Transcript 5.4. Personalo valdymas - Prienų „Ąžuolo“ progimnazija

Prienų ,,Ąžuolo” pagrindinės
mokyklos 2011/2012 m.m.
Mokyklos veiklos kokybės
vertinimo duomenys, išvados ir
rekomendacijos
Parengė: G.Tautvydienė ir
koordinacinė grupė
Apklausos tikslas – įvertinti mokyklos veiklos srities
5. Mokyklos strateginis valdymas, rodiklius:
5.1.3. Planų kokybė ir dermė (tema 5.1. Mokyklos
strategija);
5.1.4. Plano įgyvendinimas ir jo poveikis (tema 5.1.
Mokyklos strategija);
5.3.2. Lyderystė mokykloje (tema 5.3. Vadovavimo
stilius);
5.4.1.Personalo komplektavimas (tema 5.4. Personalo
valdymas);
5.4.3.Personalo darbo organizavimas (tema 5.4. Personalo
valdymas).
Metodai
• Dokumentų analizė;
• Anketinės mokytojų apklausos;
• Diskusija veiklos kokybės įsivertinimo
koordinacinėje grupėje;
• Diskusija visuotiniame mokytojų
susirinkime.
Klausimynams sudaryti naudota “Mokyklų savęs
vertinimo instrumentai ir jų naudojimo
rekomendacijos” 2010 m. metodika.
Išdalinta 37 anketos. Atsakė 28 mokytojai.
Elektroninę anketą užpildė 29 mokytojai iš 37.
Analizuoti dokumentai:
• Prienų ,,Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos strateginis veiklos planas 20102012 m.;
• Prienų ,,Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos veiklos programos 2009-2010 m.m.,
2010-2011 m.m. 2011-2012 m.m.;
• Prienų ,,Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos pradinio ir pagrindinio ugdymo
programų planai 2010-2011 m.m. 2011-2012 m.m.;
• Mokyklos tarybos, mokinių tarybos, metodinės tarybos, metodinių grupių
planai 2011- 2012 m.m.;
• Mokytojų ilgalaikiai planai, modulių, neformaliojo ugdymo programos;
• Klasės auklėtojų veiklos planai;
• Prienų ,,Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės;
• Mokyklos veiklos įsivertinimo išvados (2010-2011m.m.);
• Kiti mokykloje sukurti ir veiklą reglamentuojantys dokumentai.
Analizuoti išorės dokumentai :
• Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012
m. nuostatos;
• 2004-2012 m. Prienų rajono plėtros
strategijos planas.
5.1.3. Planų kokybė ir dermė. Iliustracijos
2 lygis
4 lygis
Mokyklos strateginio plano prioritetai,
tikslai ir uždaviniai nustatyti pagal
mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo
ir išorinio vertinimo išvadas. Metinės
veiklos programos tikslai ir uždaviniai
dera su mokyklos strateginio plano ir
rajono bei šalies švietimo sistemos
strateginiais
prioritetais.
Visiems
uždaviniams numatytos priemonės,
jos
realiai
įgyvendinamos,
suplanuotos atsižvelgiant į turimus
išteklius. Apibrėžti sėkmės kriterijai.
Daugumos
mokytojų,
metodinių
grupių individualūs planai dera su
metine veiklos programa ir atitinka
strateginius
mokyklos
tikslus.
Kiekvienais
metais
mokyklos
administracija su planų įgyvendinimo
rezultatais pateikia išvadas, numato
tolesnės veiklos gaires.
Ne visos metodinės grupės, savivaldos
institucijos planuodamos savo veiklą
atsižvelgia į mokyklos strategiją,
metinius veiklos prioritetus. Ne visada
atliekama planų įgyvendinimo analizė,
nėra grįžtamojo ryšio. Priemonės
uždaviniams numatytos, tačiau kai
kurios sunkiai įgyvendinamos, nes
numatytos neatsižvelgiant į turimus
išteklius. Strateginis ir metinis planai
dera tarpusavyje, tačiau jiems trūksta
pagrįstumo,
nes
nepakankamai
atsižvelgta į ankstesnių metų planų
įgyvendinimo
analizę,
veiklos
įsivertinimo išvadas.
• Mokyklos strateginio veiklos plano 2010-2012 m. prioritetai,
tikslai ir uždaviniai dera su valstybės švietimo strategija, 20042012 m. Prienų rajono plėtros strategijos planu įgyvendinant
viziją: sudaryti galimybes mokymuisi visą gyvenimą, kurti
modernizuotą socialinę infrastruktūrą, kuri užtikrintų puikią
aplinką vystytis apsišvietusiai ir sveikai asmenybei.
• Strateginio plano strateginiai tikslai pasirinkti atsižvelgiant į
mokyklos veiklos įsivertinimo išvadas, SSGG analizę, mokyklos
veiklos išorės vertinimo pastebėjimus.
• Strateginio plano prioritetų ir tikslų įgyvendinimas detalizuojami,
uždaviniai, veikla, terminai, atsakomybės numatomi 2009-2012
m.m., 2012-2011 m.m., 2011-2012 m.m. mokyklos veiklos
programose.
• Sudarant veiklos programas atliekama išsami analizė, kaip
įvykdyti prieš metus iškelti uždaviniai. Įvykdyti uždaviniai
atkrenta, tačiau ne visi nepilnai pasiekti uždaviniai (iš dalies
įvykdyti uždaviniai) yra kartojami kitais metais. (Jie taip ir lieka tik
iš dalies įvykdyti).
