Slide 1

EUROPOS SĄJUNGA

KURKIME

ATEITĮ

DRAUGE!

Projektas „Naujos galimybės Vilniaus pedagogų profesinės kompetencijos
plėtrai“
2005 – 2008 m.

Konsultavimas

Šeimos ir mokyklos
bendradarbiavimas sprendžiant vaiko
problemas
Irena Kregždienė,
VPPT psichologė
2007.02.01


Slide 2

“Norint įvesti tvarką valstybėje,
visų pirma reikia atkurti darnius santykius
šeimoje,
o norint atkurti darnius santykius šeimoje,
reikalinga tobulinti savąją esybę.
Norint tobulinti savąją esybę, pirmiausia,
reikia išgryninti širdį.
O kad ją išgrynintume,
reikia praskaidrinti mintis.
O kad praskaidrėtų mūsų mintys,
reikia siekti žinojimo pilnatvės”.
Konfucijus


Slide 3

ŠEIMA IR MOKYKLA yra dvi institucijos,
atsakingos už kartos parengimą savarankiškam
gyvenimui, atsakingos už visuomenės ateitį.
Tačiau, nors TĖVŲ IR MOKYTOJŲ vienas tikslas
– vaikas, augantis žmogus, būsimas pilietis,
bet mokykla yra pagrindinė socialinė veikėja,
todėl ji turi išskirtinę galimybę užmegzti labai
reikalingus ir reikšmingus partnerystės
ryšius su tėvais.
S. DAPKIENĖ


Slide 4

Mokyklos kaip bendruomenės reikšmė




Mokykla – tai organizuota institucija, suteikianti
atitinkamų priemonių išugdyti laisvai, veikliai ir
kūrybingai asmenybei.
Mokytojas turi pripažinti mokinį ne tik kaip
individą, bet ir kaip bendruomenės narį, nes
mokinys vienoks yra šeimoje, kitoks grupėje, dar
kitoks – didelėje mokinių bendruomenėje, kurio
susikryžiuoja du jaunimo psichinio gyvenimo
keliai: individualusis ir bendruomeninis


Slide 5

Keičiasi mokytojo vaidmuo:









Parenka, pritaiko ugdymo turinį ir metodus;
Planuoja ir organizuoja mokymą bei mokymąsi
padeda, nukreipia, vertina, suteikia grįžtamąją
informaciją, koreguoja;
Dirbant su klasės bendruomene drausmę nulemia
dvasinis mokytojo susikaupimas, vidinė galia, bet ne
fizinės veiklos sferos. Konfliktus su mokiniais privalo
spręsti pats mokytojas;
Sugebėti nustatyti pedagoginę diagnozę: mokytojo
noras įsijausti į mokinį, išsiaiškinti, kodėl mokiniui
nesiseka; ieškoti būdų, kaip kiekvienam padėti;
Autoritetas, kurį lemia mokytojo pajėgumas darbe,
išvaizda, skonis, sugebėjimas draugauti su mokiniu,
pedagoginis taktas.
(A.Šerkšnas)


Slide 6

Pasaulis pasikeitė ir visą laiką sparčiai
kinta.




Mokslas turi tarnauti žmogaus kūrybiniams
tikslams. Maža kaupti žinias; reikia jas kaip
galima plačiau skleisti ir panaudoti gyvenime.
(N. Rubakinas)
Reikia įsidėmėti, kad kuo geriau išauklėtas
žmogus, tuo labiau jis rūpinasi savo
išsilavinimu. Tuo tarpu išsilavinimas be tinkamo
išsiauklėjimo gali būti net pavojingas kitiems –
visuomenei, tautai, žmonijai. (K. Pukelis)


Slide 7

Šeima – tai aplinka, kurioje vaikas
socializuojasi









Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė
saugo ir globoja šeimą, tėvynę ir vaikystę.
(konstitucijos IIIsk.38str.)
Todėl svarbus aspektas – kaip šeima atlieka jai
patikėtas funkcijas.
Tai, pasak I.Leliūgienės (1997), sąlygoja visų socialinių
institucijų ir ypač mokyklos dėmesio šeimai būtinumą.
Autorės teigimu, mokyklos turi keisti darbo su šeima
turinį ir formas, pagrįsti jas naujais tarpusavio
santykiais.
Mokykla turi būti atvira visuomenei ir šeimai.
Tokios mokyklos struktūroje socialinio pedagogo

pareiga – pedagogiškai šviesti, konsultuoti tėvus ir
bendradarbiauti su jais.


