Transcript 11 paskaita

Gerovės ekonomika
Vilfredo Pareto, Arthur’as
Cecil’is Pigou, Kenneth’as
Arrow
Doc. A. Maldeikienė
2010/2011 m.m
Gerovės ekonomika (1900- ...)
Gerovės ekonomika — ekonomikos šaka, kuri
taikydama mikroekonomikos priemones ir technikas
įvertina gerovę, vertindama jos pokyčius iš
pusiausvyros ir ekonominio efektyvumo
perspektyvos. Manoma, kad ji pasireiškia per pajamų
pasiskirstymą.
Analizuojama socialinė gerovė, kuri matuojama
individų, iš kurių susideda, ekonomine veikla ir
gerove.
Taigi, ekonomikos šaka, kuri paprastai suprantama kaip
tam tikras normatyvinių klausimų sprendimo laukas.
Jos tikslas ne aprašyti, kaip veikia ekonomika, o
įvertinti, kiek tinkamai ji veikia.
2010.12.06
2
2 pagrindinės gerovės
ekonomikos prieigos
Ankstyvoji neoklasikinė prieiga
(Marshall’as ir Pigou).
Prielaidos:
• Esminis dalykas nauda, kuri
gali būti išmatuota arba
įvertinta;
• Preferencijos pastovios.
• Papildomas vartojimas teikia
vis mažesnį ir mažesnį naudos
prieaugį (mažėjanti ribinė
nauda).
Esant šioms prielaidoms
įmanoma užrašyti socialinės
gerovės funkciją, kuri yra
tiesiog individualių naudų
funkcijų suma.
2010.12.06
Naujoji gerovės
ekonomika remiasi
Pareto, Hicks’o ir
Kaldor’ darbais.
Skiria efektyvumą ir
pasiskirstymą ir juo
analizuoja skirtingai.
Efektyvumas analizuojamas
pagal Pareto optimumą.
Pajamų pasiskirstymas
nagrinėjamas kaip
socialinės gerovės
funkcijos dalinis atvejis.
3
Esminiai pirmųjų etapų
klausimai
Kas tai — gerovės ekonomika? Kaip
suprasti gerovę?
Ką reiškia efektyvus išteklių pasiskirstymas?
Kokiomis prielaidomis remiasi efektyvumo
koncepcija?
Koks ryšys tarp efektyvumo ir tobulos
rinkos?
Koks santykis tarp nuosavybės teisių,
eksternalijų ir sandorių sąnaudų?
2010.12.06
4
Gerovės ekonomikos raida
Nuo maždaug 1980 metų atsiranda ir daugiau tyrimų,
susietų su gerovės ekonomika, objektų:
Galimybių prieiga — gerovė taip pat turi apimti laisvės
rinktis vertinimą
Dar viena prieiga — pasitenkinimo gyvenimu vertinimas
(laimės indeksas).
Pastaruoju metu gerovės ekonomistai nagrinėja labai
skirtingas temas:
• taisykles, kurios leistų pasiekti maksimalią gerovę;
• išorinių sąnaudų ir naudos klausimus (eksternalijas);
• pajamų nelygybę;
• sunkumus, kuriuos sukelia daugumos balsavimo teisė;
• sprendimų priėmimą viešajame sektoriuje.
2010.12.06
5
Taigi,
Gerovės ekonomika nėra vieninga ir aiškiai apibrėžta
tyrimų erdvė, tačiau bent du dalykai leidžia tą ar kitą
ekonomistą susieti su šia kryptimi:
1. Bando apibrėžti, kas yra optimali gerovės būsena ir
nagrinėja, kaip tokia būsena gali būti pasiekta.
2. Identifikuoja veiksnius, kurie trukdo pasiekti
maksimalią gerovę bei siūlo, kaip tie trukdžiai galėtų
būti pašalinti.