• Analizuojant metodinių grupių dermę su strateginiu
planu, metinėmis veiklos programomis, pastebėta, kad
metodinės grupės numato vienokius ar kitokius
renginius, veiklą mokyklos strateginių tikslų
įgyvendinimui.
• Analizuotuose Mokyklos tarybos ir mokinių tarybos
(savivaldos institucijų) planuose kryptingos veiklos
pasirinktose strateginėse srityse galėtų būti daugiau.
• Mokyklos pradinio ugdymo programos ir pagrindinio
ugdymo programos ugdymo planai 2011-2012 m.m.
dera su mokyklos strategija, siekia, kad būtų kuo
efektyviau tenkinami mokinių poreikiai ir kad kiekvienas
mokinys pasiektų kuo geresnių ugdymosi rezultatų.
• Mokytojai vardina dokumentus, kuriuos analizuoja
sudarydami savo metinius ilgalaikius planus,
neformaliojo ugdymo, klasės vadovo planus: Mokyklos
pagrindinio ugdymo planas, vertinimo instrukcijos bei
strateginis planas, ,,Ąžuolo“ pagr. mokyklos 2011-2012
m.m. renginių planas, mokyklos veiklos kokybės
įsivertinimo išvados, bendrieji ugdymo planai, bendrosios
programos ir išsilavinimo standartai, mokyklos nuostatai,
mokyklos metinis veiklos planas, pradinio ugdymo
programos ugdymo planas, metodinės tarybos ir
metodinio susivienijimo planai, mokyklos metinė veiklos
programa, klasių vadovų metodinės grupės veiklos
planas, įvairi papildoma literatūra, metodinės tarybos
planas.
• 9 mokytojai neįvardino nei vieno dokumento.
• Analizuojant mokytojų ilgalaikius, klasių vadovų planus,
juose pasigesta dermės (savitumo, krypties) su
mokyklos metų tikslais, ilgalaikių strateginių siekiais.
• Klasių vadovai mažai dėmesio skiria profesiniam
informavimui, lyderystei klasėje, klimatui.
• Mokytojų dalykų teminiai planai dažniausiai šabloniniai,
pusėje analizuotų planų žymimos korekcijos, pastabos,
numatomi tobulinimai (kas taip pat prioritetinė kryptis).
Mokykloje esančių planų dermė vertinama
Mokyklos planavimo sistemos pokyčių
reikalingumas vertinamas:
Išvados (1):
• Mokyklos strateginio veiklos plano 2010-2012 m. prioritetai, tikslai ir
uždaviniai dera su valstybės švietimo strategija, 2004-2012 m.
Prienų rajono plėtros strategijos planu (60 proc).
• Strateginio plano strateginiai tikslai pasirinkti atsižvelgiant į
mokyklos veiklos įsivertinimo išvadas, SSGG analizę, mokyklos
veiklos išorės vertinimo pastebėjimus.
• Metinės veiklos programos tikslai ir uždaviniai dera su mokyklos
strateginio plano ir rajono bei šalies švietimo sistemos strateginiais
prioritetais. Visiems uždaviniams numatytos priemonės, jos realiai
įgyvendinamos, suplanuotos atsižvelgiant į turimus išteklius.
Apibrėžti sėkmės kriterijai.
• Mokyklos pradinio ugdymo programos ir pagrindinio ugdymo
programos ugdymo planai 2011-2012 m.m. dera su mokyklos
strategija, siekia, kad būtų kuo efektyviau tenkinami mokinių
poreikiai ir kad kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnių ugdymosi
rezultatų.
Išvados(2):
• Daugumos (apie 70 proc) mokytojų, metodinių grupių individualūs
planai dera su metine veiklos programa ir atitinka strateginius
mokyklos tikslus.
• Metodinės grupės numato vienokius ar kitokius renginius, veiklą
mokyklos strateginių tikslų įgyvendinimui.
• Mokyklos tarybos ir mokinių tarybos (savivaldos institucijų) veikla iš
dalies dera su pasirinktomis strateginėmis kryptimis.
• Kiekvienais metais analizuojamas planų įgyvendinimas ir su
rezultatais, išvadomis supažindinama bendruomenė, numatomos
tolesnės veiklos gairės.
• 60 proc. mokytojų mano, kad ne visi planai, kuriami mokykloje
reikalingi.
Lygis
• Temos 5.1. Mokyklos strategija, rodiklis
• 5.1.3. Planų kokybė ir dermė vertinamas
– 3 lygiu
Pasiūlymai:
• Užtikrinti iš dalies įvykdytų uždavinių įgyvendinimo tęstinumą planuojant
kitų mokslo metų mokyklos, metodinių grupių veiklos programas.
• Planuoti metodinių grupių veiklą kryptingiau, atsižvelgiant į strateginius
prioritetus bei metų tikslus.
• Klasės vadovų planuose daugiau dėmesio skirti klasės klimatui, lyderystei
klasėje.
• Priminti dokumentus, kurie reikalingi sudarant ugdomuosius mokytojų
planus. Tobulinti individualius ilgalaikius planus, atrandant ugdomųjų veiklų
dermę su mokyklos strateginiais siekiais. Ilgalaikius, detaliuosius planus
pritaikyti prie konkrečios klasės poreikių, pasiekimų ir galimybių.
• Metų eigoje lanksčiai koreguoti mokyklos ir mokytojų veiklų planus, esant
poreikiui keisti formas, šablonus, tipines dokumentų formas.
