Vaikų atsakomybės ir savarankiškumo ugdymas šeimoje_tyrimas

Download Report

Transcript Vaikų atsakomybės ir savarankiškumo ugdymas šeimoje_tyrimas

P

RIENŲ

„Ą

ŽUOLO

PROGIMNAZIJA

Vaikų savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas šeimoje. Tyrimo rezultatai ir išvados.

Rekomendacijos.

Psichologė Stefa Grigalevičienė 2012

Anoniminė antrokų tėvų apklausa apie vaikų pareigas ir auklėjimo ypatumus. Anketą užpildė (vaikų tėvai): 2a – 19, 2b - 15, 2c – 19 Iš viso: 53

P AREIGOS , KURIAS ATLIEKA NAMUOSE 20 15 10 5 0 Abs.sk

50 45 40 35 30 25 13 11 48 27 6 2 Ruošia namų darbus Prižiūri gyvūnus Tvarkosi savo kambarį Padeda namų buityje Padeda prižiūrėti aplinką Pareiga gerai mokytis

Abs.sk

40 35 10 5 0 30 25 20 15 K AIP ATLIEKA PAREIGAS ?

38 12 2 Noriai Būna įvairiai Nenoriai

APIE PRADINIO MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SAVARANKIŠKUMĄ Be suaugusiųjų kontrolės pradinukui dar nėra pajėgūs atlikti darbo iki galo, įveikti kylančius sunkumus Todėl pagrindiniai uždaviniai tėvams yra: - Ugdyti vaiko savitvarkos ir planavimo įgūdžius (mokyti planuoti darbus, veiklą). - Skatinti vaiką užbaigti pradėtą darbą, susitvarkyti savo darbo vietą.

- Suteikti laisvės veikti (nedaryti už vaiką to, ką jis pagal savo amžių gali padaryti pats), leisti klysti ir iš klaidų mokytis.

- Nepamiršti pagirti už atliktą darbą, įdėtas pastangas, padrąsinti. - Ugdyti savo pavyzdžiu .

Abs.sk

40 35 30 25 20 15 10 5 0 A R SKATINA SAVO VAIKĄ ?

40 11 1 Dažnai Retai Neskatina

Abs.sk

50 45 40 15 10 5 0 35 30 25 20 K AIP SKATINA SAVO VAIKĄ ?

Dėmesiu ir žodžiu 49 Materialiai 2 13 3 Naudoja visus išvardytus būdus Kita (sugalvoja staigmeną, leidžia užsiimti mėgiama veikla, palygina su kitu vaiku, griežtumu)

A UKLĖJIMO SUNKUMAI , SU KURIAIS SUSIDURIAMA Abs.sk

35 32 Elgesio problemos (užsispyrimas, atsikalbinėjimas, nenoras paklusti, išsisukinėjimas, nenoras girdėti, ginčijimasis, prieštaravimas ir pan.) Nekantrumas Nesavarankiškumas, atsakomybės stoka 30 Netvarkingumas 25 Išsiblaškymas 20 Nenori daryti namų darbų Baimės 15 Santykiai su kitu broliu/seserimi 10 7 Dėmesio stoka 5 3 1 3 3 1 1 1 1 4 Rūpi tik žaislai Nensusiduria su auklėjimo sunkumais 0

K IEK LAIKO VAIKAS PRALEIDŽIA PRIE KOMPIUTERIO ?

Abs.sk

25 21 21 20 15 10 5 4 11 Iki 30 min. Iki Iki 1 val.

Iki 2 val.

Iki 3-4 val.

Daug Nebūna prie kompiuterio 1 1 0

IŠVADOS

1. Tėvai nurodo pareigas, kurias dažniausiai jų vaikai turi namuose: tvarkosi savo kambarį, taip pat padeda tėvams buityje (pagal savo galimybes). Ir šias pareigas daugiau nei pusė vaikų atliekas ne visada noriai.

2. Dauguma tėvų nurodo dažnai paskatinantys vaikus savo dėmesiu ar geru žodžiu.

3. Beveik visi tėvai susiduria su vienokiais ar kitokiais vaikų auklėjimo sunkumais. Kaip pagrindinius sunkumus jie įvardija savo vaikų elgesio problemas: užsispyrimą, atsikalbinėjimą, nenorą išgirsti, paklusti, ginčijimąsi ir įvarius prieštaravimus (P.S. šie sunkumai greičiausiai kyla dėl auklėjimo klaidų).

Keletas tėvų kaip sunkumą įvardija vaikų nesavarankiškumą ir atsakomybės stoką (P.S. ar patys tėvai turi atsakomybės jausmą, ar rodo tinkamą pavyzdį, nes vaikai mokosi stebėdami suaugusius) .

4. Daugiau nei pusė tėvų teigia, kad jų vaikai prie kompiuterio ekrano kasdien praleidžia ik 1 val., o virš 10 tėvų nurodo, kad net iki 3-4 val. (kas tokio amžiaus vaikams yra žymiai per daug).

