Transcript + Vadyba
Vadybos pagrindai
+ Pagrindinės sąvokos Vadyba
–tai mokslas apie valdymą.
?
Vadyba
(moksline prasme) mokslo kryptis apie organizacijų valdymo metodus, principus, dėsningumus, organizacinį mechanizmą.
Vadyba
(praktine prasme) specifinė veikla, kurią vykdant reguliuojami visi organizacijoje vykstantys procesai, t.y. organizacijos narių darbo planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė.
Vadyba
–procesas, skirtas norimam ir nustatytam tikslui pasiekti.
Vadyba
– poveikio į valdomą objektą būdas, sistema.
Vadyba
ekonominis išteklius (ekonominis pobūdis); poveikių sistema (administracinis organizacinis pobūdis); žmonių klasė ar elitas (socialinis pobūdis).
Vadyba –
tai procesas, kuriame atliekama planavimo, organizavimo ir motyvacijos funkcijos.
Vadyba
. vadovo numatytų tikslų siekimą pavaldinių pastangomis.
+
Vadyba = Valdymas
tvarkyti, organizuoti, būti atsakingam.
laikytis, remtis. ?
turėti valdžią, viešpatauti; žiūrėti (darbų, reikalų) tvarkos, vadovauti, tvarkyti; reguliuoti kieno veiksmus, duoti nurodymus, rikiuoti; žiūrėti drausmės, versti klausyti, drausti; įstengti judinti, lankstyti (galūnes, sąnarius), koordinuoti judesius; galėti, mokėti naudotis; kreipti ką reikiama linkme, vairuoti; tvardyti.
+
Truputis istorijos
Vadybos atsiradimo pagrindas yra darbo pasidalijimas; Vadybos mokslas susiformavo kaupiant praktinio valdymo patyrimo duomenis, juos analizuojant, apibendrinant, rengiant išvadas; Tikrąja vadybos mokslo pradžia yra laikytinas XIX a. Nepaisant vadybos teorijų įvairovės vėlesnės idėjos vis dėlto neišstūmė ankstesniųjų, radikaliai neprieštarauja joms;
+
Truputis istorijos
Laikui bėgant išsivystė dvi vadybos mokyklos: Klasikinė mokslinio valdymo mokykla – vadyba yra mokslas, paremtas griežtais dėsniais (F. Tayloras, H. Granttas, L. ir F. Gilbrethai, H. Foyal, L. Urwickas ir kt.).
Žmogiškųjų santykių teorijos mokykla - iškelia socialinių veiksnių įtaką gamybos valdymui ir suranda naujų būdų darbo našumui didinti. Kadangi žmonės skirtingi, tai universalių dėsnių nėra, sprendimus reikia priimti priklausomai nuo situacijos (E. Mayo, D. McGregoras ir kt.) .
Klasikin
ė
mokslinio valdymo mokykla
F. Tayloras
Žymus JAV vadybos mokslo atstovas (1856-1915) Pagrindinis veikalas – “Moksliniai valdymo principai“ Laikomas mokslinio valdymo pradininku Darbas tik tuomet gali organizuotas pagal būti našus, kai jis taisykles, principus, standartus, parengtus, panaudojant naujausius mokslo pasiekimus ir ilgametę praktikos patirtį
• • •
Klasikin
ė
mokslinio valdymo mokykla H. Fayol
Administruojant bet kokią veiklą, reikia nuosekliai realizuoti tokius veiksmus (etapus): •numatyti (apibrėžti, kokių rezultatų norime pasiekti) •parengti planą (sudaryti konkrečių veiksmų reglamentą) •organizuoti (parinkti žmones, apibrėžti jų funkcijas, darbinius tarpusavio santykius) •koordinuoti (realizuoti planą, atliekant Ž ymus Pranc ū zijos vadybos mokslo atstovas (1841-1925) Pagrindinis veikalas – “Bendroji ir pramonin ė vadyba” Suformulavo administracin ė s veiklos organizavimo teorinius pagrindus operacijas, reguliuoti, derinti veiksmus) •kontroliuoti (lyginti planą su rezultatais atlikus kiekvieną operaciją, įvertinti tai, kas padaryta)
Ž
mogišk
ų
j
ų
santyki
ų
teorijos mokykla
E. Mayo
Didelę reikšmę didinant darbo našumą turi draugiškas ir atidus dėmesys darbininkui; Žymus Australijos (dirbo JAV) vadybos mokslo atstovas (1880 1949) Pagrindinis veikalas – “Žmogiškosios pramoninės civilizacijos problemos“ Laikomas žmogiškųjų santykių teorijos pradininku Svarbus ne tik darbo dydis, bet ir jo užmokesčio ryšys su darbininko statusu statuso negu (blogai, darbininkui kai aukštesniojo moka mažiau, žemesniojo statuso darbininkui); Žmogus – socialinė asmenybė ir griežtas jo elgesio reglamentavimas sukelia priešiškumą, todėl svarbi pasitenkinimo darbu sąlyga yra darbo įvertinimas, savarankiškumas ir galimybė reikšti iniciatyvą .