Slide 8

Šeima kaip apsaugos veiksnys








Vaikų laisvė – vaikai neturi tapti neurotikais dėl
netinkamo tėvų elgesio.
Tėvų ir vaikų santykiai turi būti šilti.
Tėvų tarpusavio santykiai turi būti grindžiami
meile ir pasitikėjimu.
Šeimos nariai turi vienas kitą remti.
Šeimos gyvenimas grindžiamas vaikams
suprantama ir nuoseklia tvarka bei drausme.


Slide 9

Tėvų auklėjimo stiliai
nesikiša į vaiko auklėjimą
 vaikui nustato per griežtas ribas
 beveik visai nevadovauja vaikui
 pernelyg lepina vaiką



Slide 10

Tėvai nesikiša į vaiko auklėjimą
Būdinga užimtiems, retai namuose
būnantiems
 Ryšiai paprastai nėra glaudūs
 Neturėdami artumo su tėvais tokie vaikai
linkę šlietis prie atsitiktinių žmonių, kurie
jam dėmesingi
 Tampa irzlūs, linkę elgtis netinkamai ir
bando patraukti tokiu būdų dėmesį.



Slide 11

Tėvai vaikui nustato pernelyg
griežtas ribas






Pernelyg drausmina, kontroliuoja, perdėtai
rūpinasi, nelinkę leisti rizikuoti
Tokiam vaikui sunku tapti savarankišku
prisiimti atsakomybę
Pasižymi žemu savęs vertinimu, savo silpnumą
paverčia besąlygiškais reikalavimais, dažnai
protestuoja prieš tėvus


Slide 12

Tėvai visai nevadovauja




Norėdami, kad vaikas užaugtų laisvas,
nepriklausomas, savarankiškas elgiasi su juo
kaip su lygiaverčiu partneriu
Jei vaikas nepajėgus susitvarkyti su
pavestomis užduotimis, jis pasijunta bejėgis,
pradeda nepasitikėti savimi, tampa
neryžtingas, priklausomas nuo kitų


Slide 13

Tėvai pernelyg lepina





Vaikas šeimos dėmesio centre
Tėvai jam nieko nedraudžia, tenkina norus,
perka brangius daiktus
Išlepę vaikai būna viskuom nepatenkinti, jiems
vis maža, nesugeba valdyti norrų, tampa
įnoringi, pikti, be kompromisų


Slide 14

Socialinio pedagogo darbas su
mokinių tėvais








Socialinis pedagogas bendrauja su tėvais tuo atveju, kai klasės
auklėtojas patyrė didelių keblumų spręsdamas vaikų socialines
problemas, gindamas jų teises, kai artimiausia vaiko aplinka
jam pasidarė nesaugi, kai vaikas nelanko mokyklos ir t.t.
Socialinis pedagogas prireikus taiko grupinės socialinės
terapijos su rizikos grupės šeimomis darbo metodus. Socialinių,
tėvystės įgūdžių lavinimas.
Socialinis pedagogas organizuoja tėvų susitikimus su
kompetentingais asmenimis vaiko teisių klausimais, informuoja
tėvus apie vaiko socialinės apsaugos įstatymus ir tėvų
atsakomybę už vaikus.
Socialinis pedagogas dirbdamas nukreipia tėvus pas specialistus
(psichologą, psichoterapeutą, jei mano, kad yra nepakankamai
kompetentingas padėti moksleivio šeimai).