• Parengti mokyklos veiklos planavimo schemą, modelį, struktūrą.
5.1.4. Plano įgyvendinimas ir jo poveikis. Iliustracijos
2 lygis
4 lygis
Mokyklos strateginio plano ir metinės
veiklos
programos
tikslus
bei
uždavinius žino visi bendruomenės
nariai. Dauguma mokyklos mokytojų
aktyviai
dalyvauja
įgyvendinant
strateginį mokyklos planą ir prisiima
už tai atsakomybę, bendradarbiauja
rengdami projektus ir metinę veiklos
programą.
Nuosekliai
vykdo
pasirinktus uždavinius. Mokykloje
ištekliai paskirstomi pagal mokykloje
patvirtintą tvarką. Kalendorinių metų
pabaigoje analizuojami, tikslinami
ištekliai ir numatomi nauji strateginiai
uždaviniai,
analizuojama
ir
koreguojama
strateginio
plano
vykdymo eiga. Mokyklos strateginio
plano įgyvendinimas užtikrina aukštą
mokinių pasiekimų kokybę.
•
Apie 50 proc. mokyklos mokytojų
dalyvauja įgyvendinant strateginį
mokyklos planą ir prisiima už tai
atsakomybę,
kuria
veiklos
projektus. Kai kurie uždaviniai
įgyvendinami nuosekliai, tačiau yra
nepasisekusių ir nebaigtų darbų,
nesilaikoma išteklių paskirstymo
tvarkos. Mokyklos strateginio plano
vykdymas nekoreguojamas.
Mokykloje esančių planų žinojimas ir
prisidėjimas prie jų įgyvendinimo:
Pokyčio reikalingumas vertinamas:
• Strateginio plano įgyvendinimo analizė atliekam
kasmet, formuojami atkrintantys, išliekantys
prioritetai, koreguojama vykdymo eiga.
• Mokyklos pasirinktos strategijos
įgyvendinimas ir jos veiksmingumas,
esančių planų įgyvendinimas bei jų
poveikis vertinama:
Pokyčių reikalingumas vertinimas
• Vienos iš svarbiausių mokyklos strateginiame
plane numatytų tobulinamų sričių yra mokinių
mokymosi kokybės gerinimas, tai yra kiekvieno
mokinio pažanga bei mokymo ir mokymosi
diferencijavimas.
• Veiklos programoje 2011-2012 m. m. šiai sričiai
skiriama daug dėmesio, suformuoti uždaviniai,
numatyta veikla jiems pasiekti.
• Analizuojant metų rezultatus, matyti, kad šios
sritys išliks aktualios ir kitais mokslo metais,
numatant planuose efektyvesnes mokymosi
rezultatus gerinančias priemones, įgyvendinant
pamokos tobulinimo susitarimus.
Išvados (1):
• Mokyklos strateginio plano ir metinės veiklos programos tikslus
bei uždavinius žino visi bendruomenės nariai;
• Visi apklausti mokytojai prisideda ar iš dalies prisideda prie
mokyklos vizijos, pasiekimo, strategijos įgyvendinimo, tačiau
net daugiau nei pusė jų mano, kad šioje srityje reikalingi
pokyčiai;
• Ne visiems mokytojams aiškūs metodinių grupių, kurioms jie
priklauso, tikslai ir tada jie negali atsakyti, ar prisideda prie jų
įgyvendinimo (20 proc.);
• Dalis (18 proc.) mokytojų pasigenda viešo įvardijimo, kokių
rezultatų tikimasi iš metodinių grupių, mokyklos veiklos
padalinių;
• 90 proc. mokytojų įvardija, kad mokyklos vadovai juos
informuoja, kaip įgyvendinama mokyklos strategija (kaip
sekasi), tačiau 39 proc. mokytojų nežino, kaip vertinamas
strateginio plano įgyvendinimas (principų, metodų).
Išvados (2):
• Kalendorinių metų pabaigoje analizuojami, tikslinami ištekliai ir
numatomi nauji strateginiai uždaviniai, analizuojama ir
koreguojama strateginio plano vykdymo eiga.
• 72 proc. mokytojų mano, kad mokykloje siekiant numatytų tikslų
nesistengiama nuslėpti nesėkmių, tačiau įvardijama, kad tos
nesėkmės mažai analizuojamos.
• 89 proc. mokytojų įvardina, kad strateginių tikslų koregavimas
vyksta pasitariant su darbuotojais.
• 32 proc. mokytojų pasigenda griežtesnės strategijos
įgyvendinimo priežiūros, 72 proc. mano, kad mokyklos veiklos
rezultatų priežiūra skatina atsakingiau jų siekti.
• 90 proc. mokytojų sutinka, kad strategijos įgyvendinimo
rezultatai yra pamatas naujai strategijai kurti.
• Mokyklos strateginio plano įgyvendinimas iš dalis užtikrina
aukštą mokinių pasiekimų kokybę.
Lygis
• Temos 5.1. Mokyklos strategija, rodiklis
• 5.1.4. Plano įgyvendinimas ir jo poveikis
vertinamas
– 3 lygiu
Pasiūlymai (1):
• Metodinėse grupėse nusistatyti pagrindinius veiklos tikslus,
kryptis. Aptariant rezultatus (veiklas) analizuoti jų
veiksmingumą, kaip jos derėjo su mokyklos strategija,
rezultatus.
• Veiklos grupėse, komandose, metodinėse grupėse skatinti
mokytojų, darbuotojų aktyvumą, ieškoti motyvavimo būdų.
