FAMILISTIKA - I
Download
Report
Transcript FAMILISTIKA - I
FAMILISTIKA
Kun.Doc.p.Dr. Kęstutis Ralys
Familistika- šeimos mokslas, integruojantis įvairių
teorinių ir praktinio pažinimo krypčių ( socialinių,
humanitarinių, biomedicinos, teologijos) bei šakų (
filosofijos, sociologijos, etikos, psichologijos,
demografijos, pedagogikos, medicinos, genetikos)
pasiekimus.
Šeima gana sudėtingas mokslinio pažinimo objektas
analizuojama tarpusavyje derinant istorinį ir teorinį
požiūrius ,spekuliatyvinio mąstymo ir empirinio tyrimo
įžvalgas.
Tai pirmoji ir svarbiausioji visuomenėje socialinėje
socialinė sankloda, gyvenimo bendruomenėje ir
valstybėje pagrindas, atsiradęs kaip ilgo žmonijos
vystymosi, sukauptos unikalios patirties rezultatus.
Modulio tikslai:
1.Mokyti problemiškai ir interdiscipliniškai
nagrinėti šeimos gyvenimą;
2.Ugdyti realybėje egzistuojančios šeimos
analizės ir vertinimo gebėjimus;
3.Plėsti šeimos interpretavimo moksliškumą;
4.Turinti studijuojančio sąvokinį mąstymą;
5.Lavinti šeimos empirinio tyrimo mokėjimus
ir įgūdžius.
Ugdomi gebėjimai ir kompetencijos:
Mokėti pasinaudoti įvairiais šatiniais
(enciklopedijomis, žodynais, monografijomis,
vadovėliais, moksliniais žurnalais bei straipsniais);
2.Atlikti mokslinių darbų, skirtų šeimai, lyginamąją
analizę;
3.Parengti šeimos empirinio tyrimo instrumentą;
4.Atlikti šeimos empirinio tyrimo duomenų analizę ir
susumavimą;
5.Padaryti pranešimą šeimos tematika dėstytojo
nurodytu ar paties pasirinktu klausimu.
Mokymo metodai:
Teorinės paskaitos
Seminarai
Diskusijos
Probleminių situacijų analizė
Darbas grupėse
Rašto darbas
Savarankiškos mokslinės literatūros
analizės studijos
Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka
Modulis baigiamas egzaminu, kurį sudaro
suminis pažymys (100 proc.):
Jį sudaro: kokybiškas ir savalaikis seminarų
užduočių atlikimas ir jų pristatymas – 40
proc.;
Aktyvumas ir dalyvavimas paskaitose – iki
10 proc.;
Testo rezultatas – 50 proc.
Modulio išplestinė programa:
1. Šeima besikeičiančioje visuomenėje.
Šeima kaip tautos ir visuomenės pirmoji ir
svarbiausioji socialinė santalka.
Šeimos permainų indikatoriai. Tradicinės ir
modernios šeimos interpretacijos.
Šeima demografijos veidrodyje.
Šeimos dabartinė situacija: krizė ar naujas
raidos etapas?
Socialinių deformacijų pavojai ir šeimos
atstatymo strategijos.
2.Šeima – filosofijos ir mokslo objektas.
Filosofijos ir įvairių mokslo krypčių bei šakų interesas
pažinti ir tirti šeimas.
Šeimos sampratų ir apibrėžimų lyginamoji analizė:
kritinės įžvalgos.
Šeimos nepakeičiamumo visuomenės gyvenime
filosofinė interpretacija.
Familistikos pasiekimų vertinimai siekiant juos
surifikuoti šeimų deramybė ir esamybė, šeimos
„alternatyvų“ problema.
3.Vyras ir moteris santuokoje ir šeimoje:
giminystės ir skirtumų paradigma?
Lyčių metafizika ir jos pasiekimai. Vyras ir moteris
kaip dviejų pasaulio pusių atstovai.“Pusinė“ ir „pilna“
asmenybė filosofinėse interpretacijose.
Vyro ir moters skirtumų interpretacija filosofijoje,
psichologijoje, sociologijoje.
Gimstamumo statistika metafizikos kontekste. Vyro ir
moters dermė santuokoje. Šeima kaip vyro ir moters
santalka: skirtumų pabrėžimas ar eliminavimas?
4. Meilė kaip santuokos sudarymo pagrindinis
motyvas ir svarbiausioji šeimos vertybė.