Slide 15

Socialinio pedagogo darbas su
mokyklos mokytojais ir kitais
specialistai






Svarbiausias socialinio pedagogo uždavinys – būti
mokyklos konsultantu įvairiais su vaiko teisėmis ir jų
pažeidinėjimu susijusiais klausimais.
Socialinis pedagogas nedubliuoja klasės auklėtojo ar
dalyko mokytojo veiklos, bet ją papildo.
Socialinis pedagogas padeda klasės auklėtojui, kaip
individualiai dirbti su delinkventinio elgesio, nedarnių,
socialiai remtinų šeimų vaikais, skurde gyvenančiomis
šeimomis.


Slide 16







Socialinis pedagogas gauna informaciją iš klasių
auklėtojų, mokytojų apie vaikų mokymosi ir
gyvenimo sunkumus bei konsultuoja kolegas,
kaip jie turėtų padėti vaikams.
Socialinis pedagogas kartu su mokyklos
bendruomene rengia įvairius socialinius
projektus, skirtus sėkmingesnei vaikų
adaptacijai visuomenėje ir vaikų socializacijai.
Socialinis pedagogas dirba su kolegomis
pedagogais bendradarbiavimo principu.


Slide 17

Socialinis pedagogas dirbdamas su
mokiniu, jo šeima pedagogais turi
būti:








universalus,
lankstus,
mobilus,
įvairiapusiškas bei kompetentingas,
kad sugebėtų adekvačiai reaguoti ar
spręsti iškilusią problemą,
kadangi kiekvienas atvejis yra unikalus.


Slide 18

Socialinės problemos















vaiko psichologinių ypatumų nežinojimas,
subjektyvus vaiko pervertinimas ar žeminimas,
dėmesio vaikui stoka,
atsakomybės už vaiko auklėjimą stoka,
per didelis tėvų užimtumas,
kontrolės trūkumas,
bendradarbiavimo su mokykla vaidmens
neįvertinimas vaiko ugdyme,
negatyvus tėvų požiūris į mokyklą ir mokytojus,
menkos finansinės galimybės,
probleminės šeimos,
žemas tėvų išsilavinimo lygis,
prievarta prieš vaikus.


Slide 19

Pedagoginės problemos











pedagoginės kultūros stoka,
pedagoginės pozicijos nelankstumas,
kai kurių mokytojų autoritarizmas,
šeimos galimybių neįvertinimas,
organizacinių gabumų trūkumas,
reti mokytojų ir tėvų susitikimai,
nesuderinti reikalavimai, kuriuos mokytojai ir
tėvai kelia vieni kitiems,
nekuriama klasės tėvų bendruomenė.


Slide 20


Slide 21


Slide 22


Slide 23


Slide 24


Slide 25

Jeigu paauglystėje viskas
normalu
yra nenormalu.
Jeigu paauglystėje viskas
nenormalu,
reiškia viskas normalu


Slide 26

Mokyti tėvus:








Klausyti savo vaikų
Gerbti individualumą
Mylėti ir globoti
Kalbėtis su vaikais (nekritikuoti,
nepamokslauti, nemoralizuoti, nelyginti,
atsargiai patarinėti ir tt.)
Korektiškai reikšti jausmus
Gerbti jų problemas


Slide 27

Vaikui būtina:









Meilės
Supratimo
Pripažinimo
Pasitikėjimo
Padrąsinimo
Kito bendravimo stiliaus vaikui tapus
paaugliu
Pakantumo elgesiui


Slide 28

Pagal PSO

GYVENIMO ĮGŪDŽIAI






TAI GEBĖJIMAS PRISITAIKYTI
VISUOMENĖJE IR ELGTIS POZITYVIAI,
ASMENŲ GEBĖJIMAS VEIKSMINGAI
SUSIDOROTI SU KASDIENIO GYVENIMO
POREIKIAIS IR PROBLEMOMIS…..
TAI TOKIE GEBĖJIMAI, KURIE JAUNIEMS
ŽMONĖMS PADEDA IŠLAIKYTI PSICHINĘ
SVEIKATĄ IR PASITIKĖJIMĄ SAVO
JĖGOMIS, KAI JIE SUSIDURIA SU
GYVENIMO REALIJOMIS


