Transcript Prof. Dr. Dainius Pūras

ATSAKINGŲ IR SVEIKŲ PILIEČIŲ UGDYMO
PRINCIPAI
D.Pūras
2013 05 17
Ekologinis modelis
Visuomenės
lygis
Bendruomenės
lygis
Šeimos
lygis
Individualus
lygis
Investicijos į vaikystę – būtinieji sėkmės
komponentai
• Gera veiksmų koordinacija formuluojant ir vykdant vaikystės
•
•
•
•
•
politiką, užtikrinant vaikų teisių apsaugą
Nepriklausoma stebėsena
Pagrindinių žmogaus teisių ir vaikų teisių principų
įgyvendinimas visuose lygiuose
Partneryste ir pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas tarp
svarbiausių proceso dalyvių (valdžios institucijos, NVO, vaikai,
kt.)
Prioritetų nustatymas ir proaktyvus veikimas
Žmogiškųjų ir finansinių išteklių planavimas ir naudojimas
siekiant pamatuojamų rezultatų. Investicijų kiekybė, kokybė,
kryptis
Lietuvos pastangos investuoti į vaikystę – gerų
praktikų/politikų pavyzdžiai
• Gera infekcinių ligų kontrolė
• Maži naujagimių ir kūdikių mirštamumo rodikliai
• Gera vaikų fizinės sveikatos priežiūra
• Plati koalicija nukreipta prieš patyčių epidemiją mokyklose.
Mokslo žiniomis pagrįstų patyčios prevencijos metodų
sisteminis taikymas mokyklose
• Seimo priimta psichikos sveikatos strategija (priimta
2007m., deja , neįgyvendinama)
• Sėkmė stabdant „karą keliuose“
Patyčių prevencija Lietuvoje – sėkmės
istorija?
• Vaikų linijos iniciatyva kelti viešumon patyčių reiškinio
•
•
•
•
•
•
paplitimą ir žalą
Valstybės institucijų reagavimas 2006-2010 metais
Vyriausybės sprendimas investuoti į patyčių prevenciją
(Olweus programa ir kt) sisteminiame lygyje
Savaitė be patyčių (2010, 2011)
Valstybės vadovų pozicija
Moksleivių parlamento pozicija
Bendros pastangos įveikti patyčių epidemiją mokyklose
įveiks ydingą prievartos ratą visuomenėje?
Besikeičiantis požiūris į vaiko teises ir jo apsaugą nuo
prievartos
• 19 a. pabaigoje žmonija susirūpino gyvūnų teisėmis, ir tik po to – vaikų
•
•
•
•
•
teisėmis
S.Freud (apie 1900) atkreipė dėmesį į seksualinės prievartos prieš vaikus
dažną paplitimą, bet interpretavo tai kaip fantazijas
1962 m.: Kempe Ch. The battered child syndrome (JAMA) – prievartos prieš
vaikus prevencijos pradžia
1989 m.: Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija įtvirtina naują požiūrį į
vaiko teises
JT Vaiko teisių komiteto bendrasis komentaras Nr. 13 (2011) „The right of
the child to freedom from all forms of violence“
http://www2.ohchr.org/english/bodies/crc/docs/CRC.C.GC.13_en.pdf
Pasaulio valstybėms labai nevienodai sekasi įgyvendinti Vaiko teisių
konvenciją
LIETUVOS VAIKŲ SVEIKATOS IR
RAIDOS PROBLEMOS
• Paplitusi prievarta prieš vaikus
• Paplitęs savižudiškas ir kitoks save naikinantis elgesys ne
tik suaugusiųjų be ir vaikų bei paauglių tarpe
• Daug vaikų gyvena nuolatinės globos įstaigose (įskaitant
kūdikių namus)
• Didelė dalis tėvų ir kitų suaugusiųjų (tarp jų – ir politikų)
