- nustato Lietuvos Respublikos kredito įstaigų skyrių, veikiančių Lietuvos
Respublikoje, finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;
- skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių
atsiskaitymo sistemų veikimą.
Valstybės parama verslui:
• Paramos formos:
– mokesčių lengvatos pradedančioms veikti įmonėms,
lengvatiniai kreditai, mokesčių administravimo tobulinimas,
informacinė parama verslininkams, Valstybės fondo garantijos
kreditams gauti, verslo draudimas, galimybė išpirkti
nuomojamas patalpas, maksimalios mokesčių ribos nustatymas,
konsultavimas, verslo inkubatoriai, fondų finansinė parama,
kvalifikacijos kėlimo paslaugos lengvatinėmis sąlygomis
• LR teisės aktai: Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros
(2002 m.)
• LR institucijos: Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros
agentūra, Verslo paramos agentūra – struktūrinių fondų
parama; verslo informacijos centrai (42), verslo
inkubatoriai (7 inkub., 172 įmonės – 2005 m.)
Privatizavimo etapai Lietuvoje:
• privatizavimas, Lietuvos piliečiams išdalinant
investicinius čekius, ir aukcionų būdu kitiems
juridiniams ir fiziniams asmenims (parduota
5714 objektų už 3,4 mlrd. litų);
• nuo 1996m. antrasis etapas – privatizavimas per
Valstybės turto fondą (1119 objektų už 2,8
mlrd. litų – 1996 – 1999 m.)
• LR institucijos: Valstybės turto fondas,
Privatizavimo komisija
Verslo dalyvavimas politikos
formavime:
• piliečių įtikinėjimas
• dalyvavimas rinkimuose
– per fondus remiamos partijos
– rinkimuose remiamasi turimomis organizacijomis
– verslininkai turi glaudžius asmeninius ryšius su
politikais ir pan.
Viešasis administravimas ir
visuomenė
Paskaita Nr.6
Pilietinė visuomenė • tai visos savanoriškos organizacijos tarp
individo ir valstybės
• pozityvi būrimosi į draugijas reikšmė
valstybės valdymui (Pilietinė visuomenė I)
• pilietinių draugijų svarba kaip atsvara
valstybei (Pilietinė visuomenė II)
Pilietinė visuomenė svarbi, nes:
• ji galinti išplėsti aktyvų piliečių dalyvavimą;
• ji išreiškia pasiektą skirtingų vertybių sintezę siekiant gero
gyvenimo (Walzer: 1991:293-304);
• ji yra laisvės siekio moderniajame pasaulyje priešakys
(Taylor: 1990, 95-118);
• ji numato paslankesnę gyvenimo skalės sampratą,
pabrėždama “savanorišką įvairių draugijų, bažnyčių ir
bendruomenių pasirinkimą, reikalaudama, kad sprendimai
būtų daromi lokaliai ir nebūtų kontroliuojami valstybės ir
jos biurokratinių struktūrų” (Bell: 1995, 38-56); bei
• ji galinti mus išvesti anapus autoritarizmo kraštutinumų
(Tismaneanu: 1992).
R.Putnamo pilietinės visuomenės
samprata:
• Bowling Alone (“Kai žaidiama kėgliais po
vieną”, 1995 m.)
– kuo silpnesnė visuomenė, tuo silpnesnė ekonomika
– Kuo silpnesnė visuomenė, tuo silpnesnė valstybė
• Making Democracy Work (“Kad demokratija
veiktų, 1994 m.)
– Šiaurės Italijos valdymo struktūros veiksmingesnės,
nes tankesni pilietinio dalyvavimo tinklai, kuriuos
puoselėja pilietinės asociacijos
– Tankesni pilietiniai tinklai įgalina piliečių
kooperavimąsi bendros naudos labui
Piliečių dalyvavimą valdyme
užtikrina šios teisės:
•
•
•
•
•
teisė į informaciją
žodžio laisvė
teisė burtis į draugijas
peticijos teisė
teisė kreiptis į teismą
Piliečių dalyvavimo valdyme būdai:
• Dalyvavimas Seimo, savivaldybių, Prezidento
rinkimuose
• Dalyvavimas referendumuose
• Prašymų ir skundų teikimas
• Bylinėjimasis teismuose
• Įstatymų leidybos iniciatyvos
• Informacijos gavimas ir teikimas
• Nevyriausybinių organizacijų veikla
• Bendruomenių veikla
• Politinių partijų veikla
Piliečių dalyvavimo tipai (kopėčios):
Pilietinė kontrolė
Deleguota valdžia
Partnerystė
Nuraminimas
Konsultavimas
Informavimas
Terapija
Manipuliavimas
Piliečių valdžia
Simboliška priemonė
Nedalyvavimas
Bendruomenė • visuma žmonių, esančių apibrėžtoje
teritorijoje, interesų ar kitų požymių erdvėje
•
• pvz., konkretaus kaimo bendruomenė – tai
visuma gyventojų, gyvenančių tame kaime
Bendruomenių susidarymo pagrindas:
•
•
•
•
•
•
•
Teritorinis – pvz., kaimo, seniūnijos
Religinis – pvz., katalikų, liuteronų
Profesinis – pvz., architektų, gydytojų
Tautinis – pvz., lietuvių, rusų
Veiklos – pvz., Kuršių nerijos mylėtojų
Poreikių – pvz., mokyklos
Politinis – visuomeninis – pvz., profesinė
sąjunga
Nevyriausybinė organizacija –
• tai laisva piliečių valia įkurta demokratinė
organizacija, kuri tarnauja visuomenės ar
jos grupių labui, nesiekia pelno ir
tiesioginio dalyvavimo valstybės valdyme
Nevyriausybinėms organizacijoms
būdingi bruožai:
• Organizacinė forma (registruotas juridinis asmuo);
• Prigimtinė nepriklausomybė nuo valdžios ir valdymo
institucijų;
• Ne pelno paskirstymo principas – gautas pelnas
investuojamas į pagrindinę įstatuose numatytą veiklą, o ne
padalinams steigėjams, nariams ar dalininkams;
• Savivalda ir demokratiškas sprendimų priėmimas;
• Savanoriškumas – laisvas narių įstojimas ir išstojimas,
savanoriškai dovanotas turtas ir lėšos;
• Tarnavimas visuomenės labui, o ne individui ar šeimai.
NVO tipai (Kortenas):
• - savanoriškos organizacijos, kurios vykdo socialinę
misiją remdamosi visuomenės vertybėmis
• - viešųjų paslaugų sutarčių dalyviai – organizacijos,
funkcionuojančios kaip į rinką orientuotos ne pelno
įmonės, tarnaujančios visuomenės tikslams
• - piliečių organizacijos, reprezentuojančios savo narių
interesus
- viešosios politikos įgyvendinimo NVO, kurias
įsteigia valdžios institucijos
NVO tipai (II):
•
•
•
•
•
Socialinės
Jaunimo
Kultūrinės
Sporto
Pilietinės
NVO tipai (III):
• Tarptautinės NVO (INGO)
• Į verslą orientuotos tarptautinės NVO
(BINGO)
• Aplinkosauginės NVO (ENGO)
• Vyriausybės valdomos NVO (GONGO)
• Kvaziautonominės NVO (QUANGO) –
pvz., Tarptautinė standartizacijos
organizacija
NVO tipai (Pasaulio banko
klasifikacija):
• Propagavimo (advocacy)
• Operacinės (operational)
– Bendruomeninės
– Nacionalinės
– tarptautinės
NVO privalumai:
• Stiprūs ryšiai su paprastais žmonėmis
• Ekspertinės žinios, kaip plėtoti atskirus
sektorius
• Sugebėjimai kurti inovacijas ir prisitaikyti
• Procesinis požiūris į plėtrą
• Dalyvavimu pagrįstos metodologijos ir
įrankiai
• Ilgalaikiai veiklos įsipareigojimai
• Sąnaudų veiksmingumas
NVO trūkumai:
•
•
•
•
Ribotos finansų ir valdymo žinios bei įgūdžiai
Riboti instituciniai gebėjimai
Ribotos galimybės pačioms išsilaikyti
Tarporganizacinio bendravimo ir koordinavimo
stygius
• Nedidelio masto intervencijos
• Platesnio socialinio ir ekonominio konteksto
supratimo stygius
NVO ir vyriausybės santykių
modeliai:
- valdžios dominavimo modelis - valdžia vaidina
svarbiausią vaidmenį tiek paslaugų finansavime, tiek
kūrime ir teikime
- NVO sektoriaus dominavimo modelis pagrindinis vaidmuo priklauso NVO
- Lygiagretus modelis - valdžios ir NVO sektoriai
vienodai įtraukti į socialinių paslaugų finansavimą ir
teikimą, bet kiekvieno sritis yra apibrėžta
• - Bendradarbiavimo modelis - valdžia ir NVO
dirba kartu, o ne atskirai; vyriausybė teikia finansavimą,
o NVO – paslaugas
Valdžios institucijų pagalba NVO:
• - NVO finansinis rėmimas
• - informacijos apie vyriausybės paramą NVO
skleidimas
• - NVO vadovų rengimas
• - materialinės bazės kūrimas
• - įstatymų lengvatos NVO (mokesčių, PVM
lengvatos)
Savivaldybių ir NVO
bendradarbiavimo sritys:
•
•
•
•
•
•
- socialinės paslaugos
- sveikatos apsauga
- socialinių problemų sprendimas
- mokymas ir švietimas
- kultūra ir menas
- ekologija ir gamtos apsauga
- sportas ir turizmas
NVO teisinis statusas Lietuvoje:
• Viešoji įstaiga - tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno
nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio
tikslas − tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą
(Viešųjų įstaigų įst., 2004 m. sausio mėn.)
• Asociacija - savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės
viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą,
atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius
interesus (Asociacijų įst., 2004 m. sausio mėn.)
• Labdaros ir paramos fondas - savo pavadinimą turintis ribotos
civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio pagrindiniai veiklos
tikslai – labdaros arba (ir) paramos bei kitokios pagalbos teikimas (...)
fiziniams ir juridiniams asmenims mokslo, kultūros, švietimo, meno, religijos,
sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkos apsaugos ir
kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse
(Labdaros ir paramos fondų įst., 2003 m. gruodžio mėn.)
Valda (angl. governance) • Politinės valdžios ir institucinių išteklių
panaudojimas, siekiant spręsti visuomenės
problemas
• Institucijų, valdžios struktūrų ir
bendradarbiavimo panaudojimas išteklių
išdėstymui, koordinavimui ir kontrolei
visuomenėje
• Valda, tai ne valdžia (angl. government)
Geros valdos principai:
• Gera valda – angl. good governance
• Principai:
–
–
–
–
–
–
–
–
–
Dalyvavimas
Įstatymų viršenybė
Skaidrumas
Jautrumas
Orientacija į sutarimą
Lygybė ir įtraukimas
Efektyvumas ir veiksmingumas
Atskaitomybė
Žmogaus teisių apsauga
Socialinių paslaugų sistemos raidos
etapai:
• 1945 – 1960 m. – socialinių paslaugų sistemos kūrimosi
laikotarpis; atsirado terminas “socialinės paslaugos”;
kūrėsi socialinių paslaugų tinklas Vakarų Europoje
• 1960 – 1990 m. – kokybinio socialinių paslaugų
plėtojimo, naujų paramos formų paieškos etapas
• Nuo 1990 m. – socialinių paslaugų sistemos
reformavimo, pertvarkymo etapas
LR socialinės apsaugos sistema:
• Socialinis draudimas – garantijos, kurias
turi mokantys socialinio draudimo įnašus
asmenys
• Socialinė parama – garantijos, kurias turi
visi gyventojai priklausomai ne nuo įmokų
mokėjimo, bet nuo pagalbos poreikio
Socialinė parama:
• Pašalpos ir piniginės išmokos
• Šalpa daiktais
• Socialinės paslaugos ir globa
(LR Socialinės paramos koncepcija, 1994)
Socialinių paslaugų klientai:
• Pagyvenę, seni žmonės
• Suaugę neįgalūs žmonės (su fizine negalia, su proto
negalia)
• Neįgalūs vaikai (su fizine negalia, su proto negalia)
• Vaikai netekę tėvų globos, našlaičiai
• Probleminės šeimos ir vaikai iš probleminių šeimų
• Rizikos grupės (piktnaudžiaujantieji alkoholiu,
narkotikais, buvę kaliniai, benamiai, prostitutės ir kt.)
• Kitos grupės (etninės mažumos, pabėgeliai, emigrantai ir
kt.)
Socialinių paslaugų įstaigos
pagal pavaldumą:
• Valstybinės
• Savivaldybių
• Nevyriausybinių organizacijų, religinių
bendruomenių, privačios
Socialinių paslaugų klasifikacija:
Bendrosios paslaugos
–
–
–
–
–
Informacijos teikimas ir konsultavimas
Pagalba namuose (pagrindinės, papildomos)
Slauga namuose
Globos pinigų skyrimas
Kitos (maitinimo organizavimas, karšto maisto
pristatymas, aprūpinimas būtiniausiais daiktais,
asmens higienos, transporto paslaugos, vertimas
ženklų kalba, aprūpinimas kompensacine technika,
būsto ir aplinkos pritaikymo)
Specialiosios paslaugos
Pagalba namuose:
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Socialinis darbas
Bendravimas
Asmeninės higienos ir priežiūros paslaugos
Asmens sveikatos priežiūros paslaugos
Maitinimo organizavimas
Maisto paruošimas
Būsto pritaikymo asmens saugumui užtikrinti organizavimas
Namų tvarkymas
Pavedimų vykdymas
Vaikų priežiūra
Ūkinių darbų organizavimas
Priežiūra namuose nakties metu
Specialios paslaugos:
• Paslaugos nestacionariose globos įstaigose
– Dienos globos įstaigos
– Laikino gyvenimo įstaigos
• Paslaugos stacionariose globos įstaigose
– Stacionarios globos įstaigos seniems žmonėms (senų
žmonių globos namai, specializuoti globos ir slaugos
namai, specialieji globos namai, savarankiško
gyvenimo namai)
– Stacionarios globos įstaigos vaikams (laikinos vaikų
globos namai, šeimyna, vaikų globos namai)
– Stacionarios globos įstaigos žmonėms su negalia
Įstatymai, reglamentuojantys
socialinių paslaugų teikimą:
• LR invalidų socialinės integracijos
įstatymas, 1991 m.