Slide 29

Gyvenimo įgūdžiai












(pagal PSO)

Sprendimų priėmimas
Problemų sprendimas
Kūrybinis mąstymas
Kritinis mąstymas
Bendravimo įgūdžiai su individais
Bendravimas visuomenėje
Savęs pažinimas
Empatija – įsijautimas į kito asmens emocinę
būklę
Emocijų valdymas
Streso įveikimas


Slide 30

Sprendimų priėmimas problemų sprendimas









Pasirinkti kaip elgtis
Palyginti ir įvertinti skirtingų
pasirinkimų padarinius
Pasirinkti efektyviausią sprendimą
Rasti išeitį iš padėties
Pasipriešinti spaudimui
Pasakyti “ne”
Rizikuoti


Slide 31


Slide 32

Kritinis ir kūrybinis mąstymas








Nagrinėti galimas alternatyvas
Nagrinėti veiksmų ir pasyvumo padarinius
Atrinkti, analizuoti, sisteminti ir
apibendrinti informaciją
Analizuoti ir apibendrinti patyrimą
Pažinti ir įvertinti veiksmų teigiamas ir
neigiamas puses
Surasti įvairius išeities būdus
Labiau prisitaikyti ir lanksčiau reaguoti į
iškilusias problemas


Slide 33

Sprendimų medis


Slide 34

BENDRADARBIAVIMAS
MOKINIAI

SPECIALISTAI

MOKYTOJAI

TĖVAI


Slide 35

Bendravimas ir bendradarbiavimas








Dirbti ir bendrauti grupėje:
 kad jie galėtų vieni kitus pripažinti, vertinti ir gerbti,
 vieniems kitais pasitikėti,
 rūpintis bei būti atsakingiems.
Klausyti, girdėti, išklausyti kitus.
Bendrauti ir bendradarbiauti, dalyvauti
diskusijose šeimoje, mokykloje, bendraamžių ir
nebendraamžių bendruomenėje.
Konstruktyviai spręsti konfliktus.
Prašyti pagalbos ar patarimo, kai to reikia.


Slide 36

Mokymasis yra bendradarbiavimas










Daugelis konstruktyvistinės pakraipos teorijų bendravimą laiko
svarbiu mokymosi aspektu, bet ypač jį išryškina mokslininkai,
nagrinėjantys mokymąsi bendradarbiaujant.
Socialinė sąveika, bendravimas gali paskatinti konstruoti ir
transformuoti žinias, kai mokiniai kartu kuria bendras sąvokas ir
įgūdžius.
Bendradarbiavimo atmosferoje kalbėdamiesi, aiškindamiesi,
ginčydamiesi, svarstydami ir užduodami klausimus, mokiniai
formuoja savo pažinimo struktūras ir įgūdžius.
Daugelis mokymosi specialistų pabrėžia kalbėjimosi su kitais ir
aiškinimosi su kitais, ypač jeigu mokomoji užduotis yra
sudėtinga, naudą.
Trumpai drūtai: kuo daugiau kalbiesi, tuo geriau

išmoksti.


Slide 37

Savęs pažinimas – empatija
(kito atjauta)











Pažinti save, charakterį, temperamentą
pasitikėti savo jėgomis
teigiamai save vertinti
įžvelgti savo gebėjimų spragas
išreikšti save
stiprinti, išsaugoti ir ginti savigarbą
siekti tobulėjimo
priimti kitą tokį, koks jis yra
būti tolerantišku kitų nuomonei, negaliai
įsijausti į kito asmens emocinę būseną


Slide 38

Emocijų valdymas stresų įveikimas












Suprasti savo jausmus, emocijas
prisiimti atsakomybę už savo veiksmus
valdyti emocijas
konstruktyviai spręsti konfliktus
įveikti stresą, jo sukeltą įtampą
nepasiduoti nevilčiai, sukaupti jėgas kritiniu
atveju (meilė, skyrybos, baimė dėl ateities,
nepritekliai, mirtis)
neslėpti, neslopinti, neignoruoti savo jausmų
(išsikalbėti)


Slide 39

Bendradarbiavimo atmosferos
kūrimo būdai









Klasės taisyklių sukūrimas ir laikymasis.
Klasės susirinkimų vedimas.
Klasės identiškumo atributų sukūrimas
(klasės vėliavos, himno, simbolių, tradicijų
kūrimas, metraščio rašymas ir pan.).
Klasės projektų vykdymas ir kūrybinių
užduočių atlikimas.
Grupinis mokymasis.
Bendradarbiavimu pagrįsti žaidimai ir t.t.


