Transcript FAMILISTIKA - I

FAMILISTIKA
Kun.Doc.p.Dr. Kęstutis Ralys
 Familistika- šeimos mokslas, integruojantis įvairių
teorinių ir praktinio pažinimo krypčių ( socialinių,
humanitarinių, biomedicinos, teologijos) bei šakų (
filosofijos, sociologijos, etikos, psichologijos,
demografijos, pedagogikos, medicinos, genetikos)
pasiekimus.
 Šeima gana sudėtingas mokslinio pažinimo objektas
analizuojama tarpusavyje derinant istorinį ir teorinį
požiūrius ,spekuliatyvinio mąstymo ir empirinio tyrimo
įžvalgas.
 Tai pirmoji ir svarbiausioji visuomenėje socialinėje
socialinė sankloda, gyvenimo bendruomenėje ir
valstybėje pagrindas, atsiradęs kaip ilgo žmonijos
vystymosi, sukauptos unikalios patirties rezultatus.
Modulio tikslai:
 1.Mokyti problemiškai ir interdiscipliniškai
nagrinėti šeimos gyvenimą;
 2.Ugdyti realybėje egzistuojančios šeimos
analizės ir vertinimo gebėjimus;
 3.Plėsti šeimos interpretavimo moksliškumą;
 4.Turinti studijuojančio sąvokinį mąstymą;
 5.Lavinti šeimos empirinio tyrimo mokėjimus
ir įgūdžius.
Ugdomi gebėjimai ir kompetencijos:
 Mokėti pasinaudoti įvairiais šatiniais




(enciklopedijomis, žodynais, monografijomis,
vadovėliais, moksliniais žurnalais bei straipsniais);
2.Atlikti mokslinių darbų, skirtų šeimai, lyginamąją
analizę;
3.Parengti šeimos empirinio tyrimo instrumentą;
4.Atlikti šeimos empirinio tyrimo duomenų analizę ir
susumavimą;
5.Padaryti pranešimą šeimos tematika dėstytojo
nurodytu ar paties pasirinktu klausimu.
Mokymo metodai:
Teorinės paskaitos
Seminarai
Diskusijos
Probleminių situacijų analizė
Darbas grupėse
Rašto darbas
Savarankiškos mokslinės literatūros
analizės studijos
Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka
 Modulis baigiamas egzaminu, kurį sudaro
suminis pažymys (100 proc.):
 Jį sudaro: kokybiškas ir savalaikis seminarų
užduočių atlikimas ir jų pristatymas – 40
proc.;
 Aktyvumas ir dalyvavimas paskaitose – iki
10 proc.;
 Testo rezultatas – 50 proc.
Modulio išplestinė programa:
 1. Šeima besikeičiančioje visuomenėje.
Šeima kaip tautos ir visuomenės pirmoji ir
svarbiausioji socialinė santalka.
Šeimos permainų indikatoriai. Tradicinės ir
modernios šeimos interpretacijos.
Šeima demografijos veidrodyje.
Šeimos dabartinė situacija: krizė ar naujas
raidos etapas?
Socialinių deformacijų pavojai ir šeimos
atstatymo strategijos.
 2.Šeima – filosofijos ir mokslo objektas.
 Filosofijos ir įvairių mokslo krypčių bei šakų interesas
pažinti ir tirti šeimas.
 Šeimos sampratų ir apibrėžimų lyginamoji analizė:
kritinės įžvalgos.
 Šeimos nepakeičiamumo visuomenės gyvenime
filosofinė interpretacija.
 Familistikos pasiekimų vertinimai siekiant juos
surifikuoti šeimų deramybė ir esamybė, šeimos
„alternatyvų“ problema.
 3.Vyras ir moteris santuokoje ir šeimoje:
giminystės ir skirtumų paradigma?
 Lyčių metafizika ir jos pasiekimai. Vyras ir moteris
kaip dviejų pasaulio pusių atstovai.“Pusinė“ ir „pilna“
asmenybė filosofinėse interpretacijose.
 Vyro ir moters skirtumų interpretacija filosofijoje,
psichologijoje, sociologijoje.
 Gimstamumo statistika metafizikos kontekste. Vyro ir
moters dermė santuokoje. Šeima kaip vyro ir moters
santalka: skirtumų pabrėžimas ar eliminavimas?
 4. Meilė kaip santuokos sudarymo pagrindinis
motyvas ir svarbiausioji šeimos vertybė.