• LR socialinių paslaugų įstatymas, 1996 m.
• LR socialinių paslaugų įstatymo
įgyvendinimo įstatymas, 1996 m.
• LR vaiko globos įstatymas, 1998 m.
Socialinių paslaugų teikimo
principai:
•
•
•
•
•
•
•
•
Savanoriškumas
Adekvatumas
Savipagalbos skatinimas
Požiūris į visumą
Lankstumas
Tęstinumas
Normalizavimas
Bendradarbiavimo principas
Socialinių paslaugų poreikių
nustatymo būdai:
• Bendruomenės lygmeniu
–
–
–
–
–
Socialiniai rodikliai
Bendruomenės narių sociologinė apklausa
Socialinių paslaugų teikėjų apklausos
Atviri bendruomenės susirinkimai
Ekspertų apklausa
• Individo lygmeniu
– Asmens savarankiškumoo vertinimas ir kt.
Socialinių paslaugų kokybė:
• Atitikties kokybė – standartų atitikimas
• Reikalavimų kokybė – vartotojų reikalavimų
atitikimas
• Įsiteikimo kokybė – paslauga pranoksta vartotojo
lūkesčius
Baecker kokybės samprata:
• Struktūrinė kokybė
• Proceso kokybė
• Rezultato kokybė
Socialinių paslaugų standartų
sritys:
• Administravimo, vadybos standartai
• Aplinkos standartai
• Paslaugų standartai
– Poreikių vertinimo metodikos
– Įstaigos vidaus tvarkos reglamentavimas
– Asmenų siuntimo, priėmimo į atitinkama įstaigą
tvarka
– Apskundimo tvarkos reglamentavimas
– Paslaugų krepšelio apimtis ir struktūra
Švietimo sektorių
reglamentuojantys įstatymai:
•
•
•
•
•
Mokslo ir studijų įstatymas, 1991 m.
Švietimo įstatymas, 1991 m.
Profesinio mokymo įstatymas, 1997 m.
Specialiojo ugdymo įstatymas, 1998 m.
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas,
1998 m.
• Aukštojo mokslo įstatymas, 2000 m.
• Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas, 2003 m.
Lietuvos švietimo sistema apima:
• 1) formalųjį švietimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį
ugdymą, profesinį mokymą, aukštesniąsias ir aukštojo
mokslo studijas)
• 2) neformalųjį švietimą (ikimokyklinį, priešmokyklinį
ugdymą ir kitą neformalųjį vaikų bei suaugusiųjų
švietimą)
• 3) savišvietą
• 4) pagalbą mokiniui (informacinę, psichologinę, socialinę
pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą
bei sveikatos priežiūrą mokykloje)
• 5) pagalbą mokytojui ir mokyklai (informacinę,
konsultacinę, kvalifikacijos tobulinimo bei kitą pagalbą)
Švietimo sistemos uždaviniai:
• 1) puoselėti asmens dvasines ir fizines galias, padėti tvirtus
•
•
•
•
dorovės ir sveikos gyvensenos pagrindus, ugdyti intelektą,
sudaryti sąlygas individualybei plėtoti;
2) suteikti jaunajai kartai bendrąjį ir profesinį išsilavinimą,
atitinkantį dabarties mokslo ir kultūros lygį;
3) sudaryti Lietuvos gyventojams tęstinio lavinimosi galimybes;
4) ugdyti pilietiškumą, asmens teisių ir pareigų šeimai, tautai,
visuomenei ir Lietuvos valstybei sampratą bei poreikį dalyvauti
Lietuvos
Respublikos
kultūriniame,
visuomeniniame,
ekonominiame ir politiniame gyvenime;
5) užtikrinti tradicinių religinių bendrijų nariams tokias pat teises
ir sąlygas kaip ir visiems gyventojams ugdyti savo vaikus
švietimo įstaigose pagal įsitikinimus.
Mokyklų tipai:
• bendrojo lavinimo mokyklos
– Mokyklos-darželiai, pradinės mokyklos, pagrindinės mokyklos,
jaunimo mokyklos, vidurinės mokyklos, gimnazijos, ligoninės
mokyklos, sanatorijos mokyklos, suaugusiųjų mokyklos,
ugdymo centrai ir kt.
• meninio ir sportinio ugdymo mokyklos, vykdančios
formaliojo ugdymo programas ar jų modulius
• profesinės mokyklos
• aukštesniosios mokyklos
• aukštosios mokyklos
• šleisti lėšas)
Tarpinstituciniai ryšiai viešojo
administravimo sistemoje
Paskaita Nr. 7
Savivaldybės sampratos:
• Savivaldybė – ypatinga žmonių bendruomenė
(žmonių santalka, socialinė organizacija,
socialinė grupė), tvarkanti dalį visuomenės
bendrųjų reikalų
• Savivaldybė – žmonių specialiųjų organizacijų
(institucijų), vykdančių savo veiklą valstybės
teritorijos dalyje ir kryptingai veikiančių toje
teritorijoje gyvenančius žmones bei jų socialines
grupes, tvarkant dalį bendrųjų visuomenės
reikalų, visuma
Savivaldybių modeliai JAV:
• Komisijinis
• Tarybos-administratoriaus
• Tarybos-mero
– Stipraus mero
– Silpno mero
Savivaldybių modeliai Vokietijoje:
•
•
•
•
•
Tarybos-mero
Tarybos-burmistro
Tarybos-administratoriaus
Tarybos-magistrato
Rytų Vokietijos savivaldybių
Vietos savivaldos reforma Lietuvoje
nuo 1990-ųjų metų:
• Vietos savivaldos pagrindų įstatymas (1990 m.
vasario 12 d.)
• Vietos savivaldos įstatymas (1994 m. liepos 7 d.)
• Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas
(2001 m. spalio 12 d.)
• Konstitucinio teismo nutarimas (2002 m. gruodžio
24 d.)
• Vietos savivaldos įstatymo pakeitimas (2003 m.
vasario 25 d.)
Vietos savivaldos sistema Lietuvoje
1990-1995-aisiais metais:
• Tarybos-administratoriaus modelis
• Žemesniosios pakopos savivaldybės (526 vienetai)
– Viršaitis, viršaičio pavaduotojas, viršaičio aparatas – ne
tarybos nariai
– Taryba, tarybos pirmininkas ir pavaduotojas
• Aukštesniosios pakopos savivaldybės (55 vienetai) –
respublikiniai miestai ir rajonai
– Savivaldybės valdytojas ir valdyba (vykdomosios
institucijos)
– Valdybos nariai: valdytojas, valdytojo pavaduotojai,
valdybos sekretorius – ne iš tarybos narių
– Valdybos skyriai ir tarnybos
– Savivaldybės taryba, tarybos pirmininkas, prezidiumas,
revizijos komisija (iki 1992 m.)
Vietos savivaldos sistema Lietuvoje 19952003-aisiais metais:
• Vienpakopės sistemos sukūrimas – 56 miestų ir rajonų
savivaldybės, nuo 2000 m. – 60 savivaldybių
• Apskričių – prefekto tipo teritorinių valstybinio administravimo
subjektų įsteigimas (10 apskričių)
• Grynosios proporcinės rinkimų sistemos sukūrimas (partijų
kandidatų sąrašai)
• Tarybos-burmistro (renkamas meras ir pavaduotojas iš tarybos
narių) arba tarybos-magistrato modeliai (renkamas meras,
pavaduotojas ir valdyba iš tarybos narių)
• Politinės institucijos atskirtos nuo savivaldybės administracijos,
savivaldybės administratoriaus pareigybės įvedimas
• Savivaldybės kontrolieriaus, seniūno pareigybių įvedimas (ne iš
tarybos narių)
• Savarankiškųjų ir valstybės deleguotojų funkcijų atskyrimas
• Nuo 1997 m. – mero aparatas (pavaduotojai, patarėjai), seniūnas ne
iš tarybos narių
Vietos savivaldos sistema Lietuvoje
nuo 2003-ųjų metų:
• Politinę valdžią vykdo tik savivaldybės taryba
• Vykdomoji institucija – administracijos
direktorius – ne tarybos narys
• Vykdomoji institucija atsiskaito savivaldybės
tarybai
• Administracijos direktorius – ir administracijos
vadovas
• Tarybos – administratoriaus modelis
Savivaldybių institucijos (pagal aktualią
Vietos savivaldos įstatymo redakciją 2007 01):
Meras
– Pavaduotojai
• Administracijos direktorius
– Pavaduotojai
– Administracija
• Taryba
– Kolegija, komitetai, komisijos
• Savivaldybės kontrolierius
• Viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos ir įmonės
Savivaldybių funkcijos (pagal aktualią
Vietos savivaldos įstatymo redakciją 2007 01):
Pagal sprendimų priėmimo laisvę:
• Savarankiškosios
• Ribotai savarankiškos (priskirtosios)
• Valstybinės (perduotos savivaldybėms)
• Sutartinės
Pagal veiklos pobūdį:
• Vietos valdžios
• Viešojo administravimo
• Viešųjų paslaugų teikimo
Savarankiškosios savivaldybių funkcijos (pagal
aktualią redakciją 2007 01):
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
1) ikimokyklinis vaikų ugdymas;
2) vaikų ir jaunimo papildomas ugdymas bei užimtumas, profesinis mokymas;
3) suaugusiųjų neformalusis švietimas;
4) maitinimo paslaugų teikimas ikimokyklinio ugdymo bei bendrojo lavinimo
įstaigose;
5) socialinių paslaugų įstaigų steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su
visuomeninėmis organizacijomis;
6) savivaldybės gyventojų sveikatos priežiūros rėmimas iš savivaldybės biudžeto;
7) gyventojų užimtumo, kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo organizavimas,
viešųjų bei sezoninių darbų organizavimas;
8) dalyvavimas užtikrinant viešąją tvarką ir gyventojų rimtį (nusikaltimų kontrolės ir
prevencijos vietinių programų kūrimas ir įgyvendinimas pasitelkiant savivaldybių
teritoriją aptarnaujančias policijos įstaigas bei įtraukiant į šią veiklą visuomenines
organizacijas ir gyventojus);
9) kūno kultūros ir sporto plėtojimas;
10) turizmo ir gyventojų poilsio organizavimas;
11) savivaldybės saugomų teritorijų steigimas, vietinės reikšmės gamtos bei kultūros
paveldo objektų paskelbimas savivaldybės saugomais objektais;
12)sąlygų verslo plėtrai sudarymas ir šios veiklos skatinimas;
13) kitos funkcijos, kurios nepriskirtos valstybės institucijoms.
Priskirtosios funkcijos (pagal aktualią
įstatymo redakciją 2007 01) (I):
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
1) vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo organizavimas;
2) kaimo bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, gyvenančių toli nuo mokyklos, nemokamo
pavežėjimo į mokyklas ir į namus organizavimas;
3) vaikų ir jaunimo teisių apsauga, savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų
mokymosi bendrojo lavinimo ar kitokioje švietimo sistemos mokykloje užtikrinimas;
4) socialinių paslaugų ir kitos socialinės paramos teikimas;
5) sąlygų neįgalių gyventojų (invalidų, visiškos negalios invalidų) socialiniam integravimui į
bendruomenę sudarymas;
6) savivaldybių sveikatos programų rengimas ir įgyvendinimas;
7) pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra;
8) alkoholio ir tabako reklamos draudimo ir ribojimo laikymosi ant išorinės reklamos priemonių
kontrolė;
9) teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių
įgyvendinimas;
10) gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas (muziejų, teatrų bei kitų
kultūros įstaigų steigimas ir jų veiklos priežiūra), savivaldybių viešųjų bibliotekų steigimas ir jų
veiklos priežiūra;
11) statybos ir architektūros reikalavimų užtikrinimas;
12) kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių bei savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų
tvarkymas ir apsauga;
13) statinių naudojimo priežiūra, leidimų statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti statinius
išdavimas pagal kompetenciją;
Priskirtosios funkcijos (pagal aktualią
įstatymo redakciją 2007 01) (II):
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
14) infrastruktūros, socialinės ir ekonominės raidos planavimas, turizmo, būsto, smulkaus ir
vidutinio verslo plėtros programų rengimas;
15) savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir
disponavimas juo;
16) šilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotėkų surinkimo ir valymo organizavimas;
17) valstybės paramos būstui įsigyti tvarkymas, socialinių būstų suteikimas;
18) aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga;
19) sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir
tvarkos viešosiose vietose užtikrinimas;
20) komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo bei perdirbimo
organizavimas ir sąvartynų įrengimas bei eksploatavimas;
21) vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų
užtikrinimas;
22) keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas;
23) adresų (gatvių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybės teritorijoje esančių ir jai nuosavybės teise
priklausančių objektų pavadinimų, pastatų bei gyvenamųjų namų ir butų numerių) suteikimas ir
keitimas;
24) ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas bei kapinių priežiūros organizavimas;
25) dalyvavimas formuojant ir įgyvendinant regionų plėtros programas;
26) prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos turgavietėse bei viešosiose vietose nustatymas;
27) leidimų (licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.
