doc. dr. Aušrinė Zulumskytė Klaipėdos universitetas Siekiant efektyvinti klasės vadovo veiklą bendradarbiavimo su kitais pedagogais aspektu svarbu išryškinti jo funkcijas ir socialinius vaidmenis bendradarbiavimo.

Download Report

Transcript doc. dr. Aušrinė Zulumskytė Klaipėdos universitetas Siekiant efektyvinti klasės vadovo veiklą bendradarbiavimo su kitais pedagogais aspektu svarbu išryškinti jo funkcijas ir socialinius vaidmenis bendradarbiavimo.

Slide 1

doc. dr. Aušrinė Zulumskytė
Klaipėdos universitetas


Slide 2

Siekiant efektyvinti klasės vadovo veiklą
bendradarbiavimo su kitais pedagogais aspektu
svarbu išryškinti jo funkcijas ir socialinius
vaidmenis bendradarbiavimo su kitais pedagogais
kontekste.

Pranešimo probleminiai klausimai:


Kokios yra klasės vadovo bendradarbiavimo su
kitais pedagogais prielaidos?



Kaip būtų galima efektyvinti klasės vadovo veiklą
bendradarbiaujant su kitais mokytojais?


Slide 3

 Klasės

auklėtojas

 Klasės

vadovas


Slide 4


Slide 5



Darbas su auklėtiniais

 Darbas

su toje klasėje dirbančiais
mokytojais



Darbas su mokyklos vadovais, kitais darbuotojais



Darbas su tėvais ir visuomene
Darbas su savimi




Slide 6



Klasės renginių planavimas, pasirengimas jiems ir vedimas
Individualus darbas su auklėtiniais
Parama ir pagalba asocialių šeimų vaikams
Moksleivių lankymas namie
Bendravimas su į mokyklą atėjusiais tėvais, bendravimas su
tėvais telefonu
Renginių klasės tėvams planavimas, pasirengimas jiems ir
vedimas
Įvairios dokumentacijos, susijusios su auklėtiniais, pildymas



Bendravimas su kolegomis mokytojais ar mokyklos










vadovybe dėl auklėjamosios klasės problemų


Slide 7



Pedagogo vaidmuo
Auklėtinių užtarėjo vaidmuo
Klasės lyderio vaidmuo
Auklėtinio pagalbininko ir rėmėjo vaidmuo
Nepamokinės veiklos režisieriaus ir scenaristo
vaidmuo
Ugdymo sąlygų sudarytojo vaidmuo
Tėvų konsultanto vaidmuo



Mokyklos bendruomenės būrėjo vaidmuo










Slide 8

Galima teigti, jog visos be išimties klasės
vadovo funkcijos bendrojo lavinimo mokykloje
yra atliekamos

bendradarbiaujant su kitais
kolegomis pedagogais


Slide 9



Pedagoginio darbo krūvis bei riboti laiko ištekliai



Individualūs auklėtinių poreikiai



Bendravimo su auklėtinių tėvais būdai ir formos





Klasės vadovo motyvacijos pedagoginei
veiklai/kūrybiškumo stoka

Bendradarbiavimo su kolegomis pedagogais
problemos


Slide 10

1 pav. Klasės vadovo asmeninės savybės, padedančios bendradarbiauti su kitais pedagogais


Slide 11

Esminės tyrimo charakteristikos
Tyrimo imtis. Tyrimo imčiai sudaryti pasirinkta netikimybinė patogioji atranka.
Tyrime dalyvavo 160 pedagogų – klasių vadovų.
Anketinėje apklausoje dalyvavo pedagogai (klasių vadovai) iš skirtingų tipų
mokyklų:




gimnazijos;
vidurinės mokyklos;
pagrindinės mokyklos.

Ugdymo įstaigos, kuriose atlikta apklausa, buvo įsikūrusios:





dideliame mieste ;
rajono centre;
mažame miestelyje;
kaimo vietovėje.

Tyrimo duomenų analizei buvo išskirti trys pagrindiniai „pjūviai“, kuriais
nagrinėti respondentų atsakymai:
 skirtingą pedagoginio darbo stažą turinčių pedagogų patirtis;
 skirtingų mokyklos tipų pedagogų patirtis;
 skirtingose vietovėse esančių ugdymo įstaigų patirtis.