neturi žinių ir įgūdžių apie
sveiką ir veiksmingą
bendravimą su vaikais bei vaikų auklėjimą
• Lietuvoje šiuolaikinių vaikų teisių apsaugos principų esmė
nėra iki galo suvokta – iš čia pasipriešinimas ir
neveiksmingi sprendimai
Subjective well-being
24 23 2221 20 1918 17 1615 14 1312 11 10 9 8 7 6 5 4 3 2 1
70
Netherlands
Austria
Spain
Greece
Ireland
Sw eden
Germany
Slovenia
Denmark
Hungary
Italy
Finland
France
Czech Republic
Belgium
Portugal
Malta
United Kingdom
Poland
Luxembourg
Latvia
Slovak Republic
Estonia
Lithuania
75
80
85
90
95
100
105
110
115
120
JT VAIKO TEISIŲ KONVENCIJOS
PAGRINDINIAI PRINCIPAI
• Vaikai neturi patirti diskriminacijos
• Vaikai turi teisę visapusiškai ( ne tik fiziškai) vystytis
• Imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, svarbiausia yra
vaiko interesai
• Vaikai turi teisę būti aktyviais dalyviais, sprendžiant visus su jų
gyvenimu susijusius klausimus
LIETUVOJE ŠIŲ PRINCIPŲ ĮTVIRTINIMAS KASDIENĖJE
PRAKTIKOJE VYKSTA ESANT NEMAŽAM
PASIPRIEŠINIMUI
JT Vaiko teisių Konvencijos reikšmė
• Konvencija (1989) - nuosaikus pasaulio iššūkis tradicijai
kad vaikas yra vien pasyvus apsaugos subjektas
• Valstybės ir tėvų vaidmens subalansavimas – jis negali
būti per mažas, bet neturi būti ir per didelis (hipergloba,
išlaikytinių statuso skatinimas)
• Vaiko socialinės ir emocinės raidos esmė – nuolatinis jo
savarankiškumo ugdymas, kartu mokantis prisiimti
atsakomybę. Tikslas – brandi, savarankiška ir atsakanti
už save asmenybė
• Konvencijos 12 straipsnis – vaiko teisė būti išgirstam
(“dalyvavimo principas”)
JT Vaiko teisių konvencijos principai
• Vaiką ir vaikystę reikia saugoti, kartu atsižvelgiant į vaiko
kasdien stiprėjančias kompetencijas savarankiškai spręsti
• Vaikas nebėra pasyvus apsaugos objektas. Jis yra savo
teisių aktyvus savininkas. 5 straipsnis ir 12-16 straipsniai
reiškia kad tėvai ir valstybė turi skatinti vaiką vystytis link
virsmo savarankiška ir atsakinga asmenybe. Tam būtina iš
esmės peržiūrėti valstybės investicijų į vaikystę kokybę ir
kiekybę
• Lietuvos ir
regiono specifika – būtinybė
peržiūrėti
bazinius principus santykiuose VAIKAS – TĖVAI –
VALSTYBĖ
ES veikla vaikų psichikos sveikatos
ir gerovės srityje
(Švedijos pirmininkavimo 2009 m. ES prioritetas)
• Tėvai, šeima ir ankstyvoji vaikystė
• Sveikatos priežiūros paslaugų vaidmuo stiprinant
vaikų psichikos sveikatą ir užtikrinant sutrikimų
prevenciją
• Bendruomenės aplinka
• Naujų informacijos technologijų ir interneto
vaidmuo stiprinant vaikų psichikos sveikatą
• Ugdymo įstaigos ir mokymosi procesas
Šiuolaikiniai principai – bendri šeimai,
bendruomenei, mokyklai ir visuomenei
• Pagarba vaikų teisėms. JT Vaiko teisių
konvencija. Vaikai – teisių subjektai (o ne
objektai).
• Vaikų ir tėvų konsultavimas ir informavimas.
