Transcript Mokinių tėvų ir mokytojų bendradarbiavimo kultūros kūrimas

MOKINIŲ TĖVŲ IR MOKYTOJŲ
BENDRADARBIAVIMO
KULTŪROS KŪRIMAS
Rietavo Lauryno Ivinskio
gimnazijos
Tėvų komitetas
Šeima ir mokykla yra dvi pagrindinės ir
svarbiausios auklėjimo institucijos.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme
(2011) švietimas apibūdinamas kaip ugdymas
ir išsilavinimo teikimas, savišvieta; taip pat
mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų), švietimo
įstaigų, mokytojų ir kitų švietimo teikėjų,
švietimo pagalbos specialistų veiklų visuma.
Tokie Lietuvos švietimo politikos siekiai
leidžia įtraukti tėvus į mokyklos teikiamą
ugdymą.
Vienas iš svarbiausių Lietuvos mokyklos
uždavinių yra mokyklos bendravimas ir
bendradarbiavimas su tėvais.
Norint, kad vyrautų bendradarbiavimo santykiai, bendruonės
narių tolerancija, rūpinimasis vieni kitais, būtina sukurti
mokykloje bendradarbiavimo kultūrą, kaip būtiną sąlygą
siekiant geresnių rezultatų. Mokyklos bendradarbiavimo
kultūros samprata yra gyvybiškai svarbi jos tobulinimo dalis.
Todėl visa mokyklos bendruomenė, kurią sudaro moksleiviai,
pedagogai, administracija, tėvai, turėtų padėti kurti mokyklos
bendradarbiavimo kultūrą, ją plėtoti. O tam reišmės turi
kompetetinga, racionali demokratiniais principais grindžiama
vadyba, kurioje įvairiais lygmenimis dalyvauja visi
bendruomenės nariai. Išskirtinis vaidmuo tenka įstaigos
vadovui. Jam reikia sužadinti mokyklos bendruomenę.
Ilgą laiką bendradarbiavimas buvo aiškinamas tik
vienpuse informacija apie vaiko pasiekimus
mokykloje per klasės ar visuotinius tėvų
susirinkimus. Dabar mokyklose turi būti kuriamos
programos, kuriomis siekiama lygiaverčio
bendradarbiavimo tarp administracijos, klasės
mokytojų ir tėvų.
Šių grandžių bendradarbiavimas vyksta įvairiomis
formomis.
Bendravimas yra bendradarbiavimo pagrindas,
tačiau vien tik bendravimas neužtikrina
bendradarbiavimo.
Bendradarbiavimas - žmogaus siekis darniai
veikti su kitais žmonėmis, pasirengusiais
padėti ir paremti, siekiant bendro tikslo, tai
elgesys ir procesai - suprantami kaip žmonių
veiklos pagrindas, ant kurio galima kurti ir
išlaikyti tvirtas demokratines
bendruomenes.
Bendradarbiavimas atsiranda
tik tada, kai individus ar
grupes sieja idėjos, sukuriami
santykiai, paremti lygiomis
teisėmis, pasitikėjimu ir
bendrų tikslų siekimu.
Mokytojai bendradarbiavimo su tėvais
organizatoriai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje teigiama, kad klasės
auklėtojo pareigybė, įpareigoja auklėtoją rūpintis visu
ugdymo procesu.
Mokytojo domėjimasis ugdymo naujovėmis, atvirumas
aplinkai verčia mokinių tėvus aktyviau įsijungti į klasės,
mokyklos gyvenimą. Mokytojas radęs bendrą kalbą su
šeima, įgyja bendro darbo sąjungininkų.
Mokytojai, siekdami visapusiškai ugdyti jaunąją asmenybę,
turi nuolat glaudžiai bendrauti ir bendradarbiausti su
vaiko šeima. Tinkamai pasirinktos mokytojo, kaip
auklėtojo, veiklos kryptys: įgyti pedagoginiai mokėjimai;
asmeninės savybės bei gebėjimai; domėjimasis ugdymo
naujovėmis verčia mokinių tėvus aktyviau įsijungti į klasės
ir mokyklos gyvenimą.
Tėvai - ugdymo partneriai
Nors bendradarbiavimo sistemos
mokykloje iniciatoriumi ir
organizatoriumi laikytinas mokytojas,
bendradarbiavimo mokykloje vyksmui
svarbūs ir visi kiti mokyklos
bendruomenės nariai.
S.Dapkienė mokytojo bendradarbiavimo su
mokinių tėvais uždavinius formuluoja taip:

Pažinti ir nuolat tirti
mokinio šeimą;

Sistemingai nagrinėti šeimos
ir mikroaplinkos poveikį
vaiko asmenybei, o esant
neigiamai šeimos įtakai
(amorali, asociali šeima)
šalinti jos poveikį vaikui;

Organizuoti bendrus
mokyklos ir šeimos
pedagoginius veiksmus
vaikų auklėjimo ir mokymo
procese;

Kurti klasės bendruomenę ir
skatinti tėvus aktyviai
dalyvauti mokyklos ir klasės
gyvenime;

Pedagogiškai šviesti ir
mokyti šeimą.
S.Dapkienė teigia, kad tėvai galėtų būti kaip
partneriai ir atlikti vienus ar kitus
įsipareigojimus:



Būti klasės (mokykloje)
popamokinių renginių
organizatoriai, talkininkai ir
paprasčiausiai - dalyviai;
Vadovauti būreliams, nors
trumpą laiką;
Užimti pamokas, kai
mokytojas suserga ar reikia
trumpam išvykti. Nauda čia
didžiulė ir abipusė: keliamas
tėvų autoritetas, tėvai
mokosi geriau suprasti
ugdymo procesą;