Slide 12


Slide 13

1 lentelė. Klasių vadovams iškylančių problemų sprendimas bendradarbiavimo atžvilgiu

Iškilus problemoms su auklėtiniais, klasių auklėtojai dažniausiai kreipiasi į:
Nuolat

Dažnai

Retai

Niekada

...kitus juos mokančius mokytojus

8,5%

63,1%

24,6%

3,8%

...kitus mokyklos specialistus

6,9%

39,2%

52,3%

1,5%

...mokyklos administraciją

1,5%

12,3%

78,5%

7,7%

0,8%

21,5%

77,7%

Teiginys

...įvairias visuomenės organizacijas

0%

...auklėtinių tėvus ir globėjus

36,9%

56,9%

5,4%

0,8%

...visus klausimus sprendžia patys

9,2%

30,0%

44,6%

16,2%


Slide 14

Tėvų
konsultanto,
15.3%

Mokyklos
bendruomen
ės būrėjo,
10.4%

Ugdymo
sąlygų
sudarytojo,
7.3%
Nepamokin
ės veiklos
„scenaristo“
, 6.2%

Pedagogo,
20.8%
Auklėtinių
užtarėjo,
11.9%
Auklėtinių
pagalbinink
o ir rėmėjo,
23.9%

Klasės
lyderio,
4.2%

2 pav. Svarbiausios klasės auklėtojo funkcijos bei socialiniai vaidmenys

respondentų požiūriu


Slide 15

sprendžiant konfliktus

keičiantis formalia
informacija

14.7%
12.8%
15.8%

29.4%

27.2%

siekiant palaikyti
vieningus reikalavimus
ugdytiniams
organizuojant bendra
darbą su tėvais
organizuojant
popamokinę veikla

3 pav.

Sritys, kuriose klasės vadovui dažniausiai tenka
bendradarbiauti su kitais pedagogais


Slide 16

160.0%
140.0%

40.0%

120.0%
100.0%
80.0%

52.9%

30.0%

60.0%
40.0%
20.0%
0.0%

58.3%

30.0%
11.8%
11.7%

35.3%

Vadovas
Mokytojas
Auklėtojas

30.1%

Funkcijų per Funkcijų Funkcijos ne
daug
tiek, kiek visai tokios
reikia

4 pav. Respondentų nuomonių apie klasės auklėtojo funkcijas pasiskirstymas
pagal pedagoginės veiklos pobūdį mokykloje


Slide 17

2 lentelė. Savybės, padedančios klasės auklėtojui bendradarbiauti su kitais pedagogais
Savybės
Pažymėjo

%

Tolerantiškumas

77

12,5%

Draugiškumas

71

11,5%

Komunikabilumas

54

8,8%

Humoro jausmas

50

8,1%

Gebėjimas planuoti veiklą

42

6,8%

Psichologinis įžvalgumas

40

6,5%

Objektyvumas

39

6,3%

Diplomatiškumas

37

6,0%

Kūrybiškumas

32

5,2%

Dalykiškumas

32

5,2%

Orientavimasis į naujoves

27

4,4%

Pakantumas

25

4,1%

Teisingumas

20

3,2%

Patikimumas

20

3,2%

Aktyvumas

15

2,4%

Intelektualumas

13

2,1%

Demokratiškumas

12

1,9%

Racionalumas

6

1,0%

Atkaklumas

4

0,6%


Slide 18

300.0%
250.0%

78.3%

200.0%
150.0%

21 ir daugiau

82.9%

100.0%
66.7%
50.0%
35.7%

11-20 metų

20.3%
17.1%
33.3%

6-10 metų
1-5 metai

64.3%

0.0%
teigiamai, juo teigiamai,
vadovaujuosi tačiau taip
nėra

1.4%
neigiamai,
nes taip
negali būti

5 pav. Teiginio apie lygiavertį bendradarbiavimą vertinimo pasiskirstymas

pagal skirtingą darbo stažą turinčių mokytojų nuomones


Slide 19

Jaunų klasių vadovų (1-5 m. stažas) problemos


43,8 % teigė, kad kreipdamiesi į kitus pedagogus, dažnai susiduria su jų
asmeninio laiko stokos problema;



