Transcript Mokyklos mikroklimato kūrimas

Mokyklos mikroklimato
kūrimas
Regina Ablom
2014-02-18
Ateities mokyklą vaizduojamės kaip
tam tikrą visuomenės dalelę – bendriją,
kurią sudaro mokiniai, mokytojai ir tėvai.
Jų bendras tikslas – brandinti jauną
žmogų, atverti jam tobulėjimo kelius. To
pasiekti neįmanoma, jei netikime, kad
kiekvienas gali ir privalo tobulėti.
Meilė Lukšienė
Mokykla yra ne tik darbo vieta, tai antrieji
namai. Kad mokymo ir mokymosi procesas
vyktų sėkmingai, mokiniai mokykloje turi jausti
komfortą. Tam didžiulę įtaką turi mokyklos
aplinka, kuriai privalu sukurti tokį mikroklimatą,
kad galėtume jaustis saugūs, sveiki ir
pilnaverčiai žmonės. Žmogus neatskiriamas nuo
gamtos ir savo veikla daro įtaką gamtai. Kokia
bus mokyklinė aplinka, tokie, tikėtina, gali būti
ugdymo rezultatai. (Glinskienė R., Lipinskienė D.
Giluminį požiūrį į mokymąsi skatinantys
edukacinės aplinkos veiksniai. Pedagogika,
2005, nr. 78, p. 10-16.)
Mokyklos mikroklimatas
Mokyklos mikroklimatas ir moksleivių bei
mokytojų tarpusavio santykiai atskleidžia mokyklos
gyvenimo problemas, visos mokyklos
bendruomenės santykius ir psichologinę
atmosferą. Visas mokyklos „gyvenimas“ turi
tiesioginės įtakos tiek vaiko asmenybei, jo ateities
formavimuisi, socialinei ir psichologinei raidai, tiek
mokytojų emociniam stabilumui, fizinei sveikatai ir
ugdymo proceso kokybei.
Mikroklimatas yra labai svarbi sėkmingos
veiklos sąlyga. Gerinant kolektyvo mikroklimatą,
kartu gerėja ir jos narių veikla bei rezultatyvumas,
žmonės jaučiasi labiau vertingi, naudingi bei
galintys prasmingai veikti.
Mokyklos mikroklimatas yra visos mokyklos
gyvenimo pagrindas, kurį sudaro mokyklos narių
santykių įvairovė, mokytojo etosas, santykiai su
visuomene (mikroaplinkos ir makroaplinkos
tarpusavio sąveika), pats mokyklos darbo
organizavimas, tinkamai sukurta mokyklos erdvė,
auklėjimo ir mokymo būdai bei metodai.
Teigiamo mikroklimato svarba
Dažnai teigiama, kad siekiant sudaryti teigiamą
mikroklimatą mokykloje esminė sąlyga yra savo ugdytinių
pažinimas. Mokinių, o pagaliau ir mūsų visų gera savijauta
visų pirma priklauso nuo mikroklimato šeimoje ir aplinkoje,
kurioje praleidžiame didžiąją savo gyvenimo dalį.
Teigiamo mikroklimato kūrimas yra labai svarbus
mokinio sveikatai. Jį sudaro: emociškai sveika klasė,
palankus mikroklimatas - tarp mokinių, mokinių ir mokytojų,
ir ugdytinių tėvų. Labai svarbu, kad mokinys jaustųsi
svarbus, saugus, mylimas.
Išmokyti moksleivį bendrauti ir bendradarbiauti su
suaugusiais ir bendraamžiais, taikiai spręsti konfliktus –
vienas iš sudėtingiausių užduočių visai mokyklos dirbančiai
komandai.
Teigiamo mikroklimato pagrindas
Sisteminga pedagogo veikla padeda mokiniams suprasti
vienas kitą, tapti jautresniems, draugiškesniems, paskatina
padėti bendraamžiui. Suaugusiojo pavyzdys turi būti
tinkamas, grindžiamas pagarba ir pasitikėjimu vienas kitu ir
šalia esančiu mokiniu. Moralizavimas, kritika, grasinimas,
gėdijimas gali paskatinti mokinį užsisklęsti, išsiugdyti
nepasitikėjimo aplinkiniais jausmą, nesugebėjimą priimti
sprendimus, išsakyti savo nuomonę.
Kuriant teigiamą mikroklimatą, mokykloje turi vyrauti
supratingumas, demokratiškas požiūris į mokinį, pagarba
jam, gebėjimas išklausyti moksleivį: būtina švęsti šeimos,
klasės, mokyklos šventes, kurti tradicijas, visiems laikytis
vienodų taisyklių.
Teigiamo mikroklimato veiksniai
Teigiamos mokyklos aplinkos sukūrimui,
stabilumo ir saugumo ugdytinių užtikrinimui labai
svarbu:
kaip jį vertina bendraklasiai, ar klasė sudaro bendriją „mes“ ir
ar jis yra tos bendrijos dalis, koks jo požiūris į klasę ir klasės
draugus. Nė vienas mokinys nenori savo klasėje jaustis
svetimas ir nereikalingas. Nuo to priklausys jo nuotaika,
elgesys. Jeigu mokinys klasėje jausis saugus, tuomet bandys
aktyviai išreikšti save. Priešingu atveju, galimas pasyvumas,
nežinojimas, ką joje (klasėje, mokykloje) veikti.
