Transcript Socialinio darbuotojo pagalbos socialines rizikos seimoms galimybes

Socialinio darbuotojo pagalbos
socialinės rizikos šeimoms
galimybės
Dr. Doc. DALIJA SNIEŠKIENĖ
Vytauto Didžiojo universitetas,
.Konferencija: „Inovatyvūs suaugusiųjų įgalinimo
metodai: edukologijos ir socialinio darbo
perspektyvos“.MRUNI 2012 05 10
Pranešimo tikslas:
• Atskleisti socialinių darbuotojų, dirbančių su
socialinės rizikos šeimomis, galimybes padėti
Lietuvos kaimo ir miesto savivaldybėse.
Požiūriai į socialines problemas ir pagalbą (R.Wiman, 1990)
Modelis
A
B
C
Kas yra
“alkoholizmas”?
Blogas įprotis
Pasekmė: a)vidinių;
b) išorinių
Išmoktas veiksmas
Kas yra
“alkoholikas”?
Blogas žmogus
a)sergantis;
b) silpnas
a) kompentetingas
“gėrimo” stiliuje;
b) nekompetentingas
blaiviame stiliuje;
Kaip padėti?
a)
b)
a)gydymas;
b) rūpinimasis
a)naujas mokymas;
b)mokymas nauju būdu;
Kaip elgtis?
a) Kaip su pavojingu;
b) Kaip su normų
laužytoju;
Paslaugos gavėjo
pozicija
Auka
Teorijos
pavadinimas
Individualistinė
Deterministinė
Socialinio veiksmo,
kaitos, agento
Metodas
Kontrolė
Gydymas,
Atstatantis,
kontroliuoti;
Moralizuoti;
a)kaip su ligoniu;
Kaip su jo paties
b)kaip su rūpinimosi gyvenimo agentu;
objektu;
Bejėgiškas gavėjas
Bendradarbiaujantis
partneris
Reikalingi ištekliai ir rezultatai
• A – jėgos struktūros, nedaug laiko,ne daug žinių ir
gebėjimų, bet socialiai neefektyvu – daugėja paimamų į
globą vaikų skaičius, tai labai brangiai kainuoja,
visuomenė skaidoma;
• B – brangiai kainuojantis įvertinimas ir gydymas, daug
žinių, rizika atkristi, - gali būti efektyvu kurį laiką, gali
susikurti priklausomybė nuo globėjų ir paslaugų;
• C – reikia daugiau laiko, kitokių gebėjimų ir žinių kaip
motyvuoti ir mokyti, palaikančios, besimokančios
bendruomenės kitaip gyventi – integruojantis,
pasiekiamas ilgalaikis efektyvumas;
Reikalingos socialinių darbuotojų
kompetencijos
A – kontroliavimo, administracinės ir
baudžiamosios teisės; rašytinės viešosios
komunikacijos;
B – medicininės, psichoterapinės, psichologinio
konsultavimo, tarpdisciplininio
bendradarbiavimo, reflektavimo;
C – antreprenerystės, bendruomenės
organizavimo, individų ir grupių motyvavimo,
mokymosi veikiant, reflektavimo...
Socialinės rizikos šeimos apibrėžimas
• Problemų kategorijos, kurios yra pagrįstos
kolektyviniais terminais, išvestais iš žmonių
charakteristikų ar jų situacijų, tokios kaip benamiai,
bedarbiai, narkomanai, neįgalieji, socialinės rizikos
šeimos ir kt. yra logiškai panašūs su terminu
„mėlynakis“. Šie terminai turi didelę įtaką teikiant
pagalbą. Jie padeda mums pavadinti kažkokią grupę
žmonių, prikabinti „etiketę“ ar „antspaudą“ tam, kad
nusiųstume šiuos žmones tinkamu adresu į tinkamas
socialines struktūras [R. Wiman, 1990].
Hipotezės:
– Kaimo vietovėje ir miete dirbantys socialiniai
darbuotojai mato skirtingas pagalbos galimybes;
– Mieste gyvenančios socialinės rizikos šeimos turi
daugiau galimybių sulaukti pagalbos ugdant
socialinius įgūdžius nei šeimos gyvenančios
rajonuose;
Tyrimo metodika
• Tyrimo metodas - kiekybinis aprašomasis;
• Populiacija – socialiniai darbuotojai, kurie dirba su
socialinės rizikos šeimomis valstybinėse institucijose
Kauno miete ir Kauno rajone bei Ukmergės mieste ir
Ukmergės rajone.
• Tyrimo atranka – Miestai pasirinkti prieinamumo
principu. Naudota generalinė aibė: buvo apklausti visi
socialiniai darbuotojai dirbantys su socialinės rizikos
šeimomis valstybinėse institucijose (seniūnijų ir
socialinių paslaugų centrų socialiniai darbuotojai).
• Imtis - 68 socialiniai darbuotojai dirbantys su
socialinės rizikos šeimomis pasirinktose savivaldybėse.
Išdalinti 68 klausimynai. Užpildyti grįžo 60.
Tyrimo metodika
• Tyrimo instrumentas. Klausimynas, kurį sudaro 59
klausimai.
Šie
klausimai
atspindi
respondentų
charakteristiką ir pagalbos socialinės rizikos šeimoms
galimybių vertinimą.
• Tyrimo vieta ir laikas. Kauno miesto, Kauno rajono,
Ukmergės miesto, Ukmergės rajono savivaldybės.
2010 metų balandžio mėnesį.
• Duomenų analizė. Statistinė analizė naudojant SPSS
programą. Aprašomųjų klausimų atsakymų turinys buvo
analizuojamas remiantis kiekybine turinio (content)
analize.
