Transcript Įvaikinimo plėtojimas Darbą rengė: I. Paulauskaitė Dėstytojai: D

Kauno kolegija
Medicinos fakultetas
Socialinio darbo katedra
ĮVAIKINIMO
PLĖTOJIMAS
DARBĄ RENGĖ: I. PAULAUSKAITĖ
1
DARBO TIKSLAI:
Pristatyti, kas yra įvaikinimas;
 Kokius vaikus galima įvaikinti;
 Kas gali įvaikinti;
 Nacionalinis ir tarptautinis įvaikinimas;
 Įvaikinimo proceso trukmė;
 Mokami mokesčiai;
 Sutuoktinio vaiko įvaikinimas;
 Supažindinti su statistika;

2
ĮVAIKINIMO SAMPRATA
Įvaikinimas - tėvystės įteisinimas žmonėms,
nesantiems biologiniais vaiko tėvais.
Biologinių tėvų teisės ir atsakomybės
perduodamos naujiems tėvams. Įvaikinto
vaiko teisės yra lygios biologinių vaikų
teisėms.
3
Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal
įstatymą.
Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių
pavardė, keičiamas vardas.
Įvaikinimas negali būti atšauktas ar
panaikintas. Tai yra pagrindinis įvaikinimo
ir globos skirtumas.
4
GALIMI ĮVAIKINTI VAIKAI
Galimas įvaikinti vaikas yra ne jaunesnis kaip trijų
mėnesių vaikas, įrašytas į įvaikinamų vaikų apskaitą, kurią
tvarko Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo
tarnyba.



Vis dėlto ne visada galimas įvaikinti vaikas, kurio tėvams
neterminuotai apribota valdžia, gali būti siūlomas įvaikinti.
Tai priklauso nuo:
vaiko ryšių su biologine šeima (seneliais, broliais,
seserimis ar kitais giminaičiais),
jo amžiaus,
paties vaiko, galinčio išreikšti savo nuomonę, sprendimo.
5
GALIMAS ĮVAIKINTI VAIKAS PAGAL
ĮSTATYMĄ
Amžius nuo 3 mėn. Tėvų valdžia:
 neterminuotai apribota;
 tėvai davę sutikimą įvaikinti;
 tėvai nežinomi;
 tėvai mirę, pripažinti mirusiais;
 tėvai pripažinti neveiksniais.
Broliai, seserys: Išskirti leidžiama tik išimtinais
atvejais, kai:
 negalima užtikrinti brolių ir seserų gyvenimo
kartu dėl jų sveikatos;
 jei dėl įvairių aplinkybių seserys ir broliai jau buvo
išskirti ir nėra galimybių užtikrinti jų gyvenimo
kartu.
6