• Mokyklos vadovams įvardinti, kokių konkrečių, aiškių
rezultatų tikimasi iš skirtingų mokyklos padalinių, grupių
veiklos.
• Kalbėti apie mokyklos strateginio plano, veiklos programos
įgyvendinimo vertinimo procedūras ir kriterijus, principus.
• Į mokyklos strategijos vertinimo ir koregavimo procedūras
įtraukti daugiau darbuotojų.
Pasiūlymai (2):
• Mokyklos vadovams, kuruojantiems vadovams,
atsakingiems žmonėms pagal suformuotus tikslus,
uždavinius, dažniau vertinti padalinių, grupių atliekamos
veiklos kokybę ir efektyvumą, rezultatus.
• Vykdant priežiūrą akcentuoti mokyklos strategijos
priežiūros naudą darbuotojams.
• Neįgyvendintų ar iš dalies įgyvendintų uždavinių veiklas
tęsti kitais metais.
5.3.2. Lyderystė mokykloje. Iliustracijos
4 lygis
Mokykloje sudarytos palankios
sąlygos
kiekvienam
bendruomenės nariui siūlyti ir
įgyvendinti
savo
iniciatyvas.
Mokyklos administracija puikiai
panaudoja įvairių grandžių lyderių
galimybes,
savo
pavyzdžiu
teigiamai veikia bendruomenę,
objektyviai vertina ir skatina
iniciatyvius bendruomenės narius.
Mokykloje yra susitarta skatinti
lyderystę, nustatyta atsakomybė
už vykdomą veiklą ir jos
įvertinimas
pagal
sutartus
kriterijus.
Mokykloje
sukurta
lyderių skatinimo sistema.
2 lygis
Mokykloje nepakanka sąlygų
iniciatyvai
reikštis,
mokyklos
vadovai tik epizodiškai palaiko
lyderystę. Vidurinės grandies
lyderių atsakomybė ir funkcijos
neapibrėžtos,
nėra
aiškaus
susitarimo,
kaip
palaikyti
lyderystę, kaip atlikti ir vertinti
prisiimtas funkcijas.
• Nors lyderystės skatinimas ir tokios kultūros
formavimas tiesiogiai nenumatytas kaip prioritetinė
mokyklos veiklos sritis, strateginio plano
strateginiai tikslai: sukurti mokinio asmeninės
pažangos stebėjimo, fiksavimo, gautos
informacijos analizavimo ir panaudojimo sistemą;
pagerinti pedagoginės ir psichologinės pagalbos
bei mokykloje vykdomo prevencinio darbo
veiksmingumą; patobulinti mokyklos veiklos
planavimo kokybę plėtojant komandinį darbą;
pagerinti mokymo(si) aplinką bei prioritetai įtraukia
ir lyderystės aspektus bei rodo, kad mokykloje
sudaromos sąlygos kiekvienam bendruomenės
nariui siūlyti savo idėjas.
Atliktos elektroninės apklausos
,,Lūkesčiai“ metu gauti duomenys:
• Ar mokyklos vizija ir
misija padeda man jausti
mano darbo svarbą?
•
1 balas 0% (0/29)
•
2 balai 13.79% (4/29)
•
3 balai 44.83% (13/29)
•
4 balai 31.03% (9/29)
•
5 balai 10.34% (3/29)
• Ar darbe kas nors
atsižvelgia į mano
nuomonę?
•
1 balas 0% (0/29)
•
2 balai 3.45% (1/29)
•
3 balai 55.17% (16/29)
•
4 balai 17.24% (5/29)
•
5 balai 24.14% (7/29)
Mokytojai įvardija, kad jų darbas nėra
pakankamai pripažįstamas ir vertinamas,
• Ar pastarąją savaitę/mėnesį
buvau pripažintas ar pagirtas
už gerą darbą?
•
•
•
•
•
1 balas 34.48% (10/29)
2 balai 24.14% (7/29)
3 balai 27.59% (8/29)
4 balai 0% (0/29)
5 balai 13.79% (4/29)
Tačiau sutinka, kad pažanga ir tobulėjimas yra
skatinami ir yra bent vienas žmogus, skatinantis
juos tobulėti, ir teigia, kad gali mokytis ir tobulėti.
• Ar pastarąjį pusmetį kas nors
su manimi darbe kalbėjosi apie
mano pažangą?
•
Ar koks nors žmogus darbe
skatina mane tobulėti?
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
1 balas 13.79% (4/29)
2 balai 6.9% (2/29)
3 balai 41.38% (12/29)
4 balai 24.14% (7/29)
5 balai 13.79% (4/29)
1 balas 20.69% (6/29)
2 balai 10.34% (3/29)
3 balai 41.38% (12/29)
4 balai 20.69% (6/29)
5 balai 6.9% (2/29)
Ne visada pasiūlytos idėjos ar naujovės sulaukia
pritarimo iš kolegų ir yra išsamiai apsvarstomos.
Kai kurios iniciatyvos įgyvendinamos tik iš dalies.
Dažniausiai tai siejama ne su savo gebėjimais, bet
aplinkinių pastangomis, indėliu.
• Ar šiais metais darbe turėjau
galimybę mokytis ir tobulėti?
• Ar mano bendradarbiai jaučia
atsakomybę dirbti kokybiškai?
