Renesansas ir barokas

Download Report

Transcript Renesansas ir barokas

Renesansas
ir
barokas
Esminiai tapybos skirtumai tarp šių laikotarpių
Renesansas (atgimimas) 15-16a.
Barokas 17-18a.
Renesansas, dar kitaip atgimimas, sekė po
viduramžių. Viduramžiai buvo rūstus,
asketizmo, užsidarymo savyje laikotarpis,
tad po jo sekęs renesansas buvo tarsi
sužydėjimas. Pradėta domėtis menu, mokslu,
žmogumi, gamta, atsiranda humanizmas.
Barokas (keistas, įmantrus) sekė po renesanso.
Renesanso laikotarpiu bažnyčioje kilo
nesutarimai, pasaulį valdo 2 ar net 3
popiežiai, o barokas – absoliutizmo epochos
laikotarpis. Monarchai norėdami parodyti
savo jėgą, statė galingus rūmus, įrenginėjo
parkus, statė įvairias skulptūras.
Renesanso tapyboje vyravo daugiausiai
sakralinė tematika, dėl tam tikros to
laikotarpio politikos bei gyvenimo.
Paskutinė vakarienė
Baroke pasireiškė mitologinė tematika,
taip pat ir religinė, tačiau turėjo kitokią
reikšmę – buvo siejama su
rafinuotumu, didybe.
Popiežius
Baroko dailėje buvo išskirtinai pabrėžiamas
medžiagiškumas – kiekviena klostė,
įlinkis buvo ištapyti iki galo, sukurdami
realistišką vaizdą.
Kavardažas “Švento Tomo
netikėjimas”
Renesanse dėmėsys buvo sutelktas į tapomą
žmogų, jo nuotaikos perteikimą.
Renesanso laikotarpiu tapomuose
portretuose daugiausiai stengiamasi
išryškinti žmogų naudojant šviesotamsą,
už objekto foną paliekant labai tamsų.
Lorenzo Lippi portretas
Baroke į foną pradedami jungti daiktai, šiek
tiek tarpysavyje kontrastuojantys su
žmogumi.
Baroko tapyboje atsiranda daugiau judesio,
t.y žmonės danguje pakilę, persisukę
įvairiomis formomis, kartais dėl judesio
atrodo netikri, yra emocionalūs, laisvi.
Renesanso tapyba labiau statiškesnė,
žmonės beveik be emocijų, jaučiamas
tarsi suvaržymas.
Baroko tapyboje vaizduojama didelė
gracija, prabanga, rafinuotumas.
Renesanse vaizdas kuklesnis, ramesnis.
Baroko tapyboje labai ryškus spalvos,
šviesos kontrastas.
Renesanso tapyboje spalvos taip stipriai
nekontrastuoja, nėra tokio ryškaus
šviesumo.
Barokui būdingas ornamentiškumas,
detališkumas, žmonių kūnai gracingi,
pavaizduotas kiekvienas raumuo bei kitos
detalės.
Renesanse žymiai mažiau detalių, vengiama
žmogaus kūno rodymo.