Meilės profiliai: nuo antikos iki šiandienos. Santuoka
– giminingų ar skirtingų profilių dermė? Atrakcijos
susižavėjimo, įsimylėjimo, sekso ir meilės
skirtumai.Ištikimybė kaip santuokos ir versmės
šeimoje dėsnis. Meilė ir šeimoje atliekami
vaidmenys. Vaikai – meilės kūdikiai; vaikai – sekso
aukos. Lytinis potraukis ir meilė: vienybės
prieštaringumas.
Meilė kaip realizuota santuokoje ir šeimoje vertybė.
5. Gyvenimo šeimoje etapų mokslinė
interpretacija.
Ikisantuokinis draugystės ir meilės etapas.
Santuoka – vaikų gimdymo, auginimo,
priežiūros ir auklėjimo etapas. Kai šeimą
vienas po kito palieka vaikai. Vaidmenų
kismas ir jo priklausomybė nuo šeimyninio
gyvenimo etapų.
6. Namuose likę vieni tėvai arba
ištuštėjusio lizdo sindromas.
Ką iš tėvų šeimos vaikai atsineša į savo
šeimą?
Šeimos etapų analizės reikšmingumas
socialinio pedagogo darbe.
7. Šeimos vertybinė orientacija ir disponuojamos
vertybės.
Šeimos subjektai kaip vertybes atsirenkantys
individai. Vertybė kaip individo elgesio determinantė:
Kodėl žmogui reikia visų vertybių ( J.Girnons). Iš kur
atsiranda asmens selektyvus santykis su vertybėmis.
Vertybinis ugdymas ir jo kontekstai ( sociologijos,
edukologijos, socialinio darbo ). Socialinis pedagogas
– šeimos vertybinės orientacijos koreguotojas.
8.Katalikų Bažnyčios dotrinalinis
mokymas apie santuoką santuoką.
Santuokinių nesėkmių įveikimas per
krikšionišką meilę, santarvę.
Dievo veikimas per santuokos sakramentą, jo
palaimą šeimai.
9. Profesionalų ir benruomenės praktika,
įpareigojant vaikusir jaunimą atsakingai
šeimai.
10. Šeimos auklėjimo galia ir jos ugdymas.
Auklėjimas šeimoje kaip jos galios raiška. Auklėjimo
potencija ir jos kokybė. Dermė šeimoje su platesne
socialine aplinka kaip auklėjamosios potencijos
išvystymas.
Tėvai – pašauktieji savo vaikų auklėtojai. Pašauktųjų
ugdymo veikėjų ( S.Šalkauskis) auklėjamoji galia.
Hodegetika apie tėvų auklėjamąjį autoritetą.
Socialinis pedagogas – šeimos atliekamų
auklėjamųjų funkcijų skatintojas ir koreguotojas.
11. Atvejo teorijos ir praktikos taikymas socialinio
pedagogo darbe su šeima.
Atvejis kaip socialinė – pedagoginė problema.
Socialinio pedagogo darbas kaip intervencija siekiant
įveikti problema, atvejį ir pagerinti šeimos narių
sąveiką. Atvejo įvertinimas. Konsultavimo
planavimas, tiesioginiai konsultavimo veiksmai,
netiesioginiai veiksmai,intervencijos sėkmingumo
( priešybė – nesėkmingumas) vertinimas ir naujo
konsultavimo etapo ( kitos naujos strategijos)
planavimas.
Rekomenduojama literatūra:
K.Ralys. Rengimo šeimai pagrindai.2009
G.Navaitis .Psichologinė parama šeimai. 1996
L. Rupšienė : Šeimotyros įvadas, Klaipėda 2001
Miškinio K. Šeima žmogaus gyvenime – K.:Aušra,
2003
Bajorūno Z. Šeimos edukologija – V.:Jošara, 1997
Juodaitytė.A.Vaikystės fenomenas: socialinis –
edukacinis aspektas. – ŠU leidykla, 2003
Reikalavimai rašto darbams
RAŠTO DARBAS
mokslinėje literatūroje egzistuojančių
koncepcijų ar požiūrių tam tikra problema
(tema) panaudojimas, siekiant įrodyti ir
pagrįsti pasirinktą poziciją.
Tikslas
ugdyti sugebėjimą tinkamai dirbti su moksline
literatūra ir atlikti teorinį tyrimą,
ugdyti loginį mąstymą.