darbininko
Ž
mogišk
ų
j
ų
santyki
ų
teorijos mokykla
D. McGregor
Vadovavimas – darbuotojų skatinimas, nukreipimas reikiama linkme, atitinkama įtaka, siekiant, kad jie atliktų būtinas užduotis Motyvavimas – tai veiklos stimulų kūrimas ir naudojimas Žymus JAV vadybos mokslo atstovas (1906 1964) Pagrindinis veikalas – “Žmogiškoji įmonės pusė“ Teigė, kad yra dvi vadybos meno teorijos Tačiau nors ir galima motyvaciją tyrinėti kaip mokslinį reiškinį, tačiau akivaizdu, kad kasdieninis motyvacinių priemonių taikymas yra labiau meno, o ne mokslo dalykas
+
Pagrindin
ė
s s
ą
vokos
Tikslas
– numatoma veiklos pasekmė arba geidžiami rezultatai, kuriuos organizacija bendru darbu stengiasi pasiekti. Tikslai parengiami planavimo metu ir iš anksto pranešami organizacijos nariams. ( ko siekiama ).
Užduotis
– tai kito asmens sąmoningai apibrėžta pasekmė darbas, kurį reikia atlikti iš anksto numatytu būdu ir iš anksto nurodytu laiku. Užduotis skiriama ne asmeniui, bet tam tikroms pareigoms. ( ką reikia padaryti, kad tikslas būtų pasiektas ).
Ištekliai
(priemonės) – tai žmonės ir daiktai, kuriuos panaudojant veiksmams atlikti galima pasiekti tikslus.
Technologija
– tai įrengimų, įrankių ir atitinkamų techninių žinių derinys, reikalingas darbui, informacijai ar medžiagoms transformuoti į produktus arba paslaugas.
Struktūra
– tai sutvarkytas vadovavimo lygių ir funkcijų bendradarbiavimas, kad organizacijos tikslų būtų siekiama veiksmingiausiu būdu. Jos esmė – vienų vadovų ar padalinių pavaldumas kitiems.
+
Pagrindin
ė
s s
ą
vokos
Tikslas, Užduotis, Ištekliai, Technologija, Struktūra
Organizacija (institucija
) visuma, kurios dalys prisideda prie jos tikslo sėkmingo pasiekimo.
Organizacija (institucija)
tai sąveikaujanti hierarchirizuota žmonių grupė, turinti tam tikrus išteklius ir susibūrusi pasiekti bendrus tikslus
+
Idealios organizacijos charakteristika pagal R. Laikertą
Organizacijos tikslai formuojami dalyvaujant plačiam atstovų būriui; Organizacija yra atviras objektas, palaikantis nuolatinius ryšius su kitomis organizacijomis; Visuose organizacijos lygiuose sprendimai priimami dalyvaujant visiems jos nariams; Informacijos srautai organizacijoje gerai veikia Darbuotojai motyvuojami įvairiai; Visų lygių vadovai pasitiki pavaldiniais, svarsto ir panaudoja jų pasiūlymus; Kontrolės funkcijos decentralizuotos.
+
Organizacijos. Skirstymas
organizacijų funkcijų visuomenės gyvenime požiūriu (draugijos, asociacijos ir t.t); nuosavybės formos požiūriu ( privačios, viešosios ir t.t.); teisinės – organizacinės formos požiūriu (individuali, tikroji ūkinė bendrija, komandatinė, UAB, AB, Valstybinės įmonės, savivaldybių įmonės); organizacijos dydžio požiūriu ( mažos, didelės, korporacijos ir t.t; - gamybos (veiklos) tipo požiūriu ( gamybos, paslaugų).
+
Organizacijos. Skirstymas
Pagal įmonės dydį: -maža įmonė - iki 50 dirbančiųjų -vidutinė įmonė - nuo 51 iki 250 dirbančiųjų; -didelė įmonė - nuo 251 ir daugiau dirbančiųjų.
