Transcript Nuo bendravimo iki bendradarbiavimo

NVO vaidmuo stiprinant pilietinę visuomenę: lyderystė, partnerystė,
sanglauda [TILTAS]
Paprojekčio „NVO vaidmuo stiprinant pilietinę visuomenę: lyderystė,
partnerystė, sanglauda“ [TILTAS] idėjų pristatymas Utenos regione
2013 m. spalio 2d.
Utena
Nuo bendravimo iki bendradarbiavimo
Elona Berniūnienė
1
Bendravimas – tai dviejų ar daugiau
žmonių tarpusavio sąveika, kurios metu
perduodama informacija ir patenkinami
saugumo, saviraiškos, dominavimo bei kiti
poreikiai.
2
Bendravimas gyvenime atlieka tam
tikras funkcijas. Kodėl bendraujame?
Bendraujame, kai norime:
 Informuoti, skatinti ir išsiaiškinti;
 Pasidalinti jausmais ir mintimis;
 Perteikti supratimą ir perduoti kokią nors
žinią;
 Apibendrinti žinią ir perteikti faktus.
3
Bendravimo įgūdžiai padeda:






Įgyti atsparumo bendraujant;
Įsitvirtinti ir gerai jaustis žmonių grupėje;
Gerai sugyventi su kitais asmenimis;
Užmegzti ir plėtoti tarpasmeninius ryšius;
Ieškoti kompromisų ir tinkamai spręsti;
konfliktus
Išmokti laisvai pasirinkti įvairias galimybes.
Leidžia įgyti socialinę kompetenciją
4
Socialinė kompetencija

Plačiąja prasme socialinę kompetenciją
galima apibrėžti kaip gebėjimą susidoroti
su visuomeninio gyvenimo reikalavimais
taigi ši sąvoka skirta socialiniam elgesiui
aprašyti.
5
Socialinė kompetencija

Socialiai kompetentingas žmogus
sugeba suformuoti grupes, joms
vadovauti, įtikinti ir patraukti kitus.
Socialiai kompetentingas žmogus
sugeba daryti norimą poveikį kitiems
žmonėms, o tai sąlygoja tam tikri
socialiniai įgūdžiai ir žinios bei nerimo
nebuvimas.
6
Socialinė kompetencija

Socialinė kompetencija apima
asmenybės kūrybiškumą ir energingus
siekius ieškoti aplinkos, kurioje ji
galėtų realizuoti savo asmeninius
siekius.
7
Socialinė kompetencija

Socialinė kompetencija taip pat apima
ir individo gebėjimą analizuoti savo
tikslus bei planus ir priderinti juos prie
galimybių, kurias teikia egzistuojanti
socialinė aplinka.
8
Socialinė kompetencija
Išskiriami septyni socialiai kompetentingo
žmogaus ypatumai:
 Toks žmogus sugeba priimti spendimus,
liečiančius jį patį ir stengiasi suprasti
savo jausmus ir poreikius.
 Gali užmiršti blokuojančius nemalonius
jausmus ir nepasitikėjimą savimi.
 Sugeba numatyti, kaip reikia siekti tikslo
efektyviausiu būdu.
9
Socialinė kompetencija


Gali teisingai suprasti kitų žmonių
norus, lūkesčius ir reikalavimus,
įvertinti ir atsižvelgti į jų teises.
Sugeba analizuoti socialines
struktūras, jų atstovų vaidmenį ir
panaudoti šias žinias savo elgesiui
koreguoti.
10
Socialinė kompetencija


Gali numatyti, kaip esant konkrečioms
aplinkybėms ir konkrečiam laikui, reikėtų
elgtis, atsižvelgiant į kitus žmones,
socialinių struktūrų apribojimus ir savus
poreikius.
Sugeba suprasti, jog socialinė
kompetencija neturi nieko bendra su
agresyvumu ir numatyti kitų žmonių
teisių ir pareigų gerbimą.
11
Bendradarbiavimas – asmenų arba
socialinių grupių bendravimas, siekiant
padėti realizuoti vienas kito poreikius.
12

Tiek vakarų šalyse, tiek pas mus
bendradarbiavimas yra kaip esminė
sėkmingos veiklos strategija, nes
bendradarbiavimo procesų valdymas
reikalauja gebėjimo efektyviai koordinuoti
skirtingų institucijų, organizacijų ir
socialinių grupių veiklą.
13
Bendradarbiavimą inicijuoja:
1. Skirtingas puses jungia vieninga ideologija
ar bendra skirtingų institucijų politika.
2. Dažnas veiksnys yra teritorija. Tai, kad
mes esame toje pačioje erdvėje, nulemia
poreikį bendradarbiauti ir vienytis.
14
Bendradarbiavimą inicijuoja:
3. Bene dažniausia jungiančioji grandis yra
bendra problematika, su kuria dirba
skirtingos organizacijos. Siekiant efektyviai
spręsti iškilusius iššūkius yra jungiamos
pastangos.
15
Bendradarbiavimą inicijuoja:
4. Organizacijoms priskirtos, deleguotos
funkcijos ar veiklos sritys sutampa –
funkcinis priklausomumas. Kartais šios
funkcijos dubliuojasi, tačiau dažniau jos
yra panašios, bet turinčios individualią
specifiką.
16
Kodėl reikia bendradarbiauti?