Galimi įvaikinti vaikai su specialiaisiais poreikiais –
vaikai, kurie yra įrašyti į galimų įvaikinti vaikų sąrašą ir
atitinka nors vieną iš šių nurodytų požymių:
vaikai, turintys sunkiai išgydomų ar nepagydomų
sveikatos sutrikimų, kuriuos patvirtina gydymo ar
medicinos įstaigų išduotos vaiko sveikatos pažymos ir
vaiko globėjo užpildyta pažyma;
vyresni nei 8 metų vaikai;
ne mažiau kaip trijų brolių, seserų, siūlomų įvaikinti
kartu, grupė;
vaikai, turintys glaudžius ryšius su broliais ir seserimis,
nesutinkančiais arba negalinčiais būti įvaikinti kartu.
7
ĮVAIKINTOJAIS GALI BŪTI:
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių
asmenys iki penkiasdešimties metų,
tinkamai pasirengę įvaikinti.
8
•
•
•
•
•
Amžius – nuo 18 m. iki 50 m. Išimtinais atvejais teismas gali
leisti įvaikinti ir vyresniems asmenims. Išimtį teismas daro
atsižvelgdamas į vaiko interesus, vertindamas konkrečias
bylos aplinkybes, pavyzdžiui:
kai įvaikina sutuoktiniai, iš kurių vienas atitinka įstatymo
reikalaujamą amžių, o antrasis jį viršija, tačiau yra
pakankamai geros fizinės ir psichikos būklės, kad pajėgtų
išauginti įvaikį;
kai vyresni kaip 50 metų įvaikintojai pageidauja įvaikinti
vyresnį vaiką (pavyzdžiui, aštuonerių ir daugiau metų)
kai vyresni kaip 50 metų įvaikintojai pageidauja įvaikinti ilgai
jų šeimoje augusį vaiką;
kai įvaikintoją su vaiku sieja giminystės ryšiai;
9
kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas.
Amžiaus skirtumas – tarp įvaikintojo ir
įvaikinamojo gali būti ne mažesnis nei 18
metų amžiaus skirtumas. Įvaikinant savo
sutuoktinio vaiką, amžiaus skirtumas gali
būti sumažintas iki 15 metų.
10
Šeimyninė padėtis – susituokę. Santuoka yra
įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas
vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius
santykius.
Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti
negali.
Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti
nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš
sutuoktinių. Išimtis gali būti taikoma, kai konkretaus
vaiko nesiekia įvaikinti sutuoktiniai arba kai
siekiantieji įvaikinti sutuoktiniai negali įvaikinti dėl to,
11
kad tai prieštarautų vaiko interesams.
Sveikata – jei nėra pripažintas neveiksniu ar
ribotai veiksniu ir neserga ligomis,
kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo
ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr.
404/96 „Dėl medicininių kontraindikacijų,
kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai,
sąrašo patvirtinimo“.
12
Teistumas – apie teistumą ir administracinius
teisės pažeidimus būna užklausiama
Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus
reikalų ministerijos bei policijos. Atestuoti
socialiniai darbuotojai įvertina surinktus
duomenis ir asmens galimybes užtikrinti
geriausius vaiko interesus.
13
Vaikai – vaikai, kurie auga šeimoje, yra labai
svarbūs ir atestuoti socialiniai darbuotojai
vertins, kaip įvaikintas vaikas tiks toje šeimoje.
Jei moteris laukiasi ar neseniai pagimdė ar
įvaikino šeima vaiką, sprendimą dėl įvaikinimo
siūloma atidėti vėlesniam laikui, kai
nusistovės santykiai šeimoje.
Gyvenimo sąlygos – atestuoti socialiniai
darbuotojai vertins, ar yra tinkamos
gyvenimo sąlygos, kurios užtikrintų įvaikintam
vaikui saugumą.
14
Reikalingos pajamos – nėra nustatytos
pajamos, kurias turi turėti įtėviai, tačiau jos turi
būti pakankamos išlaikyti save ir įvaikintą
vaiką.
Neleidžiama įvaikinti – savo vaikų, brolių,
seserų, taip pat neleidžiama įvaikinti
asmenims, kuriems yra ar buvo apribota tėvų
valdžia, buvusiems vaiko globėjams
(rūpintojams), jei globa (rūpyba) panaikinta
dėl jų kaltės.
15
Kontaktas su biologine šeima – reikia būti
pasirengusiems padėti vaikui sužinoti savo istoriją ir
kilmę, taip pat, išimtinais atvejais, jei tai bus reikalinga,
siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, palaikyti
ryšius su biologinės šeimos nariais, ypač broliais,
seserimis, su kuriais įvaikintas vaikas buvo išskirtas.
Gyvenamoji vieta – Jei įvaikintojo nuolatinė gyvenamoji
vieta yra Lietuvos Respublikoje, reikia kreiptis
į gyvenamosios vietos savivaldybės vaiko teisių
apsaugos skyrių (Nacionalinis įvaikinimas). Jei nuolatinė
gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, reikia kreiptis
į gyvenamosios vietos kompetentingą instituciją
16
(Tarptautinis įvaikinimas).
GIMK
PRIDE programa – globėjų ir įtėvių
rengimo programa. Nuo 2008 m. pagal
šią programą, pritaikytą Lietuvai, šalyje
pradėtos ruošti norinčios globoti ar
įvaikinti šeimos. Nuo 2012
metų programa vadinasi GIMK (Globėjų
ir įtėvių mokymas ir konsultavimas).
Ji sukurta tam, kad būtų pagerinta
paslaugų, teikiamų globojančioms
šeimoms, kokybė. Taikoma
standartizuota, suderinta sistema, kuri
padeda atrinkti, įvertinti ir ruošti šeimas,
joms teikiama besitęsianti profesionali
pagalba.
17
NACIONALINIS ĮVAIKINIMAS
1. Kur kreiptis? Reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos
vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS), kurio darbuotojams
padedant, bus pradėtos įvaikinimo procedūros.
2. Kokius dokumentus pateikti?
VTAS norintys įvaikinti vaiką turi pateikti:
- prašymą įvaikinti;
- asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
- santuokos liudijimo kopiją;
- nustatytos formos sveikatos pažymėjimą;
- pažymą apie šeimos sudėtį iš seniūnijos ar bendrijos pirmininko;
- sutuoktinio (-ės) rašytinį sutikimą, kai vaiką įvaikina vienas iš
sutuoktinių.
- pažymą apie šeimos gyvenamąsias patalpas ;
- dokumentus apie įvaikintojo gaunamas pajamas iš darbovietės.
18
3 .Pasirengimo įvaikinti patikrinimas
VTAS organizuoja pasirengimo įvaikinti vaiką
patikrinimą. Dokumentai siunčiami GIMK
atestuotiems socialiniams darbuotojams, kurie
praves mokymus būsimiems įtėviams. Grupinių ir
individualių susitikimų metu minėti darbuotojai sieks
išsiaiškinti įvaikinimo motyvus, ištirti gyvenimo
sąlygas ir būdą bei sužinoti įvaikintojų artimųjų
nuomonę apie įvaikinimą.
GIMK atestuoti socialiniai darbuotojai parengia
išvadą dėl pasirengimo įvaikinti vaiką.
19
4. Įtraukimas į norinčiųjų įvaikinti apskaitą
Esant teigiamai GIMK atestuoto socialinio
darbuotojo išvadai dėl pasirengimo įvaikinti, jos
kopija ir pateikti dokumentai siunčiami Valstybės vaiko
teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kuri įtraukia į
norinčiųjų įvaikinti asmenų apskaitą.
Tarnyba gali neįtraukti į norinčiųjų įvaikinti asmenų
apskaitą, jei kyla pagrįstų abejonių dėl gebėjimų
patenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju Tarnyba
kreipiasi į VTAS dėl GIMK atestuotų socialinių
darbuotojų išvados patikslinimo.
Galutinį sprendimą dėl įvaikinimo priima teismas.
20
5. Galimo vaiko pasiūlymas šeimai.
6. Sutikimas įvaikinti ir pareiškimo dėl
įvaikinimo teismui pateikimas
Sutikimą įvaikinti reikia pateikti raštu deklaruotos
gyvenamosios vietos VTAS ne vėliau kaip per 30
kalendorinių dienų nuo informacinio rašto apie galimą
įvaikinti vaiką išsiuntimo dienos.
Žmonės, sutikę įvaikinti pasiūlytą vaiką, turi kreiptis
į vaiko ar jų pačių gyvenamosios vietos apylinkės
teismą.
Abu sutuoktiniai privalo dalyvauti teismo posėdyje.
Teismo posėdis yra uždaras.
21
VAIKO KELIAS Į ŠEIMA
22
VAIKO PRIEŽIŪROS ATOSTOGOS
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 180
straipsnis įtvirtina nuostatą, jog pagal šeimos
pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui),
senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams,
faktiškai auginantiems vaiką, taip pat
darbuotojui, paskirtam vaiko globėju,
suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol
jam sueis treji metai. Atostogas galima imti
visas iš karto arba dalimis.
23
Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. pagal šeimos
pasirinkimą įmotei ar įtėviui suteikiamos 3
mėnesių atostogos vaikui prižiūrėti įvaikinus
vyresnius nei 3 metų vaikus. Per šį laikotarpį
įmotė (įtėvis) gauna motinystės (tėvystės)
pašalpą.
Kai kuriose savivaldybėse įvaikintiems vaikams
teikiama pirmenybė, užrašant vaikus į darželį.
Dėl tokios galimybės reikia teirautis konkrečioje
savivaldybėje.
24
TARPTAUTINIS ĮVAIKINIMAS
Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat
gyvenantys užsienyje, ir užsieniečiai dėl
įvaikinimo Lietuvoje turi kreiptis per savo
šalies Centrinę įvaikinimo instituciją arba
per Užsienio valstybės instituciją, įgaliotą
veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos
Respublikoje.
25
Vaikas gali būti siūlomas įvaikinti
Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat
gyvenantiems užsienyje, ir
užsieniečiams, jei per 6 mėnesius nuo
vaiko įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų
apskaitą nebuvo rasta Lietuvos
Respublikos piliečių šeima, galinti globoti ar
įvaikinti šį vaiką.
26
•
•
•
Šiandien Lietuvoje veikia 11 akredituotų
užsienio valstybių institucijų, iš jų:
4 Italijos įgaliotos institucijos,
2 JAV
ir po vieną: Švedijos, Prancūzijos, Ispanijos,
Naujosios Zelandijos ir Kanados įgaliotą
instituciją.
27
Šeimos, gyvenančios šalyse, iš kurių nėra
įgaliotų užsienio valstybių institucijų
(pavyzdžiui, Didžioji Britanija, Norvegija ir kt.)
dėl įvaikinimo Lietuvoje gali kreiptis tik per tos
šalies Centrinę įvaikinimo instituciją.
Daugiau informacijos apie akredituotų užsienio valstybių institucijų
įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje galima
rasti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m.
birželio 3 d. įsakymu Nr. A1-162 patvirtintame Įgaliojimų veikti vykdant
tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo akredituotoms
užsienio valstybių institucijoms tvarkos apraše (Žin. 2005-06-11, Nr. 732668, Žin. 2012-01-12, Nr. 7-218)
28
Nuo 2012 metų balandžio 1 d. užsieniečiai, nuolat
gyvenantys užsienyje, gali kreiptis į Valstybės
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą tik dėl
vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo. Be
to, įvaikinti mūsų šalyje turės teisę tik
susituokusios užsienio piliečių poros.
Tarptautinio įvaikinimo apribojimai įsigaliojo, vadovaujantis Lietuvos
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. sausio 10 d.
įsakymu Nr. A1-8 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo
ministro 2005 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. A1-162 „Dėl įgaliojimų veikti
vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo užsienio
valstybių institucijoms tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.
29
Įvaikintojų gyvenamosios vietos valstybės Centrinė
įvaikinimo institucija ar įgaliota užsienio valstybės
institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo
tarnybai turi pateikti įvaikintojų dokumentus.
Siūlant vaiką įvaikinti yra atsižvelgiama į vaiko
auklėjimo paveldimumą, etninę kilmę, kultūrinę
priklausomybę ir gimtąją kalbą, todėl pirmenybė įvaikinti
suteikiama Lietuvos Respublikos piliečiams,
gyvenantiems užsienyje, taip pat užsienio valstybių
piliečiams, turintiems lietuvišką kilmę. Lietuvių kilmės
asmeniu laikomas asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba
vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats
asmuo pripažįsta save lietuviu.
30
TARPTAUTINIO ĮVAIKINIMO ŽINGSNIŲ SCHEMA
31
VEIKSMAI, TEISMUI PRIĖMUS SPRENDIMĄ
Vaiko išvykimui reikalingi šie dokumentai:
1) Vilniaus apygardos teismo sprendimas
įvaikinti;
2) naujas vaiko gimimo liudijimas;
3) vaiko pasas;
4) viza, jei tai nustatyta priimančios valstybės
įstatymų;
5) tarptautinio įvaikinimo atitikimo
pažymėjimas.
32
Įvaikinusi šeima ar jai atstovaujanti centrinė
įvaikinimo institucija arba įgaliota užsienio valstybės
institucija po įvaikinimo Tarnybai privalo teikti
grįžtamąją informaciją, kurią sudaro pranešimai
apie įvaikinto vaiko integraciją į šeimą, gyvenimo
sąlygas, vystymąsi, sveikatą, taip pat nuotraukos,
video įrašai, tokia tvarka:
a) per pirmuosius dvejus metus po įvaikinimo – du
kartus per metus;
b) sekančius dvejus metus – kartą per metus;
c) po ketverių metų po įvaikinimo – kai to
pareikalauja Tarnyba.
33
Informacija turi būti išsami ir teisinga.
ĮVAIKINIMO PROCEDŪROS TRUKMĖ
Įvaikinimo procedūros trukmė priklauso nuo
pageidaujamo įvaikinti vaiko amžiaus, lyties,
sveikatos būklės bei nuo pageidaujamų
įvaikinti vaikų skaičiaus.
34
Jeigu dėl įvaikinimo kreipiasi Lietuvoje
gyvenančios Lietuvos Respublikos piliečių šeimos,
pageidaujančios įvaikinti sveiką vaiką iki vienerių
metų, įvaikinimo procedūra vidutiniškai trunka iki 1
metų. Jei šeima pageidauja įvaikinti vaiką iki trejų
metų, vyresnius vaikus ar iš karto kelis vaikus,
įvaikinimo procedūros trukmė – iki 6 mėnesių.
35
MOKESČIAI


