Transcript pps
Slide 1
Velykų tradicijos
Vyresnioji specialioji pedagogė(auklėtoja)
Rima Kazlauskaitė
Slide 2
Verbų sekmadienis
Didžiosos savaitės pradžia.
Verbos – kadagio šakelė, tujų, alyvų, beržų šakelės.
Vilniaus krašto verbos nupintos iš sudžiovintų augalų, gėlių.
Verbos šventinamos bažnyčioje.
Verbomis plakami vaikai, kiti šeimos nariai. Plakant sakoma:
- Verba plaka, ne aš plaku.Už savaitės ir Vekykos.Ar žadi
margutį?
- Ne aš mušu, verba muša, tolei muš. Kol suluš.Už savaitės
viena diena tegul linksmina kiekvieną.Linkiu tau sveikam būti.Ar
žadi velykaitį?
Žemaičiai pašventintas verbas kišdavo po stogu ar po sija, nes
tikėjo, kad apsaugos nuo bėdų, atneš laimę.
Verbomis smilkydavo gyvulius, kad nesirgtų.
Slide 3
Kadugio šakelė
Slide 4
Vilniaus krašto verbos
Slide 5
Didžioji svaitė
Didysis ketvirtadienis – pirmoji reikšmingiausia šios savaitės
diena.Šią dieną buvo tvarkomos sodybos, namai, krečiami
kaminai, valomi langai, plaunamos grindys, nurenkami iš
pakampių voratinkliai, iššukuodavo gyvulius.Tai padarius žmonės
manė, kad visi metai bus švarūs.
Didysis penktadienis – atgailos diena. Darbų dirbti jau
negalima.Sakydavo, kad jei penktadienį švarinsiesi, tai Jėzui akis
užkrėsi.Penktadienis pasninko diena..Bažnyčioje tą dieną
šventindavo vaistažoles, todėl jų ryšuliukus žmonės neįdavo į
bažnyčią.
Didysis šeštadienis – iki pietų baigiami dirbti visi darbai, iš
bažnyčios parnešama pašventinta ugnis, vanduo.Pradedami ruošti
Velykų patiekalai, dažomi kiaušiniai, puošiami šventiškai namai.
Slide 6
Namų puošimas
Slide 7
Šiaudinukai
Slide 8
Darbeliai iš išpūstų
kiaušinių
Slide 9
Slide 10
Slide 11
Slide 12
Slide 13
Margučiai
Slide 14
Vašku dažyti margučiai
Slide 15
Slide 16
Slide 17
Dažais dažyti margučiai
Slide 18
Slide 19
Apmegzti margučiai
Slide 20
Skutinėti margučiai
Slide 21
Svogūnų lukštuose dažyti
Slide 22
Karoliukais puošti
kiaušiniai
Slide 23
Popieriumi dekoruoti
kiaušiniai
Slide 24
Ažūriniai kiaušiniai
Slide 25
Kūrybinis darbas
Slide 26
Velykos!
Velykų bobutė.
Velykų rytą žmonės eidavo į bažnyčią, išėję iš bažnyčios
sveikindavo sutiktus gimines, kaimynus su švente ir sakydavo:
- Sveiki, sulaukę šventų Velykų!
Grįžę namo paglostydavo gyvulius.
Šventiniai pusryčiai. Stalo viduryje dubuo su margučiais, papuošti
žalumynų šakelėmis.Stalas turi būti gausus. Pirmiausią reikia
suvalgyti margutį, nes tai gyvybės ir augimo simbolis. Būtinai turi
būti duonos ir sviesto, mėsiškų patiekalų.
Vaikai gaudavo daug margučių, ridinėdavo juos ne tik vaikai, bet ir
suaugę.
Antrą Velykų dieną vaikai eidavo kiaušiniauti. Turėdavo sakyti:
- Aš mažas vaikelis kaip pupų pėdelis.Prašau margutį duoti,
nežėlavoti, kad būtų už ką padėkoti.
- Aš maža mergelė panos Marijos kvietkelė.Prašo nerūgoti, velyką
atiduoti, margai rašytą, kur gera ciuocė duos ir neprašyta.
Slide 27
Velykinės linksmybės
Laistymasis ir plakimas.
Supimasis.
Žaidimai.
Slide 28
Atvelykis(Vaikų velykėlės)
Pirmasis sekmadienis po Velykų – Velykų
švenčių užbaigimas.Jos vadinasi
Atvelykis arba vaikų Velykėlėmis.
Vėl vaikams išvirdavo kiaušinių, juos
margindavo, ridinėdavo.
Pabaigdavo velykinius valgius.
Atvelykis – paskutinė poilsio diena prieš
sunkius pavasario darbus.