Informuotas sutikimas. Vaikų teisė žinoti
• Emocinio kontakto ir pasitikėjimo palaikymas
bendraujant su tėvais ir vaikais. Partnerystės ir
dalyvavimo principas
• Draugiškos vaikams/paaugliams paslaugos
Apsauginiai veiksniai
• Psichologinis atsparumas – tai svarbiausias apsauginis
veiksnys, galintis neutralizuoti daug rizikos veiksnių
į vaikystę reikia taip kad vaikai užaugtų
dvasiškai atsparūs ir atsakingi individai, gerbiantys savo ir
kitų teises
• Investuoti
šiuolaikinių priemonių, per sveikatos
apsaugą, švietimą ir socialinę apsaugą stiprinančių vaikų
psichologinį atsparumą, yra tai pat svarbu, kai
imunoprofilaktikos programos infekcinių ligų prevencijoje
• Kompleksas
Efektyvios prevencijos pavyzdžiai
• Rizikos grupių šeimų lankymas (pozityvi psichologinė pagalba,
•
•
•
•
socialinis darbas), gimus vaikui
Antrinio lygio prevencija, teikiant psichosocialines intervencijas
ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams su
elgesio ir emocinėmis problemomis
Bendruomenių stiprinimas, didinant individų ir grupių
tarpusavio bendradarbiavimą, integruojant pažeidžiamas grupes
Savižudybių prevencijos ir postvencijos programos mokyklose;
vaikų patycių (bullying) prevencijos programos
Jaunųjų piliečių įgalinimas per sudarymą galimybių jiems
visapusiškai vystytis
Prievartos prevencija šeimoje
• Turi būti aiškūs teisiniai mechanizmai
• Įstatymo, draudžiančio fizines vaikų bausmes ir kitokį
smurtą prieš vaikus, poreikis. Ypač svarbi šio žingsnio
edukacinis vaidmuo
• Tėvų (ypatingai - esančių rizikos grupėse) mokymo
programos, didinant jų kompetenciją auklėti vaikus ir
veiksmingais
neprievartiniais
būdais
spręsti
problemines situacijas tėvų-vaikų santykiuose
• Vaikai turi būti supažindinti su vaikų teisių apsaugos
principais ir praktika
• Vaikų teisių apsaugos principai nereiškia kad tėvai ir
kiti suaugusieji negali/neturi auklėti vaikų.
Vaikų fizinių bausmių problema
• JT Vaiko teisių komiteto pozicija – be išlygų prieš fizinių bausmių
•
•
•
•
•
vaikams taikymą
Vis daugiau valstybių priima vaikų fizines bausmes ir bet kokią
prievartą prieš vaiką draudžiančius įstatymus
Lietuvoje siekiama diegti gerąją tarptautinę patirtį ir priimti
atitinkamas įstatymų pataisas; tačiau tam yra nemažas
pasipriešinimas
Argumentai prieš fizinių bausmių vaikams taikymą: vaiko kaip
žmogaus teisių argumentas ir šio metodo neefektyvumo argumentas
Alternatyva – veiksmingi neprievartiniai vaiko elgesio valdymo būdai
JT Vaiko teisių konvencija nesumenkina tėvų vaidmens. Pagarba
vaiko teisėms tai nereiškia kad “vaikams viskas galima”
Prievartos prevencija vaikų įstaigose
• Emocinio raštingumo pradžiamokslio poreikis mokyklose
• Patyčių prevencijos programos
• Būtinybė iš esmės pakeisti teikiamų paslaugų turinį vaikų
globos įstaigose
• Kūdikių namai – institucinės prievartos (kaip emocinės
nepriežiūros) pavyzdys
• Bendras tikslas – pereiti iš prievartos kultūros į kultūrą,
pagrįstą tarpusavio pagarba, pasitikėjimu ir pozityvios
emocinės sveikatos stiprinimu
• Vaikų teisių apsauga ir šių teisių pažeidimų prevencija
gydymo įstaigose. Vaikų kaip pacientų teisė gauti
informaciją.
Lietuvos ypatumai
• 1990-2000 aistringas veržimasis iš totalitarinės
paslaugų kultūros, daugybė “pilotinių” paslaugų,
projektų, programų, NVO sektoriaus veikla
• 2000-2007 stagnacija, ypač įstojus į ES (“priėmė,
vadinasi galima atsipalaiduoti”)
• 2008 iki dabar – regresas, pasireiškiantis
svarbiausių žmogaus teisių ir vaiko teisių principų
ignoravimu ir sąmoningas tarptautinių
rekomendacijų nevykdymas
Kas įvyksta atsisakius kompaso?
• Stabdomos visos iniciatyvos modernios vaikų teisių sampratos įtvirtinimo srityje:
nevyksta de-institucionalizacija, intensyviai tebeinvestuojama į nuolatinės globos
institucijas, įskaitant kūdikių namus. Vienintelis “laimėjimas” – gyvybės langeliai.
• Stabdomos iniciatyvos veiksmingų prievartos prieš vaikus prevencijos būdų;
blokuojamas „vaikų nemušimo“ įstatymas Seime, trukdoma tirti seksualinės ir kitokios
prievartos reiškinius globos įstaigose, užuomazgoje sustabdyta vaikų psichikos
sveikatos priežiūros paslaugų plėtra, nereaguojama į VT Kontrolierės tyrimą apie
absurdiška lėšų švaistymą kūdikių namams.