Tai gana skirtingų ekonomistų, kurių dalis yra neoklasikai, o
kiti netgi visai priešingų pažiūrų mokslininkai
sankaupa.
Stabtelėsime ties Pareto, Pigou, von Mises (Hayek), Arrow
ir Buchanan.
2010.12.06
6
Tyrimų prielaidos
Socialinė gerovė šioje teorijoje suprantama kaip visos
visuomenės gerovė. Mąstymo prielaida — visuminė
socialinė gerovė suvokiama, kaip ekonominės veiklos
subjektų “gerovių” suma. Nėra jokios kitokios socialinės
gerovės, išskyrus tą, kuri susiformuoja iš individų
socialinių gerovių.
Gerovė gali būti matuojama “nauda” (valiuta) arba tiesiog
Pareto optimumu .
Pirmasis “naudos” metodas retai taikomas grynoje teorijoje
dėl agregavimo (sutelkimo) problemų. Vis dėlto
taikomojoje ekonomikoje (pavyzdžiui, naudos-sąnaudų
analizėje) piniginiai įverčiai naudojami dažnai, ypatingai
tais atvejais, kai analizuojamas pajamų pasiskirstymo
poveikis.
2010.12.06
7
Gerovės vertinimo elementai
Gerovės ekonomika paprastai priima prielaidą, kad individų
preferencijos yra pastovios ir tada teigia, kad pereinant
nuo socialinio būvio A į socialinį būvį B gerovės daugėja,
jei nors vienas individas teikia pirmenybę situacijai B ir
nėra nė vieno, kurio padėtį ta situacija pablogintų.
Gerovės padidėjimas šiuo atveju nebūtinai turi būti
įvertintas kokiu nors kiekybiniu būdu.
Kitas gerovės momentas susijęs su pajamų/prekių (ir
lygybės) pasiskirstymu. Skiriama horizontali lygybė (
t.y. identiškas identiškų individų vertinimas) ir vertikali
lygybė (skirtingas skirtingų asmenų vertinimas, siekiant
sumažinti jų prigimtinių skirtumų pasekmes).
2010.12.06
8
Tyrimų aspektai
Gerovės ekonomikos nagrinėjami klausimai —
eksternalijos, lygybė, teisingumas, nelygybė,
altruizmas.
Teorijoje nėra tokio reiškinio, kaip vienintelis galimas
veiksmingas sprendimas. Efektyvus išteklių išsidėstymas
nekalba apie gerus ar blogus sprendimus, dar daugiau,
visuomenė gali nuspręsti, kad neefektyvus išteklių
išsidėstymas jai priimtinesnis, nei efektyvus.
Ar išteklių išsidėstymas yra tinkamas (geras) neįmanoma
įvertinti atsietai nuo vertybių.
Turi būti tam tikri instituciniai susitarimai, kurie užtikrintų
efektyvų išteklių išsidėstymą.
2010.12.06
9
Vilfredo Pareto (1848-1923)
Italų ekonomistas
Politinės ekonomikos
vadovėlis (Manual Of
Political Economy)
(1906)
Apibrėžė maksimalią
gerovę (Pareto
otimumas) - padėtis
optimali, kai niekas
negali pagerinti savo
padėties
nepablogindamas kieno
nors kito situacijos).
2010.12.06
10
Pareto optimumo teorijos
problemos
Pareto idėja buvo didelis indėlis į ekonomikos mokslą, vis dėlto jo logika
sunkiai pritaikoma viešajai politikai:
1.
Nesugeba atsakyti į klausimus susijusius su teisingu pajamų
paskirstymu (esama situacija vertinama kaip tobula);
2.
Eilė ekonominės politikos žingsnių, kurie didina šalies BVP (pvz.
laisva prekyba ar imigracija), dažnai prieštarauja Pareto optimumui.
Ar tai reiškia, kad tokia politika turėtų būti draudžiama? (laisva
prekyba gali padidinti BVP ir pajamas, bet atimti darbą iš vietos
darbuotojų, nekompensuodama praradimo);
3.