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
1 balas 0% (0/29)
2 balai 3.45% (1/29)
3 balai 17.24% (5/29)
4 balai 24.14% (7/29)
5 balai 55.17% (16/29)
1 balas 0% (0/29)
2 balai 6.9% (2/29)
3 balai 34.48% (10/29)
4 balai 44.83% (13/29)
5 balai 13.79% (4/29)
Lyderystė mokykloje vertinama:
Mokyklos lyderystės skatinimo sistemos
pokyčių reikalingumas vertinamas:
Mokytojai įvardino lyderius:
•
•
•
•
•
•
•
•
•
J. Jonyka 18
V. Juodsnukienė 16
D. Žiobienė 5
R. Bartkutė 3
V. Grigonienė 4
A. Žvirblys
E. Šukevičius 3
K. Joneliūnas 3
I. Drižilauskienė
•
•
•
•
•
•
•
K. Drižilauskas 2
V. Narvydienė 2
A. Berezovskaja 2
R. Staniulytė
D. Gribinienė 2
L. Vaitulevičienė 2
Stalius G. Ivanauskas
• Tokių nepastebėjo
Kokias iniciatyvas šiais metais įgyvendinote mokykloje bet kuriuo
lygmeniu (klasės, klasių grupės, visos mokyklos, bendruomenės,
rajonines ir t.t.):
• Įgyvendinau visas, organizavau ir
vedžiau renginius 7;
• Rengiau mokyklos pristatymus,
filmus, pan. 3;
• Rajono metodinės grupės darbe;
• Visos iniciatyvos susijusios su
mokyklos pertvarka, 2;
• Visos iniciatyvos buvo susiję su
metodinės grupės tikslų
pasiekimu;
• Neprisimenu;
• Budėjimas renginiuose;
• Dalyvavimas seminaruose;
• Darbas įvairiose vertinimo
komisijose;
• Pakviečiau lektorę visuotiniam
tėvų susirinkimui, rinkau parašus
mieste dėl mokyklos, su mokiniais
dalyvavau dekanato konkurse,
organizavau netradicines dienas;
• Tarptautinio projekto
įgyvendinimas;
• Dalyvavimas projekte
,,Bendravimas-vertybė“;
• Vedžiau atviras pamokas;
• Stengiausi suburti klasės
kolektyvą;
• Ypatingų jokių;
• Tobulinau pamoką, santykius su
mokiniais;
Išvados:
• Kalendorinių metų pabaigoje analizuojami, tikslinami ištekliai ir
numatomi nauji strateginiai uždaviniai, analizuojama ir
koreguojama strateginio plano vykdymo eiga.
• 72 proc. mokytojų mano, kad mokykloje siekiant numatytų tikslų
nesistengiama nuslėpti nesėkmių, tačiau įvardijama, kad tos
nesėkmės mažai analizuojamos.
• 89 proc. mokytojų įvardina, kad strateginių tikslų koregavimas
vyksta pasitariant su darbuotojais.
• 32 proc. mokytojų pasigenda griežtesnės strategijos
įgyvendinimo priežiūros, 72 proc. mano, kad mokyklos veiklos
rezultatų priežiūra skatina atsakingiau jų siekti.
• 90 proc. mokytojų sutinka, kad strategijos įgyvendinimo
rezultatai yra pamatas naujai strategijai kurti.
• Mokyklos strateginio plano įgyvendinimas iš dalies užtikrina
aukštą mokinių pasiekimų kokybę.
Skatinimas:
• Mokykloje nėra sukurta lyderystės, iniciatyvų skatinimo
sistema ar programa, tačiau mokyklos darbo tvarkos
taisyklėse (patvirtintose Prienų „Ąžuolo“ pagrindinės
mokyklos direktorės 2008 m. kovo 12 d.
įsakymu Nr.V-120) numatytos skatinimo priemonės
mokyklos darbuotojams.
Kaip mokykloje gali būti skatinami lyderiai?
• Viešinti lyderių gerus darbus;
• Gauti kelias dienas prie atostogų;
• Poilsine kelione, pažintine
ekskursija 4;
• Premijomis 3;
• Posėdžių metu pasakant jų
nuveiktus darbus, pasiekimus;
• Finansiškai 2;
• Ekskursija į užsienį;
• Mokymai, individualus dėmesys;
• Pakanka esamų;
• Žodinis pagyrimas ir
paskatinimas taip pat reiškia
labai daug;
• Metodinėse grupėse aptariant
pasiekimus ir pagal nustatytus
kriterijus teikti administracijai,
kad taikytų atirinkamą val.
atlygį už nuopelnus,
pasiekimus;
• Padėti įgyvendinti jų siūlomas
idėjas;
• Skiriant papildomų valandų ir
jas apmokant;
• Viešai pagiriant ir įteikiant
padėkos raštus per mokytojų
tarybos posėdžius.
Išvados (1):
• Lyderystės skatinimas ir tokios kultūros formavimas tiesiogiai
nenumatytas kaip prioritetinė mokyklos veiklos sritis, tačiau strategijoje
lyderystės plėtojimo aspektai ryškūs. Mokykloje sukuriamos prielaidos ir
aplinka lyderystei atsirasti ir plėstis;
• Kad mokykloje sudarytos palankios sąlygos kiekvienam bendruomenės
nariui siūlyti ir įgyvendinti savo iniciatyvas įvardina 31 proc., iš dalies
palankios - 55 proc. mokytojų;
• 72 proc. mokytojų mano, kad mokykloje skatinama lyderystė.