26,2 % respondentų nurodė, jog naudingų patarimų iš kitų pedagogų
gauna retai;



20 % nurodė, kad mokyklos bendruomenėje jie jaučia vyresnių pedagogų
spaudimą elgtis prisitaikant prie jų reikalavimų, neatsižvelgiant į
jaunesniųjų nuomonę;



15,4 % apklaustųjų nurodė, kad kreipiantis į kitus pedagogus, jie retai
nori bendradarbiauti, padėti;



10,8 % nurodė, kad kreipdamiesi į kitus kolegas pedagogus, jie retai
tesijaučia arba niekada nesijaučia drąsiai, užtikrintai, pasitiki savimi;



13,8 % teigė, kad kreipdamiesi į kitus pedagogus, jie nuolat arba dažnai
susiduria su abejingumu savo veiklai, pastangomis;



9,2 % apklaustųjų pabrėžė, kad nuolat arba dažnai susiduria su kitų
pedagogų nepasitenkinimu, susierzinimu;


Slide 20

Išsidėsty
mas
pagal
svarbą

Teiginių
numeracija

1

1 teiginys

2

2 teiginys

3

6 teiginys

4

5 teiginys

5

3 teiginys

6

4 teiginys

Teiginiai

Nuolat stengdamasis kurti pedagogų tarpe pasitikėjimo atmosferą
Skatindamas asmeninį (formalų ir neformalų) bendravimą su
kolegomis
Pats asmeniškai keisdamas savo darbo pobūdį, pasirinkdamas
kitus bendradarbiavimo metodus
Kantriai dirbdamas įprastais sau būdais ir laukdamas geranoriško atsako iš
kolegų
Pasitelkdamas mokyklos administracijos pagalbą
Formaliai apleliuodamas į reikalavimus, kad bendradarbiauti yra būtina ir
privalu

6 pav. Teiginiai,
atspindintys respondentų
nuomonę apie tai, kaip klasės
vadovas galėtų skatinti
bendradarbiavimą su kitais
pedagogais

1 teig.,
3.3

6 teig., 3

5 teig.,
2.3
4 teig.,
1.8

2 teig.,
3.2
3 teig.,
2.1


Slide 21

Išsidėstymas
pagal svarbą

Teiginių
numeracija

Teiginiai

1

7 teiginys

Palanki darbo atmosfera, psichologinis klimatas mokykloje

2

6 teiginys

Mokinių tėvų įsijungimas į bendradarbiavimą

3

2 teiginys

Mažesnis ugdomojo darbo krūvis

4

3 teiginys

Racionalesni ir tikslingesni reikalavimai auklėtojo veiklai

5

4 teiginys

Didesnė kitų mokyklos bendruomenės narių pagalba klasės auklėtojui

6

5 teiginys

Didesnė mokyklos administracijos pagalba klasės auklėtojui

7

1 teiginys

Didesnis piniginis atlygis klasės auklėtojui

2.7

1 teig.
7 pav. Teiginiai,
atspindintys respondentų
nuomonę apie išorinius
veiksnius, skatinančius klasės
vadovų ir kitų pedagogų
tarpusavio bendradarbiavimą

2 teig.

3.2

3 teig.

3.2

4 teig.

3

5 teig.

2.8

6 teig.

3.4

7 teig.

3.8
0

1

2

3

4


Slide 22

Respondentų išsakyti pasiūlymai, kaip būtų galima
skatinti bei efektyvinti klasės vadovų ir kitų
pedagogų tarpusavio bendradarbiavimą


Slide 23



Būtina mažinti klasės vadovo darbo krūvį, paliekant tą
patį atlygį.



Tikslingiau ir racionaliau apibrėžti klasės vadovo funkcijas.



Skatinti klasės vadovų vadybinių, komunikacinių kompetencijų
didinimą, užtikrinantį tikslingą bendradarbiavimą su kitais
kolegomis pedagogais.



