Pirmoko rūpesčiai. Kaip priprasti mokykloje?

Download Report

Transcript Pirmoko rūpesčiai. Kaip priprasti mokykloje?

Slide 1

Pirmoko rūpesčiai.
Kaip priprasti mokykloje?


Slide 2

Rugsėjį į mokyklas suguža mokiniai. Pailsėję po vasaros
atostogų, kupini įspūdžių ir noro susitikti su klasės draugais. Tik
pirmokėliai nedrąsiai praveria klasės duris ir sutupia į
mokyklinius suolus. Prasideda adaptacijos laikas.
Kiekvienoje klasėje rasime įvairaus temperamento vaikų.
Keturios skirtingos asmenybės: sangvinikas, melancholikas,
cholerikas ir flegmatikas.
SANGVINIKAI.
Tai
klasės linksmuoliai, nepavargstantys
optimistai. Nuoširdūs, mieli, draugiški ir nuolat kuo nors
besidžiaugiantys. Jiems viskas įdomu: rūpi paliesti, smalsu
išgirsti, maga pamatyti. Nebijo rizikuoti, drąsiai reiškia savo
nuomonę ir geba išgirsti bei suvokti tai, ką kalba kiti. Sangvinikai
uoliai triūsia tada, kai veikla jiems įdomi. Tačiau dėl savo
neramaus būdo dažnai keičia veiklos kryptį, nes tai, kas prieš
pusvalandį buvo smagu, vėliau jiems tampa nuobodu.


Slide 3

Todėl nenuostabu, kad žmogučiai, kuriuose kunkuliuoja
sangviniko temperamentas, mokosi ir elgiasi gana chaotiškai.
Jiems būdinga staigi nuotaikų kaita - nuo visa apimančio
džiaugsmo
iki begalinio liūdesio. Tokie vaikai mėgsta
konkuruoti, lenktyniauti ir, be abejo, būti pastebėti bei įvertinti.
Pagyrimai juos stimuliuoja ir įkvepia. Sangvinikai - stiprios,
tvirtą stuburą turinčios asmenybės. Ryškūs ekstravertai.


Slide 4

MELANCHOLIKAI. Šio temperamento vaikai nemėgsta
darželio ir mokyklos. Jie itin sunkiai prisitaiko prie naujos
aplinkos. Melancholikai labai prisirišę prie tėvų. Mėgsta
bendrauti patys su savimi, linkę kaupti emocijas ir išgyvenimus.
Dažnai tarsi atsiriboja nuo aplinkos ir nė nepastebi gražių
dalykų, kurie vyksta tiesiog čia pat. Šio temperamento vaikai santūrūs, drovūs, paklusnūs ir drausmingi. Jie mėgsta svajoti ir
mąstyti ne taip, kaip visi. Turi lakią vaizduotę, meninių gabumų.
Jie sunkiai priima ir įsimena naują informaciją, nes nuolat kas
nors atitraukia jų dėmesį. Galbūt tai ant palangės nutūpęs
paukštis, gal kokia nors netikėtai toptelėjusi mintis. Todėl jie
greitai pavargsta.


Slide 5

Melancholikai - itin jautrūs ir pažeidžiami. Jie greitai nuliūsta,
susigraudina, pradeda verkti. Itin nedrąsūs ir bailūs. Bet kokia
klasės draugų ar mokytojo pastaba juos išveda iš pusiausvyros.
Tuoj pat linkę viską mesti ir sprukti kuo toliau. Melancholikai –
labai įžeidūs, įtarūs, linkę niekuo netikėti ir nepasitikėti. Jiems
sunku pakeisti požiūrį į vieną ar kitą dalyką, jie linkę pasilikti ties
„savo" įsitikinimais. Šio temperamento vaikai - intravertai.