Slide 29
Velykų tradicijos
Vyresnioji specialioji pedagogė(auklėtoja)
Rima Kazlauskaitė
Slide 2
Verbų sekmadienis
Didžiosos savaitės pradžia.
Verbos – kadagio šakelė, tujų, alyvų, beržų šakelės.
Vilniaus krašto verbos nupintos iš sudžiovintų augalų, gėlių.
Verbos šventinamos bažnyčioje.
Verbomis plakami vaikai, kiti šeimos nariai. Plakant sakoma:
- Verba plaka, ne aš plaku.Už savaitės ir Vekykos.Ar žadi
margutį?
- Ne aš mušu, verba muša, tolei muš. Kol suluš.Už savaitės
viena diena tegul linksmina kiekvieną.Linkiu tau sveikam būti.Ar
žadi velykaitį?
Žemaičiai pašventintas verbas kišdavo po stogu ar po sija, nes
tikėjo, kad apsaugos nuo bėdų, atneš laimę.
Verbomis smilkydavo gyvulius, kad nesirgtų.
Slide 3
Kadugio šakelė
Slide 4
Vilniaus krašto verbos
Slide 5
Didžioji svaitė
Didysis ketvirtadienis – pirmoji reikšmingiausia šios savaitės
diena.Šią dieną buvo tvarkomos sodybos, namai, krečiami
kaminai, valomi langai, plaunamos grindys, nurenkami iš
pakampių voratinkliai, iššukuodavo gyvulius.Tai padarius žmonės
manė, kad visi metai bus švarūs.
Didysis penktadienis – atgailos diena. Darbų dirbti jau
negalima.Sakydavo, kad jei penktadienį švarinsiesi, tai Jėzui akis
užkrėsi.Penktadienis pasninko diena..Bažnyčioje tą dieną
šventindavo vaistažoles, todėl jų ryšuliukus žmonės neįdavo į
bažnyčią.
Didysis šeštadienis – iki pietų baigiami dirbti visi darbai, iš
bažnyčios parnešama pašventinta ugnis, vanduo.Pradedami ruošti
Velykų patiekalai, dažomi kiaušiniai, puošiami šventiškai namai.
Slide 6
Namų puošimas
Slide 7
Šiaudinukai
Slide 8
Darbeliai iš išpūstų
kiaušinių
Slide 9
Slide 10
Slide 11
Slide 12
Slide 13
Margučiai
Slide 14
Vašku dažyti margučiai
Slide 15
Slide 16
Slide 17
Dažais dažyti margučiai
Slide 18
Slide 19
Apmegzti margučiai
Slide 20
Skutinėti margučiai
Slide 21
Svogūnų lukštuose dažyti
Slide 22
Karoliukais puošti
kiaušiniai
Slide 23
Popieriumi dekoruoti
kiaušiniai
Slide 24
Ažūriniai kiaušiniai
Slide 25
Kūrybinis darbas
Slide 26
Velykos!
Velykų bobutė.
Velykų rytą žmonės eidavo į bažnyčią, išėję iš bažnyčios
sveikindavo sutiktus gimines, kaimynus su švente ir sakydavo:
- Sveiki, sulaukę šventų Velykų!
Grįžę namo paglostydavo gyvulius.
Šventiniai pusryčiai. Stalo viduryje dubuo su margučiais, papuošti
žalumynų šakelėmis.Stalas turi būti gausus. Pirmiausią reikia
suvalgyti margutį, nes tai gyvybės ir augimo simbolis. Būtinai turi
būti duonos ir sviesto, mėsiškų patiekalų.
Vaikai gaudavo daug margučių, ridinėdavo juos ne tik vaikai, bet ir
suaugę.
Antrą Velykų dieną vaikai eidavo kiaušiniauti. Turėdavo sakyti:
- Aš mažas vaikelis kaip pupų pėdelis.Prašau margutį duoti,
nežėlavoti, kad būtų už ką padėkoti.
- Aš maža mergelė panos Marijos kvietkelė.Prašo nerūgoti, velyką
atiduoti, margai rašytą, kur gera ciuocė duos ir neprašyta.
Slide 27
Velykinės linksmybės
Laistymasis ir plakimas.
Supimasis.
Žaidimai.
Slide 28
Atvelykis(Vaikų velykėlės)
Pirmasis sekmadienis po Velykų – Velykų
švenčių užbaigimas.Jos vadinasi
Atvelykis arba vaikų Velykėlėmis.
Vėl vaikams išvirdavo kiaušinių, juos
margindavo, ridinėdavo.
Pabaigdavo velykinius valgius.
Atvelykis – paskutinė poilsio diena prieš
sunkius pavasario darbus.
Slide 29