Slide 40

Pasiūlymai, kaip stiprinti
mokyklos ir šeimos
bendradarbiavimą










Įvertinti jau egzistuojančius ryšius tarp mokyklos ir tėvų.
Registruoti ir įvertinti visus neformalius susitikimus bei
pokalbius su tėvais tam, kad būtų nustatyta, ar mokykla
yra lengvai prieinama visiems tėvams.
Įtraukti tėvus į drausmės problemų sprendimą.
Skatinti mokyklos ir bendradarbiavimą įvairiomis
kryptimis.
Ugdyti ir lavinti mokytojų bendradarbiavimo su tėvais bei
problemų sprendimo įgūdžius.
Žinoti savo profesinės kompetencijos ribas.


Slide 41

Vertybės, palengvinančios
šeimos įvertinimo procedūrą








Negalima manyti, kad blogo vaiko elgesio priežastys slypi tik
šeimoje. Reikia žinoti, kad blogas vaiko elgesys tikrai vienaip ar
kitaip paveiks šeimą.
Norint, kad vaikas pasitaisytų, mokytojui visada bus reikalinga
tėvų ir globėjų parama.
Kai kurie pokyčiai tėvų ir globėjų gyvenime gali iššaukti
agresyvų vaiko elgesį arba ilgalaikius pokyčius.
Vaikas visada turi ir teigiamų, ir neigiamų savybių.
Labai svarbu sukoncentruoti dėmesį į ankstyvą vaiko blogo
elgesio prevenciją.
Stengtis kuo geriau pažinti vaiką, ypač jo užmokyklinį
gyvenimą.


Slide 42

Tėvų ir globėjų įtraukimas į
vaiko problemų sprendimą
SVARBA









Tėvai ir globėjai dažnai noriai bendrauja.
Vaikui reikia šeimos paramos.
Tėvai ir globėjai turi daugiau įtakos vaikui.
Vaikai turi žinoti, jog suaugusieji bendradarbiauja,
spręsdami jo problemas ir norėdami jam padėti. Tai
padeda vaikui nepasijusti atstumtam.
Vaikai kartu su tėvais gali pratęsti mokykloje vykdomą
vaiko tobulėjimo programą namie.
Tėvai ir globėjai gali suteikti naujausius ir labai svarbios
informacijos apie vaiką.


Slide 43

Tėvai gali padėti








Formuoti švietimo politiką.
Kurti mokyklos materialinę bazę.
Keistis informacija.
Sudaryti mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo
programas ir jas įgyvendinti.
Užmegzti ir palaikyti šeimos ir mokyklos kontaktus.
Tobulinti ugdymo procesą (padėti vaikams, dalyvauti
seminaruose tėvams, padėti juos organizuoti, dalyvauti
konsultavimo grupių darbe).


Slide 44

Keletas būdų tėvams įsitraukti į ugdymą
 Kreipkis

bendravimui su teigiamu nusistatymu
 Pasidalyk savo vaiko stipriosiomis pusėmis, talentu
ir interesais su mokytojais
 Nurodyk geriausią būdą kontaktui ir informacijos
suteikimui (telefoną, elektroninį paštą ir kt.)
 Pritark ir stiprink mokyklos taisyklių vykdymą ir
jų tęsimą namuose
 Lankyk tėvų susirinkimus reguliariai
 Aplankyk mokyklos internetinį puslapį
 Pasidalyk savo šeimos kultūra, vertybėmis ir
tėvystės patirtimi su vaiko mokykla
 Pasitark su mokyklos administracija ir mokytojais
apie tai, kaip bus kviečiami tėvai ir vedamos
derybos


