Transcript Socialinio pedagogo darbo funkcijos ikimokyklinio ugdymo įstaigoje

VAIKŲ SOCIALINĖS KOMPETENCIJOS
PLĖTOJIMAS IKIMOKYKLINIO UGDYMO
ĮSTAIGOJE
Pranešimas
“Socialinio pedagogo darbo
funkcijos ikimokyklinio
ugdymo įstaigoje”
Parengė l/d “Žibutė” direktorė
Audronė Karulaitienė
2011-12-14
Šiauliai
Aktualumas.
Kaip ikimokyklinio ugdymo įstaigos, įtakojamos švietimo
reformos pokyčių, užtikrina vaiko poreikius: aktyvumo,
saviraiškos, saugumo, visuminio pažinimo ir kt.
Kokiais teisės aktais, ugdymo programomis vadovaujasi
ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenės, kad būtų
užtikrinama tinkama vaikų socializacija, jų brandumas
mokyklai?
Objektas.
Vaikų socialinės kompetencijos plėtojimo galimybės
ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
Tikslas.
Išsiaiškinti socialinio pedagogo veiklos funkcijas
ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
Naujoji Lietuvos švietimo politika
teigia, kad kiekvienos ugdymo įstaigos
tikslas siekti kiekvieno vaiko visavertės
socializacijos, ugdymo(si) pažangos,
sėkmingai ugdant vaiko pasitikėjimą savimi,
puoselėjant jo savigarbą bei gebėjimą save
realizuoti (“Švietimo naujienos”, 2009).
Švietimo įstatyme teigiama –
Lietuvos ikimokyklinis ugdymas yra pirmoji
nuosekliojo švietimo sistemos dalis. Tai lemia
ikimokyklinio ugdymo paskirtį – padėti
vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros,
socialinius, pažintinius poreikius (Švietimo
įstatymas, 2011).
Lietuvos vaikų ikimokyklinio
ugdymo koncepcijoje ikimokyklinio
ugdymo tikslai nusakomi taip:
Bendrojo vaikų ugdymo paskirtis – kartu su
šeima padėti gimtosios kultūros erdvėje
atsiskleisti asmens individualybei, parengti
asmenį darniam socialiniam gyvenimui
(1989).
Ikimokyklinio ugdymo įstaiga –
savotiškas edukacinis-kultūrinis centras,
teikiantis globos, ugdymo, socialines, vaiko
sveikatos priežiūros, maitinimo, specialiojo
ugdymo ir psichologinės pagalbos paslaugas
(O. Monkevičienė, 2009).
Priešmokyklinio ugdymo tikslas –
laiduojant vaiko asmenybės skleidimąsi
ugdyti aktyvų, savimi ir savo gebėjimais
pasitikintį, stiprią pažinimo motyvaciją
turintį vaiką, sudaryti prielaidas tolesniam
sėkmingam ugdymuisi mokykloje (2003).
Socializacijos samprata
Socializacija (pranc. socialisation –
suvisuomeninimas) – visuomeniškai
vertingos asmenybės formavimas kryptingu
ugdymu ir aplinkos veiksniais. Plačiąja
prasme socializacija reiškia visą
asmenybės formavimo(si) procesą rengiant
individą savarankiškam gyvenimui
visuomenėje (L. Jovaiša, 2007).
Socializacija – tai žmogaus
vystymasis per visą jo gyvenimą
sąveikaujant su aplinka. Socializacija
formuoja žmogų, kaip visuomenės, kuriai
jis priklauso, narį (V. Sruoga , 2002).
Socialumas – asmenybės bruožas,
apimantis gebėjimą lengvai bendrauti, būti
draugiškam, padėti rūpintis bendra veikla ir
visų reikalais, užsiimti naudinga visuomenine
veikla. Socialumas – dorovinio-socialinio,
šeiminio ir mokyklinio auklėjimo rezultatas.
Svarbu, kad socialinio aktyvumo motyvai
būtų ne egoistiški, bet visuomeniški,
altruistiniai (L. Jovaiša, 2007).
Šiaulių lopšelio-darželio
“Žibutė” filosofija
“Vaikystė – ne pasirengimas gyventi,
tai pats gyvenimas”
Misija
 Teikti
kokybišką ikimokyklinį ir
priešmokyklinį ugdymą. Siekti, kad
ugdytiniai įgytų tam tikro lygio brandą
liudijančių kompetencijų: gebėjimų,
įgūdžių, žinių, vertybinių nuostatų.
 Padėti
vaikui tapti sėkmingu žmogumi,
gebančiu įgyvendinti savo prigimties
galias, jaučiančiu gyvenimo pilnatvę,
įprasminančiu savo buvimą gerais darbais
kitų ir savo labui.