Pagal įmonių veiklos sritis:
2 5 1 . Sveikatos priežiūra ir socialinė rūpyba . Švietimas, mokslas ir studijos 3. Statyba ir remontas 4. Transportas . Vandens ūkis 6 . Žemės ūkis 7 . Miškų ūkis 8 . Pramonė 9. Prekyba 10. Ekonomika ir finansai 11. Energetika 12 . Informacijos priemonės 13 14 . Informacinės technologijos ir telekomunikacijos . Kultūra ir menas 15 . Miestų ūkis 16. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto operacijos 17. Pramogos, poilsis ir turizmas 18. Paslaugos
+
Organizacijos. Skirstymas
Pagal juridines formas:
individualios (personalinės) įmonės; ūkinės bendrijos (tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos); akcinės bendrovės; uždarosios akcinės bendrovės; investicinės bendrovės; specialios paskirties bendrovės; kooperatinės bendrovės; žemės ūkio bendrovės; valstybinės ir savivaldybės. Nuo 2012 metų rugsėjo 1 d. - Mažosios bendrijos Kam toks skirstymas reikalingas?
+
Organizacin
ę
strukt
ū
r
ą
lemia:
• Veiklos pobūdis; • Gamybos ar paslaugų tiekimo apimtys; • Atliekamos funkcijos ir sprendžiamų uždavinių skaičius; • Gamybos ar paslaugų tiekimo technologija; • Darbo pasidalijimo ir specializacijos lygis; • Vadybos organizacinis lygis.
+
Organizacin
ė
s strukt
ū
ros tipas
Linijinė – taikoma nedidelėse, siauria veikla užsiimančiose organizacijose; Funkcinė – taikoma, kai prekių asortimentas yra nedidelis ir rinkų yra nedaug.
Centralizuota Decentralizuota.
Prekinė – taikoma, kai prekių asortimentas ir rinkų skaičius padidėja.
Štabinė – taikoma karyboje ir tikslines programas vykdančiose organizacijose; Matricinė – taikoma specifiška veikla(pvz., laivų statyba) arba tikslines programas vykdančiose organizacijose.
Projektinė – taikoma konkretiems uždaviniams spręsti.
Patriarchalinė – taikoma tada,kai vadovas yra vienas ir
aprėpia viską.
Inovacinė Regioninė
+
Patriarchalinė sistema
Vadovas yra vienas ir aprėpia viską. Jam vienam pavaldūs administracija ir visi darbuotojai.
Aukščiausio lygio vadovas (įmonininkas, patriarchas), bet kuriuo metu gali įsikišti į žemesnio lygio vadovo sprendimo sritį. P l a n a v i m a s O r g a n i z a v i m a s V a d o v a s M o t y v a v i m a s K o n t r o l e D a r b u o t o j a i Privalumai?
Trūkumai?
Rekomendacijos?
+
Linijin
ė
strukt
ū
ra
Turi minimalų valdymo pakopų skaičių ir labai aiškiai išreikštą pavaldumą. Kiekvienas vadovas atlieka visas vadybos funkcijas jam pavestoje srityje. Ši struktūra reikalauja iš kiekvieno vadovo plataus spektro žinių.
+ Linijin ė sistema
Privalumas:
griežta ir paprasta subordinacija tarp vadovų ir pavaldinių, aukštas darbo pasidalijimas griežta valdžia.
Trūkumai:
• • • • mažai reikšmingų klausimų sprendimas perkeliamas į aukštesnį lygį, žemesnio lygio vadovai praranda iniciatyvą ir savarankiškumą; kiekvienas vadovas turi beveik viską žinoti, mokėti, spręsti; kuo didesnė įmonė, tuo sunkesni sprendimai; didelėse įmonėse labai ilgas instancijų perėjimo kelias.
Paplitusi mažose įmonėse.
+
Funkcin
ė
valdymo strukt
ū
ra
• tai personalo grupavimas į padalinius pagal užduotis, kurias jie atlieka.
• pagrindinė šios valdymo struktūros idėja – maksimaliai panaudoti specializacijos privalumus ir sumažinti vadovų apkrovimą.
• darbai suskirstomi pagal funkcijas, kurias vykdo specializuoti skyriai.
+ Funkcin ė sistema
.