Valstybinės funkcijos (pagal aktualią
įstatymo redakciją 2007 01) (I):
• 1) civilinės būklės aktų registravimas;
• 2) įstatymų priskirtų registrų tvarkymas ir duomenų teikimas valstybės
registrams;
• 3) civilinės saugos organizavimas;
• 4) savivaldybės priešgaisrinių tarnybų organizavimas;
• 5) dalyvavimas valdant valstybinius parkus;
• 6) kompensacijų (šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui,
lengvatinio keleivių vežimo ir kt.) skaičiavimas ir mokėjimas;
• 7) mažas pajamas turinčių šeimų vaikų nemokamo maitinimo organizavimas
visų tipų bendrojo lavinimo mokyklose;
• 8) socialinių išmokų skaičiavimas ir mokėjimas;
• 9) savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas,
naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise;
• 10) piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų
dalis, butus, ūkinės ir komercinės paskirties pastatus nagrinėjimas bei
sprendimų dėl nuosavybės teisės atkūrimo priėmimas;
Valstybinės funkcijos (pagal aktualią
įstatymo redakciją 2007 01) (II):
• 11) valstybės garantijų nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų
gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdymas;
• 12) dokumentų pilietybei suteikti rengimas;
• 13) valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė;
• 14) savivaldybėms pagal teisės aktuspriskirtų archyvinių dokumentų
tvarkymas;
• 15) dalyvavimas atrenkant šauktinius į karo tarnybą;
• 16) statistikos duomenų teikimas;
• 17) dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones bei
gyventojų užimtumo programas;
• 18) dalyvavimas organizuojant Respublikos Prezidento, Seimo ir savivaldybių
tarybų rinkimus;
• 19) dalyvavimas rengiant gyventojų apklausas ir referendumus;
• 20) dalyvavimas atliekant gyventojų ir būstųbei kitus visuotinius surašymus;
• 21) kitos įstatymų perduotos funkcijos.
Tarpvyriausybinių santykių raida JAV:
• “Sluoksniuoto pyrago” federalizmas, 1890 - 1930(konfliktai
tarp valstijų ir vietos valdžių; neaiškiai apibrėžtos ribos ir įtakos sferos;
nedaug kontaktų tarp skirtingų sluoksnių)
• “Marmurinio pyrago” federalizmas, 1930 - 1960
(bendradarbiavimo federalizmas; sprendžiamos bendros Depresijos, II
pasaulinio karo, komunizmo sukeltos problemos; veikia
tarpvyriausybinė komanda)
• “Vandens čiaupo” federalizmas, 1940 - 1970 (koncentruotas
federalizmas; tarpvyriausybiniai ryšiai funkciniai, specifiniai;
nacionalinis planavimas, detalūs kategoriniai grantai, tam tikrų
paslaugų standartų priežiūra)
• “Žydintis” federalizmas, 1950 - 1970 (kūrybinis federalizmas;
sprendžiamos įvairios socialinės problemos; Johnsono “Didžiosios
visuomenės” programa; pilieičių dalyvavimas, programinis planavimas
ir kt.)
Tarpvyriausybinių santykių raida JAV:
• “Saugomos užtvaros” federalizmas, 1960 - 1980
(konkurencija, koordinavimo, programų efektyvumo problemos;
kategorinių grantų reorganizavimas, blokiniai grantai)
• “Fasadinis” federalizmas, 1970 - 1980 (stipri federalinė valdžia,
tarpvyriausybiniai ryšiai - tik fasadiniai; paskolos, tiesioginiai
Washingtono kontaktai su vietos valdžia)
• “Pasirūpink savimi” federalizmas, nuo 1980 (federalinis
deficitas, sumažinta federalinės valdžios parama subnacionalinei
valdžiai; konkurencija ne dėl federalinių grantų, bet dėl bet kokių
pajamų šaltinių; valstijos ir vietos valdžia išmoko teikti paslaugas
efektyviai)
Mandatai (federaliniai tarpvyriausybinio
reguliavimo aktai):
•
•
•
•
Persikertantys reikalavimai
Standartų reikalavimai
Sankcijos
Tiesioginiai nurodymai
Federalinės vyriausybės paramos
valstijoms ir vietos valdžiai formos:
• Specifinės dotacijos (88proc.)
– formulės dotacijos (skirstomi pagal kokią nors
formulę)
– projekto/diskrecinės dotacijos (federaliniai
administratoriai juos skiria savo nuožiūra)
– formulės/projekto dotacijos (federalinių
administratorių pasirinkimas formulės ribose)
• Bendrosios dotacijos (11proc.) (valstijų ir vietos
valdžioms suteikiama laisvė pačioms pasirinkti kaip išleisti
lėšas)
Biudžeto valdymas ir strateginis
planavimas viešajame
sektoriuje
Paskaita Nr.8
Valstybės piniginiai ištekliai:
•
•
•
•
Valstybės biudžetas
Savivaldybių biudžetai
Skolintos ir investuotos lėšos
Nebiudžetiniai fondai:
– Valstybinio socialinio draudimo fondas
– Privalomojo sveikatos draudimo fondas
– Kiti fondai (Privatizavimo fondas, Kaimo rėmimo
fondas, Kultūros ir sporto rėmimo fondas ir kt.)
Valstybės biudžeto pajamos
Nemokestinės pajamos
Kitos pajamos
Biudžetinių įstaigų
pajamos
už teikiamas
paslaugas
Negrąžintinė
finansinė
parama
Mokestinės pajamos
Pajamos iš valstybės
turto
Lietuvos banko
likutinis pelnas
Pridėtinės vertės
mokestis
Akcizai
Mokestis už
valstybės gamtos
išteklius
Mokestis už valstybės
kapitalo naudojimą
Dotacijos
Kitos pajamos
Pelno mokestis
Palūkanos už paskolas
ūkio subjektams
Konsulinis mokestis
Tarptautinės prekybos
ir sandorių
mokesčiai
Valstybės rinkliavos
Savivaldybių biudžetų pajamos:
•
•
•
•
•
•
•
pajamos iš mokesčių, gaunamos į savivaldybių biudžetus pagal
įstatymus ir kitus teisės aktus
pajamos iš savivaldybių turto
savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos
pajamos, gautos už išnuomotą arba suteiktą naudotis valstybinę
žemę, valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius ir
Vyriausybės nustatyta tvarka paskirsčius lėšas už parduotus ne
žemės ūkio paskirčiai valstybinės žemės sklypus
valstybės biudžeto dotacijos ir kitos pervedamos lėšos
negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos)
kitos įstatymų nustatytos pajamos
įmokos už ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto
realizavimą
Mokestinės savivaldybių pajamos:
• Gyventojų pajamų mokestis
• Žemės mokestis
• Valstybinės žemės ir valstybinių telkinių
nuomos mokestis
• Įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto
mokestis
• Vietinės rinkliavos
• Prekyviečių mokestis
• Paveldimo ir dovanojamo turto mokestis
• Kitos mokestinės pajamos
LIETUVOS RESPUBLIKOS 2005 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETAS
Pajamos | Iš viso (tūkst. Lt)
PAJAMOS 11094037
MOKESČIAI 10195775
Pajamų ir pelno mokesčiai 2517155
Gyventojų pajamų mokestis 1520132
Pelno mokestis 997023
Prekių ir paslaugų mokesčiai 7505407
Pridėtinės vertės mokestis* 5119081
Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos
miškų įstatymą 13000
Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą 230000
Akcizai 1972440
Cukraus mokesčiai 4500
Loterijų ir azartinių lošimų mokestis 20000
Transporto priemonių mokesčiai 50100
Mokestis už aplinkos teršimą 25166
Rinkliavos 71120
Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai 173213
LIETUVOS RESPUBLIKOS 2005 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETAS
Pajamos | Iš viso (tūkst. Lt)
KITOS PAJAMOS 898262
Turto pajamos 273179
Palūkanos už paskolas 71279
Palūkanos už depozitus 12500
Lietuvos banko likutinis pelnas 55000
Dividendai 49885
Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise 17900
Mokestis už valstybinius gamtos išteklius 15615
Naftos ir dujų išteklių mokestis 51000
Pajamos už teikiamas paslaugas 547370
Pajamos už patalpų nuomą 16000
Konsulinis mokestis 50000
Pajamos už atsitiktines paslaugas 287302
Įmokos už mokslą aukštosiose mokyklose 172068
Žyminis mokestis 10000
Kitos pajamos 12000
Kitos neišvardytos pajamos 77713
LIETUVOS RESPUBLIKOS 2005 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETAS
Pajamos | Iš viso (tūkst. Lt)
SANDORIAI SU MATERIALIUOJU IR NEMATERIALIUOJU TURTU BEI
FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRISIĖMIMAS 79905
Ilgalaikio materialiojo turto realizavimo pajamos 66920
Žemė 39420
Kitas ilgalaikis materialusis turtas 27500
SANDORIAI SU FINANSINIU TURTU 12985
Kitos gautinos sumos 12985
Iš viso 11173942
Europos Sąjungos parama 2676398
IŠ VISO 13850340
Akcizais apmokestinamos šios
prekės:
•
•
•
•
•
etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai
apdorotas tabakas
energetiniai produktai
elektros energija
kiti energetiniai ir neenergetiniai produktai,
jeigu jie naudojami kaip variklų degalai
kiti angliavandeniliai naudojami kaip šildymui
skirtas kuras
Pelno mokesčio tarifai:
• Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių
apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15
procentų mokesčio tarifą
• užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos
Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines
Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4
straipsnio 4 dalyje, apmokestinamos be atskaitymų,
taikant 10 procentų mokesčio tarifą
• pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant
15 procentų mokesčio tarifą
Gyventojų pajamų mokesčio
tarifai:
• 27 proc.
• 15 proc. (pajamoms iš paskirstytojo pelno,
sportininkų pajamoms, atlikėjų pajamoms,
honorarui, pajamoms iš kūrybos pagal
autorinę sutartį, pajamoms gautoms iš turto
nuomos, ne individualios veiklos turto
pardavimo pajamoms ir kt.)
Pridėtinės vertės mokesčio tarifai:
• 18 proc. - standartinis tarifas
• 9 proc. – gyvenamųjų namų statybos, renovacijos,
apšiltinimo paslaugoms, už kurias apmokama iš
valstybės ar savivaldybių biudžetų, lengvatinių
kreditų ar specialių fondų
• 5 proc. – lengvatinis tarifas knygoms, vaistams,
keleivių vežimo paslaugoms, turizmo paslaugoms,
ekologiškiems produktams, šviežiai mėsai, gyvoms
žuvims ir kt.
• 0 proc. - prekių tiekimo ir paslaugų teikimo bei
prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atvejais
• 6 proc. - kompensacinis tarifas ūkininkams
Vyriausybės rezervo lėšos:
• Vyriausybės rezervas turi būti ne didesnis kaip 1
procentas patvirtintų valstybės biudžeto
asignavimų sumos
• Vyriausybės rezervo lėšos naudojamos
ekstremalių situacijų padariniams likviduoti,
įsipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu
tarptautinėse operacijose, bei kitoms reikmėms
Valstybės apyvartos lėšos:
• Valstybės biudžeto apyvartos lėšos
sudaromos iš biudžeto lėšų likučio, o kai jo
nepakanka - iš biudžeto pajamų
• Apyvartos lėšos naudojamos specialiųjų
programų nepanaudotų lėšų likučiams
grąžinti ir biudžeto lėšų stygiui dengti
Valstybės dotacijos savivaldybėms:
• Bendroji dotacija
– Savivaldybių gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti
– Savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams, kuriuos lemia nuo
savivaldybių nepriklausantys objektyvūs veiksniai, išlyginti
• Specialiosios tikslinės dotacijos
– Valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti
– Priskirtajai (ribotai savarankiškajai) savivaldybių funkcijai
atlikti (vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrajam lavinimui
organizuoti)
– Seimo, Vyriausybės patvirtintoms programoms vykdyti
Biudžeto formavimo principai:
• Nuolatinio funkcijų vykdymo
• Taupumo ir ekonomiškumo
• Biudžeto balanso (tik šis principas Lietuvoje įtvirtintas
teisės aktais)
• Realaus kasos darbo
• Biudžeto pilnumo
• Bendrojo išlaidų padengimo
• Individualaus įvertinimo
• Viešumo
Biudžeto formavimo metodai:
• Inkrementinio biudžeto sudarymo (angl.
incremental budgeting)
• Nustatytų ribų
• Kritinių dydžių
• Rezultatų ir programinio biudžeto sudarymo
(angl. performance budgeting)
• “nulinio pagrindo” biudžeto formavimo (angl.
zero-based budgeting)
Valstybės investicijos:
• Valstybės investicijų programa (kiekvienais
metais kartu su biudžeto įstatymu tvirtinama trims
metams), asignavimų valdytojų investicijų planai
• Investicijų įstatymas
• 2004 m. Finansų ministro įsakymas “Dėl
valstybės kapitalo investicijų planavimo
metodikos patvirtinimo”
– Rengiami investiciniai planai, nurodomas investicijų
projektų ryšys su veiklos tikslais, nustatomi vertinimo
kriterijai, įvertinamos alternatyvos, parenkama
geriausia alternatyva
Valstybės ir savivaldybių turtas:
• Ilgalaikis materialusis – žemė ir kt.
• nematerialusis – turtinės teisės, patentai
licenzijos, valstybės vardas ir kt.