• Mokytojai įvardija, kad jų darbas nėra pakankamai pripažįstamas ir
vertinamas, trūksta pagyrimo ir pripažinimo, tačiau sutinka, kad
pažanga ir tobulėjimas yra skatinami, apie tai su jais kalbamasi ir yra
bent vienas žmogus, skatinantis juos tobulėti;
• Tik 64 proc. mano, kad mokykloje vyrauja tarpusavio pasitikėjimo
atmosfera.
Išvados (2):
• 93 proc. mokytojų mano, kad mokykloje skatinamas ir darbas
komandoje bei sukurtos tinkamos sąlygos dirbti komandoje,
skatinama kolegiška pagalba (86 proc.), dalijimasis gerąja patirtimi
(93 proc.) tačiau teigia, kad ne visada pasiūlytos idėjos ar naujovės
sulaukia pritarimo iš kolegų ir yra išsamiai apsvarstomos. Kai kurios
iniciatyvos įgyvendinamos tik iš dalies. Dažniausiai tai siejama ne su
savo gebėjimais, bet aplinkinių pastangomis, indėliu, atsakomybe;
• Mokykloje nėra sukurta lyderių skatinimo programa, tačiau mokyklos
veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose numatytos įvairios
skatinimo priemonės;
• Mokyklos darbuotojai skatinami pasinaudoti ir naudojasi įvairiomis
išorinių projektų galimybėmis ugdant lyderystės įgūdžius, formuojant
lyderystės modelius mokykloje.
Lygis
• Temos 5.3. Vadovavimo stilius, rodiklis
• 5.3.2. Lyderystė mokykloje vertinamas
– 3 lygiu
Pasiūlymai:
• Lyderystės (įvairiais lygmenimis) plėtojimą laikyti
prioritetine sritimi, kuriant naują strategiją;
• Aktyviai dalyvauti projekte ,,Lyderių laikas2 “;
• Skatinti darbą komandomis, derinant tarpusavyje veiklas,
siekius ir analizuojant veiksmingumą;
• Skatinti kolegišką pagalbą ir kolegų bendradarbiavimą
įvairiose srityse;
• Sukurti įvairius bendradarbiavimo, pasidalijimo gerąja
patirtimi, lyderystės modelius;
• Metodinėse grupėse ir su kuruojančiais vadovais kalbėtis
apie asmeninę kiekvieno pažangą, tobulėjimo galimybes,
kryptis;
• Atsižvelgiant į kolektyvo pasiūlymus, atnaujinti mokykloje
skatinimo sistemą.
5.4.1.Personalo komplektavimas. Iliustracijos
4 lygis
Mokykloje
dirba
optimalus
išsilavinusių, aukštą kvalifikaciją ir
būtinas
kompetencijas
turinčių
mokytojų skaičius. Pedagoginei
pagalbai
teikti
mokykloje
sukomplektuota aukštos kvalifikacijos
ir gebančių tenkinti mokinių poreikius
specialistų
komanda.
Mokykloje
pakanka aptarnaujančiojo personalo,
gebančio tenkinti mokyklos poreikius.
Mokykloje aiški naujų darbuotojų
paieškos
sistema.
Darbuotojai
įdarbinami pagal aptartus įdarbinimo
principus: išsilavinimą, kvalifikaciją,
patirtį, dalyvavimą projektuose, veiklą
per
pamoką,
įsipareigojimus
mokyklai.
2 lygis
Mokykloje dirba būtiną išsilavinimą
turintys ar jo siekiantys mokytojai,
dalis jų – žemos kvalifikacijos. Dirba
tik dalis pedagoginei pagalbai teikti
reikalingų
specialistų.
Dalis
pedagoginę
pagalbą
teikiančių
specialistų yra žemos kvalifikacijos.
Aptarnaujančiojo personalo pakanka,
tačiau jo teikiamos paslaugos yra
tobulintinos.
Reikėtų
tobulinti
trūkstamų darbuotojų paieškos bei
įdarbinimo principus.
Mokytojų/pagalbos mokiniui
specialistų kvalifikacija
• Mokykloje pagrindinėse pareigose dirba 40 pedagoginių
darbuotojų. Nepagrindinėje darbovietėje dirba 1
mokytojas. Iš jų 35 moterys.
• 1-4 klasėse dirba 4 mokytojos su atitinkamos srities
aukštuoju universitetiniu pedagoginiu išsilavinimu.
Kvalifikacinė kategorija: 3 – mokytojos metodininkės, 1 –
ekspertė.
• 5-10 klasėse dirba 33 mokytojai, iš kurių 27 –moterys.
31 mokytojų turi jų darbą atitinkantį aukštąjį universitetinį
pedagoginį išsilavinimą, 2 – aukštesnįjį, tos srities,
pedagoginį išsilavinimą. Kvalifikacinė kategorija: 13
vyresniųjų mokytojų, 17 – mokytojų metodininkų, 1 –
ekspertas.
• Mokykloje dirba socialinis pedagogas (vyr. specialistas),
logopedas (vyr. specialistas), psichologas, pailgintos
dienos grupės auklėtojas (vyr. specialistas).
• Pedagogų, turinčių IKT raštingumo žinias, atitinkančias
pedagogų kompiuterinio raštingumo standartą
(technologinė dalis), skaičius (išskyrus informatikos
mokytojus) – 10.
• Pedagogų, naudojančių IKT savo dėstomam dalykui ,
skaičius (išskyrus informatikos mokytojus)- 35.
• Pedagogų, naudojančių internetą savo dėstomam
dalykui, skaičius (išskyrus informatikos mokytojus) – 31.