5. Remiantis tėvų atsakymų duomenimis, galima daryti prielaidą, kad tėvai iš tikrųjų susiduria su įvairiais auklėjimo sunkumais dėl daromų auklėjimo klaidų (dėl žinių ar įgūdžių stokos), neįvertina kai kurios rizikingos vaikų elgsenos, kartais tikisi iš vaikų to, ko jie pagal savo amžių nepajėgūs atlikti be suaugusiųjų pagalbos ar tinkamo pavyzdžio.

REKOMENDACIJOS

A

UKLĖJIMO STILIAI

:

STEBINT , KAIP ĮVAIRIOSE SITUACIJOSE ELGIASI VAIKAI , DAUG GALIMA PASAKYTI APIE TAI , KOKS AUKLĖJIMO STILIUS VYRAUJA TOJE ŠEIMOJE 1. Autokratiškas – vaikui neleidžiama turėti savo nuomonės ir ją reikšti, dalyvauti šeimos sprendimų priėmime, primetama tėvų valia. Santykiai šalti, tėvai nutolę nuo savo vaikų.

2. Demokratinis – vaikai laisvai dalyvauja diskusijose įvairiais šeimos klausimais, gali reikšti savo pageidavimus ir nuomonę, tačiau galutines išvadas dažniausiai suformuluoja tėvai.

3. Globojantis – per didelis susirūpinimas vaiku, jo gerove, jis negali pasireikšti, viską už jį atlieka tėvai. Taip žlugdomos vaiko savarankiškumo užuomazgos. 4. Atstūmimo – tėvai nevaidina jokio vaidmens, nesidomi vaiku ir jo pasauliu, visai nevadovauja jo elgesiui.

P AGRINDINĖS PROBLEMINIO VAIKO ELGESIO PRIEŽASTYS SLYPI ŠEIMOJE . J AS LEMIA TĖVŲ AUKLĖJIMO STILIUS .

1. Turi būti nustatytos leistino elgesio ribos, taisyklės (kaip vaikas gali elgtis, o kaip – ne); 2. Vaikų elgesio korekcija prasideda nuo suaugusiųjų susivaldymo; 3. Netinkamas vaiko elgesys neturi likti be atsako, pasekmės turi sekti iš karto po netinkamo elgesio ir po kiekvieno netinkamo elgesio atvejo; 4. Tėvai turi susitarti laikytis vieningos nuomonės dėl vaiko auklėjimo; 5. Turi būti iš anksto numatytos netinkamo vaiko elgesio pasekmės; 6. Nuolatinis pastiprinimas (teigiamas dėmesys), kai vaikas pasielgė tinkamai; 7. Elgesys, kurio tikimasi iš vaiko, turi atitikti jo fizinius, pažintinius, psichosocialinius sugebėjimus; 8. Naudinga gerai apgalvoti ir paanalizuoti savo elgesį, kurį mato ir modeliuoja vaikas ; 9. Nėra tobulų vaikų ir tėvų, tačiau bendros pastangos atneša naudos.

Penkios taisyklės (Rimm, 1998), kurios gali padėti suvaldyti vaiko netinkamą elgesį): 1. Kuo dažniau kreipti dėmesį į vaiko teigiamą elgesį ir kiek įmanoma rečiau nepaisyti neigiamo; 2. Svarbu tėvų nuoseklumas, tvirtumas (bet ne persistengimas); 3. Turi būti taikomos trumpalaikės pasekmės; 4. Kalbėjimas vaikui apie teigiamus jo elgesio pavyzdžius 5. Vaikų energijos nukreipimas konstruktyvia linkme, suradimas jiems teigiamos veiklos;

KAIP STIPRINTI VAIKO SAVIGARBĄ? ( NUO APLINKINIŲ POŽIŪRIO Į VAIKĄ PRIKLAUSO JO PATIES NUOMONĖ APIE SAVE) ♦ Dažniau girkite gerus vaiko poelgius, mažiau akcentuokite blogus; ♦ Kritikuokite ne patį vaiką, bet konkretų poelgį; ♦ Paaiškinkite vaikui, kad iš nesėkmės galima tai pat daug ko pasimokyti, padrąsinkite bandyti dar kartą; ♦ Nelyginkite vaiko su kitais vaikais; ♦ Padrąsinkite vaiką dažniau pačiam apsispręsti, išreikšti savo nuomonę ir savarankiškai veikti.

Per dieną 9 – 12 metų vaikams patartina prie kompiuterio praleisti ne daugiau kaip 45 minutes, darant 15 minučių pertrauką. Vyresniems – iki 2 valandų, kas 30 minučių darant pertraukas, kurių metu būtina pakeisti kūno padėtį – pasivaikščioti, atlikti akių mankštos pratimus arba nors pažiūrėti į toliau esančius daiktus.

VAIKAS NETINKAMAI ELGIASI TUOMET, KAI YRA NELAIMINGAS, KAI NESIJAUČIA SVARBUS IR MYLIMAS

AČIŪ UŽ DĖMESĮ