Privalumas:
nurodymus duoda specialybiniai vadovai, kurie yra savos srities specialistai, taip skatinamas dalykinis ir profesinis specializavimas; valdymo uždaviniai paskirstomi funkcijomis ir dalykiškai sprendžiami; mažina dubliavimą atskirų vadybos funkcijų srityse; instancijų kelias yra trumpesnis.
Trūkumai:
• kiekvienas bendradarbis turi daug vadovų; gali atsirasti prieštaravimų dėl atskirų specialybių vadovų savo reikšmingumo supratimo, ir tai gali trukdyti bendram darbui, atsiranda grėsmė kilti konfliktams; didelėje organizacijoje komandų grandinė nuo vadovų iki vykdytojo gali pasidaryti pernelyg ilga; valdymo atsakomybė yra nepaskirstyta .
+
Štabin
ė
linijin
ė
sistema
Štabinėje struktūroje vadovas gali turėti didesnį ar mažesnį štabą ir panaudoti įvairių kvalifikacijų darbuotojus problemoms tirti bei sprendimams parengti.
+ Štabin ė sistema
•
Privalumas:
aiškiai padalinti valdymo uždaviniai ir valdymo atsakomybė; kiekvienas bendradarbis turi tik vieną vadovą; štabiniai darbuotojai (specialistai) rengia pasiūlymus ir pateikia juos linijiniams darbuotojams, tačiau neturi nurodymo teisės.
Trūkumai:
.
• stinga operatyvumo; ilgai trunka sprendimų derinimas ir įdiegimas; konsultantai turėdami didelę sprendimų galią gali vykdyti sau palankią politiką.
Matricin
ė
organizacija
Yra organizuota dviem dimensijomis: pagal valdymo funkcijas ir valdomus objektus.
Abi dimensijas sieja bendrai sprendžiami uždaviniai, abi jos yra lygiateisės: abi dalyvauja priimant sprendimus, bet kuriuo metu viena su kita gali komunikuoti ir keistis informacija.
Praktiškai čia įteisinama dvivaldystė, tačiau ji pagrįsta, kai abiejų funkcijų vadovai yra suinteresuoti geriausiai išspręsti kilusią problemą .
Krypčių vietos Įmonės vadovybė Finansiavimas Personalas Pirkimai Gamyba Pardavimai ir kt. Gaminių grupė I Objektų vietos Gaminių grupė II Gaminių grupė III
Matricinė sistema
Pranašumai:
• • Jungia įvairius specialius žmonių sugebėjimus sprendžiant sudėtingą problemą.
• Sumažėja koordinavimo klausimų, apsunkinančių daugelį funkcinių struktūrų; Dirbdami kartu visai skirtingų atsakomybės sričių darbuotojai geriau supranta vieni kitus.
Valdymo veiklos efektyvumą lemia atskirų štabų vadovų sugebėjimai ir • ir nepakankamai apkraunamos darbu; Teikia organizacijai lankstumo, mažina išlaidas, padeda išvengti bereikalingo specialistų dubliavimo.
Trūkumai:
• Ne kiekvienas lengvai prisitaiko prie matricinės sistemos; • Jei valdžios hierarchija netvirta ir nėra geros komunikacijos, kyla pavojus, kad prieštaraujantys nurodymai arba neapibrėžta atsakomybė gali surišti vadovams rankas.
+
Tenzorin
ė
organizacija
= matricinė sistema + dimensija pagal regionus Be jau minėtų gaminių grupių ir valdymo funkcijų, įvedamas valdymas pagal regionus ir visos bendros problemos sprendžiamos tarp atitinkamų padalinių vadovų.
Pranašumai? Trūkumai/
+
Divizinė organizacija
Didelėse įmonėse taikomą funkcinį principą mėginama pakeisti išskiriant „divizionus“ – gaminių grupes, regionus, veiklos sritis ir pan.
Taip suformuojami apžvelgiami vienetai, juose pasiekiama geresnio motyvuoto, informuotumo, rezultatų įvedimo. Divizionai yra daugiau ar mažiau savarankiški pelno, sąnaudų ir valdymo centrai, jiems perduodamos tam tikros arba visos funkcijos Divizionai gali būti organizuojami pagal įvairias sritis.
Gamybos vadybos požiūriu išskiriami visi uždaviniai, pradedant aprūpinimu ir baigiant marketingu, susiję su tam tikra gaminių grupe.
Pranašumai ? Trūkumai?
+
Projektų valdymas
Projektų vadybos požiūriu išskiriami nauji gaminiai, paslaugos, sudėtingos problemos: laikinai sukurtoms grupėms priskiriami specialistai, jų uždavinys – išspręsti konkrečią kompleksinę problemą.