 Meilės profiliai: nuo antikos iki šiandienos. Santuoka
– giminingų ar skirtingų profilių dermė? Atrakcijos
susižavėjimo, įsimylėjimo, sekso ir meilės
skirtumai.Ištikimybė kaip santuokos ir versmės
šeimoje dėsnis. Meilė ir šeimoje atliekami
vaidmenys. Vaikai – meilės kūdikiai; vaikai – sekso
aukos. Lytinis potraukis ir meilė: vienybės
prieštaringumas.
 Meilė kaip realizuota santuokoje ir šeimoje vertybė.
 5. Gyvenimo šeimoje etapų mokslinė
interpretacija.
 Ikisantuokinis draugystės ir meilės etapas.
Santuoka – vaikų gimdymo, auginimo,
priežiūros ir auklėjimo etapas. Kai šeimą
vienas po kito palieka vaikai. Vaidmenų
kismas ir jo priklausomybė nuo šeimyninio
gyvenimo etapų.
 6. Namuose likę vieni tėvai arba
ištuštėjusio lizdo sindromas.
 Ką iš tėvų šeimos vaikai atsineša į savo
šeimą?
 Šeimos etapų analizės reikšmingumas
socialinio pedagogo darbe.
 7. Šeimos vertybinė orientacija ir disponuojamos
vertybės.
 Šeimos subjektai kaip vertybes atsirenkantys
individai. Vertybė kaip individo elgesio determinantė:
Kodėl žmogui reikia visų vertybių ( J.Girnons). Iš kur
atsiranda asmens selektyvus santykis su vertybėmis.
Vertybinis ugdymas ir jo kontekstai ( sociologijos,
edukologijos, socialinio darbo ). Socialinis pedagogas
– šeimos vertybinės orientacijos koreguotojas.
 8.Katalikų Bažnyčios dotrinalinis
mokymas apie santuoką santuoką.
 Santuokinių nesėkmių įveikimas per
krikšionišką meilę, santarvę.
 Dievo veikimas per santuokos sakramentą, jo
palaimą šeimai.
 9. Profesionalų ir benruomenės praktika,
įpareigojant vaikusir jaunimą atsakingai
šeimai.
 10. Šeimos auklėjimo galia ir jos ugdymas.
Auklėjimas šeimoje kaip jos galios raiška. Auklėjimo
potencija ir jos kokybė. Dermė šeimoje su platesne
socialine aplinka kaip auklėjamosios potencijos
išvystymas.
 Tėvai – pašauktieji savo vaikų auklėtojai. Pašauktųjų
ugdymo veikėjų ( S.Šalkauskis) auklėjamoji galia.
 Hodegetika apie tėvų auklėjamąjį autoritetą.
Socialinis pedagogas – šeimos atliekamų
auklėjamųjų funkcijų skatintojas ir koreguotojas.
 11. Atvejo teorijos ir praktikos taikymas socialinio
pedagogo darbe su šeima.
 Atvejis kaip socialinė – pedagoginė problema.
Socialinio pedagogo darbas kaip intervencija siekiant
įveikti problema, atvejį ir pagerinti šeimos narių
sąveiką. Atvejo įvertinimas. Konsultavimo
planavimas, tiesioginiai konsultavimo veiksmai,
netiesioginiai veiksmai,intervencijos sėkmingumo
( priešybė – nesėkmingumas) vertinimas ir naujo
konsultavimo etapo ( kitos naujos strategijos)
planavimas.
Rekomenduojama literatūra:
 K.Ralys. Rengimo šeimai pagrindai.2009
 G.Navaitis .Psichologinė parama šeimai. 1996
 L. Rupšienė : Šeimotyros įvadas, Klaipėda 2001
 Miškinio K. Šeima žmogaus gyvenime – K.:Aušra,
2003
 Bajorūno Z. Šeimos edukologija – V.:Jošara, 1997
 Juodaitytė.A.Vaikystės fenomenas: socialinis –
edukacinis aspektas. – ŠU leidykla, 2003
Reikalavimai rašto darbams
RAŠTO DARBAS
 mokslinėje literatūroje egzistuojančių
koncepcijų ar požiūrių tam tikra problema
(tema) panaudojimas, siekiant įrodyti ir
pagrįsti pasirinktą poziciją.
Tikslas
 ugdyti sugebėjimą tinkamai dirbti su moksline




literatūra ir atlikti teorinį tyrimą,
ugdyti loginį mąstymą.