Finansinės paramos teikimo švietimo pagalbos
specialistų etatams steigti projektų konkurso
paraiškoje pažymėjome, kad l/d “Žibutė”
socialinis pedagogas:
- kartu su grupių auklėtojomis bei kitais ugdytojais
rūpinsis vaikų socialinių įgūdžių tobulinimu;
- dirbs su vaikais, kurie turi elgesio ir emocijų
valdymo sunkumų;
- formuos vaikų atsparumą socialinės rizikos
veiksniams;
- rengs socialines programas ir projektus;
- užtikrins vaikų užimtumo veiklos formų
įvairovę;
- atpažins ir spręs vaikų socialines problemas
bei kt. poreikius;
- planuos ir dalyvaus socialinės pagalbos
teikimo vaikui procese;
- bendradarbiaus su įstaigos administracija bei
kitomis institucijomis vaiko socialinės gerovės
užtikrinimo klausimais;
- informuos ugdytinių tėvus apie susidariusias
problemines situacijas;
- prireikus, nukreips vaiką pas kitus specialistus;
- diegs edukacines naujoves vaikų socialinės
kompetencijos plėtotės klausimais;
- atstovaus vaikų teises bei interesus;
- dirbs su vaikais iš socialinės rizikos šeimų ir kt.
Socialinis pedagogas – asmuo, įgijęs
socialinio pedagogo profesinę kvalifikaciją
aukštosiose mokyklose, arba turintis
socialinio darbuotojo kvalifikaciją ar
socialinio darbo kvalifikacinį laipsnį ir yra
įgijęs pedagogo profesinę kvalifikaciją ar
edukologijos kvalifikacinį laipsnį (2001).
Socialinis pedagogas savo darbe
vadovaujasi šiais teisės aktais:
Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos
švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos švietimo koncepcija,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Valstybinės
švietimo strategijos 2003-2012 m. nuostatomis,Vaiko teisių
konvencija, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos
pagrindų įstatymu, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo
koncepcija, kitais vaikų ugdymą reglamentuojančiais aktais,
Švietimo ir mokslo ministerijos bei steigėjo priimtais teisės
aktais, įstaigos nuostatais, vidaus darbo taisyklėmis,
socialinio pedagogo pareiginiu aprašu.
Siekdamas vaiko gerovės ir saugumo
socialinis pedagogas vykdo šias
funkcijas:
- įvertinimo – įvertina vaiko siocialines
problemas ir poreikius;
- konsultacinę – konsultuoja kitus vaiko
ugdytojus dėl vaiko socialinės kompetencijos
vystymo galimybių
- prevencinę planavimo – numato neigiamus
reiškinius, poelgius ir padeda jų išvengti,
pasirenka efektyvius darbo metodus;
- korekcinę – skatina, padeda adaptuotis,
įgalina, nukreipia tinkama linkme;
- šviečiamąją, koordinacinę – palaiko ryšius,
siunčia informaciją ir kt.;
- socialinio ugdymo – individualūs užsiėmimai
su vaikais, projektinė veikla, socialinių programų
parengimas ir jų įgyvendinimas, integracija į
bendrąjį grupių ugdomąjį procesą;
- teisinę – atstovauja, gina vaiko interesus;
- vadybinę – organizuoja, telkia, planuoja,
priima sprendimus ir už juos atsako.
Socialinio pedagogo darbo funkcijos
l/d “Žibutė”:
- Vertinti ir padėti spręsti problemas, susijusias su
įvairiais vaikams bei jų tėveliams kylančiais
sunkumais (pagrindinių vaiko reikmių tenkinimo,
saugumo užtikrinimo klausimais);
- Tirti socialinės pagalbos poreikį. Organizuoti ir
koordiniuoti socialinės-pedagoginės pagalbos teikimą
ir vertinti jos kokybę;
- Kartu su įstaigos personalu, visuomeninėmis
organizacijomis ir socialiniais partneriais iš kitų
institucijų, atlikti šviečiamąjį-informacinį darbą.
- Padėti tėvams bei teisėtiems vaiko atstovams
ugdyti savo vaiką, suprasti jo socialinius bei
psichologinius poreikius;
- Stiprinti vaikų socialinę kompetenciją iš
socialinės rizikos šeimų;
- Dirbti su vaikais ir jų tėvais, kurių namuose yra
vartojamas alkoholis, narkotinės medžiagos,
pastebimas fizinis bei seksualinis išnaudojimas;
- Vykdyti vaikų saviraiškos ir saviaktualizacijos,
ugdymosi motyvacijos, emocinių ir elgesio bei kitų
problemų sprendimo prevencines programas;
- Pasirengti efektyvius darbo metodus;
- Padėti ugdytojams geriau suprasti, kaip vaikų
socialinės problemos veikia jų elgesį, keičia
emocijas, įtakoja brandumą mokyklai;
- Nuolat palaikyti ryšius su vietos bendruomene ir
įv. įstaigomis, rūpinantis gyvenamosios,
ugdomosios aplinkos pritaikymu vaiko poreikiams;
- Rengti socialines programas bei projektus;
- Lankyti vaikus jų namuose (reikalui esant);
- Rūpintis nemokamo vaikų maitinimo
organizavimu;
- Stebėti ir tirti nelankomumo priežastis.
- Atlikti tiriamąjį darbą;
- Atstovauti ir ginti vaikų teises švietimo
įstaigoje, teisėsaugos ir kt. institucijose.