Suteikti daugiau laisvės klasės vadovo kūrybiškumo raiškai.


Slide 24



Klasės vadovas turi pats nusteikti pozityviam mąstymui,
stengtis visada orientuotis į sėkmę darbe.



Kiekvienas klasės vadovas turi pats asmeniškai norėti
bendradarbiauti ir to tikslingai siekti.



Kiekvienas auklėtojas turi asmeniniu pavyzdžiu siekti
autoriteto mokyklos bendruomenėje.



Klasės vadovas turėtų ne pasyviai laukti, o inicijuoti
pozityvios psichologinės atmosferos kūrimą tarp kolektyvo
narių, stengdamasis išvengti profesinio pavydo ir
nepasitikėjimo kolegomis.


Slide 25



Mokytojai, kurie nėra klasių vadovai, turėtų
stengtis labiau suprasti auklėtojo darbo pobūdį.



Kolegos turėtų labiau pagelbėti klasės auklėtojui
bendrai sprendžiant ugdytinių elgesio problemas.



Kiti mokytojai turėtų įprasti atsakingai ir laiku
pateikti auklėtojui reikalingą informaciją apie
ugdytinių pasiekimus.



Visiems pedagogams reikėtų stengtis bet kokiomis
aplinkybėmis išlikti geranoriškiems, nepalikti visos
atsakomybės ant klasės auklėtojo pečių.


Slide 26



Mokyklos administracija turėtų nuolat kurti ir palaikyti
mokyklos bendruomenėje šiltą psichologinį klimatą ir būti
atsakinga už tai.



Iš mokyklos administracijos laukiama iniciatyvos dėl
vieningų reikalavimų, bendrų veiklos nuostatų visiems
kolektyvo nariams.



Mokyklos administracija turėtų ieškoti naujų būdų, netipinių
formų, leidžiančių stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą.



Mokyklos administracija turėtų nepalikti klasės vadovų
vienų su jiems iškilusiomis bendradarbiavimo problemomis –
turėtų tarpininkauti jas dalykiškai sprendžiant.


Slide 27



Tiek klasių vadovams, tiek kitiems mokytojams, tiek administracijai
bei nepedagoginiam personalui reikia stengtis būti vienos komandos
nariais.



Jei tam tikra konkurencija profesinėje veikloje neišvengiama, reikėtų
siekti, jog tai būtų “sveika” konkurencija (išvengiant “turgaus”
efekto).



Bendradarbiavimą stiprintų dalyvavimas bendruose projektuose, o
taip pat ir bendruose neformaliuose renginiuose, ekskursijose,
išvykose, rengiant teminius vakarus, šventes neformalioje aplinkoje.



Reikia tiesiog daugiau nuoširdumo ir paprasto draugiškumo,
žmoniškumo vienas kito atžvilgiu.


Slide 28



Tyrimas atskleidė, jog dauguma pedagogų tvirtai pasisako už
bendradarbiavimo būtinumą su klasių vadovais, tačiau neretu atveju
nenori pripažinti, jog šioje pedagoginės veiklos srityje problemos
turėtų būti sprendžiamos pradedant nuo asmeninio pavyzdžio ir
asmeninio tobulėjimo.



Pagrindiniai formalieji pedagogų tarpusavio bendradarbiavimo
trukdžiai – didelis pedagoginis krūvis, per daug veiklos funkcijų,
laiko stokos problema, tačiau kokybinis tyrimas išryškino, jog patys
respondentai tikisi vieni iš kitų paprasto draugiškumo, pagalbos,
nuoširdumo, patarimo. Ypač tai aktualu nepatyrusiems klasių
vadovams.



Klasės vadovo veiklos efektyvinimas bendradarbiavimo atžvilgiu
sietinas tiek su savistaba bei savo kompetencijų didinimu, tiek ir su
kitų mokytojų, administracijos, mokyklos bendruomenės įtraukimu į
šią veiklą. Taigi efektyvus klasių vadovų bendradarbiavimas bei jo
rezultatyvumas sietinas su vieningais siekiais, vieningais
reikalavimais, kurių laikytųsi visi ugdytojai.


Slide 29