• Trumpalaikis materialusis
• Finansinis – biudžeto pajamos ir kt.
Valstybės skola:
•
•
•
•
Centrinės valdžios skola
Vietinės valdžios skola
Socialinės apsaugos fondų skola
Vidaus skola
– Ilgalaikiai įsipareigojimai: indėliai, vertybiniai popieriai, paskolos
– Trumpalaikiai įsipareigojimai: indėliai, vertybiniai popieriai, paskolos
• Užsienio skola
– Ilgalaikiai įsipareigojimai: indėliai, vertybiniai popieriai, paskolos
– Trumpalaikiai įsipareigojimai: indėliai, vertybiniai popieriai, paskolos
• Tarptautiniai skolintojai: Europos Tarybos vystymo bankas,
Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Tarptautinis
valiutos fondas, Europos investicijų bankas, Šiaurės investicijų
bankas
• Valstybės netiesioginė skola: garantijų institucijų įsipareigojimai
(UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo, UAB “Investicijų ir
verslo garantijos”)
Valstybės fondai:
• Privatizavimo fondas
– Pajamos: iš privatizavimo sandorių, palūkanos už atidėtas
įmokas, baudos, delspinigiai
– Išlaidos: gyventojų santaupoms atkurti, Vyriausybės
programoms įgyvendinti, VTF ir Privatizavimo komisijos
funkcijoms atlikti, objektams parengti privatizuoti
• Rezervinis (stabilizavimo) fondas
– Lėšų likutis: valstybės skolai padengti; Pajamos: iš
investavimo; Išlaidos: pensijų reformai vykdyti
• 1990 m. blokados fondas
– Ilgalaikis materialusis turtas (auksas, brangakmeniai)
• Valstybinis socialinio draudimo fondas
• Privalomas sveikatos draudimo fondas
Viešojo sektoriaus apskaitos reforma:
• Buhalterinės apskaitos įstatymas (2001 m.)
– Buhalterinė apskaita (toliau – apskaita) – ūkinių operacijų
ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir
apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams
sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei
sudaryti. (įst. 2 straipsnis, 5)
• Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės
atskaitomybės sistemos reformos koncepcija (2005 m.
birželio 29 d.)
• Tarptautiniai viešojo sektoriaus apskaitos standartai
Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės
standartai
Viešojo sektoriaus apskaitos reforma:
• Apskaitos tvarkymas piniginio įkainojimo
principu (angl. cash-based accounting)
– Visas organizacijos turtas, taip pat veiklos rezultatai
buhalterinėje apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje
turi būti įkainotas pinigais
• Apskaitos tvarkymas kaupimo principu (angl.
accrual accounting)
– Ūkiniai faktai buhalterinėje apskaitoje privalo būti
fiksuojami tada, kai šie faktai įvyksta: gautos pajamos
registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos
tada, kai jos patiriamos
– taip pat vykdoma ir turto bei įsipareigojimų (skolų)
apskaita
Buhalterinės apskaitos dokumentai:
• Apskaitos registrai
–
–
–
–
–
–
–
–
–
–
–
–
–
–
–
–
–
–
Bendrasis žurnalas
Pirkimų skolon žurnalas
Pardavimų skolon žurnalas
Pinigų gavimo žurnalas
Pinigų mokėjimo žurnalas
Parduotų prekių savikainos žurnalas
Didžioji knyga
Kasos knyga
Apyvartos žiniaraštis
Kasos dokumentų registras
Skolų tiekėjams registras
Pirkėjų skolų registras
Atsargų apskaitos kortelė
Ilgalaikio turto apskaitos kortelė
Ilgalaikio turto žiniaraštis
Atsargų judėjimo žurnalas
Darbo užmokesčio žiniaraštis
Asmens sąskaitos kortelė
Finansinės atskaitomybės
dokumentai (kaupimo principas):
•
•
•
•
•
Bendrasis sąskaitų planas
Finansinės būklės ataskaita
Veiklos rezultatų ataskaita
Grynojo turto pokyčių ataskaita
Pinigų srautų ataskaita
Biudžeto programinio formavimo etapai:
 Nustatyti asignavimų valdytojo tikslus;
 išvardinti asignavimų valdytojo programas;
 nusakyti programų tikslus;
 išvardinti programų uždavinius ir įvertinimo kriterijus;
 apibūdinti uždavinių įgyvendinimo priemones;
 susieti programas ir uždavinius su einamųjų metų
valstybės biudžeto išlaidomis;
 sudaryti bendrą programų išlaidų suvestinę.
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių rengimo
planas ( I etapas)
6.Pateikia (iki 04 28)
Valstybės
įmonė
turto fondas
•valstybės biudžeto prognozuojamų pagrindinių makroekonominių
rodiklių projektą ;
•Seimo rezoliucijos dėl trijų metų nacionalinio biudžeto
prognozuojamų rodiklių projektą bei savivaldybių biudžetų pajamų ir
dydį ir išlyginimą lemiančių trijų metų rodiklių tvirtinimo įstatymo
projektą;
•siūlomų naujų ir netęstinų programų sąrašo projektą;
•maksimalių asignavimų nustatymo bendrųjų principų projektą.
Pateikia (Iki 04
14) duomenis
apie
numatomas gauti
pajamas iš
privatizavimo
Sandorių per tris
metus
4.
Pateikia informaciją apie:
• tęstinas programas ir naujas
šių programų priemones;
•.naujas programas prioritetine
tvarka;
•netęstinos programos;
•grąžintinas ir mokėtinas paskolų sumas
(iki balandžio 3d.)
Skaidrės
Patvirtina strateginius tikslus
iki kovo 15 d.
1.
Statistikos
departamentas
5.
Finansų ministerija
Asignavimų
valdytojai
Vyriausybė
Informaciją apie
naujus ir netęstinus
investicinius
projektus
3.
Pateikia (iki 04 14)
Trijų metų prognozuojamus makroekonominius
rodiklius
•BVP
•pagrindinių rūšių pramonės produkcijos gavybos;
•bendrosios žemės ūkio produkcijos
•transporto plėtojimo;
•statybos paslaugų plėtojimo;
•ryšių ir informatikos plėtojimo
•užsienio prekybos ir jos struktūrų elementų;
•vartotojų kainų indeksų;
•darbo užmokesčio fondo dydžio, darbo užmokesčio
indeksų ir darbuotojų skaičiaus;
•investicijų, investavimo krypčių bei finansavimo šaltinių
Ūkio ministerija
Pateikia praeitų metų
ataskaitinius duomenis
Iki kovo 24 d.
2.
7.
Naujų ir netęstinų
investicinių projektų
sąrašas
iki balandžio 28 .
Kitos valstybės
institucijos
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių rengimo
planas ( II etapas)
Vyriausybė
Vyriausybės kanceliarija
Patvirtina pagrindinius prognozuojamus makroekonominius rodiklius
ir maksimalių asignavimų nustatymo bendruosius principus
Finansų ministerija
Pateikia duomenis
iki liepos d.
apie šiais metais
grąžintinas
ir mokėtinas sumas
Informuoja per 10 d.d.
Apie numanomą asignavimų apimtį
Asignavimų valdytojai
Pateikia (iki birželio 20 d.):
•Strateginius veiklos planus kartu su
•Valstybės biudžeto programų sąmatų
projektais su atitinkamais skaičiavimais;
•informaciją apie vykdomas programas
(kartu su vertinimo kriterijais)
Apie Valstybės investicijų per tris metus
programai numatomų skirti
valstybės investicijų kontrolines sumas
Ūkio ministerija
Pateikia (iki birželio 20 d.)
valstybės investicijų per tris metus metmenis
Asignavimų valdytojai, kuriems perskolintos paskolos, gautos valstybės vardu
ar suteiktos paskolos su valstybės garantijas kuriems numatoma
suteikti ar perskolinti tokias paskolas
2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių
rengimo planas ( III etapas)
Vyriausybė
Vyriausybės kanceliarija
Parengia ir
pateikia (iki m.
rugsėjo 25 d.)
LR Valstybės
biudžeto ir
savivaldybių
biudžetų
finansinių rodiklių
galutinius projektus
ir su jais susijusių
teisės aktų
projektus
Išanalizuoja asignavimų valdytojų strateginius veiklos planus
ir Valstybės investicijų per tris metus programos metmenis
Pateikia išvadas
(iki liepos 7 d.)
Finansų ministerija
Parengia ir pateikia (iki rugsėjo 5 d.)
LR Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
finansinių rodiklių pirminius projektus
Žymėjimai :
Nustato
galutinius
asignavimų
dydžius
1 etapas
2 etapas
Parengia ir pateikia (iki
rugsėjo 25 d.)
LR Valstybės investicijų 2001
-2003 m. programos
patikslintą projektą
Ūkio ministerija
Parengia ir pateikia (iki rugsėjo 5 d.)
LR Valstybės investicijų 2001 -2003 m. programos
projektą
Valstybės biudžeto svarstymas ir tvirtinimas
I. Valstybės biudžeto projekto pateikimas
VYRIAUSYBĖ
Artimiausiame Seimo posėdyje išklausomas
Vyriausybės pranešimas apie valstybės
biudžeto projektą
Seimo Biudžeto ir finansų
komitetas
Siūlymai ir pastabos iš
suinteresuotų asmenų
1.Valstybės biudžeto projektas
2.Duomenys, kuriais pagrįstas
projektas
SEIMAS
Seimo sekretoriatas
Kiti seimo komitetai
ir frakcijos
Seimo valdyba
Valstybės
kontrolierius
II. Valstybės biudžeto projekto svarstymas Seimo
komitetuose
Skiriama ne mažiau 15 d.
Išnagrinėja jų konpetenciją atitinkančius valstybės
biudžeto klasifikacinius skyrius, pateikia
PATAISAS, IŠVADAS IR PASIŪLYMUS
iki lapkričio 10 d
IŠVADA
iki lapkričio 15 d
Valstybės biudžeto svarstymas ir tvirtinimas (tęsinys)
III. Valstybės biudžeto svarstymas Seimo
Biudžeto ir finansų komitete
Gavus kitų komitetų išvadas, nuomones, pataisas, kartu su Vyriausybės, frakcijų, kitų komitetų atstovais
apsvarsto biudžeto projektą ir pateikia išvadas
IV. Valstybės biudžeto I svarstymas Seime
išklausomas Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas;
kitų komitetų, atskirų Seimo narių nuomonės bei pastabos, kurioms nepritarė Biudžeto ir finansų komitetas
I. Valstybės biudžeto II svarstymas Seime
Vyriausybė pateikia pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą;
Vyriausybės atstovo pranešimas, diskusijos
Papildomas
svarstymas
atmetus biudžeto
projektą
Tvirtinimas
Esant daug svarbių pastabų grąžinamas
Vyriausybei pataisyti
Laiku nepatvirtinus išlaidos biudžetinių
metų pradžioje vienam mėn. negali viršyti
1/12 praėjusių metų biudžeto išlaidų
Viešųjų institucijų veiklos
vertinimas, kontrolė ir priežiūra.
Efektyvumo problema viešajame
administravime
Paskaita Nr. 9
Atskaitomybės formos:
• Hierarchinė – atskaitomybė tiesioginiam vadovui;
kontrolės šaltinis – organizacijos viduje, kontrolės
laipsnis - aukštas
• Politinė – atskaitomybė piliečiams, rinkėjams,
politikams, klientams, interesų grupėms ir kt; kontrolės
šaltinis – už institucijos ribų; kontrolės laipsnis - žemas
• Teisinė – atskaitomybė prieš įstatymą; kontrolės
šaltinis – už institucijos ribų; kontrolės laispnis aukštas
• Profesinė – atskaitomybė kaip profesinė atsakomybė;
kontrolės šaltinis – vidinis; kontrolės laipsnis - žemas
Atskaitomybės formos:
• Hierarchinė
• Rinkos
• Tinklų
• Procedūrų
• Procesų
• Rezultatų
Atskaitomybės įtvirtinimo
mechanizmai (1):
•
•
•
•
•
Viešumas
Vidinė drausmė
Rinka
Grupių spaudimas
Visuomenės spaudimas
Atskaitomybės įtvirtinimo mechanizmai (2):
• Teisminės valdžios kontrolė
• Politinė kontrolė:
–
–
–
–
–
–
Ministrų atsakomybė
Finansavimas
Tyrimai
Rinkėjų taryba
Antrinių teisės aktų leidybos kontrolė
Postauditas
• Vykdomosios valdžios kontrolė:
–
–
–
–
–
Galios personalo atžvilgiu
Tyrimai
Reorganizacija
Biudžetinės galios
Ministrų patarėjai ir kabinetai
Valstybės kontrolė Lietuvoje:
• Valstybės kontrolės departamento įstatymas, 1990 m.
• Valstybės kontrolės departamentas tapo INTOSAI ir
EUROSAI nariu, 1992 – 1993 m.
• Valstybės kontrolės įstatymas, 1995 m.
• Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, 2000
m.
• Valstybiniai audito reikalavimai, 2002 m.
• Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas, 2002 m.
• Valstybės kontrolei pavesta atlikti tarptautinių sutarčių,
ES finansinės paramos, valstybės dotacijų
savivaldybėms auditą, 2003 m.
• Seime įsteigtas Audito komitetas, 2004m.
Valstybės kontrolė Lietuvoje:
• Valstybės kontrolė yra Seimui atskaitinga aukščiausioji
valstybinio audito institucija
• Pagrindiniai Valstybės kontrolės uždaviniai yra:
– 1) prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas
valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas
– 2) užtikrinti, kad valstybinis auditas atitiktų Tarptautinės
aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI
priimtus tarptautinius standartus ir įtvirtintų teigiamą
valstybinio audito vaidmenį bei poveikį valstybei ir visuomenei
(Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, 2001 m.)