• Darbo stažai: 4 m. stažas – 2 pedagoginiai darbuotojai;
4-9 m. stažas - 3 pedagoginiai darbuotojai; 10-14 m. –
2 pedagoginiai darbuotojai; daugiau kaip 15 m. – 34
pedagoginiai darbuotojai.
Nepedagoginiai darbuotojai
• 2010-2011 m.m. statistinių ataskaitų duomenimis
mokykloje dirba 20 nepedagoginių darbuotojų, iš jų 18
moterų.
• Mokyklos nepedagoginių darbuotojų skaičius per
pastaruosius 7 metus (nuo 2005 m.) sumažėjo 4
darbuotojais, mokyklose panaikinus sargų bei
kompiuterininkų etatus.
• Pedagoginių darbuotojų skaičius dėl mokinių skaičiaus
mažėjimo ir kitų priežasčių per tuos pat metus sumažėjo
17-a.
• Mokykloje dirba visuomenės sveikatos biuro specialistė,
įgyvendinanti prevencinę ir sveikatinimo veiklą.
Įdarbinimas/pavadavimas
• Įdarbinant darbuotojus laikomasi Darbo kodekso,
kitų teisės aktų reikalavimų, organizuojami
konkursai, sudaromos darbo sutartys. Darbuotojų
pasirinkimą lemia išsilavinimas, kvalifikacija, darbo
patirtis, dalyvavimas panašioje veikloje,
rekomendacijos, atsiliepimai.
• Mokyklos darbuotojų įdarbinimas
reglamentuojamas mokyklos darbo tvarkos
taisyklėse patvirtintose Prienų „Ąžuolo“ pagrindinės
mokyklos direktorės 2008 m. kovo 12 d. įsakymu
Nr.V-120) bei mokyklos nuostatuose (šiuo metu
parengtame ,,Ąžuolo“ progimnazijos nuostatų
projekte.
Įdarbinimas/pavadavimas
• Be darbo tvarkos taisyklių mokyklos darbuotojų darbines
funkcijas ir pareigas reglamentuoja darbo sutartis,
darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, pareiginiai
aprašai.
• Taupant lėšas, laikino darbuotojo nedarbingumo metu
pavaduojama ne visada. Dažniausiai yra perskirstomi
darbai, arba keičiamas tvarkaraštis.
Darbuotojų trūkumas:
• Nors atsakydami į klausimą, kokias
pagrindines problemas mato organizuojant
personalo darbą, mokytojai, kaip
svarbiausio dalyko neįvardijo personalo
trūkumo, tačiau manoma, kad mokytojams
dirbti būtų lengviau turint mokytojų
padėjėjus, kompiuterininką, laborantus.
Personalo reikalingo strategijai įgyvendinti
komplektavimas vertinamas:
Pokyčių reikalingumas:
Išvados:
• Mokykloje dirbantys mokytojų išsilavinimas, kvalifikacija atitinka
reikalavimus, mokytojai turi visas būtinas kompetencijas;
• Pedagoginę pagalbą mokykloje teikia aukštos kvalifikacijos
specialistų komanda;
• Mokykloje iš dalies pakanka aptarnaujančiojo personalo, gebančio
tenkinti mokyklos poreikius;
• Įdarbinant laikomasi įdarbinimą reglamentuojančių teisės aktų
reikalavimų;
• Darbuotojai įdarbinami atsižvelgiant į išsilavinimą, kvalifikaciją,
patirtį, rekomendacijas, atsiliepimus;
• Mokykloje ne visiems darbuotojams (36 proc.) aiški personalo
formavimo sistema;
• Įdarbinus naują darbuotoją, jis visuomet pristatomas mokyklos
bendruomenei.
Lygis
• Temos 5.4. Personalo valdymas, rodiklis
• 5.4.1. Personalo komplektavimas vertinamas
– 3 -4 lygiu
Pasiūlymai:
• Rekomenduoti mokyklos psichologei atestuotis
aukštesnei kategorijai;
• Kelti personalo kvalifikaciją IKT taikymo srityse,
panaudoti įgautus gebėjimus ugdymui;
• Ieškoti galimybių įdarbinti mokytojų padėjėjus,
kompiuterių specialistus, laborantus, sargus;
• Bendruomenės susirinkimuose kalbėti apie personalo
formavimo politiką.
5.4.3.Personalo darbo organizavimas. Iliustracijos
4 lygis
2 lygis
Mokykloje
planingai,
tikslingai
organizuojamas darbas komandomis.
Mokytojai veiksmingai dirba metodinėse
grupėse, projekto ar įvairių programų
įgyvendinimo darbo grupėse ir pasiekia
numatytus tikslus. Visi mokytojai yra
susipažinę
su
pareiginėmis
instrukcijomis ir jas vykdo. Aiškūs
mokytojų darbo krūvio paskirstymo
kriterijai, atsižvelgiama į kvalifikaciją,
gebėjimus, patirtį, pageidavimus dėl
darbo krūvio nepažeidžiant valstybės
reglamentuojančiuose
dokumentuose
numatytųjų ir lygių galimybių principų.
Aptarnaujančiojo personalo pareiginės
instrukcijos yra tiksliai ir aiškiai
apibrėžtos,
visiems
suprantamos.
Veiksmingas aptarnaujančiojo personalo
įnašas užtikrinant ugdymo procesą.