Slide 45

Keletas būdų tėvams įsitraukti į ugdymą
 Bendrauk

su savo vaiko draugais ir pažink jų tėvus
 Kontaktuok su mokykla ir gauk informaciją apie
programas šeimai ir organizuojamas pramogas
 Padėk išvystyti tėvų paramos programas/grupes ir
lankyk jas
 Lankyk seminarus įvairiomis tėvystės temomis
 Dalyvauk tėvystės klasėse apie vaiko vystymąsi,
galimybes, discipliną, bausmes ir kt.


Slide 46

Keletas būdų tėvams įsitraukti į ugdymą
 Paaukok

ir/arba pasisiūlyk tarpininkauti atvežti
rūbus mainams ar labdarai, maisto atsargas
bendram naudojimui
 Kalbėk su savo vaiko mokytoja ir pateik idėjų dėl
tėvų/vaikų žaidimų ir veiklų
 Pažink savo vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses
įvairiose mokyklos sferose
 Aprūpink vaiką ramia, gerai apšviesta vieta su
pagrindinėmis mokymuisi/ namų darbams
reikalingomis priemonėmis
 Sudarykite pastovų kasdieninį tvarkaraštį
(nustatykite šeimos tvarką), numatant laiką
studijoms ir namų darbams


Slide 47

Keletas būdų tėvams įsitraukti į ugdymą
 Drąsink,

skatink, remk ir pritark vaiko pastangoms
ir mokyklinei veiklai
 Padėk mokyklos administracijai ir mokytojams kurti
šiltą ir nuoširdžią atmosferą tėvams mokykloje
 Padėk išvystyti kūrybinius būdus kaip geriau
išnaudoti savanorius mokykloje
 Dalyvauk organizuojant ir planuojant priemones,
kad pažinti ir įvertinti savanorių veiklą (suprasti
vertę)
 Atsakyk į mokyklos apklausas (klausimynus) apie
tai, kiek efektyvios savanorių programos
 Studijuok mokyklos ir jos regiono politiką ir
patyrimą, kas liečia vaikus


Slide 48

Keletas būdų tėvams įsitraukti į ugdymą
Dalyvauk sprendžiant klausimus apie mokinių darbo
aplinką, organizuojamus kursus, atrenkant vadovėlius
 Dalyvauk susitikimuose nustatant specialius ugdymo
poreikius ir būrelius (tarnybas)
 Dalyvauk seminaruose gyvenimo įgūdžių ugdymo
klausimais (sprendimų priėmimas, konfliktų
sprendimas ir t.t.)
 Būk naudingas mokyklos patariamojoje taryboje arba
komitete apie ugdymo programas, discipliną ir t.t
 Dirbk su mokytojais ir mokyklos administracija
kuriant tėvų įtraukimo į veiklą politiką
 Rašyk, kreipkis ar keliauk į šalies sostinę paremti ar
pasipriešinti pateiktiems svarstyti įstatymams
 Patark darbotvarkės lankstumą ir palik laiko aptarti
mokyklos funkcijas



Slide 49

Keletas būdų tėvams įsitraukti į ugdymą
Viešai išstok ir prašyk visuomenės, kad paremtų ar
pasipriešintų švietimo įstatymui
 Balsuok vietiniuose ir valstybiniuose rinkimuose už tuos
šalies pareigūnus, kurie remia švietimą
 Padėk koordinuoti ir dalyvauk priemonėse gauti pinigų
labdarai
 Kalbėk su darbdaviais apie indėlį organizuojant tėvų
susirinkimus arba seminarus tėvams
 Patark darbotvarkės lankstumą ir palik laiko aptarti
mokyklos funkcijas
 Skatink dalyvauti ir padėk pasirinkti savo vaikui
bendruomenės tarnybą (būrelį)
 Būk pavyzdžiu, būk pats aktyvus bendruomenės tarnybose
arba tai daryk kartu su savo vaiku