Audito rūšys:
• Finansinis auditas - audituojamo subjekto finansinės
atskaitomybės vertinimas, apimantis apskaitos dokumentų
ištyrimą ir nuomonės dėl finansinių ataskaitų pareiškimą;
finansinės atskaitomybės ir sandorių auditas, apimantis teisės
aktų laikymosi priežiūrą
• Veiklos auditas - audituojamo subjekto viešojo ir vidaus
administravimo veiklos įvertinimas ekonomiškumo, efektyvumo
ir rezultatyvumo požiūriu; ekonomiškumo, efektyvumo ir
rezultatyvumo kriterijai nustatomi pagal INTOSAI standartus
Valstybinio audito reikalavimuose
(Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, 2001 m.)
Veiklos audito kriterijai:
• Ekonomiškumas suprantamas kaip minimalus
išteklių panaudojimas išlaikant nustatytą produkto
ir/ar teikiamų paslaugų kokybę
• Efektyvumas suprantamas kaip santykis tarp
pagaminto produkto ir/ar paslaugų apimties ir
jiems panaudotų išteklių
• Rezultatyvumas (veiksmingumas) suprantamas
kaip tikslų pasiekimo lygis, taip pat kaip santykis
tarp pasiekto efekto ir tikslams pasiekti panaudotų
išteklių
(Valstybinio audito reikalavimai, 2002 m.)
Audito planas apima:
•
•
•
•
audito tikslus
audito objektą
subjektą
pagrindines audito hipotezes ir/ar klausimus, į
kuriuos reikia atsakyti norint pasiekti audito tikslus
• audito mastą
• audito darbo metodus ir procedūras
• audito organizavimą
• audito laiko grafiką
• audito kokybės kontrolės priemones
(Valstybinio audito reikalavimai, 2002 m.)
Savivaldybės kontrolierius:
• Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės
institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės
biudžeto naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas
savivaldybėje. Ši institucija atskaitinga savivaldybės
tarybai ir nesusijusi su savivaldybės tarybos įgaliojimų
pabaiga
• Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus
tarnyba) prižiūri, ar teisėtai, tikslingai ir efektyviai
naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, kitas
savivaldybės turtas ir savivaldybei perduotas valstybės
turtas
(Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas, 2000 m.)
Vidaus audito teisinis
reglamentavimas:
• Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas,
2002 m.
• Finansų ministro įsakymas dėl pavyzdinės
vidaus audito metodikos, Vidaus auditorių
profesinės etikos taisyklių ir Vidaus audito
poreikio analizės metmenų patvirtinimo,
2003 m.
Vidaus auditas ir vidaus kontrolė:
• Vidaus auditas - viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės
sistemos dalis, kurios dėka, vidaus auditoriams vykdant
nepriklausomą, objektyvią tyrimo, vertinimo ir
konsultavimo veiklą, siekiama užtikrinti viešojo juridinio
asmens veiklos gerinimą
• Vidaus kontrolė – viešjo juridinio asmens vadovo sukurta
visų kontrolės rūšių sistema, kurios dėka siekiama užtikrinti
veiklos teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą,
rezultatyvumą ir skaidrumą, strateginių ir kitų veiklos planų
įgyvendinimą, turto apsaugą, informacijos ir ataskaitų
patikimumą ir išsamumą, sutartinių ir kitų įsipareigojimų
tretiesiems asmenims laikymąsi bei su visa tuo susijusių
rizikos veiksnių valdymą
(Vidaus audito ir kontrolės įstatymas, 2002 m.)
Vidaus audito uždaviniai:
• nustatyti, ar viešasis juridinis asmuo savo veikloje laikosi teisės
norminių aktų
• patarti viešojo juridinio asmens vadovui, kaip mažinti rizikos
veiksnių įtaką viešojo juridinio asmens veiklai
• teikti viešojo juridinio asmens vadovui rekomendacijas dėl viešojo
juridinio asmens veiklos ir vidaus kontrolės tobulinimo
• vertinti viešojo juridinio asmens strateginių arba kitų veiklos planų,
programų vykdymą bei valstybės ir savivaldybės turto naudojimą
ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriais
• vertinti viešojo juridinio asmens lėšų, gautų iš Europos Sąjungos
bei užsienio institucijų ar fondų, administravimą ir panaudojimą
• ne rečiau kaip vieną kartą per trejus metus įvertinti, kaip vidaus
kontrolė veikia viešajame juridiniame asmenyje
(Vidaus audito ir kontrolės įstatymas, 2002 m.)
Administracinė priežiūra:
• Administracinių sprendimų įgyvendinimo
kontrolė:
• 1. Administracinių sprendimų įgyvendinimas
turi būti prižiūrimas ar kontroliuojamas.
• 2. Kontrolės subjektą nustato sprendimą
priėmusi institucija.
• Juo gali būti: 1) sprendimą priėmusi institucija;
2) pavaldumo tvarka įgaliota institucija,
prižiūrima įpareigojusios institucijos.
(Viešojo administravimo įstatymas, 1999 m., 9 str.)
Administracinė priežiūra:
• Savivaldybių administracinės priežiūros
įstatymas, 1998 m.; pakeitimo įstatymai, 2002
m., 2004 m.
• Vyriausybės atstovai prižiūri, ar savivaldybės
laikosi Konstitucijos ir įstatymų
• Siūlo panaikinti neteisėtus teisės aktus
• Kai savivaldybės nesutinka, kreipiasi į teismą
• Atlieka teisės aktų projektų priežiūrą
Administracinės procedūros:
• Viešojo administravimo įstatyme numatytos
administracinės procedūros piliečių prašymams
nagrinėti
• Dėl pažeistų teisių su prašymų kreipiasi nukentėjęs
asmuo arba jo atstovas
• Administracinę procedūrą inicijuoja institucijos vadovas
arba jo įgaliotas asmuo
• Valstybės tarnautojo prievolė nusišalinti nuo
administracinės procedūros tam tikrais atvejais
• Institucija gali atlikti faktinių duomenų patikrinimą
(Viešojo administravimo įstatymas, 1999 m.)
Administraciniai teismai:
• Administracinių teismų įsteigimo įstatymas, 1999 m.;
Administracinių bylų teisenos įstatymas, 1999 m.;
pakeitimo įstatymas, 2000 m.
• Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl:
administravimo subjektų priimtų teisės aktų teisėtumo
• žalos padarytos asmeniui neteisėtais viešųjų institucijų
veiksmais
• Tarnybinių ginčų
• Ginčų dėl viešųjų institucijų kompetencijos pažeidimo
• Rinkimų ir Referendumo įstatymų pažeidomo
• ir kt.
Seimo kontrolierius:
• Seimo kontrolierių įstatymas, 1994 m.; Seimo
kontrolierių įstatymas, 1998 m.; pakeitimo įstatymas,
2004 m.
• Seimo kontrolierius - LR Seimo skiriamas valstybės
pareigūnas, ginantis žmogaus teises ir laisves, tiriantis
pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar
biurokratizmo bei siekiantis gerinti viešąjį
administravimą
• Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl
pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip
pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo
administravimo srityje
(Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimo įstatymas, 2004 m.)
Viešojo administravimo
monitoringas:
• 1.Viešojo administravimo monitoringas - teisės aktais
nustatyta viešojo administravimo sistemos
funkcionavimo stebėjimo sistema, kuria siekiama laiku
pastebėti pokyčius, juos įvertinti, numatyti priemones,
kurios neleistų susiformuoti neigiamai praktikai.
• 2. Viešojo administravimo monitoringas vykdomas
visose viešojo administravimo institucijose,
neatsižvelgiant į jų pavaldumą bei juridinį statusą.
• 3. Viešojo administravimo sistemos monitoringą
organizuoja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
(Viešojo administravimo įstatymas, 1999 m., 10 str.)
Viešųjų institucijų veiklos
vertinimo metodai ir modeliai:
• Subalansuota rodiklių sistema (the Balanced
Scorecard)
• EKVF Tobulumo modelis (EFQM Excellence
Model)
• Bendroji įvertinimo sistema (Common
Assessment Framework)
• ISO 9000 serijos kokybės vadybos standartai
• Sugretinimas
Sugretinimo rūšys
•
•
•
•
•
•
•
Strateginis
Veiklos rezultatų arba konkurencinis
Proceso
Funkcinis arba generinis
Vidinis
Išorinis
Tarptautinis
Dalijimasis gerąja ir geriausiąja patirtimi:
“Kai dirbame gerai, turime
dalintis geromis idėjomis su daugybe
organizacijų, teikiančių įvairias
viešąsias paslaugas”
Sugretinimas
Besimokančios organizacijos:
“...šiuolaikinėje [žinių]
ekonomikoje turi konkuruoti
[žinias kuriantys] tinklai,
o ne įstaigos ar sektoriai”
Mokymosi kultūra:
“Valstybės tarnyba turi tapti
besimokančia organizacija.
Reikalinga pasimokyti iš praeities
pasisekimų ir klaidų.”
Veiklos matavimo samprata:
“Veiklos matavimas yra reguliari organizacijos
veikla, kuri užtikrina informaciją apie paslaugų
teikimo rezultatus.”
(Hatry, 1996, p.539 - 540).
Kodėl reikia matuoti veiklos rezultatus?
• Tai, ką galima išmatuoti, galima ir atlikti;
• Jeigu rezultatai nėra matuojami, negalima atskirti sėkmės
nuo nesėkmės;
• Jeigu nematyti, ar darbas sėkmingas, negalima už jį ir
atlyginti;
• Jeigu neatlyginama už sėkmingai atliktą darbą, tuomet
tikriausiai yra finansuojamas prastas darbas;
• Jeigu nematyti sėkmės, negalima iš jos ir pasimokyti;
• Jeigu negalima nustatyti prastų rezultatų, tuomet negalima
jų ir pagerinti;
• Jeigu rezultatai neparodomi, tuomet negalima užsitarnauti
ir visuomenės paramos.
(Osborne, Gaebler, 1992)
Veiklos matavimo proceso sudėtinės
dalys
•
•
•
•
Tikslai, rodikliai, siekiniai, rezultatai
Tikslų, rodiklių, siekinių nustatymas
Rezultatų matavimas
Veiklos matavimo informacijos panaudojimas
Sėkmingų veiklos rodiklių
charakteristikos:
• Pagrįstumas (validity) – rodikliai atitinka tikslus; rodikliai
atspindi poreikius, kuriuos siekiama patenkinti, ir problemas,
kuriuos siekiama išspręsti organizacijoje;
• Patikimumas (reliability) – rodiklių vertės yra
nedviprasmiškos; nėra sąlygų manipuliuoti informacija;
tikslios informacijos sistemos; tikslūs stebėjimai;
• Naudingumas (usefulness) – rodikliai yra aiškūs, reikšmingi,
pritaikyti vadybos poreikiams; duomenys lengvai prieinami;
rodikliai yra finansiškai pagrįsti; rodikliai pasitarnauja
priimant sprendimus ir veikiant.
(Mayne, Zapico-Goni, 1999, p.14).
Sėkmingo veiklos matavimo sąlygos:
• viešųjų paslaugų teikėjų ir gavėjų įtraukimas, nustatant ir
atrenkant veiklos sėkmės kriterijus;
• išrankumas nustatant ekonominiu požiūriu optimalų veiklos
rodiklių skaičių;
• pavyzdžių panaudojimas, siekiant sumažinti sąnaudas ir
veiklos rodiklių pusiausvyros nustatymas, kad būtų įvertintos
įvairių suinteresuotų jėgų perspektyvos ir konfliktuojantys
tikslai;
• apibrėžimų, kurie panaudojami veiklos rodikliams sukurti,
nuoseklumas ir palyginamumas;
• Stebimos įstaigos galimybė kontroliuoti kokį nors rodiklį.
Rodiklis neturėtų reprezentuoti tų reiškinių, kuriems vadovas
neturi įtakos;
• Veiklos rodiklių sistemos nuolatinis atnaujinimas. Veiklos
rodiklių plėtra turi būti nuolat peržiūrima ir turėti rodiklių
keitimo strategiją, kad šie visada išliktų reikšmingi.
(Mayne, Zapico-Goni, 1999, p.19).
Sisteminis modelis
Poreikiai
Politikos tikslai
Operatyviniai tikslai
Veiksmingumas
Ištekliai
Inputs
Veiklos
procesai
Išeiga
Outputs
Pasekmės
Outcomes
Efektyvumas
Sąnaudų veiksmingumas
Ekonomiškumas
Aplinka
Veiksmingumo samprata:
Veiksmingumas kaip kombinacija šių
veiksnių:
• Paslaugų kokybės;
• Klientų būklės pokyčių;
• Pozityvių pasekmių klientams;
• Laipsnio, kuriuo pasiekiami tikslai.
(Steering Commitee for Review of Commonwealth/State Service Provision, 2000)
Socialinių paslaugų vaikams ir
probleminėms šeimoms klientai:
• Vaikai, kuriems padaryta ar gali būti
padaryta kokia nors žala;
• Vaikų, kuriems padaryta ar gali būti
padaryta kokia nors žala, šeimos;
• Asmenys, suteikiantys informaciją apie
vaikų teisių pažeidimus;
• Vaikų globėjai;
• Bendruomenė, kuri siekia apsaugoti vaikus.
(Tilbury, 2002, p.140)
Vaikų apsaugos politikos skirtingi
tikslai:
• 1.apsaugoti vaikus nuo jų teises
pažeidžiančių tėvų;
• 2.padėti socialiai remtiniems tėvams saugiai
rūpintis vaikais.