Neišvengiamumas – organizacijos,
įgyvendinančios savo tikslus toje pačioje
srityje, anksčiau ar vėliau pradės
bendradarbiauti, nes ilgainiui atrandami
sąlyčio taškai.
Pastebima, kad siekiama tų pačių tikslų,
vadovaujamasi panašiais principais ir
atrandamos bendradarbiavimo galimybės.
17
Kodėl reikia bendradarbiauti?

Vienos įstaigos veikla gali paveikti visą
sistemą.
Bendroje srityje veikianti organizacija gali
atlikti kertinį vaidmenį, nuo kurio priklauso
visos sistemos efektyvus veikimas.
18
Kodėl reikia bendradarbiauti?

Siekiant minimizuoti konkrečios
organizacijos žinių ar informacijos stoką
pasitelkiami partnerių resursai ir pagalba.
Įgyvendinant bendradarbiavimo principą,
dalinimąsi informacija, konsultuojantis su
partneriais, kai planuojami organizacijos
tikslai ar veiklos, minimizuojama problema.
19
Kodėl reikia bendradarbiauti?

Siekiant žinomumo – organizacija prisideda
prie kuriamos partnerystės siekdama
asmeninės naudos.
Bendradarbiavimas išnaudojamas kaip
priemonė įstaigos viešųjų ryšių kampanijoje.
20
Kodėl reikia bendradarbiauti?

Svarbi bendradarbiavimo pridėtinė
vertė – komunikacija apie
partnerystėje vykdomas veiklas yra
vykdoma visų dalyvaujančių įstaigų ar
organizacijų komunikacijos šaltiniais.
21
Kodėl reikia bendradarbiauti?

Bendradarbiaujant kuriamas pozityvus
organizacijos įvaizdis.
Kita bendradarbiavimo pridėtinė vertė yra
naudojant išorinę komunikaciją kuriamas
teigiamas arba taisomas pašlijęs įvaizdis.
Tai gali įvykti, kai organizacija įsijungia į
partnerystę norėdama sustiprinti savo
įvaizdį.
22
Bendradarbiavimo procesas


Bendradarbiavimo inicijavimas. Dvi ar
daugiau pusių savarankiškai supranta, kad
joms reikėtų bendradarbiauti, arba viena iš
institucijų inicijuoja bendradarbiavimą,
stengiasi įtraukti kitus partnerius;
Darbotvarkės formavimas.
Bendradarbiavimo darbotvarkę gali
formuoti abi pusės kartu arba viena turėti
vadovaujantį vaidmenį;
23
Bendradarbiavimo procesas

Sprendimų priėmimas. Priimant
sprendimus svarbu užtikrinti, kad visi
partneriai turėtų vienodą balsą, galią, bei
apsispręsti, ar sprendimai priimami
vienašališkai, konsensuso, ar daugumos
valia;
24
Bendradarbiavimo procesas

Atsakomybių, indėlio ir darbų pasidalinimas.
Šiame proceso etape apsprendžiama, kokia
našta tenka kiekvienam partneriui
įgyvendinant priimtus sprendimus, ar visi
prisideda savo resursais, ar tik „dalyvauja“
procese, kurį įgyvendina ir resursais remia
vienas iš partnerių;
25
Bendradarbiavimo procesas

Sprendimų vykdymas ir jų priežiūra.
Visos arba viena bendradarbiaujanti pusė
prižiūri sprendimų vykdymą. Svarbus
aspektas – ar viena pusė turi teisę ir
mandatą kitą instituciją paraginti;
26
Bendradarbiavimo procesas

Rezultatų matomumas, viešinimas.
Visų partnerių indėlis yra
pripažįstamas ir viešinamas,
apsisprendžiama, kas atsakingas už
rezultatų viešinimą.
27
Be proceso, bendradarbiavime yra dar du
labai svarbūs aspektai – indėlis ir
rezultatas.
28
Indėlis nusako kiek kiekviena institucija
įdeda resursų – žmogiškųjų, finansinių,
administracinių, laiko ir t.t.
Šiuo kriterijumi galima pasverti, kiek
kiekvienai iš institucijų yra svarbus tas
bendradarbiavimas.