Įvaikinimo procedūros Lietuvos Respublikoje yra
nemokamos.
Šeima pati turi padengti tik šias išlaidas, susijusias su:
- dokumentų įvaikinimui paruošimu (vertimas,
legalizacija) (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima);
- kelione ir pragyvenimu Lietuvoje (jei įvaikina užsienyje
gyvenanti šeima);
- vertėjo paslaugomis viešnagės Lietuvoje ir teismo
posėdžio metu (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima);
- atstovo, advokato paslaugomis;
- žyminiu teismo mokesčiu (135 Lt);
- kitomis paslaugomis, pavyzdžiui, papildomais vaiko
sveikatos tyrimais ir pan.
36
SUTUOKTINIO VAIKO ĮVAIKINIMAS


Dažnai vaiko motinos / tėvo sutuoktinis nori įvaikinti
vaiką, augantį jų šeimoje, iš ankstesnių santykių.
Asmuo, įvaikinęs sutuoktinio vaiką, tampa jo tėvu /
motina pagal įstatymą. Įvaikinus, ryšiai su tėvu /
motina ir giminaičiais pagal kilmę, yra nutraukiami.
Įvaikinimui yra būtinas vaiko tėvo / motinos
sutikimas, išskyrus atvejus, kai vaiko tėvui /
motinai:
• Neterminuotai apribota tėvų valdžia
• Tėvas / motina nežinomi
• Mirę, pripažinti mirusiais
• Pripažinti neveiksniais
37
STATISTIKA
Galimi įvaikinti vaikai
Šių metų spalio 1 d. duomenimis, siūlomi įvaikinti 486 galimi įvaikinti
vaikai.
Vaikų amžius
Iki 3
4 – 6 7 – 9 10 – 17 Iš viso:
m.
m.
m.
m.
Siūlomi L.R. piliečiams
36
30
28
74
168
Sprendžiamas tarptautinio
įvaikinimo klausimas
4
14
16
33
67
Siūlomi užsienio piliečiams
pagal sąrašą
1
-
5
3
9
Siūlomi užsienio piliečiams,
dalyvaujantiems specialių
poreikių programoje
-
-
-
-
-
Siūlomi pagal vaikų, turinčių
specialių poreikių, programą
25
42
45
130
242
38
LIETUVIŲ ŠEIMŲ (ASMENŲ) ĮVAIKINTI
VAIKAI
 2014 m. spalio 1 d. duomenimis, 47 Lietuvos
Respublikos piliečių sutuoktinių poros
ir 4 nesusituokę asmenys įvaikino 55 be tėvų
globos likusius vaikus. Įvaikintos 25 mergaitės
ir 30 berniukų. 45 įvaikinti vaikai – iki 3 metų, 9
vaikai – nuo 4 iki 6 metų amžiaus ir 1 vaikas – iš
7–9 metų amžiaus vaikų grupės.
 Dar 21 vaiką įvaikino jų mamų sutuoktiniai.
Įvaikintas 2 vaikai iki 3 metų, 2 vaikai – 4–6
metų, 6 vaikai – 7–9 metų, 8 vaikai – 10–14
metų ir 3 vaikai – 15–17 metų amžiaus.
39
UŽSIENIEČIŲ IR NUOLAT UŽSIENYJE GYVENANČIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ ĮVAIKINTI VAIKAI
39 Lietuvos Respublikos
piliečių, nuolat
gyvenančių užsienyje, ir
užsieniečių
šeimos įvaikino 57 be
tėvų globos likusius
vaikus. 27 šeimos
įvaikino po 1 vaiką, 8
šeimos – po 2 vaikus, 2
šeimos – po 3 vaikus ir 2
šeimos – po 4 vaikus.
Šalis
Italija
Įvaikintų vaikų
skaičius
20
JAV
15
Kanada
10
Švedija
7
Prancūzija
2
Jungtinė
Karalystė
Norvegija
1
San Marinas
1
Iš viso
57
1
40
TEISĖS AKTAI:
Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas – 3
knyga – 5 dalis Įvaikinimas;
 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir
darbo ministro 2007-02-01 įsakymo Nr. A1-32.
patvirtintas Galimų įvaikinti vaikų su
specialiaisiais poreikiais įvaikinimo ikiteisminės
procedūros aprašas;
 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos
pagrindų įstatymas;

41
IŠVADOS





Įvaikinimas - tėvystės įteisinimas žmonėms,
nesantiems biologiniais vaiko tėvais. Biologinių tėvų
teisės ir atsakomybės perduodamos naujiems tėvams.
Įvaikinimas gali būti nacionalinis arba tarptautinis.
Galimas įvaikinti vaikas yra ne jaunesnis kaip trijų
mėnesių vaikas, įrašytas į įvaikinamų vaikų apskaitą,
kurią tvarko Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo
tarnyba.
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys
iki penkiasdešimties metų, tinkamai pasirengę įvaikinti.
Įvaikinimo procedūros trukmė priklauso nuo
pageidaujamo įvaikinti vaiko amžiaus, lyties, sveikatos
būklės bei nuo pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičiaus. 42
NAUDOTA LITERATŪRA



Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas – 3 knyga,
5 dalis
http://www.vaikoteises.lt/lt/ivaikinimas/kas_yra_ivaik
inimas/
http://www.vaikoteises.lt/media/file/CK%20ivaikinim
as.pdf
43
AČIŪ UŽ DĖMESĮ!
44