Pareto optimumas remiasi statiniu efektyvumo vertinimu, bet kai
kurie veiksniai, kurie trumpu laikotarpiu pažeidžia Pareto optimumą
ilgu laikotarpiu gali didinti efektyvumą (pavyzdžiui, antimonopolinė
praktika gali stabdyti ilgalaikes technologijas, kurios galiausiai virsta
didesniu gerovės lygiu);
4.
Kai kurie privatūs sandoriai (prostitucija, narkotikų prekyba, vaikų
prekyba gali būti Pareto optimumo požiūriu patenkinami, bet kirstis
su moralinėmis vertybėmis.
2010.12.06
11
Arthur’as Cecil’is Pigou,
(1877-1959)
Marshall’o mokinys ir pasekėjas,
pagrindinis darbas “Gerovės
ekonomika” (“The Economics of
Welfare”)1920.
Esminis indėlis: idėja apie
eksternalijas, kuri suteikė
galimybę manyti, kad vyriausybė
turi pagerinti išteklių pasiskirstymą
per pasirinktus mokesčius ir
subsidijas .
2 momentai:
1. Pajamų perskirstymas;
2. Privačios ir socialinės naudos bei
sąnaudų skirtis.
2010.12.06
12
Pigou: Privati ir išorinė
nauda ir sąnaudos
Privati įmonė siekia maksimizuoti savo pelną, kuris yra
skirtumas tarp įmonės privačių sąnaudų ir jos
privačios naudos (arba pajamų).
Privati įmonė gali nekreipti dėmesio į savo veiklos išorines
sąnaudas (pavyzdžiui, užterštumą, gamtos žalojimą).
Dėl to patiria nuostolių kitos įmonės ar žmonės.
Privačių asmenų (vartotojų) sprendimai taip pat gali kurti
išorines sąnaudas, kurias jie primeta kitiems (pavyzdžiui,
klausydami garsios muzikos, šiukšlindami ir pan.).
Kai kuri ekonominė veikla gali kurti išorinę naudą, kuria
už tai nemokėdami mėgaujasi kitos įmonės ar
gyventojai, nesusiję su įmonės veikla.
2010.12.06
13
Pigou: Socialinės sąnaudos
Bendros ekonominės veiklos ekonominės
sąnaudos tenkančios visuomenei (=
socialinės sąnaudos) apima įmonių bei
vartotojų veiklos privačias sąnaudas ir visas
išorines sąnaudas, kurias patiria tiesiogiai su
ta veikla nesusiję asmenys.
Socialinės sąnaudos = privačios sąnaudos + išorinės sąnaudos
2010.12.06
14
Pigou: Socialinė nauda
Bendra ekonominės veiklos ekonominė nauda
tenkanti visuomenei (= socialinė nauda)
apima įmonių bei vartotojų veiklos privačią
naudą ir visą išorinę naudą, kurią ji teikia
kitiems.
Socialinė nauda = privati nauda + išorinė nauda
2010.12.06
15
Pigou: Vyriausybės veikla
Socialinės naudos ir sąnaudų teorija turėjo vieną itin
svarbią įžvalgą — ne visos konkurencingos rinkos,
gamindamos prekes ir paslaugas, didina bendrą
visuomenės gerovę. Vyriausybė gali ir privalo
įsiterpti, jei ekonominė veikla kuria žymią socialinę
naudą ar duoda akivaizdžias socialines sąnaudas.
Pavyzdžiui, ribojant veiklas, kurios kuria socialines
sąnaudas, galima taikyti jų veiklos reguliavimą,
arba, atvirkščiai, galima teikti subsidijas, jeigu
reikia paskatinti veiklas, kurios duoda socialinę
naudą. Panašias funkcijas gali atlikti ir mokesčiai.
2010.12.06
16
Ludwig’as von Mises’as
(1881-1973)
Austrų mokykla.