Socialinio pedagogo teisės:
- susipažinti su įstaigos dokumentacija;
- būti renkama Įstaigos tarybos nare, būti
Pedagogų tarybos nare, dalyvauti kitoje l/d
savivaldos institucijų veikloje;
- integruotis į grupių ugdomąsias veiklas,
lankytis tėvų susirinkimuose ir kt.;
- teikti siūlymus įstaigos administracijai,
pedagogams, ugdytinių tėvams (globėjams);
-
-
-
-
-
gauti reikiamą informaciją ir paramą iš įstaigos
vadovų, Vaiko teisių apsaugos ir kt. institucijų;
atstovauti vaiko teisėms švietimo įstaigoje ir
už jos ribų;
dirbti, pasirenkant reikiamas formas, metodus,
ugdymo priemones ir kt.;
pagal galiojančius įstatymus sistemingai
tobulinti savo kvalifikaciją;
turėti tinkamas darbui sąlygas.
Socialinio pedagogo vertybinės
nuostatos:
- pagarbos – kiekvienas yra vertas besąlygiškos
pagarbos;
- atvirumo – kiekvienas turi teisę į atvirą ir nuoširdų
bendravimą;
- tolerancijos – kiekvienas turi teisę turėti skirtingus
įsitikimus, vertybes ir kt.;
- unikalumo – kiekvienas yra savitas ir
nepakartojams;
- vaiko kaip asmenybės vertinimas;
- nesmerkimo ir neteisimo – socialinis
-
-
pedagogas neturi būti teisėjas;
empatijos – kiekvienas gali tikėtis, kad bus
suprastas ir atjaustas;
priėmimo – kiekvienas individas turi teisę būti
priimtas toks, koks yra, o ne toks, kokį nori jį
matyti socialinis pedagogas;
konfidencialumo – vaikų bylos ir jose
sukaupta informacija turi būti saugoma tik
socialiniam pedagogui prieinamoje vietoje.
Būtina laikytis paslapties apie vaiko
problemas.
Socialinio pedagogo veiklos
planavimo gairės:
- socialinio pedagogo (dirbančio 1 et.) darbo
savaitės trukmė – 36 val. per savaitę;
- darbo laiko paskirstymas ir planavimas gali
būti keičiamas dėl darbo turinio ypatumų bei
pasirinktų darbo metodų ar būdų sudėtingumo.
Kita socialinio pedagogo veikla:
- rengia metinį veiklos planą;
- kuria individualias vaikų ugdymo(si)
socialines programas;
- rengia įvairius projektus ir su jais
integruojasi į bendrąjį ugdomąjį procesą;
- formuoja vaiko bylą;
- gamina metodines ugdymo priemones;
- parengia informacinius lankstinukus
ugdytinių tėvams;
- teikia ataskaitas Pedagogų tarybos posėdžiuose,
Vaiko gerovės komisijos susirinkimuose;
- skaito pranešimus grupių tėvų susirinkimuose;
- dalijasi gerąja darbo patirtimi vedant atviras
ugdomąsias veiklas;
- tobulina socialinio pedagogo kabinete ugdomąją
aplinką;
- dalyvauja komandų, įvairių darbo grupių
veikloje.
Vaikai, kuriems ypač reikalinga
emocinė ir socialinė parama:
- prislėgti, baimingi, priklausomo elgesio vaikai;
- labai agresyvūs vaikai;
- vaikai, kuriems būdingas socialinis ir emocinis
neadekvatumas;
- ypač jautriai į aplinką reaguojantys vaikai;
- vaikai, kuriems būdinga saviizoliacija;
- vaikai iš socialinės rizikos šeimų;
- vaikai, kurių tėvai išvykę į užsienį uždarbiauti.
Rekomendacijos, išvados:
1.Socialinio pedagogo pareigybė turėtų būti įsteigta
kiekvienoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
2. Socialinio pedagogo darbo funkcijos neturėtų
atkartoti auklėtojos darbo ugdomosios veiklos
metu.
3. Socialinis pedagogas gali ir turi gebėti, reikalui
esant, integruotis į vaikų grupėje organizuojamą
ugdomąjį procesą, bet neatlikti auklėtojos darbo.
Literatūros sąrašas:
1. Jovaiša, L., (2007). Enciklopedinis edukologijos žodynas.
Vilnius: Gimtasis žodis.
2. Priešmokyklinis ugdymas (2003). Pirma knyga: straipsnių
rinkinys. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras.
3. Sruoga, V., (2002). Aš galiu... Vilnius: Švietimo aprūpinimo
centras.
4. Lietuvos švietimas 2002, (2003). Vilnius: Švietimo aprūpinimo
centras.
5. Socialinio pedagogo pavyzdinis pareigybės aprašymas (2001).
ŠMM.
6.. Mockevičienė, O., (2009). Ikimokyklinio ir prie6mokyklinio
ugdymo(si) turinio kaitos tendencijos. Vilnius: Pedagogika.
7. Švietimas savivaldybėse (2003). Vilnius: Švietimo aprūpinimo
centras.
Dėkojame
už dėmesį!