Gaminti įvairias priemones
renginiams ar dalojamąją
medžiagą pamokoms;

Rašyti kvietimus, skelbimus,
gaminti apdovanojimus;

Dalyvauti planuojant,
diagnozuojant mokyklos
gyvenimą, parengti anketas
ir jas pildyti;

Leisti klasės biuliotenius ir
kt.
Tėvai yra neatskiriama mokyklos
bendruomenės dalis. Todėl jie kaip patneriai
turėtų aktyviai dalyvauti mokyklos gyvenime:
domėtis ugdymo proceso organizavimu;
dalyvauti planuojant ugdomąją veiklą; sudarant
mokyklos mokymo turinį; padėti organizuoti
mokyklos popamokinę veiklą; remti mokyklą
moraliai ir materialiai; reikalauti iš pedagogų
profesionalaus pasirengimo.
Efektyvus veiklos
planavimas - sėkmingo
bendradarbiavimo
pagrindas
Kiekviena veikla prasideda nuo planavimo ir vykdymo.
Planas reikalingas sėkmingam mokyklos bei klasės
veiklos tobulinimui.
Literatūros analizė rodo, kad mokytojui yra patikėtas
svarbiausias ir atsakingiausias uždavinys - vaiko ateities
kūrimas. Bendradarbiavimas su mokinių tėvais bus
veiksmingas, jei bus siekiama bendro tikslo. Todėl
mokytojui svarbu išaiškinti tėvams ir pačiam gerai
įsisąmoninti tikslus, kurių turėtų siekti kartu su šeima.
Bendradarbiavimo kultūros
mokykloje kūrimas
Demokratiškas vadovas skatina bendravimą, stengiasi
išmokyti pavaldinius domėtis visos organizacijos
problemomis, suteikti jiems informacijos, skatina priimti ir
įvertinti sprendimus. Suprasdami bendradarbiavimo
kultūros svarbą, visi mokyklos bendruomenės nariai, pagal
galimybes, privalo prisidėti prie jos plėtojimo ir kūrimo.
Vadovo, mokytojų ir mokinių tėvų santykiai yra svarbus
veiksnys, lemiantis sėkmingą mokyklos iniciatyvą.
Bendradarbiavimo kultūra yra kiekvienos mokyklos
laimėjimas ir svarbiausias mokyklos tobulinimo elementas.
Bendradarbiavimo kultūrai būdinga tarpusavio parama,
bendras darbas ir esminis sutarimas dėl švietimo vertybių,
skatina ir padeda tobulėti vadovui, mokytojui, mokinių
tėvams.
Mokytojų ir tėvų
bendradarbiavimo
organizavimas
Bendradarbiavimo sistemos mokykloje iniciatoriumi ir
organizatoriumi laikytinas mokytojas. Mokytojo veikla
turi būti nukreipta palankios atmosferos
bendradarbiavimui kūrimui - laisvos, nevaržomos,
šiltos, skatinančios atvirumui. Tai labai svarbi sąlyga,
lemianti mokinių tėvų aktyvumą mokymo procese.
Svarbus ir mokyklos mikroklimatas. Nuo jo priklauso ir
mokytojų, ir mokinių tėvų aktyvumas bei jų
bendradarbiavimo mokymo proceso kokybė.
Mokytojui telkiant bendruomenę tikslai galėtų būti:








Formuoti teigiamą mokyklos įvaizdį tarp tėvų;
Skleisti informaciją apie mokyklą ir joje vykstančius
procesus;
Nustatyti ir išsiaiškinti klasės bendruomenės veiklos
prioritetus;
Kurti bendrus bendravimo santykius, parodyti
tėvams, kad jie yra svarbūs, reikalingi ir laukiami;
Formuoti nuostatą, kad tėvai gali būti aktyvūs vaikų
mokymosi pagalbininkai;
Formuoti nuostatą, kad teisingas vaikų auklėjimas
priklauso nuo tėvų pedagoginės kultūros ir takto;
Įtraukti tėvus į klasės, mokyklos diagnozavimą,
veiklos planavimą;
Siekti, kad tėvai taptų aktyviais mokyklos partneriais.
Aktyvi mokytojų ir mokinių tėvų veikla
priklauso nuo to, kaip tėvai ir mokytojai
supranta ir priima vieni kitų pasiūlymus,
patarimus, reikalavimus, kritiką ar
įsikišimus, ar nustatyti jos narių poreikiai,
ar pakanka abiejų pusių norų ir pajėgumo
psręsti iškylančius ugdymo uždavinius.
Svarbu tinkamai pasirinki bendradarbiavimo
formas:
















Tėvų susirinkimai;
Tėvų pedagoginis švietimas;
Informacijos skleidimas;
Susirašinėjimas;
Mokinių lankymas;
Skatinimas bendradarbiauti su tėvais namuose;
Pamokų problemų sprendimas, bendradarbiaujant su tėvais;
Bendradarbiavimo ugdymas (pačių tėvų organizuota ugdomoji veikla);
Individualus darbas;
Bendri renginiai, šventės, išvykos;
Specialistų konsultacijos;
Dalyvavimas savivaldoje;
Anketiniai tyrimai;
Bendradarbiavimas su tėvais per pamokas (tėvai veda pamokas);
Atvirų durų savaitės;
Pasikeitimas žiniomis.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos tėvų komitetas