Slide 6

CHOLERIKAI. Jie - itin impulsyvūs: greitai supyksta,
karščiuojasi, nuolat įsivelia į įvairius konfliktus. Nenustygstantys
vietoje. Choleriko temperamento vaikai kalba garsiai, greitai,
savo nuomonę išsako čia ir dabar. Jie nemėgsta laukti, patylėti,
užleisti vietą kitam. Ryžtingi, atkaklūs, labai užsispyrę. Moka
suburti aplink save vaikus ir jiems vadovauti. Nemoka pralaimėti,
todėl net būdami kalti niekada to nepripažins. Dažnai
apsimetinėja ir veidmainiauja. Cholerikai neretai būna
pikčiurnos ir niurzgos. Jie nepakantūs jokiems nurodinėjimams ir
įsakinėjimams. Imlūs informacijai: ją itin greitai įsisavina, tačiau
lygiai taip pat greitai pamiršta. Emocijos liejasi per kraštus.
Jiems smagu būti dėmesio centre, patinka, kai jais žavisi ir juos
lepina.


Slide 7

Cholerikai mėgsta judrius triukšmingus žaidimus. Sunkiai
išlaiko emocinę pusiausvyrą. Jie - ryškūs ekstravertai.
FLEGMATIKAI. Šio temperamento žmogučiai dažnai atrodo
maži pasipūtėliai, kuriems niekas neįdomu, kurie viskam abejingi.
Tačiau tai - tik įspūdis. Iš tikrųjų jie - nuoširdūs ir geraširdžiai.
Tik ne visada mėgsta ir nori tai parodyti. Jie mąsto lėtai, todėl
atsainiai reaguoja ir į naujus įspūdžius, kurie, beje, labai greitai
išblėsta. Neūmūs, neįžeidūs, todėl neužsidega lyg degtukai.
Nemėgsta judrių žaidimų ir neskuba reikšti savo nuomonės. Jiems
patinka stebėti situaciją ir komentarus pasilikti sau. Jiems reikia
ramybės ir komforto: patogaus suolo, kuprinės ir švelnių
kojinių... Flegmatikai viską gerai apgalvoja, apsvarsto ir tik tuomet (galbūt!) ryžtasi garsiai išsakyti mintis.


Slide 8

Jie nėra klasės lyderiai ir žaidimų iniciatoriai. Naujų
sumanymų greitai nesiima, o į pastabas reaguoja atsainiai,
tačiau jų nepamiršta. Šio temperamento vaikai moka susikaupti ir
užbaigti pradėtą darbą. Stiprios, bet gana nepaslankios
asmenybės. Uždaras būdas dažnai trukdo aplinkiniams pastebėti
tokiu vaikų gabumus ir polinkius. Todėl jų talentai neretai lieka
neatskleisti. Flegmatikai - ryškūs intravertai.


Slide 9

Raktas į vaiko širdį
Psichologai tvirtina, kad naujoje aplinkoje vaikas paprastai
adaptuojasi per tris-šešis mėnesius. Toks laiko tarpsnis
reikalingas tam, kad jis susipažintų su nauja aplinka, susirastų
draugų, „prisijaukintų" mokytoją ir atskleistų savo būdą.
Psichologė Lineta Naurakaitė tikina, kad pirmaisiais mokslo
metų mėnesiais pirmaklasių mokytojai turėtų itin atidžiai
„išstudijuoti" kiekvieną savo mokinį, pasistengti jį perprasti,
atskleisti dominuojančias jo charakterio savybes. Tuomet
lengviau rasti raktą į vaiko širdį ir siekti geresnių mokymosi
rezultatų. Juk susirenka tokie skirtingi pirmokėliai! Vieni
nenustygsta vietoje, laukia nesulaukia, kada baigsis pamoka. Ir
tos 35 minutės jiems prilygsta visai amžinybei. Kiti, rodos,
atidžiai klausosi, tačiau... nieko negirdi. Treti tik ir žvilgčioja pro
langą, kada tėtis ar mama ateis jų pasitikti.