Socialinės paslaugos vaikams ir probleminėms
šeimoms – išeigos rodikliai
• 1.Vaikų ir probleminių šeimų, kurioms
suteiktos paslaugos, skaičius per 1 metus;
• 2.Socialinių darbuotojų apsilankymų
šeimose skaičius per 1 metus;
• 3.Vaikų, kuriems suteikta globa, skaičius
per 1 metus;
• 4.Vaikų, kurie buvo įvaikinti, skaičius per 1
metus.
Socialinės paslaugos vaikams ir probleminėms šeimoms
- pasekmių rodikliai
• 1.Nustatytų vaikų teisių apsaugos pažeidimų
skaičius per 1 metus;
• 2.Globojamų vaikų mokymosi pasiekimai;
• 3.Buvusių globotinių įsidarbinimas, mokymasis
ir kvalifikacijos kėlimas;
• 4.Mokyklos nelankantys globojami vaikai;
• 5.Nuobaudos ir nuosprendžiai, globojamiems
vaikams padarius nusikaltimus;
• 6.Globojamų vaikų sveikata.
Socialinės paslaugos vaikams ir probleminėms
šeimoms – išteklių rodikliai
• 1.Finansiniai ištekliai: išlaidos socialinėms paslaugoms
savivaldybėje per 1 metus
– 1.1.Vaikų teisių apsaugos tarnyba
– 1.2.Socialinės globos įstaigos
– 1.3.Dienos centrai
• 2.Žmogiškieji ištekliai: Socialinių paslaugų srityje
dirbančių darbuotojų skaičius ir atlyginimo dydžiai
–
–
–
–
2.1.lankomosios priežiūros darbuotojai
2.2.Socialinės globos įstaigų darbuotojai
2.3.Vaikų teisių apsaugos tarnybų administracinio personalo darbuotojai
2.4.Dienos centrų darbuotojai
• 3. Laiko ištekliai: laikas, skiriamas vieno kliento
aptarnavimui
Socialinės paslaugos vaikams ir probleminėms
šeimoms – veiklos procesų rodikliai
• 1.Strateginis valdymas
– Planavimas
– Įgyvendinimas
– Vertinimas
•
•
•
•
•
•
•
2.Kokybės valdymas
3.Žinių ir inovacijų valdymas
4.Socialinių paslaugų marketingas
5.Žmogiškųjų išteklių valdymas
6.Projektų valdymas
7.Ryšiai su bendruomenėmis ir NVO
8.Veiklos koordinavimas su kitomis institucijomis ir
įstaigomis
Vaikų apsaugos veiklos rodikliai 2000-aisiais metais
Australijoje
Sritis
Rodikliai
Vaikų apsauga
Pasekmės
klientams
1) Pakartotiniai pažeidimų įrodymai; 2) Įrodymai po to, kai buvo
priimtas sprendimas apie įrodymų nebuvimą
Tikslai
Pažeidimų įrodymų skaičius
Kokybė
1)Darbuotojų, tiriančių konkrečius pažeidimų atvejus pastovumas; 2)
Klientų pasitenkinimas; 3) laikotarpis nuo pranešimo gavimo iki tyrimo
pradžios; 4) laikotarpis iki tyrimo pabaigos
Efektyvumas
Sąnaudos tikslinės grupės asmeniui
Vaikų globa
Pasekmės
klientams
1)Vaiko grąžinimas į namus; 2) globos ne namuose saugumas; 3)
nuolatinė globa
Kokybė
1) Globos stabilumas; 2) globa šeimoje; 3) vaikų iki 12 metų globa
namuose; 4) Globa pagal Aborigenų vaikų globos principus; 5)klientų
pasitenkinimas; ir kt.
Efektyvumas
Sąnaudos tikslinės grupės asmeniui
Šaltinis: SCRCSSP, 2000; Tilbury, 2000, p.143
Jungtinės Karalystės “Geriausios vertės” socialinių
paslaugų veiklos rodikliai 2001-2002 metais I
•
•
•
•
•
•
•
A1 Vaikų globos vietos stabilumas
A2 Globojamų vaikų mokymosi pasiekimai
A3 Pakartotinis įregistravimas Vaikų apsaugos registre
A4 Buvusių globotinių įsidarbinimas, mokymasis ir kvalifikacijos kėlimas
A5 Skubus priėmimas į ligoninę
A6 Skubus pakartotinis priėmimas į psichiatrinę ligoninę
B7 Globojamų vaikų įvaikinimas arba globa šeimoje (pvz., Londone 70 proc.
globojamų vaikų yra įvaikinti arba globojami šeimose)
•
•
•
•
B8 Paslaugų globojamiems vaikams sąnaudos
B9 Sąnaudos vienam asmeniui vaikų globos įstaigoje
B10 Globos šeimoje sąnaudos vienam asmeniui
B11Intensyvios slaugos ir pagalbos namuose suaugusiems ir seniems
žmonėms procentas nuo visų socialinių paslaugų
Jungtinės Karalystės “Geriausios vertės” socialinių
paslaugų veiklos rodikliai 2001-2002 metais II
• B12 Socialinių paslaugų suaugusiems ir seniems žmonėms sąnaudos
• B13 Senų žmonių globos įstaigoje socialinių paslaugų sąnaudos vienam
asmeniui
• B14 Asmenų su mokymosi negalia globos įstaigoje socialinių paslaugų
sąnaudos vienam asmeniui
• B15 Asmenų su psichine negalia globos įstaigoje socialinių paslaugų
sąnaudos vienam asmeniui
• B16 Asmenų su fizine negalia globos įstaigoje socialinių paslaugų
sąnaudos vienam asmeniui
• B17 Pagalbos ir slaugos namuose seniems žmonėms sąnaudos vienam
asmeniui
• C18 Galutiniai įspėjimai/nuobaudos/nuosprendžiai globojamiems vaikams
• C19 Globojamų vaikų sveikata
• C20 Vaikų apsaugos atvejų įvertinimai
Jungtinės Karalystės “Geriausios vertės” socialinių
paslaugų veiklos rodikliai 2001-2002 metais III
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
C21 Įrašų Vaikų apsaugos registre trukmė
C22 Jaunesnių nei 10 metų vaikų globa šeimoje ir įvaikinimas
C23 Globojamų vaikų įvaikinimas
C24 Mokyklos nelankantys globojami vaikai
C25 Vaikų namų patikrinimai
C26 Senų žmonių priėmimas į specialias globos įstaigas
C27 Asmenų nuo 18 iki 65 metų priėmimas į specialias globos įstaigas
C28 Intensyvi pagalba ir slauga namuose
C29 Pagalba ir slauga namuose asmenims su fizine negalia
C30 Pagalba ir slauga namuose asmenims su mokymosi negalia
C31 Pagalba ir slauga namuose asmenims su psichine negalia
C32 pagalba ir slauga namuose seniems žmonėms
C33 Senų žmonių apsaugojimas nuo kritimų ir nuo (hypothermia?)
C34 Suaugusiųjų ir senų žmonių globos įstaigų patikrinimai
D35 Ilgalaikis globojamų vaikų stabilumas
D36 Paslaugų klientai, atsakę, jog jiems buvo greitai suteikta pagalba
D37 Vienviečių kambarių prieinamumas
Jungtinės Karalystės “Geriausios vertės” socialinių
paslaugų veiklos rodikliai 2001-2002 metais III
• D38 Įrangos, kainuojančios mažiau nei 1000 svarų, atgabentos per 3 savaites,
procentas
• D39 Procentas asmenų, gaunančių pranešimą apie jų poreikius ir apie tai, kaip į
juos bus atsižvelgta
• D40 Klientai, kuriems suteikiama priežiūra
• D41 Atidedamas išrašymas iš ligoninės
• D42 Socialinių darbuotojų įvertinimai
• D43 Laukimo laikas paslaugoms gauti
• E44 Santykinės išlaidos, skiriamos šeimai paremti
• E45 Vaikų, kuriems reikalinga pagalba, tautybė
• E46 Klientai, atsakę, kad buvo atsižvelgta į jų rasą, tautybę ir kultūrą
• E47 Senų žmonių, kurių tinkamumas gauti paslaugas buvo vertinamas, tautybė
• E48 Senų žmonių, kuriems buvo suteiktos paslaugos, atlikus įvertinimą,
tautybė
• E49 Senų žmonių vertinimai
• E50 Suaugusiųjų ir senų žmonių vertinimai, po kurių buvo suteiktos paslaugos
Subalansuota rodiklių sistema (the
Balanced Scorecard):
Finansiniai
rodikliai
Klientų
rodikliai
Vizija ir
strategija
Mokymosi ir
augimo rodikliai
Vidinių procesų
rodikliai
• Klientų/rinkėjų perspektyva
Kad mes pasiektume savo viziją/misiją, kaip mūsų klientai ir rinkėjai turi matyti mūsų žodžius ir
veiksmus?”
Ko klientai ir suinteresuotos grupės tikisi iš mūsų organizacijos/padalinio šiuo klausimu?
Kaip mūsų organizacija/padalinys išmatuos pažangą šioje strateginėje veikloje?
• Finansinių ir socialinių sąnaudų perspektyva
Siekdami savo misijos ir vizijos, kaip sumažinsime sąnaudas valstybei ir visuomenei?
Kas yra mūsų finansuotojai ir ko jie tikisi iš mūsų organizacijos/padalinio šiuo klausimu?
Kaip išmatuosime, ar mūsų organizacija/padalinys atitinka šiuo lūkesčius?
• Vidinių veiklos procesų perspektyva
Kad patenkintume klientų ir visuomenės poreikius, kokiems procesams turime skirti prioritetą?
Kuriems organizacijos/padalinio veiklos procesams turime skirti daugiausiai dėmesio, ką turime
daryti labai gerai, kad šie procesai būtų įgyvendinti?
Kaip organizacija/padalinys išmatuos strateginės vidinės veiklos pažangą?
• Mokymosi ir augimo perspektyva
Kaip išsaugosime sugebėjimą keistis ir tobulėti, siekdami įgyvendinti savo viziją ir misiją?
Kokia mokymosi ir augimo veikla yra būtina, kad mūsų organizacija/padalinys įgyvendintų
vidinius veiklos procesus? Ką turime, padaryti, kad vyktų mokymasis ir augimas?
Kaip organizacija/padalinys išmatuos pažangą kiekvienoje mokymosi ir augimo srityje?
Viešųjų organizacijų teorijos.
Vadovavimas viešojoje organizacijoje
Paskaita Nr. 10
Organizacija:
• Asmenų, kurie paklūsta vadovų nurodymams, kurie
yra asmeniškai suinteresuoti valdžios išsaugojimu ir
kurie yra pasidalinę funkcijų įgyvendinimą, ratas
(Weberis)
• struktūrinė racionalios veiklos išraiška (Selznickas)
• dviejų ar daugiau asmenų sąmoningai koordinuotos
veiklos sistema (Barnardas)
• autoritetu ir įpročiu grindžiamų tarpusavio santykių
administracinėje sistemoje struktūra (Waldo)
• didelio skaičiaus specialistų, bendradarbiaujančių dėl
kokio nors tikslo, racionalizuota ir beasmeniška
integracija (Thompsonas)
Santykis tarp vadybos, viešojo
administravimo ir organizacijų teorijų:
Organizacijų
teorijos
Vadyba
Viešasis
administravimas
Organizacijų teorijų klasifikacija:
• Uždaros sistemos teorijos
• Natūralios sistemos teorijos
• Atviros sistemos teorijos
Organizacijų teorijų temos:
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Organizacijų efektyvumas
Organizacijų struktūra
Organizacijų kitimas ir inovacijos
Galia organizacijose
Sprendimų priėmimas organizacijose
Žmonės organizacijose
Komunikacija organizacijose
Organizacijų kultūra
Organizacijų ryšiai su aplinka
Žmogiškųjų ryšių mokykla (1):
• Eksperimentai Hawthorno fabrike 1924 m.;
E.Mayo, F.J.Roethlisbergeris; darbo sąlygų
fabrike tyrimas
• Apšvietimo įtaka darbo našumui; rezultatas –
pradinės hipotezės atmetimas; išvada – dėmesys
darbininkams padidino darbo našumą
• Hawthorno efektas – pasikeičia elgesys, jeigu
žmonės yra stebimi
Vėlyvoji žmogiškųjų ryšių teorija:
• McGregoras: teorija X ir teorija Y
• Ch.Argyris: individas organizacijoje,
organizacijos mokymasis
• A.H.Maslow poreikių hierarchija:
–
–
–
–
–
Fiziologiniai poreikiai
Ekonominis saugumas
Socialinis saugumas
Savigarba
Savęs realizavimas
Kontingencijos teorija
•
•
•
•
Technologija
Strategija
Aplinka
Dydis
Kitos atviros sistemos teorijos:
• Išteklių priklausomybės teorija (Pffeferis ir
Salanickas)
• Institucinė teorija (Meyeris, Rowanas, Marchas,
Olsenas, Zuckeris, Brunssonas, ir kt.)
– Sociologinis institucionalizmas
– Istorinis institucionalizmas
– Ekonominis institucionalizmas
• Organizacijų populiacijos teorija
Organizacijos plėtros požiūris:
• Nacionalinės grupių plėtros mokymo
laboratorijos, 1946 m.; K.Lewinas ir kt.
• Vadovavimo tinklo (managerial grid) plėtra,
tarpgrupinė plėtra 1960 m.