įvaldyti mokslinį stilių,
išmokti apipavidalinti mokslinį tekstą,
gebėti teisingai cituoti, sudaryti bibliografines
nuorodas ir jų sąrašą.
struktūra:
 titulinis lapas;
 įvadas (teiginiai);
 pagrindinė tiriamoji dalis (pagrindimai,
įrodymai, kontrargumentai);
 apibendrinimas (išvados);
 literatūros sąrašas.
Įvade
 pagrindžiamas temos aktualumas,
 suformuluojamas darbo tikslas,
 pateikiamas pagrindiniai teiginiai.
Įvadas - darbo "vizitinė" kortelė
supažindinama su pasirinkta tema;
kalbama apie temos aktualumą;
apibrėžiamas darbo tikslas ir uždaviniai;
aprašoma, kokie svarbiausi darbai skirti šiai
temai,
 pasakoma, kokiu aspektu ir kiek išsamiai iki
šiol ši tema buvo aptarta mokslinėje
literatūroje




Pagrindinėje tiriamojoje dalyje
 aptariamos mokslinėje literatūroje
egzistuojančios koncepcijos/požiūriai,
įrodantys, pagrindžiantys arba paneigiantys
pasirinktų teiginių idėją,
 pateikiamos nuorodos į nagrinėjamus
šaltinius.
Kiekvienas teiginys
 pagrindžiamas savais žodžiais
 įrodomas, remiantis mokslininkų teigimu
 pateikiamas teiginio kontrargumentas
 apibendrinamas
Pagrindinėje dalyje
 turi būti argumentuota faktų klasifikacija,
 pateikti preciziški statistiniai duomenys,
 įvairi studento surinkta medžiaga
Pagrindinėje dalyje
 svarbiausius teiginius lydi argumentai, faktai,
pasakojimas, lyginimas, pavyzdžiai, citatos;
 mintys išsakomos mokslinės kalbos stiliumi;
 savo mintys aiškiai atskiriamos nuo cituojamų autorių
 galimos gausesnės nuorodos į kitų autorių darbus,
labiausiai susijusius su tiriama problema.
Apibendrinime
 suformuluojamos bendros išvados -
atsakymai į darbo pradžioje iškeltus
uždavinius;
 pateikiamos rekomendacijos.
 išvados turi atitikti darbo pavadinimą, tikslą,
uždavinius bei gautus rezultatus.
Literatūros sąrašas
 Kiekvienas tekste nurodomas šaltinis turi būti
pateikiamas literatūros sąraše.
 Negalima nurodyti darbų, nepaminėtų tekste.
 Literatūros sąrašas sudaromas autorių
pavardžių abėcėlės tvarka.
Literatūros sąrašas
 pirma nurodyti lietuvių kalba naudotą
literatūrą, toliau - anglų, vokiečių, prancūzų
bei kitomis;
 rusų kalba parašyta literatūra abėcėlės
tvarka dedama po lotyniškosios
 Internetines nuorodos gale
vertinimo kriterijai
 gebėjimas dirbti su moksline literatūra;
 mąstymo logiškumas;
 gebėjimas adekvačiai suprasti autorių poziciją
ir teisingai ją panaudoti pagrindžiant teiginį,
tinkamai cituoti;
 rašto kalbos kultūros lygis;
 mokėjimas apiforminti tekstą, sudaryti
literatūros sąrašą.
Vertinimo kriterijai
 Orientacinė apimtis atspausdintas 8-12
puslapių apimties darbas atitinkantys
mokslinės argumentuotos rašto darbo
struktūrinius reikalavimus. Jame panaudoti ne
mažiau kaip 6 skirtingi literatūros šaltiniai.
Rašto kalba korektiška, tekstas apiformintas
teisingai.
Bendrieji teksto reikalavimai
 Spausdinama 12 punktų Times New Roman
šriftu.
 Didžiosios darbo dalys rašomos didžiosiomis
raidėmis, 14 punktų šriftu.
 Darbas spausdinamas 1,5 intervalo
eilėtarpiu.
Bendrieji teksto reikalavimai
 Darbai spausdinami kompiuteriu vienoje A4
formato balto lapo pusėje.
 Paraštės - viršuje ir apačioje turi būti po 2
cm, iš kairės – apie 3,5 cm, o iš dešinės –2
cm.
 puslapiai žymimi arabiškais skaitmenimis,
apatiniame dešiniajame lapo kampe;