• Neplėtojama paaugliams draugiškų paslaugų infrastuktūra, neplėtojama savižudybių
prevencija, trukdoma plėtoti konfidencialias paslaugas paaugliams, didėja nostalgija
represinėms priemonėms prieš maištaujančius paauglius
• Kai atsisakoma įgyvendinti mokslo žiniomis ir žmogaus teisių principais grįstą vaikystės
politiką ir artėti prie geriausių pasaulio ir Europos patirčių, belieka kitas kelias –
nukreipti dėmesį nuo strateginių klaidų ir moralinės panikos priepuoliais telkti naciją
kovai už „nacionalines vertybes“ ir su išgalvotais priešais (pvz., „pedofilų klanas“)
Atsisakius kompaso - pasiklystama
ES veikla vaikų psichikos sveikatos
ir gerovės srityje
(pagal ES Psichikos sveikatos ir gerovės 2008 m. Paktą)
• Tėvai, šeima ir ankstyvoji vaikystė (prevencinės
paslaugos veiksmingiausios ankstyvoje vaikystėje, bet
Lietuvoje neplėtojamos)
• Sveikatos priežiūros paslaugų vaidmuo stiprinant vaikų
psichikos sveikatą ir užtikrinant sutrikimų prevenciją
(vaikų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų plėtra
įšaldyta 1996 m.)
• Bendruomenės aplinka
• Naujų informacijos technologijų ir interneto vaidmuo
stiprinant vaikų psichikos sveikatą
• Ugdymo įstaigos ir mokymosi procesas (emocinio
raštingumo ugdymas mokyklose)
Kliūčių, grėsmių ir nesėkmių pavyzdžiai
• Stiprėja tendencija nevykdyti tarptautinių organizacijų (JT, ES, ET,
PSO) rekomendacijų. Konfliktas tarp pripažintų tarptautinės principų ir
Lietuvos sprendimų šeimos ir vaikystės politikoje
• trūksta politinės valios užpildyti esmines sistemines spragas:
ar investuojama į tėvų kompetencijos ir įgūdžių ugdymą?
ar plėtojamos veiksmingos bendruomeninės paslaugos rizikos grupių
vaikams ir šeimoms?
kaip konkrečiai įgyvendinama vaiko teisė būti apsaugotu nuo bet
kokio smurto? (JT Vaiko teisių komiteto Bendrasis komentaras N.13,
2011)
kada bus sustabdytos masyvios investicijos į institucinės globos
sistemą?
Kliūčių, grėsmių ir nesėkmių pavyzdžiai
• Valdžios institucijos vis dar nelaiko brandžių NVO lygiaverčiais
•
•
•
•
•
partneriais.
Nėra nepriklausomo vaikystės politikos formulavimo bei įgyvendinimo
vertinimo.
Darant svarbius sprendimus, ignoruojami pasikeitę prioritetai ir
mokslo žinios
Vaikų teisių apsaugos infrastruktūra skylėta, vietoj sisteminių reformų
veikiama “gaisro gesinimo” būdais
Prastas bendradarbiavimas tarp sektorių, atsakingų už vaikystės
politiką. Daugumos modernių paslaugų plėtra pasiklydusi tarp
ministerijų
Savivaldybės neskiria tinkamo dėmesio vaikystės programų plėtrai ir
veiksmingai vaikų teisių apsaugai
Vaikystės politika: iššūkių įveikimo strategija ir
taktika
• Skirtingų vertybinių nuostatų koegzistavimas – būtina siekti
•
•
•
•
nacionalinio susitarimo dėl esminių vaikystės politikos krypčių.
Valdžios institucijų požiūris į brandžias NVO – lygiavertės
partnerystės poreikis. NVO sektoriaus galimybės nėra tinkamai
išnaudojamos
Užtikrinti veiksmingų prevencinių programų tęstinį
finansavimą. Būtina skubiai stabdyti ES struktūrinių fondų
naudojimą institucinės globos plėtrai
Vykdyti nepriklausomą vaikystės politikos įgyvendinimo
monitoringą aktyviai įtraukiant NVO į stebėsenos procesą
Užtikrinti kad vaikai dalyvautų priimant juos liečiančius
sprendimus (JT Vaiko teisių konvencijos 12 str.)