Transcript Neformalaus švietimo programų vertinimas

Neformalaus švietimo
programų vertinimas
Snieguolė Vaičekauskienė
2011 01 28
IŠ SUPAPRASTINTO ATVIRO
KONKURSO SĄLYGŲ
8. Pirkimo dalykas - neformaliojo vaikų
švietimo programas Lietuvos Respublikos
miestų ir kaimų vietovėse
įgyvendinančių institucijų vertinimo
metodikos adaptavimo, vertinimo įrankių
sukūrimo ir išorinio vertinimo taikant
neformaliojo ugdymo metodus
paslaugos
IŠ SUPAPRASTINTO ATVIRO
KONKURSO SĄLYGŲ
12.1. Paslaugos apimtis.
12.1.1. atlikti Lietuvos 2007-2013 metų laikotarpio Žmogiškųjų
išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymosi visą
gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-10-V priemonės „Neformaliojo švietimo
paslaugų plėtra“ projekte Nr. VP1-2.2-ŠMM-10-V-01-001
„Neformaliojo švietimo paslaugų sistemos sukūrimas
savivaldybėse“ dalyvaujančių institucijų vertinimą.
12.1.2. identifikuoti vaikų neformaliojo švietimo teikėjų mokymų
poreikį.
12.1.3. adaptuoti Bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės
išorės audito metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo
ir mokslo ministro 2009 metų kovo 30 d. įsakymu Nr. ISAK-608,
neformaliojo švietimo programų vertinimui.
12.1.4. parengti neformaliojo vaikų švietimo programų vertinimo
įrankius.
12.1. Vertinimas atliekamas neformaliojo vaikų švietimo
programas (po dešimt 2010-2011 ir 2011-2012 mokslo metais)
įgyvendinančiose institucijose, kurių sąrašą pateiks perkančioji organizacija per 10
darbo dienų nuo pirkimo sutarties pasirašymo dienos.
Teisinis pamatas...


Neformaliojo ugdymo koncepcijos ... nėra
ŠMM tinklapyje:
Neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo,
lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais
visuomenės nariais.
Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo muzikos, dailės, meno,
sporto, kitos mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.
Neformaliai mokantis asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip
formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka arba aukštųjų mokyklų nusistatyta
tvarka. Vaikų muzikos, dailės, meno, sporto ar kitoje mokykloje išeita
ilgalaikio meninio ugdymo programa gali būti pripažįstama kaip
profesinio mokymo modulis.
Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimas


Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimo priemonių planas 2008-2012
m.
Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo koncepcijos įgyvendinimo priemonių planas
2008-2012 m.


« Atgal
Švietimo įstatymas
16 straipsnis. Neformalusis vaikų švietimas
1.
Neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti
mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos
poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės
nariais.
2. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo muzikos, dailės, meno, sporto, kitos
mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.
3. Muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, vykdančios iš anksto apibrėžtas
formaliojo švietimo programas ar jų modulius, yra priskiriamos tokiam pat mokyklų
tipui kaip ir vykdančios formaliojo švietimo programas. Muzikos, dailės, meno
krypčių aukštojo išsilavinimo siekiantys asmenys, jei tai nustatyta aukštosios
mokyklos priėmimo tvarkoje, kartu su viduriniu išsilavinimu turi būti baigę
atitinkamą švietimo ir mokslo ministro patvirtintą programą.
4. Neformaliojo vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos mokyklos
steigėjo ar švietimo teikėjo nustatyta tvarka.
5. Neformaliai mokantis asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip
formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka arba aukštųjų mokyklų nusistatyta tvarka. Vaikų
muzikos, dailės, meno, sporto ar kitoje mokykloje išeita ilgalaikio meninio ugdymo
programa gali būti pripažįstama kaip profesinio mokymo modulis.
TIKSLAS –
adaptuojant Bendrojo lavinimo mokyklų
veiklos kokybės išorės vertinimo
metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2009 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. ISAK-608,
parengti neformaliojo vaikų švietimo
programų, įgyvendinamų Švietimo mainų
paramos fondo (ŠMPF) projekte „Neformaliojo švietimo
paslaugų rėmimo sistemos sukūrimas savivaldybėse"
dalyvaujančiose šalies institucijose, išorės
vertinimo rodiklius (toliau –
rodiklius), numatyti vertinimo
(duomenų rinkimo) būdus ir
instrumentus.
Ką turime sužinoti, pasakyti?