Mokyklos klimato sudedamosios dalys:
psichologinis klimatas,
etinis klimatas,
darbo klimatas,
socialinis - psichologinis klimatas
Psichologinis klimatas
• Psichologiniu klimatu, arba psichologine
atmosfera,
mokyklose
vadinama
bendra
mokyklos emocinė būsena, priklausanti nuo
darbo sąlygų, vadovavimo ir tarpasmeninių
santykių. Terminas atėjęs iš meteorologijos.
Panašiai kaip augalai vienokiame klimate gali
sunykti, o kitame – sužydėti, taip ir mokiniai,
mokytojai: esant palankiam klimatui gali jausti
pasitenkinimą, dirbti entuziastingai ir tobulėti, o
esant nepalankiam – dirbti per prievartą, būti
dirglios
nuotaikos,
stresinės
būsenos,
palaipsniui degraduoti.
Etinis klimatas
Etinis klimatas, kuris apibrėžiamas kaip
bendras teisingo elgesio supratimas,
nuostatos, kaip šie klausimai turi būti
tvarkomi.
Mokyklos darbo klimatas
Mokyklos darbo klimatas yra susiformavusi
darbuotojų profesinės veiklos tarpusavio sąveika.
Mokyklos darbo klimatą nusako keletas
nusistovėjusių praktikų:
• Pasitikėjimo ir pagarbos atmosfera.
• Atsakomybė.
• Draugiškumas.
• Orientacija į taisykles.
• Darbo įtampa.
• Iniciatyvumas darbe.
Socialinis psichologinis klimatas
Socialinis psichologinis klimatas – tai
sąlygiškai pastovi ir tipiška emocinė būklė,
palaipsniui susiformuojanti mokyklos
nariams dirbant ir bendraujant.
Mokyklos klimatui įtakos turi daug
veiksnių. Vienas iš pagrindinių, kompleksiškai
veikiančių mokyklos klimato vystymąsi, yra
mokyklos kultūra.
Mokyklos kultūra
Mokyklos kultūra – tai vertybių sistema,
suprantama ir priimtina visiems mokyklos
nariams, leidžianti mokyklai kryptingai veikti
bei palaikoma mokyklos istorijos, tradicijų,
ceremonijų ir t.t., taip pat padedanti išsiskirti
iš kitų mokyklų.
Mokyklos klimato pagrindas – žmonių
jausmai, emocijos, o kultūra – tai vertybės,
interesai ir t.t.
Mokyklos kultūra lemia jos klimatą. Ir viena,
ir kita veikia mokyklos narių elgesį, nors iš
esmės tai sukuria mokyklos nariai.
Šiuo požiūriu mokyklos kultūra ir klimatas
yra priklausomi kintamieji dalykai.
Gero mokyklos klimato požymiai:
1. Pasiekimų motyvacija.
Kuo labiau mokykla skatina asmeninius siekius ir
sudaro galimybę progresuoti, tuo geresnė
mokytojų, mokinių psichologinė savijauta ir
tarpasmeniniai santykiai mokykloje.
2. Tarpasmeninių santykių kokybė tarp vadovų ir
pavaldinių bei bendradarbių
3. Mokytojų savarankiškumas: kiek, kokiu mastu
mokytojai gali pasirinkti operatyvius sprendimus spręsti ir veikti savarankiškai.
4. Mokyklos struktūra: ji lemia darbuotojų veiklos
metodus bei procedūras ir užtikrina jų kontrolę.
Psichologinio klimato gerinimas - aktuali
šiandienos tema mokyklose. Tarp mokymosi
įstaigos, psichologinio klimato ir darbo efektyvumo
yra glaudi sąsaja: palankus klimatas sudaro
geresnes sąlygas kokybiškam ugdymui bei
ugdymuisi. Šiltas mokyklos psichologinis klimatas
daro didelę įtaką tiek mokinių rezultatams, tiek
pedagogų efektyviam darbui ir bendradarbiavimui,
veikia besimokančiųjų jausmus ir skatina dalyvauti
bendroje veikloje. Palankus klimatas yra viena iš
svarbiausių jauno žmogaus sėkmingo ugdymo
sąlygų.
Psichologinio klimato gerinimo būdai
• Skatinti pedagogus mokytis, tenkinti
saviraiškos, savirealizacijos poreikį.
• Organizuoti individualius pokalbius su
pagalbinio personalo darbuotojais bei
pedagogais, pageidaujančiais pakartotinio
pokalbio.
• Tenkinti išsakytus pedagogų poreikius,
kaip antai: suderinti darbo ir mokymosi
grafikus, sudaryti sąlygas lankyti kursus,
seminarus, dalyvauti išvykose ir pan.
• Stengtis įgyvendinti kiekvieno pedagogo išsakytą
racionalų pasiūlymą įstaigos veiklai gerinti pasižymint
kiekvieno indėlį. Sudaryti galimybes visiems
pedagogams vertinti vienas kito darbą, pvz., rengiant
dokumentus atestacijai ar siekiant patvirtinti įgytą
kvalifikacinę kategoriją, taip pat palaikyti vienas kitą
siekiant skatinti atvirumą plėtojant darbinius tarpusavio
santykius, sudarant visiems lygias galimybes bei
užtikrinant informacijos viešumą.
• Sudarant veiklos stebėjimo planus ir remiantis lygių
galimybių principu, numatyti skirtingais metodais
dirbančių pedagogų veiklos vertinimą pabrėžiant
stipriąsias puses.
• Per visų grupių tėvų susibūrimus teigiamai vertinti visų
pedagogų darbą, viešai padėkoti ir pan.
Dėkoju už dėmesį