Slide 10

Pasak psichologės, visos reakcijos - normalios, jeigu tik per ilgai
neužsitęsia. Visa, kas užsitęsia, kelia rūpesčių. Pavyzdžiui, vaikas,
kuris, užuot klausęs, ką kalba mokytojas, nuolat dirsčioja pro
langą ir laukia mamos. Jeigu mokytojas, užuot tokį vaiką kaip
nors sudominęs nauja informacija, nuolat jį drausmins,
pirmokėlis greitai praras norą eiti į mokyklą. Be to, ir mokymosi
rezultatai toli gražu nebus džiuginantys. Jautrus vaikas, kuriam
sunkiau sekasi skaičiuoti ar rašyti, kasdien nerimaudamas, kad
šiandien jam ir vėl nepasiseks, ilgainiui patirs nuolatinį stresą.
Todėl šioje situacijoje labai svarbus artimųjų ir mokytojo
emocinis palaikymas.
Tėvelių klaidos
L. Naurakaitės teigimu, pasirengimas mokyklai ir adaptacijos
trukmė labai priklauso nuo tėvų, t. y. nuo tos terpės, iš kurios
vaikas ateina į mokyklą. Tėvai, rengdamiesi vaiką leisti į
mokyklą, dažnai tam pritrūksta laiko, o kartais neturi
pakankamai žinių.


Slide 11

Iš tikrųjų klaidinga visuomenės nuomonė, esą svarbiausia,
kad būsimasis pirmokas būtų pramokęs skaičiuoti ir rašyti.

„Pirmiausia

būtina lavinti pirštukų raumenis, kad rašant
nepavargtų rankos. Tam yra paprastų pratimų,-tikina
psichologė.-Vis dėlto svarbiausia - emocinis nusiteikimas. Nieko
nėra blogiau už tėvų įkyriai kalamus grasinimus, girdi, jei
nesistengsi, mokykloje visi iš tavęs tyčiosis, būsi visaip
pravardžiuojamas ir užgauliojamas, prasidės tikri kančių keliai."
Tokios pastabos baugina mažuosius. Mokykla jiems pradeda kelti
didžiausią siaubą ir pasidygėjimą. O kiekvienas rytas prasideda
verksmais ir pareiškimais, kad šiandien jis ar ji tikrai neis į
mokyklą. Kodėl? Vaikai prisigalvoja įvairiausių priežasčių: jiems
ūmai pradeda skaudėti pilvuką, juos pykina ar įsiskauda galvą.


Slide 12

Specialistė pataria, kad, užuot būgštavę, tėvai privalo
nuolat pabrėžti teigiamus dalykus: „ mokykloje - linksma ir
smagu, nes čia galima sužinoti daug įdomių dalykų ir susirasti
naujų draugų. Ir būtinai patikinti, kad vaikui čia puikiai seksis,
nes jis yra sumanus ir protingas. "

NAUDINGI PATARIMAI
• Šiukštu neklausinėkite mažylio, ar tik jis nebijo eiti į mokyklą.
Priešingai, nuteikite optimistiškai. Papasakokite įspūdžių iš savo
vaikystės - kaip susipažinote su bendraklasiais, kokias eibes
krėsdavote, kodėl labai patiko matematikos pamoka ir pan.
•Kasdien domėkitės, kaip pirmokėlis praleido laiką mokykloje ką nauja išgirdo, pamatė, patyrė. Ir - būtinai -kas jam nepatiko ar
nuvylė. Pasistenkite atsakyti į visus jam rūpimus klausimus.


Slide 13

• Stebėkite vaiko nuotaikas - kokio ūpo jis išeina į mokyklą ir
grįžta namo. Pasistenkite atsakyti į visus jam rūpimus
klausimus.
• Jokiu būdu nelyginkite savo atžalos su bendraamžiais. Tai
menkina vaiko savivertę.
• Jeigu mažasis skundžiasi, kad mokykla jam kelia siaubą,
pasistenkite išsiaiškinti ir tos baimės priežastis. Paprašykite,
kad vaikas nupieštų ir mokyklą, ir mokytoją, ir klasės draugus.
Tai padės išlieti susikaupusias emocijas.
• Nevenkite užsukti pas vaiko mokytoją ir palaikyti su juo kuo
glaudesnį ryšį.