Tyrimo rezultatai:
Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą
17%
46%
2%
35%
Aukštasis ne
universitetinis(kolegija) socialinio
darbuotojo išsilavinimas
Universitetinis Socialinio
darbuotojo išsilavinimas
Universitetinis ne Socialinio
darbuotojo išsilavinimas
Profesinis ne socialinio
darbuotojo išsilavinimas
Išteklių reikalingų teikiant pagalbą
socialinės rizikos šeimoms vertinimas
Ma teri a l i ni ų
i š tekl i ų
49%
bendruomenės
pa ra mos
27%
Orga ni za ci jos
pa ra mos
25%
46%
25% 2%
Labai truksta
profes i ni ų
kompetenci jų
l a i ko
ti es i ogi ni a m
51%
42%
61%
15%
45%
23%
10%
32%
7%
35%
5%
Truksta
Beveik netruksta
netruksta
Būtini socialinio darbuotojo gebėjimai
•
•
•
•
Socialinė antreprenerystė;
Refleksija;
Mokėjimas įveikti sunkumus;
Mokėjimas „matyti“ kitaip nei dauguma.
Smale G., Tuson, G., Statham, D. (2000) Social work and social probelms. Working
towards social inclusion and social change.
Savo kompetencijų patikimumas
• Trūksta profesinių kompetencijų – 61 proc.
• Kas penktas(19 proc.), neturi socialinio
darbuotojo išsilavinimo;
Įsitikinimas apie savo galimybes įtakoti
pagalbos sistemą
18%
17%
65%
Galiu
Negaliu
Iš dalies galiu
Metodų, dirbant su socialinės rizikos
šeimomis vertinimas
2%
Moralizuojantis
mokymas
68%
Individualus
darbas
65%
Bendrarbiavimas
su institucijomis
Darbas su visa
šeima
22%
25%
35%
7%
Gydymas 10%
Šeimos vertingumo,
orumo pripažinimas
78%
69%
Rūpinimasis
76%
56%
Neefektyviai Vidutiniškai Efektyviai
Gąsdinimas atimti
vaikus
14%
3%
68%
Kontrolė 10%
43%
29%
29%
57%
33%
3%
42%
Neefektyviai
55%
Vidutiniškai
Efektyviai
Socialinių darbuotojų bendradarbiavimo
su organizacijomis būdai
3%
Su NVO
Su formaliomis
organizacijomis
17%
73%
7%
2%
17%
17%
55%
Pasirašyta soc. partnerystės sutartis
Žodinis susitarimas dėl bendradarbiavimo
Kai reikia individualiai prašau bendradarbiauti
"Pažintys"
Paišrasyta sutartis, bet kai reikia individualiai prašau
Nebendradarbiaujam
10%
Veiksniai, įtakojantys darbo su šeima
veiksmingumą
•
•
•
•
•
•
Šeimos motyvacija – 82 %
Laikas, skiriamas darbui su šeima – 70 %
Darbuotojo kompetencija – 70 %
Teikiamų paslaugų pasiūla – 65 %
Valstybės socialinė politika – 59 %
Bendruomenės požiūris į šeimą – 48 %
Reikia mokyti šių įgūdžių
•
•
•
•
•
•
Darbinių -100 %
Biudžeto planavimo – 100 %
Bendravimo su organizacijomis – 95 %
Vaikų priežiūros – 95 %
Namų ruošos – 87 %
Valgio gaminimo – 60 %
Kaip dažniausiai organizuoja socialinių
gebėjimų lavinimo procesą palyginimas
Rajone
22%
Mieste 3%
64%
50%
14%
47%
Neorganizuoju
Pats (i) mokau
Ieškau kas galėtų padėti/pats (i) mokau ir ieškau kas galėtų padėti
x2 = 9,84, lls = 2, p = 0,007
Kaip dažnai formalios organizacijos padeda klientams
lavinti socialinius įgūdžius, palyginimas
93%
69%
31%
Miestas
Labai dažnai/dažnai
7%
Rajonas
Vidutiniškai/retai
x2 = 5,424 lls = 1, p = 0,02
Galimybės teikti priklausomybių gydymo
paslaugas miesto ir kaimo vietovėse
96%
56%
44%
Mieste
Nėra/mažos galimybės
4%
Rajonas
Vidutinės/didelės galimybės
x2 = 19,2, lls = 3, p < 0,001
Išvados:
• Tyrime dalyvavę respondentai teigia, kad bendradarbiavimas su
įvairiomis organizacijomis yra efektyviausiais pagalbos
socialinės rizikos šeimoms metodas. Tuo pačiu socialiniai
darbuotojai pabrėžia, kad jiems labai trūksta to
bendradarbiavimo;
• Šių socialinių darbuotojų nuomone socialinės pagalbos
galimybės miestuose ir rajonuose yra labai panašios išskyrus
teikiant priklausomybių gydymo paslaugas, jos rajone yra
ženkliai mažesnės;
• Tyrime dalyvavusiose savivaldybėse mažiausiai galimybių yra
teikiant tėvų įdarbinimo ir perkvalifikavimo paslaugas;
• Socialinių darbuotojų nuomone mieste gyvenančios socialinės
rizikos šeimos turi daugiau galimybių sulaukti pagalbos ugdant
socialinius įgūdžius nei šeimos gyvenančios rajonuose;
Išvados:
• Daugelis respondentų atsakymų nėra aiškiai
suformuluoti – rodo gana menką savo patirties
reflektavimą;
• Nors tikslas būtų įgalinti žmones gyventi kiek galima
savarankiškiau, keičiant savo aplinką, tačiau patys
socialiniai darbuotojai menkai jaučiasi įgalinti keisti
nusistovėjusią savo darbo aplinką, tai riboja pagalbos
šeimoms galimybes.
• Įgalinimas = asmeninės savybės + galimybės;
Ačiū už dėmesį