įvaldyti mokslinį stilių,
išmokti apipavidalinti mokslinį tekstą,
gebėti teisingai cituoti, sudaryti bibliografines
nuorodas ir jų sąrašą.
struktūra:
titulinis lapas;
įvadas (teiginiai);
pagrindinė tiriamoji dalis (pagrindimai,
įrodymai, kontrargumentai);
apibendrinimas (išvados);
literatūros sąrašas.
Įvade
pagrindžiamas temos aktualumas,
suformuluojamas darbo tikslas,
pateikiamas pagrindiniai teiginiai.
Įvadas - darbo "vizitinė" kortelė
supažindinama su pasirinkta tema;
kalbama apie temos aktualumą;
apibrėžiamas darbo tikslas ir uždaviniai;
aprašoma, kokie svarbiausi darbai skirti šiai
temai,
pasakoma, kokiu aspektu ir kiek išsamiai iki
šiol ši tema buvo aptarta mokslinėje
literatūroje
Pagrindinėje tiriamojoje dalyje
aptariamos mokslinėje literatūroje
egzistuojančios koncepcijos/požiūriai,
įrodantys, pagrindžiantys arba paneigiantys
pasirinktų teiginių idėją,
pateikiamos nuorodos į nagrinėjamus
šaltinius.
Kiekvienas teiginys
pagrindžiamas savais žodžiais
įrodomas, remiantis mokslininkų teigimu
pateikiamas teiginio kontrargumentas
apibendrinamas
Pagrindinėje dalyje
turi būti argumentuota faktų klasifikacija,
pateikti preciziški statistiniai duomenys,
įvairi studento surinkta medžiaga
Pagrindinėje dalyje
svarbiausius teiginius lydi argumentai, faktai,
pasakojimas, lyginimas, pavyzdžiai, citatos;
mintys išsakomos mokslinės kalbos stiliumi;
savo mintys aiškiai atskiriamos nuo cituojamų autorių
galimos gausesnės nuorodos į kitų autorių darbus,
labiausiai susijusius su tiriama problema.
Apibendrinime
suformuluojamos bendros išvados -
atsakymai į darbo pradžioje iškeltus
uždavinius;
pateikiamos rekomendacijos.
išvados turi atitikti darbo pavadinimą, tikslą,
uždavinius bei gautus rezultatus.
Literatūros sąrašas
Kiekvienas tekste nurodomas šaltinis turi būti
pateikiamas literatūros sąraše.
Negalima nurodyti darbų, nepaminėtų tekste.
Literatūros sąrašas sudaromas autorių
pavardžių abėcėlės tvarka.
Literatūros sąrašas
pirma nurodyti lietuvių kalba naudotą
literatūrą, toliau - anglų, vokiečių, prancūzų
bei kitomis;
rusų kalba parašyta literatūra abėcėlės
tvarka dedama po lotyniškosios
Internetines nuorodos gale
vertinimo kriterijai
gebėjimas dirbti su moksline literatūra;
mąstymo logiškumas;
gebėjimas adekvačiai suprasti autorių poziciją
ir teisingai ją panaudoti pagrindžiant teiginį,
tinkamai cituoti;
rašto kalbos kultūros lygis;
mokėjimas apiforminti tekstą, sudaryti
literatūros sąrašą.
Vertinimo kriterijai
Orientacinė apimtis atspausdintas 8-12
puslapių apimties darbas atitinkantys
mokslinės argumentuotos rašto darbo
struktūrinius reikalavimus. Jame panaudoti ne
mažiau kaip 6 skirtingi literatūros šaltiniai.
Rašto kalba korektiška, tekstas apiformintas
teisingai.
Bendrieji teksto reikalavimai
Spausdinama 12 punktų Times New Roman
šriftu.
Didžiosios darbo dalys rašomos didžiosiomis
raidėmis, 14 punktų šriftu.
Darbas spausdinamas 1,5 intervalo
eilėtarpiu.
Bendrieji teksto reikalavimai
Darbai spausdinami kompiuteriu vienoje A4
formato balto lapo pusėje.
Paraštės - viršuje ir apačioje turi būti po 2
cm, iš kairės – apie 3,5 cm, o iš dešinės –2
cm.
puslapiai žymimi arabiškais skaitmenimis,
apatiniame dešiniajame lapo kampe;