Vertindami programų įgyvendinimą,
identifikuoti vaikų neformaliojo švietimo
tiekėjų trūkstamas kompetencijas bei
rekomendacijas jų mokymams
VADOVAUJAMASI PRINCIPAIS
Apibrėžtumo (ribų nusakymas).
Rodiklių aprašas rengtas atsižvelgiant į
projekte numatomų veiklos sričių, kuriose
ŠMPF planuoja daryti poveikį ir fiksuoti
pokyčius, vertinimą.
VADOVAUJAMASI PRINCIPAIS
Tikslingumo. Apraše pateikti vertinimo
kriterijai sukuria galimybę įvertinti
programos teikėjo įdirbį srityse, kuriose
suplanuota daryti poveikį, atlikti vykdomų
veiklų vertinimą ir fiksuoti pokyčius (bent
minimalius).
VADOVAUJAMASI PRINCIPAIS
Aiškumo. Siekiant, kad kriterijų apibrėžimas
būtų suprantamas juos taikantiems
asmenims, o duomenų surinkimas,
apdorojimas sistemiškas ir konstruktyvus,
atliekamas jų ekspertinis vertinimas,
pasitelkiant atestuotus išorės vertintojus ir
praktikus (neformaliojo ugdymo (NU) įstaigų
konsultantus).
Žinome, kad bet kuri NŠ programa ar
veikla
50 proc. skirta - emocijoms (motyvuotai
savijautai) ir refleksijai (kaip ir kodėl
taip jaučiuosi? Kaip šalia manęs jaučiasi kitas?)
20 proc. - kritinio mąstymo, kūrybiškumo,
iniciatyvumo ir lyderystės ugdymui
30 proc. - visoms kitoms kompetencijoms
(ir žinioms).
,,Mokiniai, dalyvaujantys neformaliajame
švietime” (2008 tyrimas)
Išvadose pastebima:
Mokinių poreikiai tenkinami iš dalies, yra pasiūlos ir
paklausos disproporcija (pvz., dėl materialinės bazės, tėvų,
mokytojų, mokyklų galimybių, stereotipinio manymo (“madų”))
Keturios neformaliojo švietimo problemų sritys:
 galimybes ribojantis finansavimas
 praradimai dėl dalyvavimo kitose neformaliojo
švietimo veiklose
 formaliojo ir neformaliojo švietimo
nesuderinamumas
 atskirtis sistemoje
,,Mokiniai, dalyvaujantys neformaliajame
švietime” (2008 tyrimas)
Mokyklinių užsiėmimų privalumas – saugumas,
o neformaliojo švietimo įstaigų tai, kad juose
realizuojami daugiau neformaliojo švietimo
individuacijos ir socializacijos tikslai.
Neformalusis švietimas stipriai diferencijuojasi
pagal „vyriškas“ ir „moteriškas“ veiklas.
,,Mokiniai, dalyvaujantys neformaliajame
švietime” (2008 tyrimas)
Mokiniai labiausiai tikisi (NŠ įstaigose) saviraiškos ir
individuacijos, tačiau realybėje labiausiai
realizuojami socializacija, demonstravimasis ir
vadovų profesionalumo akcentavimas.
Įžvelgtinas suaugusiųjų dominavimas, o to neturėtų
būti neformaliojo švietimo sistemoje.
Vaikai mažai patys priiminėja sprendimus, gali
inicijuoti neformaliojo švietimo veiklas.
,,Mokiniai, dalyvaujantys neformaliajame
švietime” (2008 tyrimas)
Rekomenduota:



Išlaisvinti mokinių interesus, didinti jų galimybes
patiems inicijuoti neformaliojo švietimo veiklas
Didinti neformaliojo švietimo patrauklumą (subalansuoti
neformaliojo ir formaliojo švietimo santykį)
Suderinti vaikų kasdienį perėjimą iš formaliojo į
neformaliojo švietimo sistemas (dominuoja institucijų
interesas: vaikas ir šeima turi prisitaikyti prie institucijų ritmo)


Didinti aktyvių pragmatinių metodų naudojimą
Įtraukti tėvus, stiprinti materialinę bazę, ugdyti
pedagogus, reflektuoti ...
Koks vertinimas planuojamas?
Dominuojantis kokybinis vertinimas
 Pozityvistinė metodologija
 Aktyvus vertinamųjų dalyvavimas

Svarbiausia – ne kaltinimai (ar kaltųjų
paieška), o veiklos tobulinimas, pagalbos
poreikis
VERTINIMO EVOLIUCIJA
(pagal Egon G.Guba, Yvonna S. Lincoln)




MATAVIMAS – įvairių požymių matavimas standartizuotais testais
APRAŠYMAS, APIBŪDINIMAS – dėmesys atkreipiamas ne tik į tai, ką
moka testuojamieji, bet ir kaip jie mokomi
NUTARTIS/NUOSPRENDIS, NUOMONĖS PAREIŠKIMAS –
nuomonės pareiškimas vadovaujantis griežtais standartais ir prisiimta
atsakomybe būti objektyviam
REAGUOJANTIS (ATSAKOMASIS)
KONSTRUKTYVUS VERTINIMAS
REAGUOJANTIS (ATSAKOMASIS)
KONSTRUKTYVUS VERTINIMAS
(pagal Egon G.Guba, Yvonna S. Lincoln)
 Vertinimas
- procesas, kuriame vertintojai ir
dalininkai kartu kuria/tobulina sutartą vertinimo
sistemą.
 Vertinimas - procesas, kuris apjungia duomenų
rinkimą ir duomenų interpretavimą į vieną
neatskiriamą ir nuolat vykstantį procesą. Teorija
formuojasi tyrimo procese
 Vertinimas - lokalus procesas. Jo rezultatai
priklauso nuo konteksto, subjektų, tikslų ir
vienos aplinkos vertinimai negali būti perkeliami
kitur. Tikrovę konstruoja veikėjai.
REAGUOJANTIS (ATSAKOMASIS)
KONSTRUKTYVUS VERTINIMAS
(pagal Egon G.Guba, Yvonna S. Lincoln)
 Vertinimas
yra mokymo/mokymosi procesas.
Vertintojai, vertinamieji, dalininkai – visi moko
ir mokosi vieni iš kitų.
 Vertinimas yra kintantis procesas. Jis negali
būti visiškai suplanuotas ir apibrėžtas.
Vertinimo veiksmai ir pasiekimai priklauso nuo
klientų/dalininkų suinteresuotumo.
 Vertinimas yra procesas dalinantis atsakomybe.
REAGUOJANTIS (ATSAKOMASIS)
KONSTRUKTYVUS VERTINIMAS
Nuo
Link
Siauro kategoriškumo
(absoliutizmo)
Konstruktyvios komunikacijos
Atsiskaitomybės
Pasidalintos atsakomybės
Vertintojo konstatuojo
Vertintojų profesionalumo
panaudojimo, konsultavimo
Vertinimo proceso neišmanymo, Bendro supratimo ir proceso
nežinojimo
pripažinimo, įvertinimo
Sąstingio, vertinimo rezultatų
laukimo
Bendro tobulinimo veiksmo
(pagal Egon G.Guba, Yvonna S. Lincoln,
1989)
Darbo grupė diskutuoja

Koks instrumentas būtų

??

tikimės iš ŠMPF ir/ar NŠ
programų teikėjų
orientyrų – kokie
požymiai rodys, kad
veikla pakankamai
kokybiška
tinkamas emocijoms
įvertinti?


Kokie bus duomenų
interpretavimo rodikliai
(iliustracijos)?
Kokie gali būti konfliktai?
Vertinimo rodiklių projektas