Klasikinis libertaras.
“Žmogaus veiksmas”
(“Human Action: A treatise
on Economics””) (1949)
Prakseologija —
ekonomikos mokslų
pamatas pozityvizmas ir
materializmas. Pagrindinė
tema — laisva prekyba ir
vyriausybės
kontroliuojamos
ekonomikos bei pastarųjų
kritika.
2010.12.06
17
Mises’o logika
“Žmogus, kuris renkasi tarp pieno stiklinės ir
kalio cianido stiklinės nesirenka tarp dviejų
gėrimų: jis renkasi tarp gyvenimo ir mirties.
Visuomenė, kuri renkasi tarp kapitalizmo ir
socializmo, nesirenka tarp dviejų socialinių
sistemų; ji renkasi tarp socialinio
bendravimo ir visuomenės dezintegracijos.
Socializmas nėra kapitalizmo alternatyva —
tai bet kurios visuomenės, kurioje žmogus
gali gyventi kaip žmogiška būtybė,
alternatyva”.
2010.12.06
18
Friedrich’as August’as Hayek’as
(1899 – 1992),
Filosofas. Iš dalies
ekonomistas
(politekonomas).
Austrų mokykla.
Libertaras.
Kovojo su
kolektyvistinėmis
idėjomis.
1974 metais gavo
Ekonomikos Nobelio
premiją.
2010.12.06
19
Pagrindinės Hayek’o idėjos
“Kelias į vergovę” (The Road to Serfdom”)
— kvietimas į karą su socializmu.
Šioje knygoje Hayek’as teigia, kad
vyriausybės vaidmuo ekonomikoje turi
apsiriboti darbo valandų reguliavimu ir
institucijų, kurios teikia informaciją kūrimu
bei palaikymu.
Valstybės vaidmuo gali pasireikšti tik per
pinigų sistemą.
2010.12.06
20
Kenneth’as J. Arrow, 1921Pagrindinis darbas —
“Socialinis pasirinkimas ir
individualios vertybės”
(“Social Choice and
Individual Values”) (1951).
Ekonomikos Nobelio premija
1972 m. Jauniausias, kuris
yra gavęs šią premiją.
P. Samuelsono svainis.
2010.12.06
21
Arrow indėlis
Pagrindė prielaidą, kad socialiniai pasirinkimai turi būti daromi
atsižvelgiant į individualius pasirinkimus, išplėtojo socialinės gerovės
vertinimo kriterijus.
Bandė atsakyti į tokius klausimus:
• Iš kur galime sužinoti, kad pasirinktas politinis sprendimas duos
gerovės prieaugį?
• Kokia yra bendruomenės narių, kurių kiekvienas turi individualias
preferencijas, kolektyvinio pasirinkimo logika?
• Ar įmanoma tobula demokratija?
• Kokie patobulinimai gali padėti, jei žinome, kad nėra galimybių
išsaugoti tobulą demokratiją?
• Kokios taisyklės apibrėžia pajamų pasiskirstymą?
Ir t.t.
2010.12.06
22
James M. Buchanan Jr., 1919Įprastinės ekonominės gerovės teorijos
kritikas.
Nauda žinoma tik individui,
pasirinkimus daro tik individai,
reiškia neįmanoma jokia socialinė
gerovės funkcija.
Vietoje to, kad bandytų išmatuoti
neigiamas tų ar kitų individų
veiksmų pasekmes, gerovės
ekonomika privalo koncentruotis ties
politinėmis ir konstitucinėmis
taisyklėmis.
Kita vertus, jei net būtų socialinė
funkcija, tai privatus sektorius nėra
pajėgus jos pasiekti, nes valstybės
aparate dirba asmenys, turintys
asmeninius interesus. Taigi, šalia
“rinkos nesėkmių” turime dar ir
“vyriausybės nesėkmes”.
2010.12.06
23