Mokykloje organizuojamas darbas
komandomis. Dauguma mokytojų
dirba metodinėse, projekto ar darbo
grupėse,
tačiau
jų
veikla
nepakankamai rezultatyvi. Mokytojai
susipažinę
su
pareiginėmis
instrukcijomis ir iš dalies jas vykdo.
Neaiškūs mokytojų darbo krūvio
paskirstymo kriterijai, ne visada
atsižvelgiama į kvalifikaciją, patirtį.
Pareigų ir darbo krūvių paskirstymas
tenkina ne viso personalo poreikius.
Aptarnaujančiojo personalo pareigos
tiksliai ir aiškiai apibrėžtos, tačiau ne
visiems
išaiškintos,
jo
veikla
tobulintina.
• Personalo darbo organizavimą reglamentuoja įvairūs
norminiai dokumentai, tvarkomi vadovaujantis 20112012 m.m. dokumentacijos planu.
• Įdarbinus sudaromi ir vėliau, reikalui esant, atnaujinami
darbuotojų pareigybių aprašai.
• Darbo laiką nurodo etatinių darbuotojai darbo laiko
grafikai, mokytojai dirba pagal sudarytus tvarkaraščius.
• Vadovaujantis darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo
tvarka (patvirtinta 2006-12-19, direktorės įsakymu Nr. V52), pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai.
• Įvairius mokyklos darbuotojų darbo aspektus
reglamentuoja mokyklos darbo tvarkos taisyklės
(patvirtintos Prienų „Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos
direktorės 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr.V-120) .
• Atsakinėdami anketas mokytojai įvardijo, kad
organizuojant darbą labai svarbu įvardinti siekius ir tai,
ko tikimasi iš kiekvienos grupės ar komandos, kokia
kiekvieno asmeninė atsakomybė už kokybę bei
uždavinių įgyvendinimą.
• Mokytojai sutinka, kad tik bendradarbiaujant ir dirbant
komandoje galima pasiekti geriausių rezultatų.
Padalinių darbo organizavimas, tikslų
pateikimas vertinama:
Komandinis ir kolegiškas darbas vertinamas:
Atsakymai į klausimą ,,Ar mano bendradarbiai
jaučia atsakomybę dirbti kokybiškai?“
•
•
•
•
•
1 balas 0% (0/29)
2 balai 6.9% (2/29)
3 balai 34.48% (10/29)
4 balai 44.83% (13/29)
5 balai 13.79% (4/29)
Pokyčių reikalingumas vertinamas
Vertinant personalo darbo
organizavimą įvardijami trūkumai (1):
• Mokykloje trūksta švaros;
• Simpatijos ir antipatijos;
• Tai, kad ne vienodai paskirstomi darbai, per daug yra
darbais apkrauti tie mokytojai, kurie turi auklėjamąsias
klases. Turint klasę yra ir taip daug papildomų darbų, jeigu
auklėtojas dirba kruopščiai ir atsakingai, o tai daro ne visi
auklėtojai;
• Labai gaila, kad yra darbuotojų, turinčių žemą
susitapatinimo su organizacija laipsnį. Juos sudėtinga
suaktyvinti, sumotyvuoti iniciatyvoms;
• Viskas gerai;
• Kartais dirba ne komandoje, o kiekvienas siekia
pranašumo.
Vertinant personalo darbo
organizavimą įvardijami trūkumai (2):
•
•
•
•
Atsakomybės ribų nustatymas visuose lygmenyse;
Neobjektyvumas;
Susitarimų laikymosi;
Administracijos bendravimas su personalo darbuotojais
ir mokytojais, išklausant jų nuomonę, patariant,
atsižvelgiant ir t.t.;
• Veiklos koordinavimas ir informavimas (nepakankamai
išnaudojamos el. dienyno galimybės. Informavimas per 5
minutes neinformatyvus, dalies žmonių nebūna);
• Trūksta konkretumo, daug dėmesio skiriama kiekybei, o
ne kokybei, mažai analizuojamos nesėkmės;
• Siūlyta daugiau įtraukti personalo darbuotojus į
tvarkos palaikymą mokykloje pertraukų metu.
• 14 mokytojų neatsakė į šį pateiktą atvirą
klausimą.
Išvados:
• Mokykloje sudaryti įvairūs personalo darbo organizavimą
reglamentuojantys dokumentai;
• Organizuojant darbuotojų darbą vadovaujamasi
galiojančiais teisės aktais, mokyklos norminiais
dokumentais.
• Organizuojant darbą ne visada padaliniams ar atskiriems
darbuotojams yra suprantamas darbo tikslas ir nauda
bendriems mokyklos strategijos siekiams.
• Mokykloje yra skatinamas darbas komandose,
dalijimasis patirtimi ir tam sudaromos sąlygos, tačiau,
kartais iškyla tarpusavio nesusikalbėjimo ir
nepasitikėjimo, atsakomybės pasidalijimo problemų.
• Dalis mokytojų mano, kad yra trūkumų organizuojant ir
kontroliuojant personalo darbą.
Lygis
• Temos 5.4.Personalo valdymas, rodiklis
• 5.4.3. Personalo darbo organizavimas
vertinamas
– 3 lygiu
Pasiūlymai:
• Kurti tarpusavio pasitikėjimo atmosferą,
skatinant viešai kalbėtis apie darbo
organizavimą, kokybę, rezultatus.
• Vadovams atsižvelgti į viešai išsakomus
pageidavimus, pastabas, pasiūlymus.
• Skatinti darbą komandose, kolegišką
pasidalijimą patirtimi, įvairių padalinių
bendradarbiavimą, atsakomybę.