Pranašumai? Trūkumai?
+
Organizacijos veiklos reglamentavimas – Norminiai aktai
+
Organizacijos strukt
ū
ros projektavimas
Taikomi metodai: Analoginis; Ekspertinis; Analitinis.
+
Valdymo norma – tai darbuotojų skaičius, kuriems vadovauja atitinkamo lygio vadovas. Optimalus darbuotojų skaičius grupėje yra 4 – 6 žmonės (psichologai – iki 9).
Valdymo normai apskaičiuoti naudojama formulė: F=2n + [n/2 (n-1) – 1] n – pavaldinių skaičius; F – minimalus visų ryšių skaičius
+
Organizacijos aplinka
Vidaus aplinka : tikslai, organizacijos struktūra, uždaviniai, technologija, žmonės. Išorinė aplinka : vartotojai, konkurentai, valstybės įstaigos, tiekėjai, finansų organizacijos, darbo jėgos šaltiniai ir t. t. Tiesioginio poveikio sritis daro įtaką organizacijos veiklai ir pati jaučia atoveiksmį iš organizacijos pusės.
Šalutinio poveikio sritis tiesioginio spaudimo nedaro, tačiau savitai veikia organizaciją.
+
Išoriniai veiksniai
Vartotojai
– tai ne tik fizinis asmuo, bet ir įstaigos įsigyjančios organizacijos produktus ar paslaugas . Kaip išlaikyti vartotoją?
Konkurentai
– lemia kokią produkciją gaminti ir kokia kaina parduoti. Gerai susipažinus su konkurentų laimėjimais galima pasirinkti veiksmingiausius konkurencinės veiklos būdus, nuspręsti kokie veiksniai (kaina, kokybe ar paslauga) bus efektyvesni. Nuo konkurencijos priklauso vidinės organizacijos darbo sąlygos, darbo užmokestis, vadovų ir pavaldinių santykiai.
+
Išoriniai veiksniai
Tiekėjai
tai ne tik sėkmingos veiklos prielaida, bet ir tam tikra rizika. Rizika – priklausomybė nuo tiekėjo
Darbo ištekliai
parinkti ir išlaikyti talentingus vadovus – pagrindinė šiuolaikinės organizacijos problema. Vienas iš sprendimų būdų – ugdyti vadovus iš gabiausių organizacijos vadovų.
Įstatymai ir kitos reguliavimo normos
ginančios organizacijos, auditas ir t.t.
- reguliuojama įmonės veikla per jos juridinį statusą; vartotojų teises
+
Šalutiniai veiksniai
Ekonominiai veiksniai
– bendroji ekonominė būklė lemia išteklių kainas, perkamąją galią.
Technologiniai veiksniai
– skatina naujų gamybos metodų ir gaminių radimąsi.
Socialiniai veiksniai
– keičiasi vartotojų vertybės, požiūriai, nuostatos, gyvenimo būdas. Demografija.
Politiniai veiksniai
– teisinės sistemos požiūris į verslą.
Politinė padėtis-
užsieniu.
valstybinis stabilumas, santykiai su
Ekologiniai veiksniai
– normų reguliuojančių taršos lygį įvedimas. Pradedant verslą, ekologiniai veiksniai gali tapti vienu iš didžiausių įėjimo į šaką barjeru.
+
Vadybos vystimosi tendencijos
Organizaciniu struktūriniu požiūriu formuosis dvisluoksnės organizacijos, kuriose vieną sluoksnį sudarys mobilios savarankiškos komandos moduliai, kitą – bendrojo vadovavimo ir koordinavimo centrai.
Organizacijų valdymas ateityje bus labai mobilus teik struktūrinių pertvarkymų, tiek vadybinės veiklos metodų, tiek konceptualių pokyčių požiūriu.
Informacijai, specialioms žinioms tampant pagrindiniu organizacijų veiklos rezultatyvumo bei vadybos tobulinimo veiksniu, ypatingą dėmesį teks skirti personalo problemoms, žmogaus, kaip informacijos kaupėjo ir generuotojo, klausimams.
+
Organizacijos veiksniai
Organizacijos tikslų ir priemonių numatymas;
Strateginis planavimas;
Strateginė analizė;
Konkurencinės padėties įvertinimas;
Strateginio plano rengimas;
Operatyvusis planas; Operatyviojo valdymo principai; Sprendimų priėmimas; Kiekybiniai ir kokybiniai metodai;