• Grupių dinamikos tyrimų centras, 1945 m.;
K.Lewinas; darbuotojų ir vadovų požiūrio į
organizaciją tyrimai; grįžtamasis ryšys
Organizacijos plėtros misija:
• Individualaus nario gebėjimų sutarti su kitais
organizacijos nariais tobulinimas
• Žmogiškųjų emocijų organizacijoje įteisinimas
• Įtampos mažinimas
• Tarpusavio supratimo tarp organizacijos narių
didinimas
• “komandos vadybos” ir tarpgrupinio
bendradarbiavimo didinimas
• Veiksmingesnių konfliktų sprendimų neautoritariniu
būdu technikų parengimas
• “Organiškų” organizacijų kūrimas
Vadovavimo teorijos:
• Personologinės teorijos
– Bruožų teorijos
– Vadovavimo poreikio teorijos (D.C.Mclellandas)
• Elgesio teorijos
– F.Fiedlerio kontingencijos modelis
– Situacinis vadovavimas (Hersey, Blanchardas)
• Kognityvinės teorijos
– V.Vroomo – F.Yettono sprendimų priėmimo modelis, 1973 m.
– Kelio – tikslo teorija, R.Hause’as ir T.Mitchelas, 1974 m.
• Socialinės sąveikos teorijos
– Vertikalių diadų modelis
– Charizmatinis vadovavimas
– Transformacinis vadovavimas
Personalo valdymas viešajame
sektoriuje
Paskaita Nr. 11
Žmogiškųjų išteklių vadybos
funkcijos:
• Aprūpinimas – įdarbinimo konkursų skelbimas,
•
•
•
•
darbuotojų atranka ir priėmimas
Paskirstymas – darbų paskirstymas, atlyginimas už
darbą, paaukštinimas, perkėlimas į kitą darbą
Vystymas – apmokymas, įvertinimas, globa,
darbuotojų motyvavimas
Sankcionavimas – derybos dėl darbo sąlygų ir
santykių, skundų ir apeliacijų procedūrų vykdymas,
disciplinavimas
Kontrolė ir adaptavimas – personalo valdymo
sistemos sukūrimas
Darbo planavimas:
• Darbo analizė
• Darbo jėgos poreikių planavimas ir
prognozavimas
• Darbo aprašymo metodai:
– Interviu
– Klausimynas
Personalo verbavimas:
• Kandidatų paieškos formos:
–
–
–
–
Aukštosiose mokyklose
Per įdarbinimo agentūras
Skelbimas laikraštyje
Per internetą
Personalo atranka (1):
• Kriterijai priimant į darbą:
–
–
–
–
–
–
–
Socialinė klasė
Rinkiminis populiarumas
Patronažas
Nuopelnai
Patirtis
Atstovavimas
Kvotos moterims ar rasinių mažumų atstovams
Personalo atranka (2):
• Kandidatų įvertinimo metodai:
–
–
–
–
Bruožų testai
Įgūdžių tam tikram darbui testai
Specialūs testai
Testų procedūros siejamos su darbui reikalinga
kompetencija
– Išsilavinimo vertinimas
– Licenzijos patikrinimas
– interviu
Personalo vertinimas:
• Kodėl reikėtų vertinti darbuotojų darbą?
– Gaunamos informacijos pagrindu galima nuspręsti apie
darbuotojo paaukštinimą ar atlyginimo padidinimą
– Įvertinimas leidžia vodvui sudaryti planą, kaip šalinti trūkumus
ir įtvirtinti privalumus
– Galima koreguoti darbuotojo karjeros planą
• Kas atlieka vertinimą?
– Tiesioginis vadovas, vertinimo komitetai, pats darbuotojas
vertina save, pavaldiniai, kolegos
• Vertinimo metodai:
– Grafinė vertinimų skalė, alternatyvus rangavimo metodas,
porinio palyginimo metodas, priverstinio suskirstymo metodas,
kritinių įvykių metodas, tikslinio valdymo metodas, su poelgiais
susijusi vertinimo skalė, elektroninis darbuotojo stebėjimas
Personalo skatinimas:
• Darbuotojų skatinimo planai:
– Vienetinis darbo užmokestis, viduriniojo ir
aukščiausiojo rango vadovų skatinimas, priedai už
nuopelnus, komandų ar grupių skatinimas,
pardavimo darbuotojų skatinimas, pelno dalijimasis,
darbuotojų akcijų nuosavybės planas, Scanlono
planas, rizikos apmokėjimo planas
• Darbuotojų naudos:
– Užmokestis už nedirbtą laiką, pensijos, paslaugos,
lanksčios naudos
Valstybės tarnybos modeliai ES šalyse:
Karjeros modelis
Postų modelis
Priėmimo į
darbą sąlygos
Priėmimas į žemiausias
pareigybes
Būtinas specialus išsilavinimas
Būtina stažuotė ar bandomasis
laikotarpis
Galimas priėmimas ir ne į žemiausias
pareigybes
Nereikalaujama specialaus išsilavinimo,
tik atitinkami įgūdžiai
Nėra stažuotės reikalavimo
Karjera
Yra pareigų paaukštinimo sistema
Nėra pareigų paaukštinimo sistemos
Tarnybos
trukmė
Paskyrimas į pareigas
neterminuotas
Terminuoti kontraktai
Darbo
užmokestis
Darbo užmokestį nustato
specialūs teisės aktai
Kolektyvinė sutartis; individualus
mokėjimas
Pensijų
sistema
Reglamentuoja specialūs teisės
aktai
Kolektyvinė sutartis, bendra sistema
visoje valstybėje
Darbo
įstatymų
taikymas
Specialūs teisės aktai
Derybos su valdžios institucijomis ir
profsąjungomis; kolektyvinė sutartis
Lietuvos valstybės tarnybos modelis:
• Mišrus modelis
• Karjeros modelio požymiai:
–
–
–
–
–
Maksimali amžiaus riba – 62,5 metų
Darbo užmokesčio sistemą nustato VTĮ
Darbo užmokestis priklauso nuo kategorijos
Yra pareigų paaukštinimas
Paskyrimas į pareigas neterminuotas
• Postų modelio požymiai:
– galimas priėmimas į bet kurią pareigybę
– nebūtina patirtis valstybės tarnyboje
– nėra specialios pensijų sistemos
Valstybės tarnybos raida Lietuvoje (1):
• 1994 m. – įkurta Valdymo reformų ir
savivaldybių reikalų ministerija
• 1995 m. – priimtas Valdininkų įstatymas
• 1999 m. – priimtas Valstybės tarnybos įstatymas
• 2002 m. – priimtas Valstybės tarnybos įstatymo
pakeitimo įstatymas
Valstybės tarnybos raida Lietuvoje (2):
• 1999 m. Valstybės tarnybos įstatymas:
– 2300 įstaigų;
– 220 tūkst. valstybės tarnautojų;
– viešojo administravimo (politinio pasitikėjimo,
karjeros, įstaigų vadovai, pakaitiniai) ir paslaugų
(įstaigų vadovai, viešųjų paslaugų, atliekantys ūkines
technines funkcijas) valstybės tarnautojai;
– A, B, C, D lygiai, 30 kategorijų;
– 50 poįstatyminių aktų; 2000 m. – 15 teisės aktų;
2001 m – 8 teisės aktai; 2002 – 20 teisės aktų
Valstybės tarnybos raida Lietuvoje (3):
• 2002 m. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo
įstatymas:
– 700 įstaigų;
– 60 tūkst. valstybės tarnautojų;
– Valstybės tarnautojai – karjeros, politinio pasitikėjimo, įstaigų
vadovai, pakaitiniai;
– A, B, C lygiai, 20 kategorijų;
– Valstybės tarnautojų kvalifikacinės klasės
– Valstybės tarnautojo veiklos vertinimo sistema
– Valstybės tarnautojo mokymo kokybės priežiūros mechanizmas
– Atlikta mokymo poreikių analizė
– Mokymo sistema siejama su valstybės tarnautojų registru
Valstybės tarnybos valdymas:
• Vyriausybė – įgyvendina valstybės tarnybos politiką,
atlieka bendrojo valdymo funkcijas
• Vidaus reikalų ministras – koordinuoja VTĮ
įgyvendinimo kontrolę, atlieka bendrojo valdymo
funkcijas
• Valstybės tarnybos departamentas prie
Vidaus reikalų ministerijos – tvarko valstybės
tarnautojų registrą, kontroliuoja VTĮ įgyvendinimą,
rengia teisės aktų projektus, tvirtina valstybės tarnautojų
mokymo programas
Personalo tarnybos funkcijos:
• Atlieka kokybinę ir kiekybinę personalo sudėties analizę
• Dalyvauja rengiant pareigybių aprašymus
• Analizuoja įstaigos strateginius tikslus, uždavinius ir
funkcijas, atlieka aplinkos analizę ir personalo poreikio
analizę
• Organizuoja valstybės tarnautojams įvadinio, tęstinio ir
specialiosios programos mokymus, rengia kvalifikacijos
kėlimo programas
• Rengia įstaigos veiklos normatyvinius dokumentus
• Nagrinėja skundus ir prašymus
• Organizuoja darbuotojų priėmimo į darbą konkursus
• Dalyvauja organizuojant valstybės tarnautojų vertinimą
• Ir kt.
Valstybės tarnautojų tarnybinės
veiklos vertinimas:
• Vertina tiesioginis vadovas
• Steigiama vertinimo komisija – vertina visus valstybės
tarnautojus, kurių veikla įvertinta labai gerai arba
nepatenkinamai
• Valstybės tarnybos departamento direktoriaus įsakymu
sudarytos komisijos – vertina įstaigų vadovus, audito
tarnybos vedėją, auditorius, vertinimo komisijų narius
• Komisija sudaroma 2 metams, 5 arba 7 nariai
• “Labai gerai” – aukštesnė kvalifikacinė klasę, aukštesnės
pareigos; “nepatenkinamai” – kvalifikacijos tobulinimas,
žemesnę kvalifikacinė klasė, atleidimas; “gerai” – taip,
kaip buvo
Valstybės tarnautojų vertinimo
tikslai:
• Gerinti valstybės tarnautojų drbo kokybę ir
efektyvumą
• Informuoti valstybės tarnautojus apie jų veiklos
vertinimą
• Padidinti valstybės tarnautojų motyvaciją
• Sudaryti vadovams galimybę daryti
efektyvesnius personalinius sprendimus įskaitant
profesionalios karjeros planavimą
• Plėtoti individualaus mokymo bazę
Valstybės tarnautojų vertinimo
kriterijai:
•
•
•
•
Veiklos krūvis
Veiklos kokybė
Atliekamų užduočių sudėtingumas
Gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius
funkcijoms vykdyti
• Bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai
vykdant funkcijas
Valstybės tarnautojų mokymo
modeliai:
• Visas mokymas atiduodamas rinkai – Švedija,
Olandija, Estija
• Nustatomos tam tikros kompetencijos, kurioms
lavinti naudojamos pagrindinės mokymo
institucijos, kitos kompetencijos atiduodamos
rinkai – Suomija, Didžioji Britanija, Danija,
Lietuva
• Visas mokymas yra centralizuotas ir vykdomas
specializuotose mokymo institucijose – karjeros
sistemos šalys (Prancūzija, Ispanija, Vokietija)
Valstybės tarnautojų darbo
užmokestis:
•
•
•
•
Pareiginė alga (priklauso nuo kategorijos)
Priedai (už stažą, klasę, kategoriją, laipsnį, rangą)
Priemokos (už darbą poilsio dienomis)
Darbo užmokesčio formulė: U=PxK+(Pr1+Pr2)xK
–
–
–
–
–
K- indeksavimo koeficientas
P- pareiginė alga
Pr1 – priedai
Pr2 – priemokos
Už valstybės tarnautojo darbo užmokestis
Naujosios viešosios vadybos ir
naujosios viešosios tarnybos
sampratos
Paskaita Nr. 13
Naujasis viešasis administravimas:
• Minnowbrooko konferencija, 1968 m.
• “Link naujojo viešojo administravimo”,
konferencijos leidinys
• Antipozityvistinė perspektyva
• Nuostata, administratoriai privalo formuoti
politiką
• Dalyvavimo, socialinio teisingumo vertybės
greta efektyvumo vertybės
• J.Rawlso teisingumo teorija; sąžiningumo
principas
Naujosios viešosios vadybos
teoriniai šaltiniai:
• Viešojo pasirinkimo teorijos
• Menedžerizmas (Pollitt, 1990)
– Visuotinė kokybės vadyba
– Lanksčioji vadyba
– Verslo proceso reinžinierija
• Naujojo ekonominio institucionalizmo
teorijos
Naująją viešąją vadybą
sąlygoję veiksniai:
•
•
•
•
•
Legitimumo krizė
Savitarpio priklausomybės krizė - globalizacija
Rezultatyvumo krizė
Priekaištai dėl administravimo kokybės
Finansinė krizė – biudžeto deficitas, valstybės
skola
“Verslininkiškos valdžios” principai:
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Katalitinė valdžia
Bendruomenės valdžia
Konkurencinė valdžia
Į misiją orientuota valdžia
Į vartotoją orientuota valdžia
Į rezultatus orientuota valdžia
Į pelną orientuota valdžia
Decentralizuota valdžia
Prevencinė valdžia
Į rinką orientuota valdžia
Osborne D., Gaebler T. Reinventing Government, 2002.