29

Rezultatas savo ruožtu parodo, ar
bendradarbiavimas buvo sėkmingas ir
efektyvus, t.y. ar pavyko pasiekti
užsibrėžtus tikslus, ar įvyko situacijos
pokytis.
30
Bendradarbiavimo plėtros sunkumai
•
•

Hierarchinis vadovavimas ir atsakomybės
netolygus pasiskirstymas;
Per mažai skatinamas narių
bendradarbiavimas;
Uždarumą, individualizmą palaikantis
veiklos organizavimas;
31
Bendradarbiavimo plėtros sunkumai
Atviram dalykiniam bendradarbiavimui
nepalanki (nesaugi) psichologinė atmosfera
(t.y. organizacijos mikroklimato problemos);
 Neįmanoma efektyviai ir atvirai
bendradarbiauti, jeigu įsivyrauja konkurencinės
nuostatos;
 Sunku bendradarbiauti, kai bent dalis narių
nepasitiki vieni kitais.

32
Organizacijos narių bendradarbiavimo tipologija
Bendradarbiavimo
kultūra
Tariamas kolegialumas
Suskaldytas
bendradarbiavimas
Narių
Vyrauja dirbtinai sukurtas Narių bendradarbiavimas
bendradarbiavimas ir jų kolegialumas:
vyksta tik atskirose,
tarpusavio santykiai
narių bendradarbiavimo
izoliuotose grupelėse,
dažniausiai yra:
formos kontroliuojamos, o dažnai besirungiančiose
savanoriški (be
bendradarbiavimas yra
tarpusavyje.
prievartos ir
privalomas, o ne
Šiam bendradarbiavimo
reguliavimo),
savanoriškas,
tipui būdinga:
 savaiminiai,
nukreiptas į sprendimų
grupių uždarumas;
diegimą, o ne į tobulinimą,
skatinantys įsipareigoti
grupės pastovumas laike,
kurio
rezultatai
iš
anksto
ir tobulinti organizacijos
suplanuoti, kartais dirbtinai narystė susijusi su statusu
veiklą,
ir pareigomis,
sureikšminti,
neformalūs ir
tarpgrupinė
apribotas, (nepritariama
neafišuojami.
konkurencija, kartais
asmeninėms iniciatyvoms)
išauganti iki priešpriešos ir
nariai dažniausia tik
konfliktų.
33
imituoja
bendradarbiavimą.
Koks bendradarbiavimo tipas
būdingiausias jūsų organizacijai?
34
???????????

Aukšta bendradarbiavimo kultūra;

Tariamas kolegialumas
(bendradarbiavimas iš pareigos, “valdoma
demokratija”...);

Suskaldytas bendradarbiavimas
(izoliuotose grupelėse).
35
Grupė ir komanda


Svarbiausi komandos darbo principai –
bendradarbiavimas ir tarpusavio
pagalba;
Komandos lyderio pozicija mažai
tesiskiria nuo kitų komandos narių ir yra
artima moderatoriaus arba koordinatoriaus
funkcijai.
36
Sinergija – reiškinys, kai du atskiri veiksniai,
veikdami kartu, duoda didesnį poveikį,
negu tų abiejų veiksnių, veikiančių atskirai,
poveikių suma.
37
Grupės ir komandos skirtumai
(pagal S. P. Robbins)
38
GRUPĖ
PASIKEITIMAS
INFORMACIJA,
BENDRAVIMAS
NĖRA,
KARTAIS NEIGIAMA,
SLOPINANTI
INDIVIDUALI, KARTAIS
SUSILPNĖJUSI
ATSITIKTINIAI,
NEPLANUOTI
VERTINIMO
KRITERIJUS
TIKSLAS
SINERGIJA
ATSAKOMYBĖ
KOMANDA
BENDRAS, KOLEKTYVINIS
REZULTATAS
TEIGIAMA SĄVEIKA,
PADIDINANTI EFEKTYVUMĄ
BENDRA ir INDIVIDUALI
SUSTIPRĖJUSI
GEBĖJIMAI, SKIRTINGŲ SRIČIŲ,
KOMPETENCIJA SPECIFINIAI, (KOMANDOS
NARIAI, PASISKIRSTYDAMI
SRITIS, PAPILDO VIENAS KITĄ)
39
Organizacijos mikroklimatas
Organizacijos mikroklimatas – tai narių ar
darbuotojų tarpusavio santykių ir darbo
organizavimo (vadybos) visuma, pasireiškianti:
1. Narių savijautoje;
2. Mąstyme apie organizaciją: jos suvokime,
požiūryje, nuostatose;
3. Veiksmuose (susijusiuose ir nesusijusiuose su
tiesioginėmis funkcijomis, pareigomis).
40
Organizacijos mikroklimato vertinimas
41
Atminkite:
Mėgėjai pastatė Nojaus laivą.
Profesionalai pastatė Titaniką.
42
43
Ačiū už dėmesį
44
Naudota literatūra:
1. Miginis N., Ulozas M. Tarpžinybinis bendradarbiavimas
nacionaliniu lygmeniu jaunimo politikos srityje. SSGG analizė.
http://ijpp.lt/file/TB_ANALIZE.pdf
2. Raišienė A. G. Tarporganizacinė sąveika Lietuvos vietos
savivaldos praktikoje: daktaro disertacija. M. Romerio universitetas,
2007.
3. Auškelis R. Besimokančios organizacijos mikroklimatas. Vilnius,
2011.
45