Naujosios viešosios tarnybos
principai:
•
•
•
•
•
•
•
Tarnavimas piliečiams, o ne klientams
Viešojo intereso įgyvendinimas
Pilietybė, o ne antreprenerystė
Strateginis mąstymas, demokratinis veikimas
Atskaitomybės sudėtingumo suvokimas
Tarnyba, o ne valdymas
Žmonių, o ne tik produktyvumo vertinimas
Naujosios viešosios tarnybos
principai:
•
•
•
•
•
Įsipareigojimas vertybėms
Tarnavimas visuomenei
Įgaliojimas ir dalijimasis vadovavimu
Pragmatinis inkrementalizmas
Pasišventimas valstybės tarnybai
Gero valdymo principai (OECD):
•
•
•
•
•
•
•
•
Dalyvavimas
Konsensuso paieška
Atskaitomybė
Skaidrumas
Dėmesingumas
Veiksmingumas ir efektyvumas
Teisingumas ir integravimas
Įstatymo viršenybė
Viešasis administravimas
pasaulio šalyse
Paskaita Nr.14
Reformų priemonės turėjusios įtakos
viešojo sektoriaus dydžiui (EBPO):
•
•
•
•
•
•
•
•
Centrinės valdžios dekoncentravimas
Valstybinių institucijų plėtra
Viešųjų įmonių reorganizacija
Viešojo sektoriaus dydžio ribų nustatymas
Privatizavimas
Decentralizavimas
Naujas centrinių vadybos įstaigų vaidmuo
Rinkos tipo mechanizmai
Viešojo sektoriaus vadybos
reformų kryptys (EBPO):
•
•
•
•
•
•
•
Politikos formavimo vadyba
Veiklos vadyba
Informacijos technologijų vadyba
Norminių teisės aktų vadyba ir reforma
Grįžtamasis ryšys
Finansinių išteklių vadyba
Žmogiškųjų išteklių vadyba
Viešojo valdymo reformų
modeliai (Guy Peters):
•
•
•
•
Rinkos modelis
Dalyvavimo modelis
Lanksčios valdžios modelis
Mažai reguliuojamos valdžios modelis
Keturios viešojo valdymo reformų
strategijos (Pollitt, Bouckaert):
• Priežiūra – tradicinės kontrolės griežtinimas
• Modernizavimas – administracinės sistemos
modernizavimas
• Pajungimas rinkai – rinkos mechanizmų
įvedimas į administracinę ir teisinę sistemą
• Minimizavimas – funkcijų perdavimas rinkos
sektoriui
Viešojo valdymo reformos
trajektorijos (Pollitt, Bouckaert):
• Personalo valdymo trajektorijos
• Organizacinės trajektorijos
–
–
–
–
Specializavimas
Koordinavimas
Centralizavimas/decentralizavimas
apimtis
• Finansų valdymo reformos trajektorijos
– Biudžeto trajektorijos - nuo sąnaudų biudžeto link rezultatų
biudžeto
– Apskaitos trajektorijos - nuo grynaisiais pinigais grindžiamos
apskaitos link dvejybinės buhalterijos ir kaupimo principu
grindžiamos apskaitos
– Audito trajektorijos – nuo finansinio link veiklos audito
Viešojo valdymo reformų paradoksai
(Pollitt, Bouckaert):
• Reformų optimizmas/atminties praradimas
• Sustiprinti politinę biurokratijos kontrolę/duoti
vadybininkams veiksmų laisvę/suteikti galių paslaugų
vartotojams
• Skatinti lankstumą ir naujoves/kelti piliečių pasitikėjimą
ir stiprinti legitimumą
• Taupyti viešąsias išlaidas/pagerinti viešojo sektoriaus
veiklos kokybę
• Valdžią padaryti atskaitinga/privatizuoti
• Didinti personalo motyvaciją ir skatinti permainas/mažinti
etatinės tarnybos svarbą ir etatų skaičių
Viešojo valdymo reformų paradoksai
II (Pollitt, Bouckaert):
• Mažinti vidaus kontrolę/griežtinti valdymo
atskaitomybę
• Kurti daugiau vienos funkcijos
agentūrų/pagerinti horizontalų koordinavimą
• Decentralizuoti valdymo institucijas/pagerinti
programų koordinavimą
• Padidinti efektyvumą/griežtinti valdymo
atskaitomybę
• Pagerinti kokybę/sumažinti išlaidas
Viešojo valdymo reformos
Jungtinėje Karalystėje:
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Stipriai centralizuota valdžia
M.Thatcher (1979 – 1990), T.Blairas (nuo 1997 m.)
1982 – Finansų valdymo iniciatyva
1988 m. - “Tolimesni žingsniai” – 140 vykdomų agentūrų per 10 m.
1991 m. - “Piliečio chartija”
1999 m. – “Valdžios modernizavimas”
Veiklos matavimo sistema (Audito komisija, 1992 m.)
1994 m. Privati finansų iniciatyva
Privatizavimas – telekomas (1984 m.), dujotekis (1986 m.),
aerouostai (1987 m.), vandentiekis ir kanalizacija (1989 m.), elektra
(1990 – 1993 m.), geležinkeliai (1994 m.)
Viešojo valdymo reformos JAV:
• Centristinė federalinė valdžia ir autonomiškos valstijos
• 1978 m. Valstybės tarnybos reformos įstatymas
(darbuotojų veiklos vertinimas)
• 1982 m. Grace’o komisija (ataskaitos dėl biurokratijos
eikvojimo)
• 1984 Valdymo tobulinimo tarnyba (Reforma 1988)
• 1992 m. Nacionalinė veiklos peržiūra
• 1993 m. Valdžios veiklos ir rezultatų įstatymas
(strateginis planavimas ir veiklos matavimas federalinėje
valdžioje
• 1995 m. Prezidento produktyvumo taryba (Visuotinės
kokybės vadybos diegimas)
Viešojo valdymo reformos
Naujojoje Zelandijoje:
• Centralizuota valdžia
• Leiboristų partija, Nacionalinė partija
• 1986 m. Valstybinių įmonių įstatymas – valstybinių
įmonių komercializavimas
• 1988 m. Valstybinio sektoriaus įstatymas –
departamentų, personalo valdymo decentralizavimas
• 1989 m. Viešųjų finansų įstatymas – prieaugio apskaita,
išeigos ir išdavų matavimas
• 1994 m. Fiskalinės atskaitomybės įstatymas –
įpareigojimas vyriausybę skelbti fiskalinius tikslus
• Viešosios tarnybos darbo vietų skaičius sumažėjo nuo 88
tūkst. iki 37 tūkst. (1988 – 1994 m.)
Viešojo valdymo reformos
Australijoje:
• Centralizuota valdžia
• Leiboristų partija (1983 – 1996 m.), nacionalinės partijos
(Howardas, 1997 m.)
• 1983 m. Finansų valdymo tobulinimo programa
• 1984 m. Vyriausia vykdomoji tarnyba
• 1987 m. Centrinių departamentų restruktūrizavimas
• Privatizavimas: oro linijos (1992 – 1995 m.), Sandraugos bankas
(1994 m.)
• 1993 m. Nacionalinės konkurencijos politika
• 1997 m. valstybės tarnybos įstatymas, Finansų valdymo ir
atsiskaitomybės įstatymas
• Valstybės tarnautojų skaičius sumažėjo nuo 180 tūkst. iki 143
tūkst. (1986 – 1996 m.)
Viešojo valdymo reformos
Vokietijoje:
• Stipriai decentralizuota valdžia, reformos “iš
apačios”
• “Naujasis valdymo modelis” Tilburgo modelio
pavyzdžiu (KGSt, nuo 1991 m.; įgyvendinamas
savivaldybėse ir žemėse)
• Rytų Vokietijoje – vėberinio modelio
įgyvendinimas
• Pastebima, jog “Naujojo valdymo modelio”
reformos išsikvėpė
“Naujasis valdymo modelis”
Vokietijoje:
- rezultatų biudžetas
- administravimo
produktų
sąnaudų
įvertinimas
- komercinės buhalterijos sukūrimas
- decentralizuota išteklių atskaitomybė
- kokybės standartų rodiklių apibrėžimas
- rūpinimasis klientų poreikiais
- sutarčių sudarymas/ privatizavimas
- atvirumas “konkurencijai”
Viešojo valdymo reformos
Prancūzijoje:
• Decentralizavimas – įgaliojimų regioninei valdžiai
suteikimas; 1992 m. tiesioginiai regioninių tarybų
rinkimai
• Modernizavimas - 1989 m. atsakomybės centrų
steigimas ministerijose, personalo reformos, dėmesys
paslaugų decentralizavimui ir vartotojams, politikos
vertinimo institucionalizavimas; 1995 m. paslaugų
reorganizavimas, santykių tarp centrinės valdžios ir
paslaugų vietose eksperimentai
• Privatizavimas – 1981 – 1986 m. nacionalizacija; 1986 –
1988 m. privatizavimas, nuo 1993 m. privatizavimas
• Reformos nebuvo tokios radikalios kaip anglosaksiškose
šalyse
Viešojo valdymo reformos Švedijoje:
• Centristinės valdymo struktūros, vietos savivalda
• Socialdemokratų partija (nuo 1982 m.), konservatyvi
vyriausybė (1991 – 1994 m.)
• 1984 m. “Laisvų komunų eksperimentas”
• 1985 m. Valdžios modernizavimo programa decentralizavimas
• 1990 m. Administravimo programa - siekis sumažinti
viešąjį sektorių 10 proc.; agentūrų sujungimas,
panaikinimas, delegavimas, našumo didinimo
iniciatyvos
• Finansų valdymo reformos (1988 – 1993 m.)
• Paslaugų kokybės gerinimo projektai (VKV, ISO 9000)
• Privatizavimas (1990 – 1996 m.)
Tezės:
• 1.Gali būti išskiriamos dvi Vakarų šalių viešojo sektoriaus
reformų kryptys nuo 1980-ųjų metų: liberalizavimo reformos (iki
1990-ųjų metų) ir modernizavimo reformos (nuo 1990-ųjų metų).
• 2.Modernizavimo reformos vienose šalyse įgyvendinamos
centralizuotai (pvz., Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje), kitose
jas įgyvendina vietos valdžia (Vokietijoje).
• 3.Tilburgo miesto valdymo naujovės tapo modeliu modernizavimo
reformų iniciatyvoms kitose Vakarų Europos šalyse.
• 4.Lietuvoje valdymo reformų ideologija rėmėsi vėberinio viešojo
administravimo modelio kūrimu ir liberalizavimu. Naujosios
viešosios vadybos ideologija nebuvo artikuliuota.
• 5.Nuo 1998-ųjų metų centrinėje valdžioje Lietuvoje ir Vilniaus
miesto savivaldybėje buvo įgyvendintos kai kurios naujajai
viešajai vadybai artimos valdymo naujovės.
• 6. Centralizuota teritorinio valdymo sistema Lietuvoje riboja
reformų iniciatyvų “iš apačios į viršų” įgyvendinimo galimybes.
Vilniaus miesto savivaldybė 2000 - 2002m.:
• strateginio miesto plano parengimas ir programinio biudžeto
suformavimas (“rezultatai, o ne sąnaudos”)
• valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimas (nuo 600 iki 510)
• miesto tvarkymas, pritraukiant privačių investuotojų ir ES fondų
lėšas (katalitinė valdžia)
• gyventojams teikiamų komunalinių paslaugų įkainių ir kokybės
patikrinimas
• nekilnojamo turto, savivaldybės įmonių, kultūros įstaigų
privatizavimas
• principo “pinigai seka mokinį” įgyvendinimas mokyklose
• visuomeninės akcijos “Saugus miestas”, “Apsaugok mane”, “Būk
žmogus”, “Važiuok oranžiniu”, bendruomenės centrų kūrimas
• daugiabučių namų bendrijų kūrimo skatinimas
• socialinių paslaugų teikimas, pasitelkiant nevyriausybines
organizacijas
Viešojo administravimo plėtros iki
2010 metų Lietuvoje strategija (1):
• Viešojo administravimo plėtros sritys:
–
–
–
–
Geresnis valdymas
Žmogiškųjų išteklių valdymas
Naujovės teikiant viešąsias paslaugas
Elektroninė valdžia
Viešojo administravimo sektoriaus tikslai (1):
Tobulinti viešojo administravimo sistemą
Tobulinti valdymo institucijų sistemos sandarą ir modernizuoti jų vidines
struktūras; Tobulinti į rezultatus orientuotą valdymą; Supaprastinti
sprendimų priėmimo procedūras; Gerinti teikiamų viešųjų paslaugų kokybę
Tobulinti regioninio valdymo institucijų vidinę sandarą ir jų
veiklą
Dekoncentruoti ir decentralizuoti valdymą; Optimizuoti teritorinį valdymą
Plėtoti vietos savivaldą
Didinti savivaldybių veiklos ir finansinį savarankiškumą, savivaldybių
veiklos ir finansinio valdymo efektyvumą; Sudaryti sąlygas
savivaldybėms teikti geros kokybės, gyventojams prieinamas paslaugas;
Skatinti, kad vietos gyventojų bendruomenių atstovai aktyviau
dalyvautų priimant savivaldybių sprendimus; Stiprinti seniūnijas
vykdant vidinę savivaldybių decentralizaciją
Viešojo administravimo sektoriaus tikslai (2):
Didinti valstybės tarnybos administracinius gebėjimus, gerinti
valstybės tarnautojo įvaizdį
• Organizuoti sistemingą valstybės tarnautojų mokymą
• Užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą
• Supaprastinti valstybės tarnybos procedūras ir taisykles, įgyvendinti
valstybės tarnybos veiklos kontrolės sistemą
• Gerinti valstybės tarnautojo įvaizdį
Tobulinti viešojo administravimo institucijų teikiamų paslaugų
prieinamumą, kokybę skaidrumą ir trumpinti trukmę plačiau
naudojantis patikimų IT galimybėmis
• Sudaryti sąlygas, kad kuo daugiau visuomenės narių galėtų pasinaudoti
IT teikiamomis galimybėmis
• Didinti viešojo administravimo institucijų sprendimų priėmimo
efektyvumą ir skaidrumą
• Teikti viešąsias paslaugas naudojant saugias IT